Užsieniečių teisinės padėties įstatymo pataisomis siūloma panaikinti metines užsieniečių įdarbinimo kvotas ir atleisti nuo pareigos įsigyti leidimą dirbti užsieniečiams, kurių profesija įtraukta į Lietuvoje trūkstamų darbuotojų profesijų sąrašą.

Parlamentarai siūlo iš įstatymo išbraukti straipsnį dėl kvotos nustatymo ir naudojimo, pagal kurį į Lietuvą atvykstantiems dirbti užsieniečiams pagal trūkstamų profesijų sąrašą nustatoma metinė kvota, kurią tvirtina socialinės apsaugos ir darbo ministras, suderinęs su vidaus reikalų ministru.

„Tai buvo praeitos kadencijos valdančiųjų sprendimas, kuriam prieštaravo tiek darbdaviai, tiek migracijos ekspertai. Jis neva turėjęs apsaugoti Lietuvos darbo rinką. Tačiau praktikoje tokia sistema tik sukūrė nereikalingą biurokratinę naštą ir papildomų išlaidų darbdaviams ir valstybei“, – Seimo pirmininkės biuro išplatintame pranešime cituojama V. Čmilytė-Nielsen.

Pagal dabar galiojančią tvarką, išnaudojus kalendorinių metų kvotą, užsieniečiai, ketinantys dirbti Lietuvoje, privalo įsigyti leidimą dirbti, net jei tų profesijų darbuotojų trūksta.

Seimo pirmininkė pažymi, kad trūkstamos profesijos todėl ir įtrauktos į tą sąrašą, kad vietos rinkoje šių darbuotojų trūksta, tačiau jų savaime neatsiranda išnaudojus užsieniečių kvotą darbo rinkoje.

„Manau, kad jau šios savaitės pabaigoje bus ne tik išsakyta pozicija, bet ir registruoti įstatymų projektai. (...) Mes manome, kad visi individualios veiklos apmokestinimo pakeitimai turėtų būti išimami, nes jie duoda mažai naudos, o kelia labai daug aistrų ir ekonomine, finansine prasme daro labai nedidelį poveikį, kompromituoja pačią reformą“, – Žinių radijui trečiadienį sakė E. Gentvilas.

„Kaip kompensacija, turėtume eiti į tuos ekonomikai mažiau žalingus mokesčius kaip turto apmokestinimas ir taršos apmokestinimas. Manau, kad šita linkme ir bus parengti mūsų įstatymų projektai“, – teigė Liberalų frakcijos seniūnas.

Vėliau E. Gentvilas BNS patikslino, kad šią savaitę liberalai mokesčių pertvarkai skirtus projektus tik svarstys, o juos registruos iki rugpjūčio 23 dienos.

Jo teigimu, pataisomis bus siūloma eliminuoti mokesčių reforma numatomus įvesti individualios veiklos apmokestinimo pakeitimus, taip pat numatoma siūlyti platesnį nekilnojamo turto apmokestinimo modelį.

„Kaip mes ten formuluosime – ar išbraukti tą dalį, kuria yra siūloma individualios veiklos apmokestinimą naujai reglamentuoti, ar darysime kažkokius pakeitimus – žiūrėsime po diskusijų su ekspertais“, – aiškino E. Gentvilas.

„Matyt, kad siūlysime nekilnojamo turto mokesčio platesnį modelį. I. Šimonytė nepriima argumentų, jeigu mažinamos įplaukos ir nedidinamos pajamos. (...) (Siūlysime – BNS) darbinės veiklos apmokestinimo pakeitimų neliesti, o kalbėti apie turto mokesčio plėtimą“, – sakė Liberalų sąjūdžio seniūnas.

Kaip kompensacija, turėtume eiti į tuos ekonomikai mažiau žalingus mokesčius kaip turto apmokestinimas ir taršos apmokestinimas.

 

Tuo metu su taršos apmokestinimu susijusios pasiūlymų formuluotės, E. Gentvilo teigimu, dar neaišku. 

Pasak jo, artimiausiomis dienomis dėl mokesčių pertvarkos liberalai planuoja rengti pasitarimus su Prezidentūros patarėjais, ekspertais bei savo frakcijos viduje.

Liberalai norėtų, kad būtų aiškiau nustatytos priemonės, skirtos pinigams ištraukti iš šešėlio, didinamas taršos ir turto apmokestinimas bei keičiamas Vyriausybės suplanuotas individualios veiklos apmokestinimas.

Seime pradedant svarstyti mokesčių reformą, 54 verslo ir profesinės asociacijos praėjusią savaitę paragino nedidinti gyventojų pajamų apmokestinimo – jos kreipėsi į parlamentines frakcijas ir komitetus, įspėdamos, kad tai pablogins šalies verslo aplinką, pakenks Lietuvos konkurencingumui, paskatins šešėlinę ekonomiką. Verslas sako, kad daroma klaida bandant individualią veiklą prilyginti darbo santykiams.

Tuo metu finansų ministrė yra sakiusi, jog reforma padarys mokesčių sistemą patogesne, leis paskirstyti mokestinę naštą skirtingoms verslo formoms, o mokesčių mokėjimas bus patogesnis.

Seimui teikiamos septynių įstatymų pataisos. Jomis, be kitų dalykų, siūloma didinti individualios veiklos apmokestinimą, numatyti pokyčiai dirbantiesiems su verslo liudijimais, investicinė sąskaita, platesnis nekilnojamojo turto apmokestinimas.    

„Kadangi koalicijos partneriai liberalai iki šiol nesusipažino su įstatymų projektais, frakcija konstatuoja, kad kol kas nesilaikoma 2020 metų lapkričio 5 dieną sudarytos koalicinės sutarties ir 2020 metų gruodžio 11 dieną Seime priimtos Vyriausybės programos“, – teigiama trečiadienį išplatintame frakcijos pranešime.

Pagal trijų partijų suderėtą koalicijos sutartį, „partneriai sutaria, jog mokesčių sistemos pakeitimai bus svarstomi tik tada, kai koalicijoje bus sutarta dėl viešojo sektoriaus įsipareigojimų masto“.

Liberalų sąjūdžio frakcija konstatavo, kad koalicija iki šiol nėra sutarusi dėl viešojo sektoriaus įsipareigojimų masto.

„Liberalų sąjūdžio frakcija konstatuoja, kad apie mokesčių pakeitimus suinteresuoti asmenys – koalicijos partneriai – nėra informuoti iš anksto, nes dar negavo susipažinti su įstatymų projektais, todėl mokesčių sistemos pakeitimai kol kas laikytini neišdiskutuotais“, – teigiama pareiškime.

Jame taip pat atkreiptas dėmesys, kad Finansų ministerijos pristatoma mokesčių reforma nebuvo numatyta nei konservatorių, liberalų ir „laisviečių“ koalicijos sutartyje, nei Vyriausybės programoje, todėl prieš apsispręsdama, ar pritarti jai visa apimtimi, ar iš dalies, Liberalų sąjūdžio frakcija savo poziciją pirmiausia derins su partijos valdyba.

„Konservatoriai rengia mokesčių reformą, kai savo ruožtu mes, koalicijos partneriai liberalai, reformą sudarančių įstatymų projektų dar nė neregėjome. Frakcijai pagaliau gavus susipažinti su įstatymų projektais, mes dar tarsimės su Liberalų sąjūdžio Ekonomikos ir finansų komitetu bei partijos valdyba, ką daryti toliau“, – pranešime sako frakcijos seniūnas Eugenijus Gentvilas.

Nors sprendimą dėl mokesčių reformos liberalai ketina priimti aptarę juos tik in corpore, įstatymo projektams pateikimo stadijoje frakcija linkusi pritarti ir avansu.

„Bet kuriuo atveju, frakcija su partija tarsis tik Seimo nariams perskaičius pačius įstatymų projektus“, – pabrėžė E. Gentvilas.

Liberalų sąjūdžio frakcija mokesčių reformos gaires pirmą kartą su finansų ministre Gintare Skaiste aptarė 2022 metų rugsėjo 20-ąją, o šį pavasarį Finansų ministerijos pristatoma reformos vizija, pasak liberalų, skiriasi iš esmės.

Pirmadienį Finansų ministerija pranešė, kad planuojamas didesnis individualios veiklos apmokestinimas, papildomas gyventojų pajamų mokestis, pokyčiai dirbantiesiems su verslo liudijimais, kt.

Šiai pertvarkai dar nėra pritarusi Vyriausybė.

Ji šiose pareigose keičia Ričardą Jušką.

Apie tokius pasikeitimus ketvirtadienį vakare pranešė plenariniam posėdžiui pirmininkavęs Seimo vicepirmininkas Vytautas Mitalas.

Seimo Liberalų sąjūdžio frakcijoje yra 12 narių. Jos seniūnas yra Eugenijus Gentvilas.

Pasak frakcijos, savaitgalį frakcijos nariai gavo Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) pranešimus, kad turėjo sąlytį su sergančiuoju COVID-19 liga ir privalo saviizoliuotis, todėl laikydamasi šių nurodymų Liberalų sąjūdžio frakcija kol kas dirbs nuotoliniu būdu.

Frakcijos seniūno Eugenijaus Gentvilo teigimu, pirmadienį frakcijos nariai norėjo atlikti testus ir, jeigu jie visi būtų neigiami, vertinti galimybes grįžti dirbti į Seimo rūmus, tačiau leidimo testuotis parlamentarai negavo.

„Nuolatinis testavimasis padėtų parodyti realesnę grėsmę, tačiau, deja, mums papildomai testuotis Seimo rūmuose neleista. Savaitgalį mobiliuosiuose punktuose testavomės aš ir kolega Ričardas Juška. Jo testas ir dar kartą buvo neigiamas, aš atsakymo dar laukiu“, – sakė E. Gentvilas.

Praėjusią savaitę nustačius koronavirusą liberalui Jonui Varkaliui testavosi visi 13 Liberalų sąjūdžio parlamentarų, po testų COVID-19 nustatyta ir Seimo pirmininkei Viktorijai Čmilytei-Nielsen bei buvusiam Seimo vadovui, liberalų frakcijos nariui Viktorui Pranckiečiui.

Liberalų sąjūdžio frakcijos narys Ričardas Juška, Seimo posėdžių sėdintis greta J. Varkalio, savanoriškai izoliacijoje jau praleido dešimt dienų ir tikėjosi antradienį grįžti į Seimą. Tačiau jis sako sulaukęs NVSC įspėjimo, kad izoliaciją privalo tęsti dar keturias dienas, nors sekmadienį atlikus testą jam koronaviruso ir nenustatyta.

Jo nuomone, izoliacijos tvarka nėra teisinga, nes, pavyzdžiui, netgi koronavirusu užsikrėtusi „valstiečių“ frakcijos narė Rimantė Šalaševičiūtė į darbą po neigiamo testo grįžo praėjus savaitei.

„Absurdiškai atrodo, kad praėjus dešimčiai dienų, pasidariau testą, jis yra neigiamas, ir dar turiu sėdėti karantiną, kai, pavyzdžiui, Šalaševičiūtė gavo neigiamą atsakymą ir po savaitės ateina, nepraėjus nė tam dešimčiai dienų. (...) Esu lygiai tose pačiose sąlygose, kaip ir kolegos, kurie sėdi 14 dienų ir nesidaro testo, nors jie atėję bus galbūt besimptomiai nešiotojai“, – kalbėjo R. Juška.

„Šiandien įkūrėme Liberalų sąjūdžio frakciją, frakcija išrinko seniūną, seniūnas yra Eugenijus Gentvilas, pavaduotojas – Ričardas Juška“, – ketvirtadienį po frakcijos posėdžio žurnalistams sakė liberalų vadovė Viktorija Čmilytė-Nielsen.

Valdančiąją koaliciją sudariusios centro dešinės partijos jos kandidatūrą teikia į Seimo pirmininko poziciją.

Į naująjį Seimą išrinkti 13 Liberalų sąjūdžio atstovų, tačiau V. Čmilytę-Nielsen išrinkus Seimo pirmininke ji savo narystę frakcijoje turės stabdyti.

Pagal Seimo statutą, Seimo pirmininkas turi sustabdyti savo veiklą frakcijoje.

Naujasis Seimas penktadienį renkasi į pirmą posėdį.

Liberalų pranešime spaudai teigiama, kad chaosas, į kurį yra stumiamos ministerijos valdomos valstybinės įmonės, politinis turizmas už mokesčių mokėtojų pinigus, abuojumas elementariems etikos standartams: sąskaitas už pietus pavedant apmokėti pavaldiniams, įmanomas sustabdyti vieninteliu būdu – atsistatydinant pačiam arba atstatydinant po interpeliacijos, priversta konstatuoti Liberalų sąjūdžio frakcija po paskutinę akimirką atšaukto susitikimo su susisiekimo ministru.

„Vos per kelis mėnesius viena sėkmingiausiai veikusių šalies institucijų – Susisiekimo ministerija tapo nesibaigiančių skandalų ir prasto darbo pavyzdžiu. To priežastis – po valdančiųjų vasarinės rokiruotės turime tokį susisiekimo ministrą, apie kurio darbus neišeina kalbėti, nes, tiesą sakant, nėra apie ką. Užtat kaip iš gausybės rago pilasi skandalai: nemotyvuotas ir, tikėtina, politiškai angažuotas nepriklausomų valstybinių įmonių valdybų išvaikymas, politinis turizmas į egzotinius kraštus mokesčių mokėtojų sąskaita ir norma tampantys užstaliniai renginiai, kuriems privalomai turi susimesti Susisiekimo ministerijos kuruojamos valstybinės įmonės“, – argumentus, kodėl J. Narkevičius nebegali eiti susisiekimo ministro pareigų vardino Ekonomikos komiteto narys, liberalas Eugenijus Gentvilas.

Liberalų sąjūdžio frakcijos įsitikinimu, skandalingu „Lietuvos pašto“ valdybos atleidimu ir svarstymais apie galimus kitų strateginę reikšmę turinčių valstybės valdomų įmonių (VVĮ) Valdybų ir vadovų pakeitimus susisiekimo ministras J.Narkevičius pirmiausia griauna valstybės valdomų įmonių reformą. Ši reforma leido apvalyti valstybės valdomas įmones nuo politikų ir partijų kišimosi į jų veiklą bei diegti Vakaruose priimtus tokių įmonių valdymo standartus.

„Akivaizdu – ministras J. Narkevičius nesusigaudo srityje, kuriai atėjo vadovauti, o dabartinė teisinė bei politinė suirutė tik įžanga į rimtesnes problemas. Panašu, jog ministras nebesusivokia ir kokiame laikmetyje dirba“, – pastebėjo E. Gentvilas.

ELTA primena, kad susisiekimo ministras J. Narkevičius, pastarąją savaitę viešėdamas Abu Dabyje, už prabangią vakarienę nusprendė iš komandiruotei skirtų pinigų nemokėti ir pasinaudojo Lietuvos automobilių kelių direkcijos, pavaldžios Susisiekimo ministerijai, lėšomis.

Susisiekimo ministerija skelbia, kad dviejų dienų komandiruotės išlaidos kelionei ir apgyvendinimui Abu Dabyje trims asmenims sudarė 4236,45 euro.

E. Gentvilas frakcijos vadovu tapo po to, kai iš Liberalų sąjūdžio vadovo posto bei Seimo pasitraukė įtarimų dėl kyšio ėmimo sulaukęs ankstesnis partijos ir frakcijos vadovas Eligijus Masiulis.

Pasitraukus E. Masiuliui, Liberalų sąjūdžio frakcijoje liko 12 narių. Naujų rinkimų Marių apygardoje, kur į Seimą buvo išrinktas E. Masiulis, nebus, iki eilinių rinkimų likus mažiau kaip pusmečiui.

Teisėsauga tiria įtarimus, kad koncerno „MG Baltic“ viceprezidentas Raimondas Kurlianskis galėjo duoti kyšius. Prieš kelias savaites teisėsauga paskelbė, kad kyšį galėjo paimti E. Masiulis , o pirmadienį prokuratūra pranešė, kad kyšį galėjo paimti ir Seimo narys „darbietis“ Vytautas Gapšys.

„Frakcijoje pasiūlė, kad turėčiau vadovauti aš, sutikau, bet rinkimų dar nebuvo“, – BNS sakė E. Gentvilas, kuris turėtų vesti partijos sąrašą į rinkimus.

E. Masiulis pasitraukė iš Liberalų sąjūdžio vadovų bei Seimo po to, kai sulaukė įtarimų dėl kyšio ėmimo. Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimu, jo Seimo nario įgaliojimai nutrūksta nuo penktadienio.

E. Masiulis į Seimą buvo išrinktas Marių vienmandatėje apygardoje, tačiau nauji rinkimai čia nebus rengiami, iki eilinių likus mažiau kaip pusei metų. Išėjus E. Masiuliui, Liberalų sąjūdžio frakcijoje lieka 12 narių.

Teisėsauga tiria įtarimus, kad koncerno „MG Baltic“ viceprezidentas Raimondas Kurlianskis galėjo perduoti E. Masiuliui 106 tūkst. eurų kyšį.

Teismas leido suimti R. Kurlianskį 20-čiai parų, jam pateikti įtarimai dėl didelės vertės prekybos poveikiu ir stambaus masto papirkimu. Daugiau įtariamųjų šioje byloje kol kas nėra, o dėl įtarimų E. Masiuliui bus sprendžiama, kai jis neteks parlamentaro imuniteto, žurnalistams yra patvirtinęs generalinis prokuroras Evaldas Pašilis.