M. Kvietkauskas dėkojo laureatams už pasišventimą kalbai, raštijos istorijai, tradicinės ir etninės kultūros puoselėjimui. Taip pat kultūros centrų darbuotojams, muziejininkams, restauratoriams, bibliotekininkams, kultūros edukatoriams, talentingiems jauniesiems kūrėjams. „Tai didžiulis mūsų kultūrinio gyvenimo spektras. Man šiemetinis premijas norėtųsi pavadinti taip:  nuo Martyno Mažvydo katekizmo iki slemo“, – sakė kultūros ministras.

Martyno Mažvydo premija, skiriama už nuopelnus Lietuvos valstybės kalbai, raštijos istorijai ir knygos menui, šiais metais įteikta dr. Živilei Nedzinskaitei ir dr. Dariui Antanavičiui už fundamentalias Kražių kolegijos istorijos ir veiklos šaltinių publikacijas.

Premija už muziejininkystės darbus apdovanota Lietuvos jūrų muziejaus Edukacijos ir lankytojų aptarnavimo skyriaus vedėja Renata Treigienė, o premija už muziejų vertybių restauravimo darbus – Lietuvos dailės muziejaus P. Gudyno restauravimo centro Mokslinių tyrimų skyriaus restauravimo technologė chemikė dr. Jurga Bagdzevičienė.

Kultūros ministerijos premija už aktyvią, kūrybingą veiklą kultūros centruose įteikta Panevėžio rajono Paįstrio kultūros centro direktorei Daivai Kiršgalvienei.

Premija už bibliotekininkystės, bibliografijos, knygotyros mokslinius tyrinėjimus bei praktinę veiklą bibliotekose apdovanota Anykščių rajono savivaldybės Liudvikos ir Stanislovo Didžiulių viešosios bibliotekos Krašto dokumentų ir kraštotyros skyriaus vedėja Audronė Berezauskienė.

Premijos už geriausias kultūrinės edukacijos veiklas įteiktos Nacionalinės dailės galerijos vyr. metodininkei, edukatorei Eglei Nedzinskaitei ir kompozitorei, muzikos terapeutei, Stalo teatro vadovei Snieguolei Dikčiūtei Pranulienei.

Trys premijos įteiktos už tradicinės kultūros puoselėjimą ir skleidimą: tautodailininkui, sertifikuotam tautinio paveldo amatininkui, tradicinės liaudies skulptūros ir kryždirbystės tradicijas puoselėjančiam medžio drožėjui Rimantui Zinkevičiui, Antano ir Jono Juškų muziejaus kūrėjams Arūnui ir Vidai Sniečkams ir etnologei, Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto darbuotojai Gražinai Kadžytei.

Metų debiuto premiją pelnė jaunosios kartos lietuviško kino kūrėjas, kino operatorius ir režisierius Vytautas Katkus.

Penkiems menininkams kultūros ministras įteikė Jaunojo kūrėjo premijas: kino režisierei Aistei Žegulytei-Zapolskai, šiuolaikinei menininkei, antropologei, performanso kūrėjai ir scenografei Godai Palekaitei, tapytojui Povilui Ramanauskui, poetei Gretai Ambrazaitei, rašytojui ir aktoriui, slemo poezijos kūrėjui ir atlikėjui Mariui Povilui Martynenko.

Tyrinėtojai premijuoti už kartu parengtą šiemet išleistą leidinį „Kražių kolegijos šaltiniai, saugomi Jėzaus Draugijos archyve Romoje, I dalis, 1608–1700 (Fontes collegii Crosensis, qui in archivo Romano Societatis Iesu asservantur, pars I, 1608–1700)“. Premija taip pat skirta už dr. D. Antanavičiaus parengtą ir 2017–2018 m. išleistą dviejų tomų „Buvusios Kražių kolegijos knygų sąrašą (1803) (Elenchus librorum veteris collegii Crosensis anno 1803 compilatus)“. Abu leidinius išleido Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas.

Kražių kolegija (1616–1773) – antra svarbiausia mokslo įstaiga po Vilniaus universiteto, tačiau jos istorijos tyrimai iki šiol buvo gana fragmentiški, nebuvo parengta ir išleista šios kolegijos istorijos ir veiklos šaltinių rinkinio. Dr. Ž. Nedzinskaitė ir  dr. D. Antanavičius ėmėsi ambicingų tyrimų – Kražių kolegijos istorijos ir veiklos šaltinių paieškos, tyrimų ir publikavimo. Konceptualiai naujas Kražių kolegijos istorijos ir veiklos šaltinių rinkinys apima pagrindinį lotyniškų rankraštinių tekstų korpusą, saugomą Romos Jėzaus Draugijos archyve, ir kitą svarbią kolegijai medžiagą.

Lietuvos valstybės istorijos archyve saugomas 1803 m. sudarytas buvusios Kražių kolegijos bibliotekos XVI–XVIII a. knygų katalogas yra reikšmingas Lietuvos kultūros dokumentas,  publikuotas atlikus svarbius tiriamuosius darbus: nustačius ir aptarus Kražių kolegijos bibliotekos vertę LDK kontekste, išanalizavus bibliotekos sudėtį, išaiškinus neaiškias knygų ir autorių pozicijas, ištyrus šios bibliotekos knygų likimą po Jėzaus Draugijos veiklos sustabdymo 1773 m., išanalizavus knygų judėjimą iki šių dienų.   

Premija bus įteikta gruodžio 17 d. 13 val. Vilniaus rotušėje.

Martyno Mažvydo premija, skiriama už nuopelnus Lietuvos valstybės kalbai, raštijos istorijai ir knygos menui, įteikta Sigitui Lūžiui už Kazimiero Semenavičiaus knygos „Didysis artilerijos menas“ pirmosios dalies vertimą iš lotynų kalbos. Taip pat įvertinti jo moksliniai senosios Lietuvos literatūros ir rašytinio paveldo, lietuvių kultūros asmenybių literatūrinės ir kultūrinės veiklos, lietuviškos knygos ir spaudos tyrinėjimai.

Balio Buračo fotografijos meno premija, skiriama už fotografiją Lietuvos kultūros temomis, apdovanotas fotomenininkas Vytautas Pletkus.

Metų debiuto premiją už debiutinį ilgametražį filmą „Išgyventi vasarą“ pelnė kino kūrėja, režisierė, scenaristė Marija Kavtaradzė.

Jaunojo kūrėjo premijos įteiktos šokėjui, choreografui ir pedagogui Mariui Pinigiui, aktoriui ir režisieriui Pauliui Markevičiui, aktoriui, dramaturgui, režisieriui ir teatro pedagogui Aleksandrui Špilevojui, poetei, vertėjai ir literatūros kritikei Dovilei Kuzminskaitei, kino operatoriui, režisieriui ir prodiuseriui Ronaldui Buožiui.

Už geriausiai parengtus ir vykdytus vaikų ir jaunimo kultūrinės edukacijos projektus įvertinti pedagogai ir kūrėjai Ivanas ir Tatjana Kuzminai, Kauno IX forto muziejaus edukacijos ir lankytojų aptarnavimo skyriaus vedėja Rita Dabulskytė ir dailininkė Sigutė Chlebinskaitė.

Trys premijos taip pat įteiktos už tradicinės kultūros puoselėjimą ir skleidimą: Jurbarko kultūros centro darbuotojai Birutei Bartkutei, tautodailininkui ir meno kūrėjui Klaidui Navickui ir Anykščių kultūros centre dirbančiai etnografei, folkloro ansamblio „Valaukis“ vadovei Reginai Stumburienei.

Premija už muziejininkystės darbus apdovanota Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus skyriaus vadovė Vaiva Laukaitienė, o premija už muziejų vertybių restauravimo darbus – Šiaulių „Aušros“ muziejaus Restauravimo centro vedėja Vita Andrulienė.

Premija už aktyvią, kūrybingą veiklą kultūros centruose įteikta Pasvalio kultūros centro direktoriui Robertui Lavickui, už bibliotekininkystės, bibliografijos, knygotyros mokslinius tyrinėjimus apdovanota Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Dokumentinio paveldo tyrimų departamento direktorė Jolanta Budriūnienė.

Kultūros ministerijos premijos kasmet skiriamos už kultūros ir meno darbuotojų profesinę veiklą, įvertinant geriausius jų pasiekimus ir darbus.

Kultūros istoriko, knygotyrininko, pedagogo ir vertėjo, Vytauto Didžiojo universiteto dėstytojo Sigito Lūžio pastarųjų metų veikla apima plačias ir įvairias mokslo, kultūros ir profesines sritis. Ilgą jo darbų sąrašą vainikuoja vieno iš svarbiausių senosios Lietuvos tekstų – Kazimiero Semenavičiaus lotynų kalba parašyto veikalo „Didysis artilerijos menas“ pirmosios dalies vertimas į lietuvių kalbą. Parašytas ir išleistas XVII amžiuje, Kazimiero Semenavičiaus „Didysis artilerijos menas“ ilgiau nei du šimtmečius Europoje buvo naudojamas kaip vienas pagrindinių žinių apie artileriją šaltinis.

Kaip rašoma Kultūros ministerijos pranešime, S. Lūžio kruopščiai, su didžiule profesine kompetencija lietuviškai prakalbintas Semenavičiaus veikalas, iliustratyvus enciklopedinis įvairių sričių žinynas yra neabejotina dovana ir mokslo šaltinis istorikams, filologams, karybos profesionalams bei kitų sričių  specialistams.

Martyno Mažvydo premija kartu su kitomis Kultūros ministerijos premijomis bus įteikta Vilniaus miesto rotušėje (Didžioji g. 31) gruodžio 11 d. 11 val.

Kaip pranešė ministerija, premija skirta už reikšmingus pastarųjų penkerių metų mokslinius senosios Lietuvos literatūros ir rašytinio paveldo, lietuvių kultūros asmenybių literatūrinės ir kultūrinės veiklos, lietuviškos knygos ir spaudos tyrinėjimus.

Ministerija pažymi, jog gerai žinomi ir vertinami S. Narbuto LDK literatūros tyrimai ir vertimai iš senosios graikų bei lotynų kalbų, tarp kurių ypatingą vietą užima svarbiausias pastarųjų metų darbas – Alberto Kojalavičiaus-Vijūko veikalo „Šventasis Lietuvos Didžiosios Kunigaikštijos bei jai priklausančių provincijų giminių ir herbų vardynas“ rankraštinio šaltinio šifravimas, tyrimas, komentavimas, vertimas ir publikavimas.

„Tai reikšmingiausias ir didžiausias heraldikos veikalas įvairiakalbėje LDK raštijoje. Jame gausu informacijos apie visas LDK didikų ir gausias bajorų gimines, jį puošia daugiau kaip 600 herbų piešinių.  Šis vardynas – itin vertinga mūsų kultūrinio paveldo dalis, o jo lietuviškos mokslinės publikacijos pasirodymas neabejotinai svarbus mokslo ir kultūros įvykis“, – teigiama pranešime.

Pažymima, jog per pastaruosius penkerius metus S. Narbutas taip pat vienas ir su bendraautoriais skelbė tyrimų rezultatus keturiose knygose, skaitė pranešimus konferencijose, publikavo senąją raštiją ir kultūrą populiarinančių mokslinių straipsnių.

Nuo 2010-ųjų S. Narbutas vadovauja Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekai, nuo 2011 metų yra Lietuvos akademinių bibliotekų direktorių asociacijos, o nuo 2014-ųjų – Lietuvos mokslinių bibliotekų asociacijos narys.

Martyno Mažvydo premija už nuopelnus Lietuvos valstybės kalbai, raštijos istorijai ir knygos menui. Ji, kartu su kitomis Kultūros ministerijos premijomis, bus įteiktos Vilniaus rotušėje gruodžio 14 dieną.

Laukima pretendentų į Martyno Mažvydo premiją už nuopelnus Lietuvos valstybės kalbai, raštijos istorijai ir knygos menui (jos dydis - 1710 eurų), tris premijas už tradicinės kultūros puoselėjimą ir skleidimą (vienos premijos  dydis siekia 1064 eurus), keturias premijas už geriausiai parengtus ir vykdytus vaikų ir jaunimo kultūrinės edukacijos projektus: vieną premiją kultūros įstaigai (2926 eurų) ir tris premijas kultūros kūrėjams (po 1482 eurus), taip pat premiją už aktyvią, kūrybingą veiklą kultūros centruose (1064 eurų), dvi premijas už muziejininkystės ir muziejų vertybių restauravimo darbus: viena premija skiriama muziejininkui, kita – restauratoriui (po 1710 eurų).

Be to, laukiama kandidatų į tris premijas už publicistinius kūrinius (po 1710 eurų), premiją už bibliotekininkystės,bibliografijos ir knygotyros mokslinius tyrinėjimus bei praktinę veiklą bibliotekose (1064 eurų) ir Bronio Savukyno premiją (4408 eurų), kuri skiriama siekiant įvertinti publicistinių kūrinių autorius, kultūros leidinių kryptį formuojančius vyriausiuosius redaktorius už lietuvių kalbos grynumo ir taisyklingumo puoselėjimą, humanistinių vertybių, analitinės minties ir intelektualinės kultūros skleidimą periodiniuose kultūros leidiniuose.

Pretendentus premijoms galima siūlyti iki lapkričio 15 dienos.

Martyno Mažvydo premija skirta literatūros istorikui, tekstologui ir redaktoriui Mikui Vaicekauskui.

Šiųmetinė M.Mažvydo premija jam skirta premija už darbus, susijusius su Kristijono Donelaičio palikimo tyrimais ir šaltinių publikavimu, informavo Kultūros ministerija.

M.Vaicekauskas dirba Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto Tekstologijos skyriuje ir „Naujojo Židinio–Aidų“ redakcijoje. Pagrindinės mokslinių tyrimų sritys – Motiejaus Valančiaus rankraščių istorija ir tekstologinės problemos, K.Donelaičio literatūrinio palikimo tekstologiniai tyrimai ir publikavimas.

Pastaraisiais metais M.Vaicekauskas parengė ir išleido knygas ,,Visagalė tradicija/Kristijono Donelaičio poemos „Metai“ iliustracijos ir vaizdinis kanonas“ (kartu su Giedre Jankevičiūte), „Kristijono Donelaičio rankraščiai. Fotografuotinis leidimas“, „Kristijonas Donelaitis. Raštai. I t.“.   

M.Vaicekauskas rašo straipsnius, knygas, rengia šaltinių publikacijas, leidžia žurnalus „Knygų aidai“, „Naujasis Židinys-Aidai“, „Lietuvių katalikų mokslo akademijos metraštis“.

1710 eurų (45 bazinių socialinių išmokų) dydžio Martyno Mažvydo premija bus įteikiama gruodžio 16 dieną Kultūros ministerijoje su kitomis ministerijos premijomis.