„Sinkevičius priėmė tuos būtiniausius žingsnius, būtiniausius sprendimus pirmoje stadijoje – visų pirma suspendavo Savivaldybių asociacijos prezidento poziciją, kaip ir kitus žingsnius. Tai sakyčiau, kad ta pirminė reakcija yra adekvati“, – Eltai teigė V. Čmilytė-Nielsen.

„O tas statusas, kurį jis dabar turi, suponuoja dvi galimas baigtis. Tai aš manau, kad šiame etape nekaltumo prezumpcija visgi galioja“, – atsakė Seimo pirmininkė, paklausta, ar M. Sinkevičius turėtų pasitraukti iš mero posto.

ELTA primena, kad praėjusią savaitę įtarimų dėl galimai neteisėtai pasisavintų tarybos nario veiklai skirtų lėšų sulaukė Jonavos meras M. Sinkevičius. Jis laikinai sustabdė narystę Lietuvos socialdemokratų partijoje (LSDP) bei paprašė Lietuvos savivaldybių asociacijos (LSA) organizacijos valdybos laikinai stabdyti jo pareigas.

Prokuratūra, atlikusi tyrimą, gavo duomenis apie tai, kad 2019–2023 m. laikotarpiu už kanceliarines lėšas M. Sinkevičius galimai įsigydavo asmeniniam naudojimui skirtą turtą bei apmokėdavo sutuoktinės naudojamo mobilaus ryšio telefono išlaidas. Taip pat gauta duomenų, kad Jonavos rajono savivaldybės administracijai buvo pateikiami galimai suklastoti išlaidas pagrindžiantys finansiniai dokumentai.

Skaičiuojama, kad M. Sinkevičiui neteisėtai buvo išmokėta daugiau kaip 1,5 tūkst. eurų savivaldybės biudžeto lėšų.

Šis teismas panaikino Panevėžio apygardos teismo nutartį, kad korupcijos byloje K.Tubiui skirta baudžiamojo poveikio priemonė – teisės dirbti valstybės tarnyboje atėmimas ketveriems metams – apima ir mero pareigas.

Lietuvos probacijos tarnybos Panevėžio regiono skyriaus prašymas paaiškinti, ar K. Tubis gali eiti mero pareigas, ar ne, paliktas nenagrinėtas, pranešė Apeliacinis teismas.

Kovą K. Tubį išrinkus Anykščių rajono savivaldybės meru, Lietuvos probacijos tarnybos Panevėžio regiono skyriui kilo abejonių, ar šis nepažeis jam skirtos baudžiamojo poveikio priemonės. Dėl to kreiptasi į Panevėžio apygardos teismą prašant paaiškinti nuosprendį, šis patikslino, kad teisės dirbti valstybės tarnyboje atėmimas ketveriems metams apima ir mero pareigas.

K. Tubio gynėjas šį patikslinimą apskundė Lietuvos apeliacinio teismui, prašydamas jį panaikinti ir konstatuoti, kad Panevėžio apygardos teismo nuosprendžiu K. Tubiui nebuvo atimta teisė eiti mero pareigas.

Tas pats Panevėžio apygardos teismas K. Tubį dar vasario pradžioje pripažino kaltu dėl prekybos poveikiu ir, be kita ko, skyrė jam poveikio priemonę – atėmė teisę ketverius metus dirbti valstybės tarnyboje. Šį nuosprendį politikas yra apskundęs Lietuvos Aukščiausiajam Teismui.

Vadovaudamasi Panevėžio apygardos teismo nuosprendžiu ir vėliau vieno iš teisėjų išaiškinimu, kad K. Tubiui atimta teisė ketverius metus dirbti valstybės tarnyboje apima ir draudimą dirbti renkamas pareigas, Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) kovą buvo pašalinusi politiką iš rinkimų kovos dėl Anykščių rajono mero posto, bet vėliau grąžino po atitinkamo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (LVAT) sprendimo.

LVAT tuomet nurodė, jog Panevėžio apygardos teismo nuosprendyje numatytas apribojimas – teisės dirbti valstybės tarnyboje ketveriems metams atėmimas – nėra aiškus ir negali būti vienareikšmiai suprantamas kaip apribojantis būti renkamam į mero pareigas.

Anot LVAT, kilus neaiškumui dėl nuosprendžio, Panevėžio apygardos teismas jį patikslinti galėjo nutartimi, tuo metu VRK šalindama kandidatą iš rinkimų rėmėsi vieno iš bylos teisėjų paaiškinimu, kuris, be kita ko, „yra prieštaringas“.

Reaguodama į teismo sprendimą, VRK sugrąžino K. Tubį į rinkimus, kuriuos jis laimėjo ir dabar dirba meru.

P.Žagunis pateikė prašymą stabdyti jo narystę partijoje, tačiau BNS teigė dar negalįs pasakyti, ar liks vadovauti rajonui. R.Karbauskis savo ruožtu sakė nežinąs nė vieno mero, kuris po įtarimų atsisakytų pareigų.

„Ir Visagino merės atžvilgiu, ir Radviliškio mero atžvilgiu buvo kažkokios situacijos, nesidomėjau giliai, bet irgi buvo kaltinimai, buvo dar kažkas, analogijų yra, aš dar nežinau atvejų, kad meras būtų atsistatydinęs dėl to, kad jam pareikšti vienokie ar kitokie kaltinimai“, – BNS sakė R.Karbauskis.

Anot LVŽS pirmininko, šioje tyrimo fazėje klausimas dėl mero pareigų neturėtų būti keliamas, nes „turėjome aibę atvejų, kada buvo pareikšti įtarimai įvairaus rango (asmenims), merams ir taip toliau, ir jūs puikiai žinote, kad ne visos bylos baigėsi kažkokiais teismais“.

R.Karbauskio manymu, jo pavaduotojo partijoje P.Žagunio sprendimas stabdyti narystę LVŽS gretose yra geras.

„Aš manau, kad mero apsisprendimas yra gerbtinas, jisai siekia, kad tyrimas būtų sklandus ir nebūtų jokių sąsajų, kad jis čia priklauso partijai, kuri yra valdančioji. Mes lygiai taip pat tikimės, kad tyrimas bus nešališkas ir duos atsakymus į klausimus, kurie yra iškilę“, – teigė R.Karbauskis.

Įtarimai dėl piktnaudžiavimo tarnyba P.Žaguniui buvo pareikšti vykstant ikiteisminiui dėl keliasdešimties neskaidrių viešųjų pirkimų Panevėžio rajono savivaldybėje. Jų bendra vertė gali būti didesnė nei milijonas eurų. Politikas įtariamas daręs neteisėtą įtaką Panevėžio rajono savivaldybės administracijos darbuotojams, atsakingiems už viešųjų pirkimų organizavimą.

Teisėsaugai įtarimų kelia viešieji pirkimai, susiję su melioracijos, kelių ir gatvių priežiūros, rekonstrukcijos ir projektavimo darbais. Įtariama, kad Panevėžio rajono savivaldybės administracijos kai kurie valstybės tarnautojai galėjo sudaryti palankias sąlygas vienam pirkimų dalyviui, kuris dėl neskaidrių viešųjų pirkimų proceso laimėdavo konkursus ir gaudavo finansinę naudą. Už tai Panevėžio rajono savivaldybės administracijos darbuotojams galimai buvo atsilyginta kyšiais, nurodo teisėsauga.