Kreipimesi primenama, kad 2017 metų spalio 16 dieną skėtinių verslo organizacijų vadovai kartu su profesinėmis sąjungomis ir Vyriausybe pasirašė susitarimą dėl šalies pažangai būtinų reformų. Atkreipiamas dėmesys, kad šiame susitarime įtvirtintas esmines pažangai būtinas ilgalaikes priemones ir deklaruotus bendradarbiavimo principus bei Vyriausybės įsipareigojimus pamina įstatyminiai pakeitimai, kuriuos skubotai siūloma priimti su 2020 metų biudžetu.

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Robertas Dargis trečiadienį vykusioje spaudos konferencijoje sakė, kad kyla svarbus moralinis klausimas, ar galima didinti mokesčius verslui, kai yra neprižiūrimas surinktų lėšų išleidimas.

„Mes susiduriame su milžinišku antplūdžiu įstatymų pakeitimų, kuriuos siūlo politikai. Kalbėti apie kažkokią kokybę ilgalaikėje distancijoje, kažkokią verslo aplinką, kuri leistų prognozuoti valstybės veiksmus, nebėra ką kalbėti.

Ar galioja šioje valstybėje susitarimai, kuriuos pasirašo socialiniai partneriai ir kaip jų turi būti laikomasi, ar yra moralu šiandien didinti mokesčius dirbantiems žmonėms ir verslui, kada visiškai neprižiūrime, kaip tie mokesčiai yra išleidžiami?“ – teigė jis.

Pasak jo, nauji mokesčiai turėtų būti įvedami tik atlikus išsamią analizę ir galėtų įsigalioti nuo liepos 1 dienos.

„Manome, kad nauji mokesčiai, kurie gali būti įvedami nuo kitų metų, jie turėtų būti įvedami po išsamaus vertinimo ir aptarimo su socialiniais partneriais. Kitaip tariant, paknopstom teikiamus ir vėl atsiimamus įstatymų projektus Seime, galime išdiskutuoti ir priimti ne nuo sausio 1 dienos, jie gali laisvai įsigalioti nuo liepos 1 dienos“, – sakė R. Dargis.

Lietuvos verslo konfederacijos prezidento Valdo Sutkaus teigimu, dauguma mokestinių iniciatyvų yra daugiausia dėl to, kad kitais metais laukia Seimo rinkimai ir taip norima pamaloninti rinkėjus.

„Mus neramina ir ta skuba, ir teisminis nihilizmas. (...) Vien jau bankų mokestis, kuris galimai pažeidžia Konstituciją, neatitinka Europos Centrinio Banko (ECB) reguliavimų. Nepaisant to, jis stumiamas pirmyn ir eina į priekį. Mes girdime, kad yra daug iniciatyvų, dauguma yra priešrinkiminės, kurios eina iš Seimo narių, kas darosi nejauku.

Turime eilę mokesčių, (...) kurie neatitinka tarptautinės praktikos, kurie ginčijami konstitucingumo prasme ir žiūrėsime, kokia bus Vyriausybės išvada. Rezultatas Seime gali būti įvairus, galbūt reiktų uždrausti keisti mokesčius likus metams iki rinkimų, nes labai norisi pamaloninti rinkėjus, pigiai nusipirkti dėmesio“, – teigė V. Sutkus.

Verslo bendruomenė ragina negriauti valdžios ir socialinių partnerių dialogo – gerbti susitarimus ir laikytis įsipareigojimų. Ji taip pat išreiškė viltį, kad valstybė atsakingai įsivertins savo išlaidas ir bus priimti reikiami sprendimai viešojo sektoriaus efektyvumo klausimams spręsti.

V. Šapoka: kompromisas yra ieškomas

Finansų ministras Vilius Šapoka, vertindamas verslo atstovų trečiadienį išsakytus priekaištus Vyriausybei, esą ši nesilaiko susitarimų, sako, kad kompromisas yra ieškomas ir bus surastas.

„Turbūt svarbiausias dalykas, kad gyvename demokratinėje šalyje. Vyriausybė gali turėti savo nuomonę dėl mokestinės sistemos, Seimo nariai – savo, prezidentas – savo, verslininkai ir profsąjungos – savo matymą. Tam, kad patvirtintume svarbiausią šalies metinį finansinį dokumentą, mes turime ieškoti sutarimo. (...) Kompromisas yra ieškomas ir aš manau, kad jį surasime“, – žurnalistams trečiadienį sakė V. Šapoka.

S. Skvernelis sureagavo į verslo atstovų pastabas: dažni mokesčių pasikeitimai nėra gerai

Reaguodamas į verslo atstovų kreipimąsi į Vyriausybę ir Seimą dėl 2017 metų susitarimų nesilaikymo, S. Skvernelis pripažino, kad dažni mokesčių pasikeitimai nėra geras dalykas.

„Kalbant apie Vyriausybę, siūlome staigiai įvesti vieną mokestį – tai, kas susiję su transporto priemonių tarša. Mes privalome reaguoti į besikeičiančią situaciją, ir toks pasiūlymas iš Vyriausybės buvo. Visa kita yra ne Vyriausybės siūlymas, bet jie yra svarstytini, bus Vyriausybės išvados.

Aišku, norėtųsi, kad turėtume stabilumą, galėtume prognozuoti visą laiką, bet gyvenimas keičiasi. Matome, kad yra lūkesčiai įvairiausi ir tų lūkesčių numatyti negalime. Bet tie dažni (mokesčių. – ELTA) pasikeitimai nėra gerai “, – po trečiadienį vykusio Vyriausybės posėdžio sakė S. Skvernelis.

Jie pasirašė viešą kreipimąsi „Atėjo laikas vaikams“ į mero posto siekiančius kandidatus.

Jame teigiama, kad Vilniuje beveik nėra vaikams prieinamų savivaldybės valdomų daugiafunkcinių sporto kompleksų, stadionų, ledo arenų. Privačių siūlomų alternatyvų yra nedaug, jų paslaugos įperkamos tik pasiturintiems tėvams. Susirūpinama, kad neužsiėmę vaikai ir paaugliai susiranda blogų užsiėmimų: rūko, vartoja alkoholį ir narkotines medžiagas, nusikalsta.

„Jeigu sporto bendruomenės nuomonė yra niekam neįdomi, tai žinomi žmonės suteikia tam daugiau svorio, kai jie kalba apie tai“, – BNS teigė iniciatorius bei labdaros ir paramos fondo „Padėk gatvės vaikams“ direktorius Gediminas Tvarijonas.

Kas liečia smulkius objektus kaip mokyklų futbolo aikščių sutvarkymas, tai čia iškart virsta į dideles diskusijas, kad nėra pinigų, bet mes matome, kad pinigų yra.

Raštą pasirašė atlikėjai Marijus Mikutavičius, Andrius Mamontovas, Gabrielius Liaudanskas, Algirdas Kaušpėdas, Saulius Urbonavičius, laidų vedėjai Rolandas Mackevičius, Jonas Nainys, visuomenininkai ir žurnalistai Andrius Tapinas, Edita Mildažytė, Nomeda Marčėnaitė, Rūta Mikelkevičiūtė, Tautvydas Vencevičius, Linas Kunigėlis, menininkai Algirdas ir Remigijus Gataveckai.

Tarp pasirašiusiųjų yra ir kandidatas į prezidento postą Gitanas Nausėda, humoristas Paulius Ambrazevičius, ekonomistas Žygimantas Mauricas, verslo profsąjungų atstovai Robertas Dargis, Laurynas Vilimas, ledo ritulininkas Dainius Zubrus, čiuožėjai Margarita Drobiazko ir Povilas Vanagas, olimpinė čempionė Vida Vencienė ir kiti.

Paskutinę 2018 metų dieną pasirašytame rašte teigiama, kad būtina per ateinančius ketverius metus tinkamai sutvarkyti mažiausiai 20 mokyklų futbolo aikščių, įrengiant dirbtinę dangą ir apšvietimą, taip pat pastatyti penkis daugiafunkcinius sporto kompleksus, dvi ledo arenas.

„Iš tikrųjų tai išpildyti yra labai realu, tik trūksta valios ir noro, nes nėra problemų kalbėti apie tokius objektus kaip nacionalinis stadionas, bet kas liečia smulkius objektus kaip mokyklų futbolo aikščių sutvarkymas, tai čia iškart virsta į dideles diskusijas, kad nėra pinigų, bet mes matome, kad pinigų yra“, – teigė „Padėk gatvės vaikams“ vadovas G. Tvarijonas.

Anot jo, šis bandymas atkreipti politikų dėmesį į vaikų sportavimo problemą Vilniuje yra ne pirmas.

„Čia toks tęstinis dalykas. Mes pirmą kartą kreipėmės dar 2017 metų vidury į Remigijų Šimašių ir Saulių Skvernelį, kad sutvarkytų vaikams apleistus mokyklų stadionus ir tada pavyko suderinti ir įtikinti, kad reikia. Vienas stadionas Pilaitėje šiuo metu statomas“, – sakė G. Tvarijonas.

Pernai savivaldybė skelbė, kad atnaujinta dešimt futbolo aikštynų prie Vytės Nemunėlio pradinės mokyklos, Šv. Kristoforo, Vilniaus Žemynos, Radvilų, Emilijos Pliaterytės, Taikos ir Jeruzalės progimnazijų bei Salininkų, Žaros ir Minties gimnazijų.

Pilaitėje turėjo iškilti pilnų matmenų futbolo stadionas, kuris žiemą būtų apdengtas pripučiamu kupolu ir jame toliau būtų galima sportuoti. Tokio pat tipo maniežas planuotas ir Žirmūnuose.