V.A.Jakščio „Improvizacijos“

Brandų jubiliejų švenčiančio grafikos meistro, puikiai įvaldžiusio ofortą ir akvatintą, V. A. Jakščio pastelių parodoje „Improvizacijos“ – patys naujausi, dar niekur nerodyti meno kūriniai. Jų autorius yra ekspresyvaus romantizmo grafikos kūrėjas, savo pastelėse išsaugojęs sau būdingus kūrybos bruožus – meistriškai valdomą techniką, piešinį, šviesos ir tamsos kontrastų vaizdavimą, virtuoziškai jungiamą su svajinga impresionizmo laisve, kai spalva suteikia kūriniams dar ryškesnę plastinę galią ir paveikumą. Kaip įžvelgė abiejų parodų kuratorė Neringa Poškutė-Jukumienė, V. A. Jakščio spalviniai tonai – dažnai tarsi eteriniai – kupini nematytų tamsos gilumų, pereinančių į akinančiai ryškios spalvos švytėjimą. Labai tikslus audringų abstrakčių dėmių valdymas, tikrojo motyvo aliuzija įgudusiai kuria šiek tiek paslaptingą, poetišką viziją. Emocijų visuma, stilistikos ir minčių jėga – visa tai atsiskleidžia V. A. Jakščio parodoje.

V. A. Jakštys gimė 1937 m. 1964 m. įgijo grafiko diplomą Lietuvos valstybiniame dailės institute ir pradėjo aktyviai dalyvauti parodose. Nuo 1967 m. yra Lietuvos dailininkų sąjungos narys. 1969–1978 m. buvo vaikų dailės mokyklos (dabar Adomo Brako dailės mokykla) mokytojas, 1979–1981 m. dėstė Vilniaus dailės akademijos (VDA) Klaipėdos vizualinio dizaino katedroje.

E. Bacevičiūtės „Laukiamasis“

E. Bacevičiūtės autorinės juvelyrikos paroda „Laukiamasis“ – tai 2020 m. sukurta kolekcija, kuri šiemet buvo papildyta naujais darbais. Kolekciją įkvėpė juvelyrinės maldos dėžutės, nešiojamos kaip pakabukai. Į pakabukus galima dėti savo užstrigusias mintis, prašymus ar padėkos žodžius. Kūrėja mano, kad prašymas / malda – kaip minties materializavimosi pradžia – vienija visus žmones. Tai menininkę įkvėpė gilintis į šį reiškinį, kurti savo maldos dėžutę taip, kaip ją įsivaizduoja. Darbuose naudotos medžiagos ir formos, kurios E. Bacevičiūtei intuityviai susiję su maldos-meditacijos būsena ir platesne tikėjimo perspektyva: trikertė žvaginė, cirkonas, kaip seniausias žemės mineralas, varis, sidabras, kietmedis, etc. Darbai kviečia ne tik akimis, bet ir pirštais tyrinėti jų skulptūrines formas, juk lietimas – maldos-meditacijos dalis.

E. Bacevičiūtė gimė 1986 m. Šiuo metu gyvena ir dirba Kaune. 2009 m. VDA Telšių fakultete įgijo juvelyrikos bakalauro laipsnį, 2011 m. – skulptūros magistro laipsnį VDA Kauno fakultete. 2014 m. tapo Lietuvos dailininkų sąjungos nare. Nuo 2012 m. iki šiol kuria autorinę juvelyriką, dalyvauja jungtinėse parodose, yra surengus kelias personalines parodas. Nuo 2015 m. yra VDA Kauno fakulteto kviestinė lektorė, o nuo 2019 m. taip pat yra atsakinga už šio fakulteto metalo mažosios plastikos laboratoriją.

Klaipėdos galerija (Bažnyčių g. 6) atvira lankytojams II–V – 10–18 val., VI – 11–16 val.

Jei gydytojo kabineto ar grožio salono laukiamajame neradote naujausio populiaraus žurnalo numerio, tai gali reikšti, kad jį negrąžinamai „pasiskolino“ prieš jus apsilankęs klientas. LRT.lt pašnekovai neslepia: iš grožio ir sveikatos paslaugas teikiančių įstaigų laukiamųjų dažniausiai dingsta populiarūs lengvo turinio žurnalai su daugybe nuotraukų, o rimtesni leidiniai lieka nepaliesti.

„Tikrai taip, kartais klientai pasiima žurnalus iš stendų. Esame užsiprenumeravę keletą populiariausių leidinių, ir kai tik jie pasirodo, mūsų darbuotojas juos išvežioja po soliariumų centrus. Kadangi žurnalai nuolatos atnaujinami, visuomet dingsta naujausi leidiniai. Tačiau tai nėra masinis reiškinys“, – pasakoja soliariumų tinklų „Solisun“ marketingo atstovas.

Pašnekovas teigia abejojantis, kad žmonės juos pasiima netyčia. „Juk parduotuvėje netyčia varškės pakelio į rankinę neįsidedama“, – sako jis.

Soliariumų tinklo atstovo manymu, pagrindinė priežastis, kodėl žmonės pasiima žurnalus iš laukiamųjų – aukštos leidinių kainos. „Žurnalas, kuris anksčiau kainavo keturis ar puspenkto lito, dabar kainuoja daugiau kaip septynis. Pabrangimas yra labai didelis, todėl ne kiekvienas leidžia sau pirkti žurnalus, ypač žinodamas, kad galbūt tik pervers juos ar labai nedaug paskaitys“, – kalba soliariumų tinklo atstovas.

Žurnalai dingsta ir iš gydymo paslaugas teikiančių įstaigų laukiamųjų, patvirtina Vilniuje įsikūrusios odontologijos klinikos „Baldentas“ gydytojas Andrius Pocevičius. Pašnekovas sako, kad dėl šios priežasties klinika pradėjo klijuoti lipdukus su įstaigos rekvizitais.

„Kartą viena klientė net prisipažino pasiskolinusi žurnalą apie namų dekoravimo idėjas, nes jame pastebėjo jai labai naudingos informacijos“, – prisimena gydytojas.

Tuo metu LRT.lt pakalbinta Grožio studijos Vilniuje savininkė Laura stebisi žmonių polinkiu pasisavinti leidinius iš laukiamųjų – jai su tuo susidurti neteko. „Žmonės pasiima žurnalus iš laukiamųjų? Neteko girdėti. Tai gal juos tada kažkaip reikėtų pririšti“, – juokiasi moteris.

Laukiamuosiuose rimtos lektūros neskaitome

Oklando universiteto tyrimas rodo, kad žmonės labiausiai linkę pasisavinti naujus leidinius. Kaip rašo pulsetoday.co.uk, naujausių lengvos pramogos ir įžymybių apkalbų žurnalų dingimo rizika yra aukščiausia, tuo metu rimtos publikacijos paprastai lieka nepaliestos.
Kaip pažymi pašnekovai, laukiamuosiuose dominuoja lengvo turinio populiarūs laisvalaikio žurnalai, kuriuose gausu fotografijų, trumpų tekstų apie Lietuvos ir užsienio garsenybes, būna keletas ilgesnių interviu. Taip pat galima atrasti žurnalų, kuriuose gausu įvairių patarimų, būsto remonto ir dekoravimo idėjų.

„Mano studijoje yra ir knygų, tačiau per visą mano studijos egzistavimo laiką knygą į rankas buvo paėmusios tik pora klienčių. Kadangi laukti savo eilės klientėms tikrai nereikia ilgai, nieko ilgesnio ir sudėtingesnio net negali pradėti skaityti“, – mintimis dalijasi grožio studijos savininkė Laura.

Tos pačios nuomonės laikosi ir odontologijos klinikos gydytojas A. Pocevičius. Pašnekovas pastebi, kad žurnalai, kuriuose daug ilgų tekstų, laukiamajame populiarumo nesulaukia, nes pacientams savo vizito gydytojo kabinete ilgai laukti netenka.

Savo ruožtu soliariumų tinklo atstovas pažymi, kad jų paslaugomis dažniau naudojasi jaunesnė auditorija, kuriai rimtesni politikos ar ekonomikos leidiniai nėra labai įdomūs: „Mūsų auditorija jaunesnė, ir jaunimas galbūt, deja, nelabai domisi rimtomis politikos, ekonomikos temomis.

Paprastai žmonės, laukdami savo eilės, tiesiog perverčia žurnalus, peržvelgia antraštes. Susidomi turbūt nebent labai skambia antrašte, įdomiu įvykiu ir paskaito daugiau.“