Kaip skelbia Policijos departamentas, trečiadienį, apie 15.30 val. į ligoninę, dėl rankos lūžio kreipėsi tarnyboje buvęs Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnas.

Jis tą pačią dieną susižalojo sulaikydamas besipriešinantį 29 metų asmenį.

Įtariamasis uždarytas į Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato ilgalaikio sulaikymo patalpas.

Monarchė parpuolė ankstyvą pirmadienio rytą Drotningholmo pilyje, pranešė karališkieji rūmai.

Ligoninėje karalienei nustatytas daugybinis dešinės rankos riešo lūžis. Ji jau grįžo namo. Atsižvelgiant į aplinkybes, ji jaučiasi gerai.

Dar prieš kelias dienas karalienė su šeima slidinėjo pilies parke. Kartu iškylavo jos vyras karalius Carlas XVI Gustafas, kronprincesė Victoria, šios vyras princas Danielis bei vaikaičiai Estellė ir Oscaras.

Gydė lūžusią ranką

Klaipėdietė Vitalija Davydova pasakojo apie šiemet rugsėjo 11 dieną dukros mokykloje patirtą traumą.

Iš mokytojos pasakojimo tėvai sužinojo, kad kažkas mergaitę pastūmė, ji griuvo ir užsigavo.

Traumuota ranka tino, skaudėjo, todėl tėvai nuvežė vaiką į ligoninę.

Kaip įprasta tokiais atvejais, medikai padarė rentgeno nuotrauką, o traumatologas konstatavo, kad lūžo kaulas, ir ranką sugipsavo.

Tėvai prisimena, kad po poros savaičių medikai vėl padarė traumuotos rankos nuotrauką, gydytojas patikino, kad gipso nuimti dar negalima, esą lūžusi vieta dar tik gyja.

Man susidarė įspūdis, kad draudikai remiasi tokia išvada, kuri jiems leidžia nemokėti pinigų.

Tris savaites mergaitė gyveno su gipsuota ranka, po to dar savaitę – su langete.

Medikas kalbėjo, kad, esant abejonėms ir vaiko skundui, neretai gipsuojama ir nelūžusi galūnė, bet šis atvejis esąs ne toks: traumatologas tikino nuotraukoje įžvelgęs, kad kaulas yra pasislinkęs ir atrodo ne taip, kaip būna normaliai, jis ne kartą pakartojo diagnozę – lūžis.

Pranešė – pinigų nebus

Kadangi visi šeimos nariai yra "Lietuvos draudimo" klientai, mergaitės tėvai pranešė apie traumą draudikams.

Mergaitės tėvas prisiminė draudikus informavęs iškart, bet dokumentus pateikęs maždaug po savaitės, kai gavo dokumentus, fiksavusius galutinę diagnozę – stipinkaulio lūžis distalinėje dalyje.

Vyras prisiminė draudikų paaiškinimą – sprendimo dėl draudimo išmokos teks palaukti.

Mergaitė jau nešiojo langetę, kai tėvai nusprendė pasidomėti, kodėl draudikai delsia.

Tada jiems buvo atsiųstas sprendimas, kuriame teigiama, jog išmokos mokėti draudikai negalės, nes vaiko ranka nėra lūžusi.

Vaiko mamos bandymas pasikalbėti su rentgenologe buvo nesėkmingas, medikė trumpai pareiškė neįžvelgianti nuotraukoje lūžio požymių ir atsisveikino su pašnekove.

Atsakas: iš draudimo bendrovės gauta žinia klientams buvo netikėta. (K. Vanago / Fotobanko nuotr.)

"Pagrindas tokiam sprendimui buvo rentgenologo išvada – jis nuotraukoje lūžio nepamatė. Tai buvo tos pačios ligoninės rentgenologas, dirbantis gretimame kabinete su vaiką gydžiusiu traumatologu. Užėjome ir pas jį, paklausėme, kaip čia vis dėl to yra – ranka lūžo, ar ne. Jis mus patikino, kad kaulas lūžo ir paaiškino, jog rentgenologas galbūt žiūri ne į tą vietą, kur lūžį mato jis. Galutinėje diagnozėje nėra jokios abejonės, ten konstatuojama tiesiai šviesiai – kaulas lūžo", – pasakojo vyras.

Tėvai įtaria klastą

Mergaitės tėvams šis medikų nesutarimas dėl diagnozės panašus į mistiką.

Jie svarstė paprastai – jei vaiką gydo ir diagnozę nustato traumatologas, vadinasi, jis tam turi argumentų.

Tėvai paskambino į "Lietuvos draudimą" ir bandė aiškintis, kokiu pagrindu remiamasi ne diagnozę nustatančio ir gydančio gydytojo išvada, o rentgenologo.

"Man susidarė įspūdis, kad draudikai remiasi tokia išvada, kuri jiems leidžia nemokėti pinigų. Kitaip šios situacijos paaiškinti negaliu. Kaip dar reikia vertinti faktą, kad du medikai žiūri į tą pačią vietą ir vienas jų mato lūžį ir jį gydo, o kitas – ne", – piktinosi V.Davydova.

Klaipėdietė prisiminė ilgą pokalbį su draudimo bendrovės darbuotoja. Po pokalbio sutuoktiniai pasijuto taip, tarsi draudikai laikytų juos apgavikais.

Mergaitės tėvai prisiminė su draudimo bendrovės darbuotojais bendravę tris kartus, bet visi šie pokalbiai baigėsi vienodai.

"Dar pokalbio pradžioje iš pašnekovės tono buvo aišku, kad jie jaučiasi esą teisūs, jie tuo didžiuojasi ir visa pokalbio nuotaika byloja apie tai, kad mums taip ir reikia. Mintis viena – jie yra teisūs ir jokio kito pokalbio negalėjo būti", – prisiminė mergaitės mama.

Moterį papiktino draudimo bendrovės darbuotojos tikinimas, esą dukros ranka nebuvo lūžusi.

"Aš nesu medikė, pasitikiu gydančiu gydytoju. Man pasakė, kad lūžo, tą patį įrašė ir dokumentuose, ranka buvo sugipsuota, paskui vaikas nešiojo langetę, dukrai buvo gydoma būtent lūžusi ranka. Kodėl tuo turėčiau abejoti?" – klausė V.Davydova.

Nuotrauka – prioritetas

Sutuoktiniai tikėjosi, kad už patirtą dukros traumą bus išmokėta maždaug 300 eurų išmoka.

"Viskas – nuotraukose. Mes situacijos nevertiname. Jeigu gydytojai sako, kad lūžis yra, mokame, nėra lūžio, nemokame. Net jeigu būna išvada, kad įvykis – nedraudžiamasis, o klientas vėliau pateikia naujus duomenis, išvadas ar nuotraukas, mes visada persvarstome savo sprendimą, – tikino "Lietuvos draudimo" atstovė Ingrida Žaltauskaitė. – Galiu garantuoti, kad žmonės, kurie aptarnauja asmens žalas, tikrai turi aukštą empatiją ir įsijautimą į kito žmogaus problemą, nes mes kalbame apie žmogaus sveikatą, ligą. Kartais žmonėms pokalbis nuskamba vienaip ar kitaip. Labai apgailestauju, kad taip klientai jaučiasi, bet žinau, kad šio skyriaus darbuotojai stengiasi kiekvienam detaliai paaiškinti, kodėl, kaip, kas. Reikėtų įsijausti ir į žmonių, ir į mūsų situaciją."

"Lietuvos draudimo" Asmens žalų skyriaus vadovas Jonas Stasinas teigė, kad asmens žalos šioje bendrovėje vertinamos remiantis objektyviais faktiniais tyrimų rezultatais, ir tai yra apibrėžta draudimo sutarties sąlygose.

Lūžius patvirtinantis dokumentas "Lietuvos draudime" yra rentgeno nuotraukos (arba kitais radiologiniais tyrimo būdais užfiksuoti vaizdai).

Pasak J.Stasino, gydytojas radiologas yra specialistas, kurio kompetencijoje yra radiologinių tyrimų rezultatų vertinimas, todėl būtent šio specialisto išvada yra lemiama vertinant, ar pagal draudimo sutarties sąlygas įvykis bus pripažintas draudžiamuoju.

Teigiamo rezultato nesitiki

J.Stasinas aiškino, kad bendrovė visada remiasi dokumentuota, tyrimais pagrįsta diagnoze.

Konkrečiu atveju lūžius patvirtinantis dokumentas yra radiologo konsultacijos išvada.

Draudimo sutartyje nurodytos gydytojų specializacijos, kurių kompetencijos leidžia daryti tiksliausias negalavimo išvadas.

Asmens žalų skyriaus vadovas patarė mergaitės tėvams pateikti draudikams papildomai atliktų tyrimų duomenis arba gydymo eigoje patikslintas išvadas, jeigu tėvai tokių turi.

Esą bendrovė visada pasiruošusi jas įvertinti papildomai.

Taip pat galima būtų pateikti visas gydymo eigoje atliktas rentgenogramas, kurias galėtų įvertinti ir savo išvadą pateikti išoriniai ekspertai.

V.Davydova pasakojo, kad pareiškusi draudimo bendrovei pretenzijas neišgirdo prašymo pateikti papildomų dokumentų ar pažadų pasiaiškinti situaciją dar kartą.

Tiesa, po to, kai dienraščio "Klaipėda" korespondentai paprašė pakomentuoti šią situaciją, šeima sulaukė laiško iš "Lietuvos draudimo". Juo informuojama apie papildomą tyrimą.

Esą draudimo bendrovės darbuotojai patys paprašė ligoninės medikų turimų duomenų ir pažadėjo juos išanalizuoti.

Paskaitę raštą sutuoktiniai atkreipė dėmesį, kad jį pasirašė ta pati darbuotoja, kuri jiems ne vieną kartą nedviprasmiškai aiškino sprendimo nepakeisianti, mergaitei išmoka nebūsianti sumokėta. Todėl nemano, kad savo sprendimą ši darbuotoja pakeis.

Rekomendavo draugams

V.Davydova pasakojo "Lietuvos draudimą" pasirinkusi po to, kai nusivylė kita bendrove, ir kelerius metus džiaugėsi savo sprendimu.

Prieš trejus ir dvejus metus "Lietuvos draudime" apsidraudę šeimos nariai maždaug po savaitės sulaukė išmokų, kai šeimos galvai išniro pirštas, o vėliau vaikas griuvo nuo dviračio ir susižeidė veidą.

Moteris atviravo rekomendavusi šią bendrovę visiems savo draugams, nes pirmoji patirtis buvo "nerealiai gera", bet šis atvejis ją tiesiog apstulbino.

Iš kitos draudimo bendrovės šeima išėjo dėl panašios priežasties – negavo išmokos dėl kirstinės žaizdos, nes apie sužalojimo sunkumą draudikai ėmėsi spręsti po kelių mėnesių, kai žaizda jau buvo sugijusi.

"Tada paėmiau visus sukauptus pinigus ir perėjau į "Lietuvos draudimą". Nesitikėjau, kad tokia situacija gali įvykti", – atviravo klaipėdietė.

"Lietuvos draudimo" atstovai neslėpė pretenzijų sulaukiantys ir iš kitų klientų, tačiau tikino, kad visada stengiasi bendradarbiauti su jais ir rasti visapusiškai priimtiną sprendimą.

Esą, siekiant dar detaliau išsiaiškinti situaciją, neretai prašoma papildomos medicininės dokumentacijos vertinimui, pasitelkiami nepriklausomi ekspertai, kad situacija būtų išspręsta abiem pusėms priimtinu sutarimu.

„Prieš trejus metus žiemą nugriuvusi – buvo labai slidu – susilaužiau dilbio kaulą. Kai nuėjau pas šeimos gydytoją dėl nedarbingumo, ji mane iš karto nusiuntė išsitirti kaulų tankį. Stubure rasta -3,5, kai norma – iki 2,5. Man gydytoja rekomendavo gydymą, tačiau aš jo atsisakiau. Bet po metų man diagnozuotas krūties vėžys. Po operacijos buvo skirtas itin agresyvus gydymas – pradėta taikyti chemoterapija, iš viso gavau aštuonis kursus. Po keturių dar pradėtas biologinis gydymas, o vėliau ir radiologinis“, – pasakojo Nijolė.

Kadangi chemoterapija ir biologinis gydymas itin veikia kaulų tankį, moters šeimos gydytoja ją vėl nusiuntė išsitirti. Rezultatai buvo dar blogesni nei anksčiau, kaulų tankis siekė -4,1. Tuomet Nijolei pradėtas gydymas denozumabu. Po mažiau nei metų kaulų tankio tyrimo rezultatai buvo kur kas geresni – -2,9.

Nijolė kas pusmetį atvyksta į klinikas susileisti injekcijos ir tai truks penkerius metus. 

„Jokio šalutinio poveikio nejaučiu. Suleidžia ir ramu – lyg nieko ir nebūtų. Stuburą skauda jau daug metų. Man ir magnetinis rezonansas darytas ne kartą. Buvo rastos kelios mažos išvaržos, todėl į skausmą nekreipdavau dėmesio. Man jau šešiasdešimt – kaip galima norėti, kad kas nors neskaudėtų. Neturiu tokių problemų, kad negalėčiau atsikelti ar pavaikščioti. Mėgstu aktyvų gyvenimą, negaliu ilgai sėdėti ar gulėti“, – tikino pacientė.

Vėžiu Nijolė serga dvejus su puse metų, šiuo metu liga kontroliuojama. „Dėl osteoporozei gydyti skirtų vaisų konsultavausi su chemoterapeute. Ji paaiškino, kad šis vaistas ir profilaktika, ir gydymas. Chemoterapeutė patikino, kad man jie būtini, nes turiu didelę metastazių į kaulus riziką.

Kai sužinai, kad tau vėžys, atrodo, viskas išslysta iš po kojų. Bet taip būna iki tol, kol nueini pas gydytoją. Tada susiimi ir kabiniesi už gyvenimo. Psichologiškai esu sunkiai palaužiama. Dirbu kolektyve, grįžusi namo stengiuosi bendrauti ir kuo mažiau galvoti. Dabar jaučiuosi taip kaip ir anksčiau – jokių skausmų, nuovargio ar silpnumo“, – apie nusiteikimą gydytis ir nepasiduoti kalbėjo Nijolė.

Interviu

Apie tai – pokalbis su Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų šeimos gydytoja dr. Lina Vencevičiene.

– Kuomet kaulų lūžis laikomas osteoporozės pasekme?

– Pacientė turėjo didelę riziką patirti dar vieną lūžį dėl to, kad jai buvo diagnozuotas osteoporozinis lūžis. Paslydusi ji nukrito ir sulūžo dilbio kaulas. Jeigu toks lūžis įvyko be traumos ar nesant kitam patologiniam procesui kaule, interpretuojamas kaip osteoporozinis lūžis ir skiriamas gydymas.

Kadangi pacientė jautėsi gerai ir lūžis buvo įvykęs pirmą kartą, pacientė atsisakė vartoti vaistus, nors gydymo jai labai reikėjo. Tada po kelių mėnesių jai diagnozuotas krūties vėžys, taikyta agresyvi terapija – chemoterapinis ir biologinis gydymas. Galvojome, kad moteriai bus labai stipri kaulinio audinio rezorbcija, nes šitų patologijų metu pagreitėja kaulinio audinio apykaita. Kaulai dar labiau retėja ir dėl chemoterapijos, ir biologinės terapijos, ir paties vėžio.

Ši liga ir gydymo metodai yra papildomi rizikos veiksniai. Po pusmečio pakartotinai atlikus kaulų mineralų tankio tyrimą paaiškėjo, kad būklė reikšmingai pablogėjo ir tada pacientė pradėjo gydymą, kuris tęsiamas iki šiol, vienu pažangiausių vaistu. Pradėję gydymą gavome labai gerus rezultatus.

– Ar gydymas jūsų minėtu yra veiksmingiausias metodas?

– Negaliu pasakyti, kad tai efektyviausias metodas, bet jis labai patogus vartoti – vaisto susišvirkščiama po oda vieną kartą per šešis mėnesius. Jis stipriai sumažina lūžių riziką ir padidina kaulų mineralų tankį. Yra kitos vaistų grupės bisfosfonatai, kurie taip pat priskiriami antirezorbcinio poveikio vaistams. Tačiau jų vartojimas nėra itin patogus, sukelia daugiau šalutinių reiškinių, po išgertos tabletės pusvalandį negali sėdėti, valgyti, nerekomenduojama vaikščioti.

Tiesa, kartais kaulinio audinio apykaita vyksta greičiau, nei vaistas gali tai atkurti. Todėl kartais turime ne tokių teigiamų rezultatų. Reikia apsvarstyti daug ką: kokių vaistų grupes vartoti, ar vaistas vartojamas taip, kaip paskyrė gydytojas, ar nėra gretutinių patologijų, kurios būtent ir nulemia greitą kaulinio audinio rezorbciją. O jeigu kontroliuojami rizikos faktoriai, gretutinė patologija, vitamino D koncentracija, tikimės geriausio rezultato – lūžių rizikos išvengimo ir kaulų mineralų tankio didėjimo.

– Kokie pagrindiniai osteoporozės rizikos veiksniai?

– Kuo žmogus vyresnis, tuo didesnė rizika patirti šlaunikaulio aproksimalinės dalies lūžį, po kurio per pirmuosius metus penktadalis pacientų miršta, o daugiau nei pusė lieka neįgalūs. Tokio lūžio labiausiai bijo tiek gydytojai, tiek pacientai.

Svarbūs rizikos veiksniai: pacientui jau įvykęs osteoporozinis lūžis, moterims ankstyva menopauzė iki 45-erių, jeigu tėvai turėjo įvykusių osteoporozinių lūžių. Tarp rizikos veiksnių yra amžiaus kriterijus – daugiau kaip 65 metų moteris ir 70 metų vyras. Moterys du kartus dažniau patiria osteoporozinius lūžius nei vyrai. Reumatoidinis artritas, mažesnis nei devyniolika kūno masės indeksas. Dažnas alkoholio vartojimas, viršijantis tris alkoholio vienetus per dieną, rūkymas.

– Kada žmogus gali įtarti osteoporozę ir kada būtina kreiptis į specialistą?

– Jeigu yra bent du iš šių klinikinių lūžių rizikos veiksnių ir bent vienas griuvimo rizikos veiksnių – tai yra amžius daugiau nei aštuoniasdešimt, buvę griuvimai per pastaruosius dvylika mėnesių, susilpnėjusi klausa, rega, nuolatinis daugiau nei keturių vaistinių preparatų vartojimas, psichotropinių vaistų vartojimas ir atramos-judamojo aparato, nervų ir kitų sistemų ligos, trikdančios pusiausvyrą ir koordinaciją. Visi tokie pacientai turi kreiptis pas gydytoją ir būti siunčiami atlikti kaulų mineralų tankio tyrimą. Be lūžio kitų simptomų nėra. 

Portalas kaunodiena.lt jau rašė apie vakar įvykusią keleivinio mikroautobuso avariją Kauno rajone, kai buvo sužeistas vairuotojas ir devyni keleiviai. Avarija Raudondvaryje, J. Naujalio g. įvyko, kai 55 m. vairuotojas posūkyje nesuvaldė automobilio „Mercedes Benz 313“, nuvažiavo nuo kelio ir atsitrenkė į medį.

Jis ir trys keleivės šią nelaimę atsimins labai ilgai. Užsimiršti neleis ne tik patirtas šokas, bet ir sužalojimai. Per avariją vairuotojui Antanui Ivaškevičiui bei su juo važiavusioms 83-ejų L. M., 54-erių L. K. bei 72-ejų A. J. lūžo kojos, rankos. "Kai kuriems jų buvo diagnozuotas ir galvos smegenų sutrenkimas, bet nė vieno minėto paciento būklė nėra kritinė", - pridūrė Kauno klinikų atstovė spaudai Milda Dambrauskienė.

Kiti 6 sužeistieji nukentėjo lengviau, jie po apžiūros išleisti gydytis namo.

Jurbarko rajono laikraščio „Šviesa“ žiniomis, tai ne pirma avarija, kurią šį pavasarį sukėlė A. Ivaškevičius. Kovo 8 d. jis  girtas su pilnu vaikų autobusu rėžėsi į atitvarus prie Seredžiaus. Tuomet vyras vežė porą dešimčių pradinukų ir mokinių iki septintos klasės. Bevažiuodamas užmigo.