Mauricijus teigia turįs visas teises į atokų salyną Indijos vandenyne, tačiau jį administruoja Britanija, ten turinti bendrą karinę bazę su Jungtinėmis Valstijomis. 

„Naujausi pokyčiai Čagoso klausimu teikia daug vilčių. Prasidėjo Mauricijaus ir Britanijos derybos“, – naujametiniame kreipimesi sakė ministras pirmininkas Pravindas Jugnauthas (Pravindas Džagnotas).

2022 metų lapkritį Jungtinės Karalystės užsienio reikalų sekretorius Jamesas Cleverly (Džeimsas Kleverlis) rašytiniame ministerijos pareiškime nurodė, kad šalys „nusprendė pradėti derybas dėl suvereniteto įgyvendinimo britų Indijos vandenyno teritorijoje – Čagaso salyne“.

Jis sakė, kad jie susitarė vesti „konstruktyvias derybas“ ir tikisi pasiekti susitarimą 2023 metų pradžioje. 

Tai nutiko po rugsėjo mėnesį įvykusio šalių ministrų pirmininkų susitikimo Jungtinių Tautų Generalinėje Asamblėjoje. 

J. Cleverly sakė, kad JK ketina „išspręsti visus neišspręstus klausimus, įskaitant susijusius su buvusiais Čagoso salyno gyventojais“.

Šalys susitarė, kad bendra JK ir Jungtinių Valstijų karinė bazė didžiausioje iš šių salų – Diego Garsijoje – veiks ir toliau, kad ir kokie būtų derybų rezultatai, sakė ministras. 

1965 metais Britanija nusprendė atskirti salas nuo Mauricijaus ir jose įkurti karinę bazę.

Mauricijus, kuris 1968 metais tapo Tautų Sandraugos šalimi, jau seniai kovoja už salyno sugrąžinimą į savo teritoriją ir sulaukė tarptautinės paramos.

2019 metais Tarptautinio Teisingumo Teismo sprendime pritarta Mauricijaus ieškiniui ir nurodyta, kad Britanija turėtų atsisakyti salų kontrolės.

Vėliau tais pačiais metais JT Generalinė Asamblėja didžiule balsų dauguma pritarė rezoliucijai, kurioje pripažįstama, kad „Čagoso salynas yra neatskiriama Mauricijaus teritorijos dalis“ ir rekomenduojama Britanijai pasitraukti per šešis mėnesius.

Britanija, esanti už 9 500 km į vakarus nuo Čagoso salyno, tvirtino, kad šios salos priklauso Londonui ir atsisakė jas palikti.

Tai antra per mažiau nei metus laivų avarija prie Mauricijaus: liepos mėnesį ant rifo užplaukus tanklaiviui į vandenyną ištekėjo 1 000 t degalų. Tai buvo didžiausia ekologinė katastrofa per šalies istoriją.

Žvejybos ministras Sudheeras Maudhoo (Sudiras Modus) sakė, kad su Kinijos vėliava plaukiojančio tralerio „Lurong Yuan Yu“ kapitonas nelaimės signalą pasiuntė vėlyvą sekmadienio popietę.

Gyventojai pasakojo, kad iš žvejybinio laivo, įstrigusio į šiaurės vakarus nuo pagrindinės salos netoli sostinės Port Luiso, buvo paleista signalinių raketų.

„Pirmiausia reikia išpumpuoti visą laive esantį mazutą“, – vėlai sekmadienį žurnalistams sakė S. Maudhoo. Jis pridūrė, kad laive nėra jokio krovinio, bet jo rezervuaruose esama 130 t mazuto ir 5 t tepalų.

Į įvykio vietą atsiųsta karių ir pakrančių apsaugos pareigūnų, išskleistos plūduriuojančiosios užtvaros tam atvejui, jei reiktų neleisti naftos dėmei pasiekti krantą.

Liepos 25-ąją Japonijos įmonėms priklausantis balkeris „MV Wakashio“ su 4 tūkst. t degalų užplaukė ant koralinio rifo, o po daugiau kaip savaitės iš jo ėmė lietis degalai, sukeldami pavojų saugomam jūrų parkui su mangrovių miškais ir nykstančiomis rūšimis.

Kol vyriausybė paskelbė skubų pagalbos prašymą tarptautinei bendrijai, degalų dėmė pasiekė krantus ir užteršė trapias mangrovių bei koralinių rifų ekosistemas.

Savanorių armija valė pakrantes, bet iš laivo toliau liejosi degalai ir galiausiai jų išsiliejo daugiau kaip 1 tūkst. tonų.

Naftos išsiliejimas jaunavedžių ir turistų pamėgtam, nuo turizmo labai priklausomam Mauricijui yra ir aplinkosauginė, ir ekonominė katastrofa.

„MV Wakashio“ avarija buvo beprecedentė 1,3 mln. gyventojų turinčiam Mauricijui, kur daug žmonių pragyvena iš turizmo ir žvejybos. Tuo metu dešimtys tūkstančių žmonių protestavo dėl vyriausybės veiksmų reaguojant į šią krizę.

Popiežius planuoja lankytis minėtų valstijų sostinėse Maputu, Antanaryve ir Port Luise rugsėjo 4–10 dienomis, nurodoma pranešime. Tiksli šios kelionės programa bus suderinta vėliau.

Mozambikas šiuo metu atsigauna nuo anksčiau šį mėnesį smogusio ciklono ir potvynių, pareikalavusių beveik 500 žmonių gyvybių ir sukėlusių choleros protrūkį.

Įtakingas Mozambiko kunigas Giorgio Ferreti (Džordžas Feretis) vasarį sakė, kad Pranciškus šiemet taps pirmuoju nuo 1988 metų popiežiumi, aplankiusiu šią pietų Afrikos valstybę.

Prezidentas Filipe Nyusi (Filipė Njusis) pernai rugsėjį viešėdamas Vatikane pakvietė pontifiką į Mozambiką ir pažeisdamas Šventojo Sosto protokolą paskelbė apie galimą popiežiaus vizitą.

Buvo pranešta, kad Vatikano vadovas tuomet pajuokavo: „Jei vis dar būsiu gyvas.“

Buvusioje Portugalijos kolonijoje Mozambike gyvena maždaug 4 mln. katalikų.

Popiežius Pranciškus pradėjo 2019-uosius istorinėmis viešomis mišiomis: vasarį viename Jungtinėse Arabų Emyratų sostinės stadione įvykusiame renginyje dalyvavo maždaug 170 tūkst. katalikų.

Tai buvo pirmas per visą istoriją pontifiko vizitas į Persijos įlanką – islamo lopšį. Pranciškus vienų pagrindinių savo prioritetų laiko krikščionių ir musulmonų bendruomenių taikymą.

Penktadalis Mozambiko gyventojų išpažįsta islamą, o nuo 2017 metų spalio šalies šiaurinėje dalyje vyksta islamistų sukilimas.

Popiežius Jonas Paulius II 1988 metais lankėsi Mozambike ir savo akimis matė ilgo pilietinio karo sukeltas pasekmes.

Kolonistai europiečiai atsivežė daug indų į Mauricijų, kur maždaug pusė gyventojų išpažįsta hinduizmą, o dar trečdalis – krikščionybę, daugiausiai katalikybę.

Madagaskaro kardinolas Desire Tsarahazana (Dezirė Carahazana) spalį pranešė, kad popiežius 2019-aisiais lankysis šioje rytų Afrikos saloje-valstybėje, turinčioje apytiksliai 25 mln. gyventojų.

Apie 75 proc. šios buvusio Prancūzijos kolonijos gyventojų patiria didelį skurdą, o daug vaikų badauja.

„Galime patvirtinti, kad mergina yra rasta gyva“, – BNS sakė užsienio reikalų ministro atstovė Rasa Jakilaitienė, sekmadienį gavusi Mauricijaus policijos patvirtinimą.

Anksčiau BNS R. Jakilaitienė teigė, jog vietos pareigūnų sraigtasparnis moters paiešką atnaujino nuo sekmadienio ryto. Šeštadienį paieškas sunkino lietus – pasak R. Jakilaitienės, sekmadienį oro sąlygos Mauricijuje buvo tinkamos policijos paieškoms.

Penktadienį miškingoje vietovėje Indijos vandenyno salų valstybėje pasiklydusi mergina susisiekė su savo artimaisiais, taip pat su vietos policija, tačiau pareigūnams nepavyko nustatyti jos buvimo vietos. Vėliau moters telefonas, spėjama, išsikrovė.

Kaip informavo R. Jakilaitienė, šeštadienį pareigūnams pavyko užfiksuoti telefono signalo istoriją.

Žiniasklaidai apie moters dingimą šeštadienį pranešė jos artimieji.

Šeštadienį  naujienų portalas tv3.lt sulaukė pasiklydusios 31-erių Astos Murauskaitės sesers kreipimosi – pasak jos, į Mauricijų viena atostogauti atvykusi moteris nusprendė naudodamasi žemėlapiu pasivaikščioti iki krioklių, tačiau pasiklydo miškingoje vietovėje.

Pasak sesers, A. Murauskaitė susisiekė ir su šeima, ir su vietos pareigūnais, bet pareigūnai mano, kad ji galėjo neteisingai nurodyti buvimo vietą.

„Ji turėjo tik lašelį vandens, temperatūra dabar ten apie 18 laipsnių, daug lijo“, - portalui pasakojo jos sesuo Dalia.

lrytas.lt sulaukė į Mauricijų išvykusios ir miškuose pasiklydusios 31-erių Astos Murauskaitės brolio kreipimosi. Vyras sakė, kad šeima nesulaukia konkrečios informacijos apie Mauricijuje vykdomą paiešką, o su seserimi nebegali susisiekti. Pasak jo, sesuo į Mauricijų atskrido ketvirtadienį ir pranešė, jog keliauja apžiūrėti krioklių – apie 16 val. ji informavo, kad pasiklydo ir jos ieško policija bei kareiviai.

Vietos naujienų portalas lexpress.mu skelbia besišypsančios lietuvės nuotrauką bei nurodo, jog sekmadienio vidurdienį vietos laiku ją gausios gelbėtojų pajėgos aptiko Juodosios upės tarpeklių nacionaliniame parke, pietvakarinėje Mauricijaus salos dalyje.

Mauricijaus vyriausybė naująja šalies prezidente paskyrė Ameenah Gurib-Fakim (Aminą Gurib Fakim), kuri tapo pirma moterimi, užimsiančia šį simbolinį postą Indijos vandenyno salų valstybėje.

Pasaulio mokslininkų bendruomenėje žinomos garsios biologės A.Gurib-Fakim kandidatūrą ketvirtadienį dar tvirtins parlamentas.

Tačiau balsavimas bus tik formalumas, nes opozicija pažadėjo ją remti. Prezidentės inauguracija turėtų įvykti penktadienį, informavo pareigūnai,

56 metų A.Gurib-Fakim bus pirma prezidentė moteris saloje, kuri 1968 metais gavo nepriklausomybę, liko Didžiosios Britanijos Tautų sandraugoje, o nuo 1992 metų tapo respublika.

Buvęs Mauricijaus prezidentas Kailashas Purryaga (Kailašas Purijaga), kurį 2012 metų liepą buvo paskyrusi ankstesnioji leiboristo Navino Ramgoolamo (Navino Ramgulamo) vadovaujama vyriausybė, atsistatydino praėjusį penktadienį.

Leiboristų rinkimų kampanijos pagrindas buvo konstitucinių reformų programa, kurioje buvo numatytas prezidentinių galių stiprinimas.

Pats N.Ramgoolamas tikėjosi kada nors pats siekti šio posto, tačiau po jo pralaimėjimo rinkimuose K.Purryaga tapo nebepageidaujamas, o pats Ramgoolamas įsivėlė į šalį sukrėtusį korupcijos skandalą.

Nors 1,3 mln. gyventojų turintis Mauricijus yra laikomas viena turtingiausių ir mažiausiai korumpuotų Afrikos šalių.

A.Gurib-Fakim šiuo metu yra Mauricijuje įsikūrusiose Fitoterapinių tyrimų centro (CEPHYR) direktorė.

Ji mokėsi Britanijos Ekseterio ir Sario universitetuose, taip pat yra Mauricijaus universiteto Organinės chemijos katedros vadovė, bendradarbiauja su įvairiomis užsienio institucijomis.

„Aš ir toliau dirbsiu mokslinį darbą, tik kitaip“, – A.Gurib-Fakim sakė žurnalistams, kai vyriausybė paskyrė ją kandidate į prezidentus.

Mauricijaus opozicijos koalicija, vadovaujama 84 metų eksprezidento Aneroodo Jugnautho (Anirudo Džagnautho), penktadienį šventė triuškinamą pergalę, užsitikrinusi tris ketvirtadalius vietų parlamente, kai buvo paskelbti galutiniai rinkimų rezultatai.

A.Jugnautho centro dešinysis aljansas LEPEP laimėjo 47 mandatus 62 vietų parlamente, kai šios Indijos vandenyno salų šalies rinkėjai trečiadienį atmetė valdančiosios partijos pastangas padidinti prezidento galias.

Dabartinė valdančioji koalicija, sudaryta iš Darbo partijos (PTR) ir buvusio opozicinio Mauricijaus kovojančio judėjimo (MMM), vadovaujamo ekspremjero Paulio Berenger (Polio Beranžė), gavo tik 13 vietų.

Vykstant debatams dėl konstitucijos reformos, ypač dėl prieštaringai vertinamo pasiūlymo sustiprinti vyriausybės galias, trečiadienį įvykę rinkimai tapo vienais iš svarbiausių nuo 1968 metų, kai Mauricijus tapo nepriklausomas nuo Didžiosios Britanijos.

Kadenciją baigiantis premjeras Navinchandra Ramgoolamas (Navinčandra Ramgulamas) pripažino pralaimėjimą ketvirtadienio vakarą, nors balsai tebebuvo skaičiuojami.

Tačiau valdančiųjų pralaimėjimas buvo toks triuškinamas, kad N.Ramgoolamas, norėjęs siekti prezidento posto, netgi prarado parlamentaro mandatą, kurį turėjo 23 metus.

Mauricijus yra viena turtingiausių Afrikos regiono šalių, turinti 1,3 mln. gyventojų. Kiekvienam gyventojui tenkanti bendrojo vidaus produkto dalis praeitais metais buvo didesnė negu 9 tūkst. JAV dolerių (25 tūkst. litų).

A.Jugnauthas ir N.Ramgoolamas pakaitomis užimdavo vyriausybės vadovo postą nuo 1982 metų, išskyrus trumpą pertrauką 2003–2005 metais, kai premjeru dirbu P.Berenger. A.Jugnauthas taip pat buvo šalies prezidentas 2003–2012 metais.

N.Ramgoolamo tėvas Seewoosaguras Ramgoolamas (Sivusaguras Ramgulamas) atvedė šalį į nepriklausomybę, taip pat dirbo Mauricijaus vyriausiuoju ministru ir premjeru.