Pakomentuoti situaciją paprašėme Klaipėdos regiono at-liekų tvarkymo centro (KRATC) direktorės pavaduotojos Ramunės Šličienės.

– Kokia būtų pagrindinė klaida, kurią matote rūšiuojant maistą?

– Kol kas didžiausia klaipėdiečių rūšiavimo klaida ir didžiausia problema mums yra į maisto atliekas išmestos stiklo pakuotės. Nei stiklainiai, nei buteliai su maisto likučiais ar be jų neturi patekti į rudą konteinerį. Jei stiklainis yra užterštas, jo net nebūtina plauti – galima iškratyti maisto likučius, o nešvarią tarą mesti į stiklo konteinerį. Tačiau kai butelis ar stiklainis pakliūva į maisto apdorojimo įrenginius, jis gali sudužti ir šukėmis užteršti biomasę, kuri ateityje taps kompostu.

Kol kas didžiausia klaipėdiečių rūšiavimo klaida ir didžiausia problema mums yra į maisto atliekas išmestos stiklo pakuotės.

– Metalinės skardinės turbūt irgi nepageidautinos?

– Taip, metalinių pakuočių maisto atliekų konteineriuose randame gana daug. Tiek nuo konservuotų daržovių, tiek nuo mėsos ar žuvies konservų. Į mūsų maisto rūšiavimo įrenginius patekusios kietos atliekos gadina brangius mechanizmus. Tad metalines skardines irgi prašome atskirti nuo maisto likučių ir išmesti į plastikui skirtą konteinerį – Klaipėdoje būtent į juos rūšiuojamos metalinės pakuotės.

Ramunė Šličienė. Įmonės nuotr.

– Klaipėdiečiai klausia, ar galima mesti nuvytusias gėles į maisto rūšiavimo konteinerius, juk tai tokia pat biologiškai skaidi atlieka, kaip daržovių ar vaisių likučiai.

– Maisto atliekos ir žaliosios atliekos Klaipėdoje yra rūšiuojamos ir surenkamos į atskirus konteinerius, taip pat abi šios atliekų rūšys perdirbamos skirtingomis technologijomis. Todėl gėles ar kambarinius augalus klaipėdiečiai turėtų rūšiuoti į žaliųjų atliekų konteinerius arba gali kompostuoti savo kieme. O maisto likučiai tegu keliauja į maisto rūšiavimo konteinerius.

– O kaip su panaudoto aliejaus atliekomis, jas galima pilti į maisto atliekų konteinerį?

– Ne, jokių skystų atliekų į maisto atliekų konteinerį pilti negalima. Skysčiai turėtų keliauti į kanalizaciją. Bet tik ne aliejus ar kiti riebalai. Šios atliekos užkemša kanalizacijos vamzdynus ir patiems gyventojams pridaro problemų. Taip pat aliejaus nedera pilti į maisto rūšiavimo konteinerius – riebalai stabdo maisto perdirbimo procesą, be to, užteršiami rūšiavimo konteineriai. O aliejaus surinkimui naudojamos kitos priemonės: galima iš KRATC gauti specialų 3 litrų bakelį arba panaudotus riebalus surinkti į savo tarą ir atgabenti į vieną iš KRATC didžiųjų atliekų aikštelę: Tilžės g. 66A, Šiaurės pr. 30, Plieno g. 13. Ten aliejaus atliekos iš gyventojų priimamos nemokamai. Dėl bakelio gavimo kreipkitės tel. +370 655 94805.

Klaipėdiečių išmestose maisto atliekose apstu stiklinių butelių, stiklainių, metalinių skardinių. Įminės informacija.

– O koks dažniausias klausimas, kurio jūs sulaukiate apie maisto atliekų rūšiavimą?

– Kur gauti oranžinių maišelių (juokiasi). Iš tikro oranžiniai maišeliai dalinami tik Vilniaus apskrityje, o Klaipėdoje maisto rūšiavimas vyksta kitaip. Mes maišelių nedaliname, gyventojai gali naudoti bet kokius savo plastikinius maišelius, o juos prikaupę ir sandariai užrišę turėtų išmesti į rudą konteinerį kieme.

Naujiena neturi stebinti

Naujutėlis cechas Dumpiuose išaugo per kiek daugiau nei pusmetį, ir tai yra tikras stebuklas, žinant, kaip intensyviai jo statytojams teko dirbti.

Antradienį į oficialias cecho atidarymo iškilmes atvyko didelis būrys svečių. Aplinkos ministras Simonas Gentvilas, Klaipėdos meras Arvydas Vaitkus, Neringos meras Darius Jasaitis, jo kolega iš Kretingos Antanas Kalnius, aplinkosaugininkai, visuomenės sveikatos specialistai, statybininkai, technologinės įrangos specialistai, uostamiesčio politikai bei verslo atstovai, cecho darbuotojai jautėsi atvykę į šventę, mat buvo pasitikti trankia muzika ir vaišėmis.

Kreipdamasis į susirinkusiuosius S. Gentvilas teigė, kad Klaipėdos regionas nėra tas, kurio gyventojai tvarkingiausiai rūšiuoja savo šiukšles. Tik apie 30 proc. visų atliekų čia išrūšiuojama.

Pastebėta, kad privačių namų savininkai yra kur kas kruopštesni nei gyvenantieji daugiabučiuose.

„Klaipėdoje, kaip ir visoje Lietuvoje, pradedame rūšiuoti maisto atliekas. Maždaug prieš 15 metų, kai mieste atsirado rūšiavimui skirti spalvoti varpeliai, daugelis į rūšiavimą žiūrėjo skeptiškai. Šiandien stiklo, popieriaus, plastiko pakuočių rūšiavimas mums yra tapęs kasdieniu įpročiu. Neabejoju, kad ir maisto atliekas klaipėdiečiai rūšiuos atsakingai, kaip tai vyksta visose civilizuotose Europos valstybėse. Tikiu mūsų žmonėmis, nuo šiol šalia trijų jau įprastų konteinerių atsiras ketvirtas rudu dangčiu, ir tai netaps gyventojams problema“, – sakydamas sveikinimo kalbą teigė Klaipėdos meras.

A. Vaitkus patikino, kad maisto atliekų rūšiavimo naujovės neturėtų pabranginti klaipėdiečiams vietinės rinkliavos už atliekų tvarkymą.

Sveikindama atvykusiuosius į iškilmes, bendrovės „Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras“ (KRATC) direktorė Roma Budrienė nepagailėjo padėkų ne tik Aplinkos ministerijos darbuotojams, regiono miestų bei rajonų merams, kitų įstaigų atsakingiems darbuotojams, statybininkams, bet ir savo pavaldiniams, nuoširdžiai ir itin intensyviai dirbusiems statant bei įrengiant cechą.

Maistą – į atskirą maišą

Į atskirą maišelį nuo šiol būsime raginami mesti augalinės ir gyvulinės kilmės atliekas, viską, ko nesuvalgome, kas lieka gaminant patiekalus, o kartais sugenda nespėjus suvartoti. Į juos derėtų kratyti kavos tirščius, mesti arbatos pakelius, panaudotus valant riebalais suteptus indus popierinius rankšluosčius.

Raginama į šiuos maišelius nepilti skysčių, pavyzdžiui, sriubos skystį derėtų nupilti į kanalizaciją, o tirščius kratyti į maisto atliekų maišelį.

Į juos negalima mesti stiklo taros, kietų, neperdirbamų pakuočių iš plastiko ar metalo.

Jeigu maisto atliekų maišelius žmonės užriš taip, kad iš jų netekėtų skysčiai, galės išvengti nemalonių kvapų prie rudais dangčiais dengiamų konteinerių. Juos vežėjai žada ištuštinti kur kas dažniau nei kitų atliekų konteinerius.

Šie konteineriai turi sandarią metalinę kapsulę, kuri neleidžia sklisti skysčiams ir kvapams į aplinką.

Privačių valdų savininkai jau gavo rudus konteinerius, kurių sandarus dangtis turi guminę tarpinę bei įmontuotą biofiltrą, neutralizuojantį kvapus.

Dirbs neskleisdami smarvės

KRATC rūšiavimo skyriaus vadovas Tomas Kuprys pasakojo, kad atvežtos į įmonės cechą maisto atliekos bus verčiamos į 50 kubinių metrų talpos sandarų priėmimo bunkerį. Iš jo jokie skysčiai neištekės, o nuo nemalonių kvapų apsaugos dangtis.

Rūšiavimo linija atliekas gabens į maišelių praplėšytuvą. Ištuštinti maišeliai bus rūšiuojami ir į bendrą maisto atliekų masę nepateks.

Konvejeris maišelių turinį nugabens į rankinio rūšiavimo kabiną. Joje bus atskiriamos netinkamos priemaišos, juk gali būti, kad kažkas sugedusią uogienę netyčia įmes su visu stiklainiu, o nebevalgomus produktus – metalo ar plastiko pakuotėje.

Toliau atliekos keliaus į atskyrimo įrangą, kur organika bus atskiriama nuo pakuočių. Atskirta nuo bet kokių netinkamų perdirbti medžiagų organinė masė, technologų vadinama pulpa, iškeliaus į biodujų gamybos įmones arba komposto gamybai. Biodujos taps žaliava elektrai arba transporto degalams gaminti.

Tai reiškia, kad maisto atliekos nebepateks į sąvartyną ir jo neaugins, priešingai, jos bus naudingai panaudotos.

Pasirodo, ceche jau įvyko bandymai, įsitikinta, kad įrenginiai puikiai veikia, taip pat kad keturios kvapų mažinimo priemonės atlieka savo funkciją.

Čia veiks kelios kvapų neutralizavimo purškimo įrangos, ozonatoriai, be to, visas cecho oras bus surenkamas ir ištraukiamas į biofiltrą. Tai reiškia, kad jokie kvapai iš cecho į lauką nepateks.

Aptarnaus visą regioną

Kalbėdama apie cecho statybą R. Budrienė pasakojo, kad visas projektas kainavo 3,1 mln. eurų, iš jų 70 proc. – europinės lėšos, visa kita apmokėta bendrovės KRATC pinigais.

„Viskas truputį užsitęsė, laiką gaišino derinimai, brango medžiagos ir technologijos, daug kartų atsisakyta tam tikrų pirkimų. Šiame ceche per metus galima perdirbti iki 7 tūkst. tonų maisto atliekų. Kadangi projektas – europinis, maisto atliekos penkerius metus turi būti surenkamos tik iš gyventojų“, – pasakojo R. Budrienė.

Šiuo metu dėl galutinio produkto – pulpos – tiekimo deramasi su bendrove „Klaipėdos vandenys“, juo domisi ir latvių įmonės.

Pirmosios maisto atliekos į cechą atkeliaus iš Klaipėdos ir Neringos. Kretingos, Palangos savivaldybės jau pasirašė analogiškas sutartis, jas pasirašyti ketina Šilutės, Skuodo ir Klaipėdos rajono savivaldybės.

Kiekvienas mūsų, net mažiausias vaikas, kasdien išmetame apie 400 gramų maisto atliekų, o per metus tai yra apie 450 kilogramų.

Trečdalis mūsų atliekų yra maisto atliekos. Čia yra didelė galimybė sutaupyti. Geriausias pavyzdys – kavos tirščiai ir kartonas, šiuos du dalykus sumaišius, nė vieno jų nebeįmanoma perdirbti. Švarios atliekos dažniau grąžinamos į gyvenimą, daugiau kartų perdirbamos, todėl maisto atliekų rūšiavimas leidžia padidinti ir kitų atliekų rūšiavimą.

„Klaipėdoje, kaip ir visoje Lietuvoje, kol kas vėluojame mokytis rūšiuoti. Dar turime galimybių pasistengti. Nuo šių metų sausio, pagal Seimo priimtus įstatymus, visose gyvenvietėse, turinčiose per 2 tūkst. gyventojų, reikia maisto atliekas surinkti atskirai. Nors gyventojai labai pozityviai reaguoja į tokį reikalavimą, bet didžioji problema yra tie, kurie iki šiol nerūšiuoja“, – kalbėjo S. Gentvilas.

Kaip pranešė KRATC, bus pristatytas ir šalia Dumpių sąvartyno pastatytas Maisto atliekų apdorojimo cechas.

„Klaipėdos daugiabučių kiemuose esame įrengę pusiau požeminius ir antžeminius konteinerius. Iki šiol jų rudi dangčiai buvo užrakinti, tačiau dabar saugikliai nuimti, maisto atliekas, sudėtas į plastikinį maišelį, jau galima išmesti. Individualių valdų savininkams išdalinome arti 2000 specialių rudų 60 litrų talpos konteinerių“, – sako Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro direktorė Roma Budrienė.

Pagal ES reikalavimus, nuo šių metų visos Lietuvos savivaldybės privalo atskirai rinkti maisto atliekas.

Sostinėje maisto atliekos renkamos nuo metų pradžios, tačiau tvarka kritikuota, nes gyventojai atliekas kaupia į specialius maišelius, kurie metami į bendrus konteinerius. Anot kritikų, tokiu būdu auga plastikinių maišelių naudojimas, nors Europoje siekiama tai mažinti.

Alytaus, kuriame šios atliekos rūšiuojamos jau kelerius metus, regiono atliekų tvarkymo centro vadovas Algirdas Reipas anksčiau teigė, kad konteinerinis surinkimo būdas yra laikomas vieninteliu tvariu maisto atliekų tvarkymo būdu, duodančiu 90 proc. efektyvumą.

Pasiruošimas naujam rūšiavimui vykdomas dviem kryptimis. Dumpiuose, šalia Klaipėdos regioninio sąvartyno, naujame ceche sumontuoti ir išbandomi maisto apdorojimo įrenginiai. Čia bus sutvarkomos ir perdirbimui paruošiamos iš regiono gyventojų atgabentos maisto atliekos.

Kita kryptis – rūšiavimo priemonių įsigijimas, pastatymas ar išdalinimas Klaipėdos ir Neringos savivaldybių teritorijose. Būtent šių savivaldybių maisto rūšiavimo infrastruktūra ir surinkimu yra įpareigotas pasirūpinti KRATC. Kitos Vakarų Lietuvos savivaldybės šį procesą nusprendė organizuoti savarankiškai.

Maisto atliekų surinkimui Klaipėdos daugiabučių kiemuose pastatyti antžeminiai konteineriai, o pusiau požeminėse konteinerių aikštelėse yra įmontuota atskira sekcija su rudu dangčiu.

„Visoje Europoje maisto atliekos metamos į ruda spalva paženklintus konteinerius. Taip pat bus rūšiuojama Klaipėdoje bei Neringoje“, – pasakojo Alma Balevičienė, KRATC projektų vadovė.

Tiesa, Neringoje konteineriai atrodys kitaip nei uostamiestyje. Tai bus ne stacionarūs, o stumdomi antžeminiai konteineriai, pastatyti šalia jau įrengtų pusiau požeminių konteinerių aikštelių, o vasaros sezonu – dar ir šalia labiausiai turistų lankomų vietų. Tuo tarpu Klaipėdos individualių valdų savininkai gavo arba turi kuo skubiau pasiimti dviejų talpų komplektus maisto atliekų rūšiavimui: 10 litrų talpos virtuvinį kibirėlį ir 60 litrų talpos lauko konteinerį.

„Konteineriai suteikiami tik pasirašius priėmimo–perdavimo aktą. Kai šis formalumas išpildomas, konteinerių komplektai atvežami ir paliekami prie klaipėdiečių namų“, – aiškino A. Balevičienė. 

Kas iš nuosavame name gyvenančių klaipėdiečių dar negavo maisto rūšiavimo įrangos, turėtų  kreiptis į KRATC tel. 8 800 133 44 arba e. p. kokybe@kratc.lt.

Svarbu pažymėti, kad 2024 m. žiemos mėnesiais maisto atliekos dar nebus renkamos, kadangi naujai pastatytuose įrenginiuose vyks pridavimo inspektuojančioms tarnyboms procedūros. Jei gyventojai jau pripildė naujuosius konteinerius, rekomenduojama juos išstumti kartu su komunalinių atliekų konteineriu. Atliekų surinkėjai ištuštins abu konteinerius.

Konteinerių ir rūšiavimo priemonių įsigijimas dalinai finansuojamas Europos Sąjungos Sanglaudos fondo ir Klaipėdos miesto savivaldybės lėšomis vykdant projektą „Komunalinių atliekų tvarkymo infrastruktūros plėtra Klaipėdos miesto, Skuodo ir Kretingos rajonų bei Neringos savivaldybėse“.

O maisto atliekų apdorojimo įrenginių statyba Dumpiuose finansuojama iš Europos Sąjungos Sanglaudos fondo ir KRATC lėšomis, vykdant projektą „Maisto atliekų apdorojimo infrastruktūros sukūrimas Klaipėdos RATC“.

„Kaip ir su tais rūšiavimo konteineriais, kurie yra aikštelėse, tai taip ir su maisto atliekomis – suprantam, kad tai yra pirmiausia sąmoningumo klausimas, tai tikrai nesiruošiame bausti, bet, kad rūšiavimo gamyklai būtų paprasčiau atskirti maisto atliekas, būtent šita sistema ir yra diegiama“, – trečiadienį spaudos konferencijoje sakė V. Benkunskas.

Anot jo, nauja rūšiavimo sistema bus grindžiama savanorystės pagrindu.

„Visa sistema rūšiavimo, kurią mes turim, ji yra pirmiausia sąmoningumo ir savanorystės pagrindu grįsta, tai šiuo atveju mes galime tik pasidžiaugti, kad vilniečiai nori rūšiuoti, tai mes suteikiam infrastruktūrą“, – teigė miesto meras.

Pareiga atskirti biologines atliekas nuo bendrų komunalinių atliekų Lietuvoje ir kitose Europos Sąjungos valstybėse nuo kitų metų atsiranda įgyvendinant ES Atliekų pagrindų direktyvą.

Dėl rūšiavimo tvarkos savivaldybės yra priėmusios atskirus sprendimus.

Vilniaus savivaldybė spalį nusprendė, kad įgyvendinant šią tvarką, gyventojai kitąmet išrūšiuotas maisto atliekas turės kaupti specialiuose oranžiniuose maišeliuose ir mesti jas į bendrus mišrių atliekų konteinerius.

Šios atliekos bus atskiriamos nuo kitų atliekų ir paverčiamos kompostu, o maišeliai – perdirbami. Anot savivaldybės, ateityje maisto atliekų surinkimui numatoma naudoti atskirus šioms atliekoms skirtus konteinerius.

Maišelius ir talpas atliekoms tvarkyti nuo gruodžio mėnesio galima atsiimti Vilniaus savivaldybėje, sostinės seniūnijose, Vilniaus didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelėse.

Iki šiol Lietuvoje yra rūšiuojamos plastikinės, popierinės, metalinės, stiklinės pakuotės ir antrinės žaliavos.

Projektas finansuojamas Europos Sąjungos Sanglaudos fondo ir KRATC lėšomis, vykdant projektą „Maisto atliekų apdorojimo infrastruktūros sukūrimas Klaipėdos RATC“.

Klaipėdos individualių valdų savininkams yra išsiusti laiškai su Konteinerio priėmimo aktu, kurį reikia pasirašyti ir grąžinti KRATC. Kai bendrovė gauna Klaipėdos gyventojo pasirašytą dokumentą, konteineriai yra atgabenami į jo namus, paliekami teritorijoje arba šalia vartelių.

Tačiau į gautus konteinerius maisto atliekų kol kas mesti nereikia – apie šių atliekų surinkimo pradžią bus paskelbta 2024 m. sausio mėnesį.

Jei klaipėdiečiai šį konteinerį jau pripildė maisto atliekų, jis bus ištuštintas surenkant komunalines atliekas.

Tačiau į gautus konteinerius maisto atliekų kol kas mesti nereikia – apie šių atliekų surinkimo pradžią bus paskelbta 2024 m. sausio mėnesį.

Tie Klaipėdos individualių valdų savininkai, kurie dar negavo individualaus maisto rūšiavimo konteinerio, turėtų pasirašyti konteinerio priėmimo aktą ir grąžinti KRATC vienu iš šių būdų:

1. Nuskenuoti (nufotografuoti) ir atsiųsti elektroniniu paštu rinkliava@kratc.lt.

2. Išsiųsti pasirašytą aktą pašto laišku adresu: Liepų g. 15,  LT–92138 Klaipėda.

3. Atnešti pasirašytą aktą į KRATC biurą Liepų g. 15, Klaipėdoje.

4. Atnešti pasirašytą aktą į kitus KRATC Klaipėdos padalinius: biurą Tomo g. 2, aikšteles Šiaurės pr. 30, Tilžės g. 66A, Plieno g. 13.

5. Elektroniniu būdu aktą galima pasirašyti savitarnos svetainėje https://mano.kratc.lt/.

Jei turite klausimų, kreipkitės telefonu 8 800 133 44, e. paštu kokybe@kratc.lt.

Maisto rūšiavimo priemonių įsigijimas dalinai finansuojamas Europos Sąjungos Sanglaudos fondo ir Klaipėdos miesto savivaldybės lėšomis vykdant projektą „Komunalinių atliekų tvarkymo infrastruktūros plėtra Klaipėdos miesto, Skuodo ir Kretingos rajonų bei Neringos savivaldybėse“. Surinktos maisto atliekos bus apdorotos maisto atliekų apdorojimo įrenginiuose, kurių įrengimą finansuoja Europos Sąjungos Sanglaudos fondas ir KRATC, vykdant projektą „Maisto atliekų apdorojimo infrastruktūros sukūrimas Klaipėdos RATC“.

„Šiaip žiūrint į visą tą situaciją, kuri bręsta sausio 1-ai, tokiu chaosu viskas dvelkia. Mes dalinomės patirtimi, kaip surinkti, Europos patirtimi, bet kas dabar vyksta Vilniuje – esu labai kritiškas tai maišelių sistemai, kuri išvis nėra joks rūšiuojamasis surinkimas, yra praktiškai neteisėtai į rinką išleidžiami vienkartiniai plastiko gaminiai, be jokio rūšiavimo, be galimybės, kaip atliekos bus atskirtos, kokiu būdu“, – trečiadienį LRT radijui teigė A. Reipas.

Aplinkos ministerijos Atliekų politikos grupės vadovė Vilma Slavinskienė LRT radijui teigė, kad šiuo metu maisto ir virtuvės atliekas surenka Panevėžio ir Alytaus savivaldybės, pastarojoje tai daroma jau penkerius metus. Bandomieji projektai vyko ir kai kuriose kitose savivaldybėse. Šiuo metu sostinėje dalinami maišeliai, į kuriuos gyventojai kaups maisto atliekas.

„Nuo kitų metų sausio 1 bus pradėtos rinkti atliekos, kai kurios savivaldybės įsijungs vėliau, bet visos pradės rinkti kitais metais“, – sakė V. Slavinskienė. 

Anot A. Reipo, ministerija nėra parengusi aiškios tvarkos, kaip maisto atliekas rinkti, savivaldybės tai darys pagal savo supratimą. Jo teigimu, tai kad ne visi rinks vienodai ir startuos skirtingu laiku, „atliekų tvarkymo sistema esant tokiai situacijai diskredituojama iki begalybės“.

Po tokių organizacijų ir po ministerijos nurodymų, po savivaldybių pastangų, po pirkimų, pasirodo, kad vienos savivaldybės gali nieko nedaryti, kitos privalo viską daryt ir dabar.

 

„Po tokių organizacijų ir po ministerijos nurodymų, po savivaldybių pastangų, po pirkimų, pasirodo, kad vienos savivaldybės gali nieko nedaryti, kitos privalo viską daryt ir dabar. Manau, niekas neturi jokios moralinės teisės iš savivaldybės nieko reikalauti, nes jokio aiškaus nei tvarkos, nei jokio rūšiavimo reikalavimų. Kas yra rūšiuojamasis surinkimas, visi traktuoja, kaip įsivaizduoja“, – sakė A. Reipas.

A. Slavinskienės teigimu, paruošti visoms savivaldybėms vienodus reikalavimus nerealu, nes jos skirtingos – vienos labiau urbanizuotos, kitos kaimiškos.

„Iš tiesų gal Algirdas sutirštino spalvas, nevertinčiau, kad yra visiškas chaosas, kas yra rūšiuojamasis surinkimas gyventojai išmokę, rūšiuoja kitas atliekas, kiekvienai sistemai įsibėgėti reikia laiko“, – teigė A. Slavinskienė.

Anot jos, pakuočių rūšiavimas taip pat buvo ilgalaikis procesas, tačiau ir jo metu ne visi gyventojai dar turi įgūdžių, tad reikės ir toliau platesnio informavimo, švietimo.

A. Reipo teigimu, Alytaus savivaldybė jaučiasi „durniaus vietoje“, nes vadovaudamiesi europiniais reikalavimais pradėjo maisto atliekų rūšiavimą prieš penkerius metus, „nes miestai, kurie virš 50 tūkstančių gyventojų, privalėjo rūšiuoti nuo 2019 metų“.

Šiuo metu savivaldybės maisto atliekų rūšiavimo klausimą sprendžia skirtingai. Vilniaus savivaldybei ėmus dalinti spalvotus maišelius, sulaukta kritikos, jog atsisakant plastiko maišelių, jų kiekis dar pagausinamas.

Vilniaus savivaldybės Atliekų tvarkymo poskyrio vedėja Eglė Bernotavičienė LRT radijui teigė, kad maišeliai yra pagaminti iš 90 proc. perdirbto plastiko, be to, tvarkant atliekas nepateks į sąvartynus. Maisto atliekos pateks į mišrius konteinerius, tačiau šie specialūs maišeliai leis maisto atliekas vėliau procese išrūšiuoti.

A. Reipo teigimu, konteinerinis surinkimo būdas yra laikomas vieninteliu tvariu maisto atliekų tvarkymo būdu, duodančiu 90 proc. efektyvumą. Pasak jo, Norvegijoje buvo bandyta maišeliais rinkti atliekas netoli sostinės, naudingumas siekė 50 proc. ir ši priemonė nepasiteisino.

Klaipėdos savivaldybė individualių namų gyventojams dalija konteinerius, o daugiabučiuose gyvenantys klaipėdiečiai maisto atliekas turės kratyti į kiemuose įrengtus specialius konteinerius.

„Kieme turiu jau 6 konteinerius atliekoms, priskaičiuojant ir šį, naujai atvežtą, maistui. Ar tai patogu klaipėdiečiui? Žinoma, kad nepatogu, bet tai neišvengiama“, – pasakojo V. Karolis.

Išvardinęs visus kieme sustatytus konteinerius: stiklui, popieriui ir plastikui, komunalinėms atliekoms, kompostinę, žaliųjų surinkimui, maistui, miesto politikas prisiminė viešnagę Australijoje.

„Ten jie visus metus vargsta su žaliosiomis atliekomis. Juk pjauna žolę visus 12 mėnesių. Mums dar pasisekė, kad turim žiemą“, – juokavo pašnekovas.

O paklausus apie maisto rūšiavimą, V. Karolis paminėjo, jog tai matė daugelyje pasaulio šalių – nuo Singapūro iki Amerikos.

„Visur rūšiuoja maistą. Ir Klaipėdoje maistas jau buvo rūšiuojamas. Dar 1985 m. buvo bandyta tai daryti. Iš miestiečių surinktos daržovių lupenos, patiekalų likučiai buvo kraunami į specialią mašiną ir vežami į kaimus. Maisto atliekomis anuomet šerdavo gyvulius. Tik dėl menko žmonių sąmoningumo tas eksperimentas ilgai nesitęsė – primesdavo stiklo, šakų, kitokių šiukšlių į maisto atliekas“, – prisiminė V. Karolis, pridurdamas, kad dabar grįžtam prie civilizuotos tvarkos ir iš naujo mokomės racionalaus maisto atliekų tvarkymo.

Vidas Karolis, Klaipėdos miesto tarybos narys. KRATC nuotr.

Miesto Tarybos narys maisto rūšiavimo konteinerį kol kas pasistatė nuošaliau ir sakė, lauks pranešimo, kada jau bus galima pradėti procesą. Pasak atliekų sistemos administratorių, Klaipėdoje maistą pradėsime rūšiuoti kitąmet.

Maisto atliekų gyvenant nuosavame name ir turint sodą, šiltnamį visada susidaro daugiau nei gyvenant daugiabutyje. Į maisto konteinerius bus galima mesti vaisių ir daržovių liekanas, duonos ir konditerijos likučius, kruopas, makaronus, mėsos, žuvies, jūrų gėrybių atliekas, kiaušinių lukštus, grybus, kavos ir arbatos tirščius, popierinius kavos filtrus, maistu suteptas popierines servetėles ir įvairius maisto likučius.

Maisto rūšiavimo konteineriai visiems individualiose valdose gyvenantiems klaipėdiečiams yra suteikiami nemokamai, jie nupirkti iš Europos Sąjungos Sanglaudos fondo ir KRATC lėšų, vykdant projektą „Maisto atliekų apdorojimo infrastruktūros sukūrimas Klaipėdos RATC“.

Daugiau informacijos norintiems Klaipėdoje gauti maisto atliekų rūšiavimo konteinerius: nemokama telefono linija 8 800 133 44, e. paštu kokybe@kratc.lt.

„Klaipėdoje mažiau iššūkių, lyginant su kitais Lietuvos regioniniais atliekų tvarkymo centrais, todėl čia retai užsukam“, – sakė iš Klaipėdos kilęs S. Gentvilas, primindamas, jog iš ankstesnės politinės veiklos savivaldoje puikiai žino tiek KRATC specifiką, tiek kitų Dumpiuose veikiančių įmonių problemas.

Apsilankymo Dumpių sąvartyne metu Aplinkos ministerijos ir aplinkosaugos institucijų atstovai pažymėjo pozityvius KRATC pokyčius per pastaruosius metus. KRATC skaitmenizavo jų padaliniuose atliekas tvarkančių juridinių asmenų duomenų bazę ir ši informacija aplinkosaugininkams padeda nustatyti pažeidimus. 

Susitikime aptartos ir regioninės kainos įvedimo problemos, mat kitąmet dalį už atliekas mokamų mokesčių reglamentuos Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT). Pasak Aplinkos ministro S. Gentvilo, šis pokytis įneš daugiau skaidrumo ir visuomenės pasitikėjimo, nes visų šalies RATC‘ų kainas už atliekų tvarkymą pagal vieningą metodiką vertins nepriklausoma valstybės institucija, analogiškai, kaip ji prižiūri šilumos ir vandentvarkos įmonių nustatomus įkainius.  

Vizito Dumpių regioniniame sąvartyne metu S. Gentvilas apžiūrėjo statomą naują maisto rūšiavimo cechą. Šis aplinkosauginis projektas itin svarbus visam Klaipėdos regionui – čia jau nuo kitų metų bus tvarkomos iš gyventojų surinktos maisto atliekos. Statybos vyksta sparčiai, tačiau vis dar kyla klausimų dėl finansavimo. Prieš trejus metus, kai buvo pradėtas šis projektas ir skaičiuojamos galimos išlaidos, statybinių medžiagų, darbų, perkamos įrangos kainos buvo kone dvigubai mažesnės nei šiuo metu. Todėl rūšiavimo įrenginių statyba Dumpiuose pabrango apie 40 procentų. Buvo numatyta, jog 80 proc. lėšų projektui bus skirta iš ES fondų, tačiau pabrangus darbams europinės paramos indėlis sumenko. KRATC vadovai neatmeta, jog lėšų stygius gali turėti įtakos viso regiono gyventojams. Paskolos ir išaugusios bankų palūkanos bus dengiamos per „vartų“ mokestį, kurį sumoka regiono savivaldybės.

„Europos Sąjunga kuo toliau, tuo mažiau lėšų skirs Lietuvai. Komunalinis sektorius ir taip buvo dosniai finansuojamas – projektams  skiriama iki 80 proc. paramos. Ateina metas, kai reikės verstis savo jėgomis“, – pažadais nesišvaistė S. Gentvilas.

Tačiau po susitikimo nepraėjus nė savaitei ministras pranešė gerą žinią: Klaipėdos maisto rūšiavimo įrenginių statybai papildomai bus skirta 490 802,70 eurų, perskirstant kitiems projektams nepanaudotas lėšas.

„Aplinkosauginės investicijos neša naudą ir ekologiją. Maisto atliekų rūšiavimas, KRATC diegiamos modernios atliekų tvarkymo technologijos, leis padidinti antrinių žaliavų perdirbimą, atsinaujinančių energijos išteklių panaudojimą“, – ministerijos sprendimą argumentavo S. Gentvilas.

Dar viena iš susitikime analizuotų temų – ką daryti su statybinėmis atliekomis. KRATC konstatavo, jog į Dumpių sąvartyną komunalinių atliekų patenka apie 1 proc. Visa kita yra išrūšiuojama, atiduodama perdirbėjams, o nebetinkama frakcija panaudojama energijos gamybai. Tad Dumpių sąvartynas tapo statybinių ir gamybos atliekų laidojimo vieta.

Atliekų tvarkytojus stebina, kad statybinių atliekų į sąvartyną šiemet atvežta net 40 proc. mažiau nei pernai. Kur jos dingo, ar nepatenka į miškus, ar kitas nelegalias atliekų šalinimo vietas?

Ramunė Lukaševičienė, Aplinkos apsaugos departamento Klaipėdos valdybos viršininkė, patikino, kad jų tarnybos specialistai šiemet jau yra užfiksavę gudraujančių verslininkų, kurie esą smulkina statybines atliekas vietoje, bet reikiamų leidimų šiai veiklai neturi.

Aplinkosaugininkai priminė, jog piktybiniams šiukšlintojams numatytos griežtesnės sankcijos. Jei nustatomas nelegalus atliekų šalinimas nuo 5 m3 – konfiskuojama transporto priemonė. Jau keičiami teisės aktai ir už neleistiną atliekų šalinimą gamtoje bus taikoma baudžiamoji atsakomybė. Be to, statyba bus laikoma nebaigta, statinio nebus galima naudoti, jei statytojas nepristatys deklaracijos, kur sutvarkytos statybinės atliekos.

„Mes laikomės principų, kurie bendri visai civilizuotai Europai. Kuo daugiau atliekų turi būti išrūšiuojama, perdirbama, pakartotinai panaudojama. Kas to nedaro, turėtų brangiai mokėti už šalinimą sąvartynuose, o piktybiniai pažeidėjai – griežtai baudžiami“, – teigė  S. Gentvilas.