„Rusijos žingsnis buvo laukiamas ir žinomas iš anksto, nes tai yra atsakas į kovo 19 dieną Estijos įvykdytą Rusijos diplomato išsiuntimą“, – sakė ministras.

„Estija išsiuntė Rusijos diplomatą, nes Rusijos ambasada neleistinai kišosi į Estijos vidaus reikalus ir teisingumo vykdymą. Estija savo teritorijoje neleidžia Rusijos specialiųjų tarnybų organizuojamų hibridinių operacijų prieš saugumą ir mes į jas nedelsiant reaguojame“, – pridūrė jis.

„Kol tęsiasi plataus masto Rusijos agresija prieš Ukrainą, privalome ir toliau dėti visas pastangas, kad izoliuotume Rusiją tarptautinėje arenoje, o Estijos ir Rusijos dvišalius santykius palaikyti tik absoliučiai minimaliame lygyje“, – sprendimą nutraukti susitarimą komentavo užsienio reikalų ministras Margusas Tsahkna (Margusas Cahkna).

„Mūsų tikslas – kuo greičiau nutraukti sutartį, nes Estija laikosi griežtos pozicijos nebendradarbiauti su agresoriumi“, – sakė jis.

Kitu atveju sutartis būtų automatiškai pratęsta 2025 metais.

Po sutarties nutraukimo teisminis bendradarbiavimas su Rusija bus vykdomas tokiu pačiu pagrindu kaip ir su visomis kitomis trečiosiomis šalimis.

Estijos užsienio reikalų ministras Margusas Tsahkna (Margusas Cahkna) sakė, kad padėtis prie Suomijos sienos, kur pastarosiomis savaitėmis labai padaugėjo dokumentų neturinčių migrantų, yra „akivaizdi Rusijos vykdoma hibridinė ataka“.

Estų Užsienio reikalų ministerija taip pat citavo M. Tsahknos žodžius, kad Estija yra „pasirengusi uždaryti savo sieną su Rusija ir gintis nuo bet kokių hibridinių atakų“.

„Tai dar vienas įrodymas, kad Rusija kariauja ne vien Ukrainoje; ji (Rusija) savo hibridinėmis atakomis kelia grėsmę [ir] kitoms šalims“, – sakė M. Tsahkna per Briuselyje įvykusias Baltijos ir Šiaurės šalių ministrų derybas.

Estijos vyriausybės pareiškime priduriama, kad ministrai susitikime deklaravo pasirengimą prireikus padėti Suomijai.

Suomijos ministras pirmininkas Petteri Orpo (Peteris Orpas) antradienį pareiškė, kad dėl migrantų antplūdžio, kuris, Helsinkio teigimu, yra Maskvos surengta hibridinė ataka, šalis uždarys paskutinę savo sienos su Rusija perėją.

Prie Talino esančioje Emario oro bazėje pirmuosius 130 britų karių pasitiko Estijos gynybos ministras Margusas Tsahkna (Margusas Cahna).

Tikimasi, kad iki balandžio vidurio atvyks visi kiti NATO priešakinių pajėgų bataliono kovinės grupės kariai, taip pat bus atgabenta tankų, pėstininkų kovos mašinų, savaeigių haubicų ir kitos karinės technikos.

Antradienį Estijoje lankęsis vyriausiasis NATO pajėgų Europoje vadas generolas Curtisas M.Scaparrottis (Kertisas M.Skaparotis) pareiškė, kad NATO pajėgų dislokavimas Estijoje yra „atsakas į Rusijos agresiją Kryme, Ukrainoje“.

Estijos gynybos ministerijos spaudos tarnyba pranešė, kad pirmadienį laukiama atvykstant pirmųjų 50 karių iš Prancūzijos.

Kariai į Estiją atvykta lėktuvais per Emario oro pajėgų bazę, o įranga – sausuma ar jūra per Paldiskio uostą.

Tarptautiniame batalione Estijoje iš viso bus apie 1200 karių: 800 britų ir 400 prancūzų. Batalionui vadovaus Didžioji Britanija, jis veiks kartu su Estijos 1-ąja pėstininkų brigada.

Sprendimas sustiprinti NATO rytinio sparno gynybą buvo priimtas pernai per Varšuvoje vykusį Aljanso viršūnių susitikimą, reaguojant į padidėjusią potencialios Rusijos agresijos grėsmę. Buvo nutarta, kad Lenkijoje ir Baltijos šalyse bus dislokuoti keturi priešakiniai NATO pajėgų batalionai, kurių kiekvienam vadovaus vadinamosios atraminės šalys: Lenkijoje – JAV, Lietuvoje – Vokietija, Latvijoje – Kanada, Estijoje – Didžioji Britanija.

Paklaustas, kas pagal strateginę Estijos gynybos koncepciją yra pagrindinis tikėtinas priešas, jis atsakė: „Estija neturi priešų. Estijos tikslas – išsaugoti taiką Baltijos regione. Estija yra labai taikinga šalis“.

Komentuodamas klausimą, tai kodėl Estija leidžia NATO dislokuoti sunkiąją kovos techniką, tankus, savo teritorijoje, planuoja pirkti savaeigės artilerijos pabūklų iš Pietų Korėjos, jis pasakė: „Pažvelgus į Rusijos elgesį Ukrainoje pastarosiomis dienomis, (matyti, kad) jis yra labai agresyvus“.

„Tai, kas vyksta prie rytinių NATO sienų, vienareikšmiškai rodo, kad Rusija plėtoja savo ginkluotąsias pajėgas ir dislokuoja jas čia. Mes matome šią veiklą“, – pridūrė M.Tsahkna.

NATO kariai ir sunkioji kovos technika dislokuojama Estijoje pagal NATO viršūnių susitikimo Varšuvoje sprendimus, ir „tai nėra kokie nors savavališki sprendimai, o labai aiški reakcija į Rusijos elgesį tarptautinėje arenoje“, sakė ministras.

Jis atsisakė atskleisti, ar rotuojant NATO ginkluotųjų pajėgų dalinius bus keičiama ir jų turima sunkioji kovos technika, kaip daroma su kariniais lėktuvais, kurie grįžta į nuolatines bazes, ar Aljanso tankai ir kovos technika liks čia nuolat.

„Aš nekomentuosiu šito“, – atsakė ministras.

Apie NATO galimybę įsteigti Estijoje nuolatinę karinių jūrų pajėgų komponentę, karinių oro pajėgų bazės Emaryje arba NATO bataliono Tapoje pavyzdžiu, M.Tsahkna atsakė: „Mūsų karinių jūrų pajėgų komponentė realiai egzistuoja. NATO laivai visada gali lankytis mūsų uostuose, jeigu prireiktų“.

„Estija nekurs nepriklausomų didelių karinių jūrų pajėgų“, – pabrėžė jis.

Susitarimą parlamento Baltojoje salėje pasirašė Centro partijos pirmininkas Juri Ratas (Jūris Ratas), Estijos socialdemokratų partijos (SDE) lyderis Jevgenijus Osinovskis ir IRL vadovas Margusas Tsahkna (Margusas Cahkna).

Koalicinės sutarties pasirašymo ceremonijoje taip pat dalyvavo šių trijų politinių jėgų frakcijų parlamente nariai.

Iki pirmadienio visos trys partijos apsisprendė dėl savo kandidatų į ministrus. Jos turės vienodą skaičių ministrų portfelių – po penkis.

Socialinės apsaugos ministre turėtų tapti IRL vicepirmininkė Kaia Iva (Kaja Iva), o IRL vadovas M. Tsahkna, užėmęs šį postą ankstesnėje vyriausybėje, pretenduoja į gynybos ministro portfelį.

Savo postuose turėtų likti aplinkos apsaugos ministras Marko Pomerantsas (Markas Pomerancas), teisingumo ministras Urmas Reinsalu (Urmas Reinsalus) ir finansų ministras Svenas Sesteras.

Centro partijai vyriausybėje tikriausiai atstovaus partijos frakcijos parlamente vadovė Kadri Simson, pretenduojanti tapti ekonomikos ministre, partijos vicepirmininkė Mailis Reps, ketinanti vadovauti Švietimo ministerijai, žemės ūkio ministru pretenduojantis tapti Martinas Repinskis bei į valstybės valdymo ministro portfelį pretenduojantis Michailas Korbas. Centro partijos pirmininkas J. Ratas iškeltas kandidatu į premjerus.

Socialdemokratai vyriausybėje išsaugos sveikatos apsaugos ir darbo, kultūros ministrų postus – juose turėtų likti dirbti J. Osinovskis ir Indrekas Saaras (Indrekas Saras). SDE į užsienio reikalų ministro postą siūlo buvusį partijos lyderį Sveną Mikserį, į vidaus reikalų – Andresą Anveltą, į verslo ir ekonominės plėtros ministres – Urve Palo (Urvę Palo).

15 val. prasidėsiančiame parlamento posėdyje Centro partijos pirmininkas J. Ratas, kuriam prezidentė Kersti Kaljulaid sekmadienį pavedė suformuoti vyriausybę, pristatys pagrindinius naujo kabineto formavimo principus ir atsakys į įstatymų leidėjų klausimus.

Vėliau parlamentas atviru balsavimu nuspręs, ar suteikti J. Ratui įgaliojimus formuoti vyriausybę.

Estija planuoja priimti įstatymo pataisą, reikalaujančią, kad šalyje prieglobsčio prašantys asmenys būtų mokomi estų kalbos. Tuo metu Lietuvos Pabėgėlių priėmimo centro gyventojai privalo baigti 190 valandų lietuvių kalbos mokymo kursus. Jei kursai nelankomi – asmenys šalinami iš centro.

Šiuo metu pabėgėliai Estijoje neprivalo lankyti šios kalbos kursų, bet vyriausybė planuoja sugriežtinti šią tvarką. „Esame suinteresuoti, kad pabėgėliai kiek įmanoma greičiau integruotųsi ir susirastų pajamų šaltinį“, – teigė socialinės apsaugos ministras Margusas Tsahkna.

Kaip skelbė BNS, ministras nurodė, jog pabėgėliams, kol jie susiras darbą, bet ne ilgiau nei dvejus metus, bus skiriamos išmokos būsto nuomai padengti, taip pat bus finansuojami jų kalbų kursai ir vertimų paslaugos.

Pabėgėlių priėmimo centro direktorius Robertas Mikulėnas portalą LRT.lt informavo, jog centre gyvenantys asmenys privalo baigti 190 valandų trukmės lietuvių kalbos mokymo kursus, o jei kursai nelankomi – pabėgėliai šalinami iš centro. „Jie pas mus gyventi gali iki 8 mėnesių, o per šį laikotarpį privalo išklausyti 190 valandų kursus. Dažniausiai mokoma šnekamosios kalbos, taip pat skaitymo, rašymo ir pan.“ – sakė R. Mikulėnas.

„Čia – kaip mokykloje: vieniems sekasi geriau, kitiems – prasčiau. Bet pabėgėliai yra imlūs kalboms, pramoksta. Gal tik su linksniais jiems sunku „susidoroti“, – kalbėjo R. Mikulėnas. Anot jo, esama tvarka galios ir į centrą atvykstantiems pabėgėliams.

LRT RADIJO bendradarbis Latvijoje Arūnas Vaikutis tikina, kad pagal latvių planuojamą tvarką, kuri bus taikoma priimant pabėgėlius, šie patys taip pat turės integruotis į Latvijos visuomenę, vadinasi, turės mokytis ir kalbos.

„Latvijos premjerė Laimduota Straujuma yra sakiusi, kad jie būtinai turės išmokti kalbos, kad galėtų konkuruoti darbo rinkoje. Seimo pirmininkė Ināra Mūrniece taip pat yra pareiškusi, kad jie tiesiog privalės rodyti norą ir patys integruotis į šalies visuomenę. Dabar kalbama, kad jie nebūtų apgyvendinami tokiose vietose, kur gyvena daugiau rusakalbių, nes tokiu atveju pabėgėliai gali nesimokyti latvių kalbos, o kalbėti rusiškai“, – LRT.lt sakė A. Vaikutis.

Kaip skelbė BNS, Lietuva per dvejus metus žada priimti 325 migrantus iš įvairių šalių. Dauguma iš jų greičiausiai bus sirai. Pirmieji pabėgėliai į Lietuvą turėtų atvykti kitų metų pradžioje. Pasidalyti pabėgėlių našta Europos Sąjungos lyderiai sutarė po to, kai bandydami patekti į Europą Viduržemio jūroje nuskendo tūkstančiai žmonių iš Afrikos ir Artimųjų Rytų.

Estija planuoja priimti įstatymų pataisą, reikalaujančią, kad šalyje prieglobsčio prašantys asmenys būtų mokomi estų kalbos.

Šiuo metu pabėgėliai neprivalo lankyti estų kalbos kursų, bet vyriausybė planuoja sugriežtinti šią tvarką, ketvirtadienį žurnalistams sakė socialinės apsaugos ministras Margusas Tsahkna (Margusas Cahna).

„Esame suinteresuoti, kad pabėgėliai kiek įmanoma greičiau integruotųsi ir susirastų pajamų šaltinį“, – pažymėjo M.Tsahkna, pridūręs, kad pabėgėlio statusą įgiję asmenys tuo pačiu įgis teisę dirbti šalyje.

Ministras nurodė, kad pabėgėliams, kol jie susiras darbą, bet ne ilgiau negu dvejus metus, bus skiriamos išmokos būsto nuomai padengti, taip pat bus finansuojami jų kalbų kursai ir vertimų paslaugos. Pabėgėliai taip pat turės teisę į visas socialines išmokas.

M.Tsahkna sakė, kad Europos Sąjungos skiriama parama sudarys 6–10 tūkst. eurų vienam pabėgėliui, bet tos lėšos veikiausiai nepadengs visų išlaidų. Ministras pridūrė, kad dalis tų išlaidų galės būti padengiama iš įvairių ES fondų.

Estijos Reformų partija, Socialdemokratų partija (SDE) bei „Tėvynės“ ir „Res Publica“ sąjunga (IRL) trečiadienį vidurdienį parlamento Baltojoje salėje pasirašys susitarimą dėl koalicinės vyriausybės formavimo.

SDE ir IRL valdybos koalicinei sutarčiai pritarė antradienį vakare. Reformų partijos valdyba šį dokumentą patvirtino pirmadienį.

Antradienį vakare SDE valdyba taip pat patvirtino partijos kandidatus į ministrų postus. Partijos lyderis Svenas Mikseris užims gynybos ministro postą, Urve Palo (Urvė Palo) - užsienio prekybos, kultūros - Indrekas Saaras (Indrekas Saras), sveikatos apsaugos ir darbo - Rannaras Vassiljevas (Ranaras Vasiljevas).

IRL valdyba pirmadienį nusprendė, kad IRL pirmininkas Urmas Reinsalu (Urmas Reinsalus) užims teisingumo ministro postą, ankstesnės sudėties parlamento Finansų komiteto vicepirmininkas Svenas Sesteras - finansų ministro, Marko Pomerantsas (Markas Pomerancas) taps aplinkos apsaugos ministru, ankstesnės sudėties parlamento Socialinių reikalų komiteto vicepirmininkas Margusas Tsahkna (Margusas Tsahkna) - socialinės apsaugos ministru.

Reformų partijos valdyba savo partijos kandidatus į ministrų postus turėtų paskelbti prieš koalicinės sutarties pasirašymą. Ši rinkimus laimėjusi politinė jėga naujoje vyriausybėje turės septynis postus - premjero, užsienio reikalų, ekonomikos reikalų ir infrastruktūros, vidaus reikalų, žemės ūkio, švietimo ir mokslo bei valstybės valdymo ministro.

Reformų partija kovo 1 dieną vykusiuose rinkimuose užsitikrino 30 mandatų 101 vietą turinčiame parlamente. SDE gavo 15 vietų, IRL - 14, Laisvės partija - 8 vietas.

Prorusiška Centro partija, gavusi 27 vietas, ir Estijos konservatyvi liaudies partija (EKRE), turinti 7 vietas, į derybas dėl koalicijos suformavimo nebuvo pakviestos.

Reformų partija patvirtino kandidatus į ministrus

Etijos Reformų partijos valdyba trečiadienį ryte pritarė Taavi Roivo (Tavio Reivo), Jurgeno Ligi (Jūrgeno Ligio), Keit Pentus-Rosimannus (Keit Pentus-Rosimanus), Hanno Pevkuro (Hano Pevkuro), Arto Aaso (Arto Aso), Urmo Kruuse (Urmo Krūsės) ir Kristeno Michalo (Kristeno Michalo) kandidatūroms į postus naujoje vyriausybėje, kurie šiai politinei jėgai atiteko pagal koalicinį susitarimą, sudarytą su Socialdemokratų partija (SDE) bei „Tėvynės“ ir „Res Publica“ sąjunga (IRL).

T.Roivas naujajame kabinete toliau liks dirbti premjero poste, H.Pevkuras toliau vadovaus Vidaus reikalų ministerijai, o K.Pentus-Rosimannus - Užsienio reikalų ministerijai.

Švietimo ir mokslo ministro portfelis atiteks J.Ligi - buvusiam ilgamečiam finansų ministrui.

K.Michalas taps naujuoju ekonomikos reikalų ir infrastruktūros ministru, U.Kruuse, iki šiol ėjęs sveikatos apsaugos ir darbo ministro pareigas, taps žemės ūkio ministru, o A.Aasas vadovaus Valstybės valdymo ministerijai.

„Šioje vyriausybėje Reformų partija turės komandą su didžiausia politine patirtimi, palyginti su visomis ankstesnėmis“, - sakė T.Roivas.