Du „Oskarus“ pelnęs juostų „Įprasti įtariamieji“ (The Usual Suspects) ir „Amerikos grožybės“ (American Beauty) aktorius 2004–2015 metais ėjo Londono teatro „The Old Vic“ meno direktoriaus pareigas.

K. Spacey buvo apkaltintas lytiniu smurtu kilus pasauliniam judėjimui #MeToo, iškėlusiam į viešumą daugybę seksualinės prievartos ir priekabiavimo atvejų kino pramonėje.

Dėl to Londono metropoliteno policija pradėjo tyrimą, o „The Old Vic“ atliko patikrinimą dėl laikotarpio, kai teatrui vadovavo 62 metų K. Spacey.

Jis taip pat buvo apkaltintas privertęs asmenį užsiimti lytiniais santykiais be sutikimo.

Karūnos prokuratūra išplatintame pareiškime nurodė, kad „leido pareikšti aktoriui kaltinimus dėl keturių seksualinės prievartos prieš tris vyrus atvejų“.

„Jis taip pat buvo apkaltintas privertęs asmenį užsiimti lytiniais santykiais be sutikimo“, – sakė prokurorė Rosemary Ainslie (Rouzmari Einzli).

„Kaltinimai pareikšti peržiūrėjus Metropoliteno policijos tyrimo metu surinktus įrodymus“, – pridūrė R. Ainslie, vadovaujanti specialiųjų tyrimų skyriui.

Metropoliteno policija pranešė, kad du pirmi kaltinimai dėl seksualinės prievartos susiję su 2005 metų kovą Londone įvykusiais incidentais, o nukentėjęs asmuo dabar eina penktą dešimtį.  

Pasak policijos, trečias incidentas įvyko 2008 metų rugpjūtį Londone, o nukentėjęs asmuo dabar eina ketvirtą dešimtį. Tas pats vyras nukentėjo ir per kitą incidentą, dėl kurio aktoriui pareikštas atskiras kaltinimas.    

Ketvirtas kaltinimas dėl seksualinės prievartos susijęs su incidentu, įvykusiu Anglijos vakaruose esančiame Glosteršyre 2013 metų balandį. Nukentėjęs asmuo dabar eina ketvirtą dešimtį. 

Anglijos įstatymai draudžia atskleisti nukentėjusiųjų tapatybę.

Tiek Karūnos prokuratūros, vykdančios baudžiamąjį persekiojimą Anglijoje bei Velse, tiek policijos pranešimuose aktorius įvardijamas pilnu vardu – Kevinas Spacey Fowleris (Kevinas Speisis Fauleris).  

Didžiojoje Britanijoje galioja teisiniai apribojimai, kokią informaciją gali skelbti žiniasklaida, kol byla dar neperduota prisiekusiesiems, kad jie nesusidarytų išankstinės nuomonės. 

Karūnos prokuratūra nurodė, kad spręsdama, ar pareikšti kaltinimus, ji „sąžiningai, nepriklausomai ir objektyviai“ įvertina, ar byla turėtų būti perduota teismui.

2017 metais K. Spacey mesti kaltinimai iš esmės sužlugdė jo karjerą. Aktorius buvo išmestas iš „Netflix“ politinio serialo „Kortų namelis“ (House of Cards) ir negavo pagrindinio vaidmens Ridley Scotto (Ridlio Skoto) filme „Visi pasaulio pinigai“ (All the Money in the World), kuriame turėjo įkūnyti pramoninką Johną Paulą Getty (Džoną Polą Getį). K. Spacey paskutinę minutę pakeitė Christopheris Plummeris (Kristoferis Plameris).

K. Spacey, laikomas vienu geriausių savo kartos aktorių, analogiškų kaltinimų sulaukė ir Jungtinėse Valstijose. Aktorius griežtai juos atmetė. Amerikoje jam iškelta baudžiamoji byla dėl seksualinės prievartos 2019 metais buvo nutraukta.  

Šiuo metu aktorius yra Niujorke, kur jam iškelta civilinė byla, susijusi su 2019 metais nutraukta baudžiamąja byla, rodo JAV teismo dokumentai.

Leidinys remiasi dviejų šalių advokatų susirašinėjimu, atsiųstu redakcijai iš nežinomo elektroninio adreso. Laiške taip pat buvo nuotraukų, patvirtinančių intymius ryšius tarp A. Argento ir J. Bennetto 2013 metais, kai jam buvo tik 17 metų. Susirašinėjimo ir nuotraukų autentiškumą patvirtino trys laikraščio šaltiniai.

Pasak leidinio, J. Bennettas apkaltino aktorę priekabiavimu praėjusių metų lapkritį, praėjus mėnesiui po to, kai „The New York Times“ paskelbė H. Weinsteinui skirtą plačią tiriamąją publikaciją, o grupė aktorių, tarp jų – A. Argento, apkaltino prodiuserį seksualine prievarta. Kaip pažymi jo advokatas, aktorius pasijuto įskaudintas, kai „A. Argento stojo prieš publiką kaip viena iš daugybės H. Weinsteino aukų“.

J. Bennettas reikalavo iš A. Argento 3,5 milijono dolerių kompensacijos „už tyčinį emocinio streso sukėlimą, prarastą uždarbį ir smurtą“. Šalys susitarė dėl 380 tūkstančių dolerių sumos, kurios pirmoji dalis – 200 tūkstančių dolerių – buvo pervesta aktoriui šių metų balandį. Už šiuos pinigus J. Bennettas atsisakė ketinimo paduoti aktorė į teismą ir perdavė jai teises į intymias nuotraukas.

Aktoriai A. Argento ir J. Bennettas suvaidino motiną ir sūnų filme „The Heart Is Deceitful Above All Things“ (2004). Po filmavimo jie palaikė draugiškus ryšius, kuriuos J. Bennettas suvokė kaip „motinos ir sūnaus santykius“, rašo laikraštis.

Pati aktorė ir jos atstovai atsisakė komentuoti šį „The New York Times“ pranešimą.

Kino industrijai dar neatsigavus po Harvey Weinsteino (Harvio Veinsteino) skandalo, o Kanų festivaliui sulaukus kritikos dėl režisierių moterų ignoravimo, prie protesto ant raudonojo kilimo tikriausiai prisidės Cate Blanchett (Keit Blanšet) ir Kristen Stewart (Kristen Stiuart). Šeštadienio protestu turi būti pareikšta parama moterų teisių judėjimams „#MeToo“ ir „Time's Up“.

Šių metų festivalio sąraše yra kiek mažiau žvaigždžių nei paprastai, o vienintelis Holivudo sunkiasvoris bus naujas „Žvaigždžių karų“ (Star Wars) produktas „Solo“.

Tačiau yra ne mažiau kaip tuzinas filmų LGBT temomis, juostų apie vaikų išnaudojimą ir vyrų prostituciją, tad skandalų ir kontroversijų neturėtų pritrūkti.

„Oskaro“ laureato Kevino Macdonaldo (Kevino Makdonaldo) naujame dokumentiniame filme apie tragiško likimo dainininkę Whitney Houston (Vitni Hjuston), kaip pranešama, yra sukrečiantis prisipažinimas apie trumpą jos gyvenimą persekiojusius demonus.

Tuo tarpu rekordinius uždarbius šluojančios „Juodosios panteros“ (Black Panther) režisierius Ryanas Coogleris (Rajenas Kugleris) viename Kanų seminare tikriausiai kalbės apie juodaodžių trūkumą Holivude.

Uždraustas filmas apie lesbietes

Anglų komikų trupės „Monty Python“ nariui Terry Gilliamui (Teriui Giliamui) Prancūzijos teismuose kovojant už savo nesėkmių persekiojamo filmo „Žmogus, kuris nužudė Don Kichotą“ (The Man Who Killed Don Quixote) rodymą, pirmasis festivaliui atrinktas Kenijos filmas savo tėvynėje jau buvo uždraustas dėl jame vaizduojamo lesbiečių romano.

Tuo tarpu Teheranas, nepaisydamas JAV režisieriaus Oliverio Stone'o (Oliverio Stouno) prašymo, atsisakė panaikinti kelionių draudimą iraniečių meistrui Jafarui Panahi (Džafarui Panahiui), kurio „3 veidai“ (3 Faces) varžysis dėl „Auksinės palmės šakelės“.

Režisierius disidentas savo filmą sukūrė slapta, nes už veiklą po 2009-ųjų „pavogtų rinkimų“ jam buvo 20-čiai metų uždrausta kurti kiną.

Raginimai už užstatą paleisti rusą Kirilą Serebrenikovą, kuris Maskvoje laikomas namų arešte, taip pat liko be atsako. Režisierius kaltinamas grobstymu, bet jo šalininkai sako, kad kaltinimai yra politiniai.

Festivalio direktorius Thierry Fremaux (Tjeri Fremo) pirmadienį žurnalistams sakė, jog labai ironiška, kad Iranas ir Rusija „baudžia šiuos režisierius, nors nė vienas (jų) filmų nėra politinis“.

Taip pat lieka rimtų abejonių dėl to, ar T. Gilliamo juostai bus leista tapti Kanų festivalio uždarymo filmu, nes teisme vyksta pikta kova dėl teisių į jį.

Paryžiaus teisėjai trečiadienį nuspręs, ar kone du dešimtmečius kurtas „Žmogus, kuris nužudė Don Kichotą“ gali būti rodomas.

„Moterų problema“

Tačiau didžiausią politinį karštį gali generuoti „niūri“ Kanų festivalio istorija režisierių moterų pripažinimo klausimu ir pirmojo ryškumo žvaigždžių vadovaujamas protestas ant raudonojo kilimo.

Dar iki kaltinimų H. Weinsteinui šiame festivalyje užpuolus keturias moteris Kanai ilgą laiką buvo kritikuojami dėl „moterų problemos“.

Ankstesniais metais ant raudonojo kilimo buvo sustabdyta moterų, kurios neavėjo aukštakulnių, o festivalio aprangos kodas buvo vadinamas seksistiniu.

Tačiau H. Weinsteino skandalas suteikė Kanų kritikams daugiau ginklų. Interneto svetainėje „Women and Hollywood“ dirbanti scenaristė Kate Muir (Keit Mjuir) pavadino festivalį „dvi savaites trunkančia vyriškų smegenų ir moteriško grožio švente“.

Kaip ir pernai, šiemet tik trys iš 21 pagrindinėje konkursinėje programoje dalyvaujančio režisieriaus yra moterys. Šis faktas taip pat kelia nepasitenkinimą.

Nors ir pripažindamas, kad po H. Weinsteino skandalo Kanai „niekada nebebus tokie patys“, T. Fremaux sakė nepritariantis kvotoms.

Kita vertus, jis suformavo moterų dominuojamą vertinimo komisiją ir jai vadovauti pakvietė Holivudo žvaigždę C. Blanchett – vieną pirmųjų moterų, apkaltinusių H. Weinsteiną. Komisijoje dirbs dar viena prodiuserio auka – prancūzų aktorė ir Bondo mergina Lea Seydoux (Lėja Seidu).

Tačiau feministes suerzino netikėtas T. Fremaux sprendimas panaikinti septynerius metus galiojusį festivalio draudimą danų režisieriui Larsui von Trierui.

Šį senstantį provokatorių lytiniu priekabiavimu kaltino dainininkė Bjork, be to, panašių kaltinimų buvo mesta jo prodiusavimo kompanijai.

L. von Trieras sukėlė pasipiktinimo bangą 2011 metais per spaudos konferenciją Kanuose pareiškęs, kad yra nacis, suprantantis Hitlerį ir „truputėlį jį užjaučiantis“.

Tačiau „Oskarą“ pelnęs „Artisto“ (The Artist) režisierius Michelis Hazanavicius (Mišelis Hazanavičius), dirbantis festivalio valdyboje, tvirtino, kad L. von Trieras juokavo, o T. Fremaux pirmadienį sakė, kad danų režisierius nėra antisemitas.

Vis dėlto šį kartą jis nerizikavo ir nesuteikė L. von Trierui galimybių surengti spaudos konferenciją dėl jo naujo darbo apie maniaką žudiką „The House That Jack Built“ su Uma Thurman (Uma Turman) ir Mattu Dillonu (Matu Dilonu).

M. Hazanavicius sakė, kad šveicarų ir prancūzų režisierius veteranas Jeanas-Lucas Godard'as (Žanas Liukas Godaras), kurio naujausias filmas taip pat pristatomas Kanuose, yra pasakęs „daug blogesnių dalykų nei Larsas von Trieras ta pačia tema“.

Tačiau tai „nereiškia, kad turime pasmerkti juos“ kaip menininkus, teigė jis.

„Žmonėms labai sunku priimti mintį, kad tu gali būti pašlemėkas asmeniniame gyvenime ir didis menininkas“, – pridūrė M. Hazanavicius.

Kino festivalį atidarys Irano režisieriaus filmas „Visi žino“

„Oskaru“ apdovanoto Irano režisieriaus Asgharo Farhadi psichologinis trileris „Visi žino“ (Everybody Knows) antradienį atidarys 71-ąjį Tarptautinį Kanų kino festivalį.

Juosta „Visi žino“, kurioje pagrindinius vaidmenis atlieka gerai žinomi aktoriai Penelopė Cruz ir Javieras Bardemas, yra pirmasis A. Farhadi filmas ispanų kalba ir pirmasis po 2004 metų festivalį atidarysiantis filmas ispanų kalba. Paskutinį kartą festivalį ispanakalbis filmas atidarė 2004-aisiais, tai buvo režisieriaus Pedro Almodovaro filmas „Blogas auklėjimas“ (Bad Education).

Be kita, Irano režisieriaus juosta patenka tarp 21 filmo, besirungiančio dėl pagrindinio Kanų kino festivalio prizo – „Auksinės palmės šakelės“. Dėl prestižinio apdovanojimo taip pat varžosi JAV režisieriaus Spike'o Lee kriminalinis filmas „BlacKkKlansma“ bei režisieriaus Davido Roberto Mitchello juosta „Under the Silver Lake“.

Tai sukrečiantis nuopuolis aukščiausiam valstijos teisėsaugos pareigūnui ir prezidento Donaldo Trumpo (Donaldo Trampo) oponentui, kurio įstaiga teisiniu keliu užginčijo virtinę šio respublikono administracijos sprendimų. 

„Per kelias pastarąsias valandas man buvo mesti rimti kaltinimai, su kuriais griežtai nesutinku“, – sakė Ericas Schneidermanas (Erikas Šneidermanas).

„Nors šie kaltinimai nesusiję su mano profesine veikla ar įstaigos darbu, jie trukdys man šiuo kritiniu laikotarpiu vadovauti įstaigos darbui. Dėl šios priežasties atsistatydinu“, – sakė jis ir nurodė, kad atsistatydinimas įsigalioja nuo gegužės 8-osios darbo dienos pabaigos.  

Kiek anksčiau E. Schneidermanas išplatino pareiškimą, kuriame tvirtino, jog nėra nieko užpuolęs ir neturėjęs lytinių santykių be kito asmens sutikimo. 

Dvi iš moterų žurnalui sakė, kad E. Schneidermanas ne kartą joms smogė. Tai esą dažnai nutikdavo po išgertuvių, būnant lovoje, o moterys tam niekada nebuvo davusios sutikimo. 

Abi moterys tvirtino, kad joms prireikė medikų pagalbos po to, kai sulaukė smūgių į ausį ir veidą, be to, buvo dusintos, rašo „The New Yorker“.

Pasak žurnalo, visos moterys tvirtina, kad smurtas prieš jas buvo panaudotas prieš jų valią.

Vasarį E. Schneidermanas iškėlė bylą kino studijai „The Weinstein Company“ už tai, kad ji nesiėmė veiksmų apsaugoti savo darbuotojas nuo ne vienerius metus trukusio Holivudo magnato Harvey Weinsteino (Harvio Veinsteino) seksualinio priekabiavimo, nors dėl jo nederamo elgesio buvo pateikta daugybė skundų.

Niujorko valstijos gubernatorius Andrew Cuomo (Endrius Kuomas) taip pat buvo pavedęs E. Schneidermanui „peržiūrėti“ 2015 metais Manhatano apygardos prokuroro priimtą sprendimą netraukti baudžiamojon atsakomybėn H. Weinsteino dėl seksualinio smurto.

„Po pasaulinio judėjimo #MeToo kampanijos tarnyba sulaukė labai daug paklausimų dėl seksualinio priekabiavimo, tiek telefonu, tiek raštu“, – pirmadienį per spaudos konferenciją Seime sakė lygių galimybių kontrolierė Agneta Skardžiuvienė.

Lygių galimybių kontrolierės tarnybos paskelbtoje 2017 metų ataskaitoje nurodyta, kad dėl seksualinio priekabiavimo sulaukta 12 pareiškėjų, jie kreipėsi, siekdami sužinoti, kaip atpažinti seksualinį priekabiavimą, kaip elgtis, siekiant sustabdyti seksualinio priekabiavimo veiksmus ir kaip ginti pažeistas savo teises.

Anot A. Skardžiuvienės, žmonių aktyvumą kreiptis į tarnybą dėl galimos diskriminacijos padidino galimybė skundus teikti elektroniniu būdu bei socialiniais tinklais.

„Tarnybos atvirumas suteikia galimybę kreiptis ne tik raštu, bet užpildant elektroninį paklausimą ar skundą bei mūsų „Facebook“ paskyroje kreiptis į mus tiesiogiai. Skaičiai su paklausimais tiek elektroniniu paštu, tiek „Facebook“ paskyroje padvigubėjo“, – teigė A. Skardžiuvienė.

Daugiausia kreipimųsi – lyties pagrindu

Praėjusiais metais Lygių galimybių kontrolierės tarnyba daugiausiai – 312 – kreipimųsi sulaukė dėl galimos diskriminacijos lyties pagrindu, tai sudarė 49 proc. visų kreipimųsi. Dėl diskriminacijos amžiaus pagrindu kreiptasi 98 kartus, negalios pagrindu – 83 kartus.

Stebint gautų skundų bei kontrolieriaus inicijuotų tyrimų pasiskirstymą pagal sritis tarnyba teigė, kad didžioji dalis tyrimų atlikta dėl galimų moterų ir vyrų lygių teisių pažeidimų darbo santykių rinkoje.

Daugiausia tyrimų atlikta dėl galbūt diskriminuojančių darbo skelbimų, kuriuose darbdaviai atitinkamas pareigas dažniausiai užimti siūlė moterims, taip apribodami vyrų galimybes pretenduoti į skelbime nurodytas pareigas.

„Darbo skelbimuose tam tikros pareigybės, kurios Lietuvoje dar tradiciškai priskiriamos moterų dominuojamai sričiai, nurodomos moteriškosios giminės daiktavardžiu, pavyzdžiui, „pardavėja, kasininkė, valytoja, sekretorė, asistentė, apskaitininkė“. Tirti keli atvejai, kai darbo skelbimuose pretendentui buvo keliami lyties ir amžiaus reikalavimai“, – nurodoma tarnybos ataskaitoje.

Iš 261 skundo 2017 metais tarnyba sulaukė dviejų skundų dėl galimos diskriminacijos lytinės orientacijos pagrindu.

Anot tarnybos, toks mažas skaičius rodo, kad žmonės stengiasi nutylėti patiriamus įžeidimus, savo teisių apribojimus, mažiau palankų elgesį dėl lytinės orientacijos, jie linkę slėpti savo išgyvenimus, nes toks elgesys galbūt užtikrina jiems „saugesnę“ aplinką.

„Dėl vengimo viešai kalbėti apie kitokią nei heteroseksuali lytinę orientaciją, kuri visuomenėje dar suvokiama kaip netradicinė, išskirtinė lytinė orientacija, neatskleidžiami galimos diskriminacijos lytinės orientacijos pagrindu paplitimo mastai, nuslepiami galimo diskriminavimo atvejai“, – teigiama tarnybos ataskaitoje.

Iš viso pernai tarnyboje dėl galimos diskriminacijos gautas 261 skundas, 314 paklausimų ir 182 pasiteiravimai per socialinį tinklą „Facebook“. Palyginti su 2016 metais, pernai kreipimųsi į instituciją padaugėjo beveik penktadaliu.

Britų satyros grupės „Monty Python“ narys pripažino, kad H. Weinsteinas „yra pabaisa“ ir tokių „pabaisų ten yra daug...  Ten yra ir kitų žmonių, kurie vis dar elgiasi kaip Harvey“ kino pramonėje ir naudojasi savo turima valdžia seksui.

H. Weinsteinas buvo demaskuotas todėl, kad „yra šiknius ir prisidarė labai daug priešų“, sakė T. Gilliamas naujienų agentūrai AFP.

Tačiau režisieriaus nuomone, žmonių reakcija, kuria siekta nuslopinti seksualinio išnaudojimo ir priekabiavimo skandalų bangą, pasirodė bjauri ir „primityvi... žmonės bijo ką nors sakyti, bijo net galvoti“.

„Tai aukų pasaulis. Manau, kad kurie žmonės gerai pasinaudojo susitikimu su Harvey, o kiti – ne. Tie, kurie pasinaudojo, žinojo ką daro. Jie yra suaugę žmonės, kalbantys apie suaugusiuosius su didelėmis ambicijomis“, – kalbėjo jis.

„Harvey atvėrė duris keliems žmonėms. Naktis su Harvey – tokia buvo jo kaina“, – sakė juostų „Brazilija“ (Brazil) ir „Baimė ir neapykanta Las Vegase“ (Fear and Loathing in Las Vegas) kūrėjas.

„Kai kurie žmonės sumokėjo tą kainą, kiti dėl jos nukentėjo“, - kalbėjo T. Gilliamas.

Paryžiuje operos spektaklį „Benvenuto Cellini“ statantis režisierius sakė, kad bendra "#MeToo“ atmosfera išsigimė. Apie žmones pasakojami patys kvailiausi dalykai, nebeliko tikro humaniškumo.

„Man gaila tokių kaip Mattas Damonas, kuris tikrai yra padorus žmogus. Jis išdrįso pasakyti, kad ne visi yra prievartautojai, ir buvo mirtinai sumuštas. Tai yra beprotybė!“, – sakė jis.

„Nebeliko proto“

„Žinau pakankamai daug merginų, kurios lankėsi Harvey apartamentuose ir kurios visai nebuvo jo aukos“, – toliau pasakojo T. Gilliamas. – Kvaila, kaip viskas supaprastinama. Nebeliko proto, atrodo, kad žmonės bijo sakyti, ką iš tikrųjų galvoja. Dabar net mano žmona man liepia nekelti galvos“, – sakė 77 metų Amerikoje gimęs britų kūrėjas.

„Atrodo, kad viršų ima minios valdžia, minia nešasi deglus ir jau ruošiasi padegti Frankenšteino pilį“, – kalbėjo jis.

Tačiau T. Gilliamas pripažino, kad piktnaudžiavimas valdžia „gyvavo visada“.

„Nemanau, kad Holivudas pasikeis. Valdžia visada paims viršų, ji visada paima, – sakė jis. – Svarbu, kaip tu naudojiesi ta valdžia – žmonės turi prisiimti atsakomybę už save patys“.

Pasak režisieriaus, žmonės yra „gyvi sutvėrimai. Jie liečiasi, grabinėjasi, štai kur yra problema. Man juoką kelia tai, kad (dabar, kai visa tai vyksta) apsiskelbęs intymių vietų grabinėtojas yra JAV prezidentas ir vaikštinėja sau kaip niekur nieko. Man tai atrodo neįtikėtina“, – pareiškė T. Gilliamas, pavadindamas D. Trumpą „sukčiumi“.

„Košmariškas pasaulis“

Didžiosios Britanijos pilietybę dabar turintis T. Gilliamas taip pat sukritikavo savo  kolegą iš „Monty Python“ Johną Cleese'ą (Džoną Klizą), pareikšdamas, kad „jis yra idiotas“, nes palaiko „Brexit“.

„Pažiūrėkit į Ameriką prie Trumpo, pažiūrėkit į Angliją prie konservatorių – vienas juokas, bet labai brangus. Britanija yra Europos dalis ir galvoti, kad ji gali vėl būti Didžioji Britanija yra visiškai kvaila“, – sakė menininkas.

„Todėl jaučiuosi labai pasenęs ir dabar gyvenu košmariškame pasaulyje“, – pridūrė jis.

Pasak T. Gilliamo, didžiausia dabartinių šešiasdešimtmečių kartos klaida yra ta, kad ji nepripažino tikros moterų lygybės.

„Vienintelis dalykas, kurį padarėme negerai – nemokėjome moterims to paties atlyginimo kaip vyrams už tą patį darbą, tai yra didelė mūsų laikų klaida“, – pareiškė jis.

Mūsų šalis taip pat ne išimtis. Mus pasiekė laiškas, kuriame žmogus, vardu Jurijus (pavardė redakcijai žinoma), pasakoja apie sovietmečio metu patirtą bei regėtą seksualinę prievartą. Pateikiame Jurijaus pasakojimą.

"Sveiki, mano vardas Jurijus. Kadangi dabar labai madinga prisipažinti apie seksualinį priekabiavimą, nutariau pasisakyti ir aš. Tiesa, nežinia, ar tai, ką patyriau, galima laikyti tvirkinimu ar seksualiniu priekabiavimu, tačiau, žvelgdamas į praeitį, šiomis dienomis galiu drąsiai konstatuoti, jog tai priverčia susimąstyti.

Tada buvo 1953 metų žiema, gruodis. Ir mes visi L.Berijos vardo gimnazijos spaliukai bei pionieriai (53 individai) važiavome traukiniu į Maskvą paminėti pavasarį mirusio J.Džiugašvilio gimtadienio. Tuo pačiu mes vykome ir aplankyti V.Uljanovo mumijos. Kartu su mumis važiavo mokyklos partinio ugdymo vadovė Salomėja Angis, kuri turėjo kašaloto kaktą, o jos veidas priminė klozetą.

Taip pat su mumis važiavo Marijos žemės komunistų partijos pirmasis sekretorius Antanas Niekšus, po nosimi auginęs ūsus. Pastarasis visą laiką gurkšnojo pilkšvą drumzliną skystį iš trijų litrų stiklainio, o Salomėja mums pasakojo apie šios kelionės svarbą: "O draugai pionieriai ir spaliukai, kolūkio pievų miežiai ir žibutės, kad jūs žinotumėte, koks buvo svarbus žmogus Josifas. Jis atėmė iš liaudies priešų prisigrobtus turtus ir atidavė juos teisėtiems savininkams, t.y. Tarybų Sąjungos liaudžiai. Jis nubaudė šiuos vagis, prieš tai jiems davęs progą pasitaisyti, t.y. pasakęs, jog leidžia jiems atsiprašyti liaudies ir prisipažinti klydus, bet pastarieji nesutiko, tada Josifui neliko nieko kito, kaip tik išvyti juos lauk į supuvusius Vakarus. Ir taip susikūrė Tarybų Sąjunga, ir visi tapo lygūs."

Tada kažkas iš vaikų paklausė: "O tų išvytųjų į Vakarus, koks jų likimas?" Salomėja atsakė: "Jie, draugai pionieriai, padangių plaktukai, pjautuvėliai ir žvaigždutės, jie, tie išvytieji į Vakarus, nepasikeitė, nes, kaip sakė draugas Maksimas, kas gimė šliaužioti, skraidyti negali. Jie tapo fašistais ir naciais bei vedini pikto nedoro žmogaus A.Hitlerio grįžo į Rusiją."

Tada vienas spaliukų paklausė: "O kas nutiko vėliau, drauge vadove?" Salomėja atrėžė: "Tada, draugai pionieriai, tada Josifas dar kartą pademonstravo savo gerą valią bei sutelkęs žmones įveikė fašizmo pabaisą. Ir todėl, draugai pionieriai, būtent todėl karta iš kartos mes giedosime šią giesmę..."

Ir staiga visi spaliukai bei pionieriai kartu su mokytoja užbaubė: "Ir sklinda apie jį plačiai legendos po pasaulį, galingi Josifo pečiai laužia mums vartus į saulę." Negiedojo šios giesmės tik A.Niekšus, kuris vis gėrė savo pilkšvą skystį ir, visiems nutilus, pagaliau prakalbo savos kūrybos eilėmis, akivaizdžiai neturinčiomis nieko bendro su komunizmu: "Ivano Krasno jaunutė žmona daug dirba dailia ranka, o senas rusų aktorius ją lepina kava."

Sutrikusi Salomėja, nežinodama, kaip reaguoti, suklapsėjo akimis ir tęsė savo tiradą: "Bet iš kur, draugai pionieriai, iš kur galėjo rastis tokia palaima, kaip draugas J.Džiugašvilis? Ar jį sukūrė Dievas?" Vadovė Salomėja pati arkliškai nusijuokė iš šio klausimo ir atsakė: "Ne, mano pjautuvėliai ir žvaigždutės. Draugas Josifas gimė iš kito žmogaus, jį pagimdė draugas Uljanovas, kuris pats pastojo nuo savęs ir pagimdė savo paties naujesnę ir tobulesnę versiją – Josifą. Būtent todėl draugo Uljanovo kūnas saugomas specialiomis druskomis kaip atminimas ateities kartoms."

Pagaliau vėl prabilo pirmasis sekretorius Antanas, šalia jo kojų stovėjo tuščias trijų litrų stiklainis: "Ar matėte, vaikai, kolūkyje bulių? Ar atkreipėte į tam tikrą buliaus kūno dalį, kuri kabo jam tarp užpakalinių kojų? Ar atkreipėte dėmesį, vaikai, jog pavasarį ši kūno dalis stulbinančiai pasikeičia? Ta kūno dalis vadinama komunizmu, o joje tūno pulsuojanti proletariato dvasia, kuri trokšta išsiveržti. Išsiveržimas įvyksta kiekvieną pavasarį, kai bulius užlipa ant karvės ir atlieka išbuožinimo procedūrą."

Tai ištaręs, jis keistai pažvelgė į Salomėją, kuri išraudo lyg partijos vėliava ir tarė: "Pasėdėkite, vaikai, ir pamąstykite apie didžius draugo Josifo darbus, nuveiktus tarybinės liaudies vardan." Tai tarusi ji nuėjo į vagono tualetą ir kurį laiką negrįžo. Tada draugas Antanas atsikėlė ir nuėjo jos ieškoti. Jis taip pat negrįžo. Abu jie buvo dingę geram pusvalandžiui ir mes jau ėmėme nerimauti, nes jau ir Maskva čia pat, bet netrukus Salomėja ir Antanas abu išlindo iš vagono tualeto, kur nežinia ką veikė.

Ekskursija po Maskvą buvo itin dvasinga ir pakėlė mūsų tikėjimą socialistine revoliucija, tačiau viską sugadino draugas Antanas, kuris ekskursijos metu sugebėjo išgerti dar du trijų litrų stiklainius neaiškaus pilkšvo skysčio. Galbūt būtent dėl to draugas Antanas, atėjęs į Raudonąją aikštę, nerišliai sušuko: "Galingi Vovačkos pečiai laužia mums vartus į saulę..." ir pradėjo mumijos išbuožinimo procedūrą.

Salomėja tik spėjo sušukti: "Drauge Antanai, ką jūs darote? Negalima painioti meno su politika!" ir atskubėjusių milicininkų lazda vožė Antanui per galvą. Draugas Antanas išgulėjo komos būsenos 20 metų ir tik 1974-ųjų sausio pabaigoje iškeliavo į šviesų socialistinį rytojų. Nežinia, ar tai galima pavadinti seksualiniu priekabiavimu prie mumijos ir pionierių tvirkinimu, tačiau norom nenorom tenka ištarti: "#MeToo, Jurijus."

Seksualinis priekabiavimas reiškiasi įvairiomis formomis. Tai galėtų būti, pavyzdžiui, viršininko sprendimas savo pavaldinei atlikti kaklo masažą, nors ji to visai nepageidauja; arba pliaukštelėjimas kolegei per užpakalį; arba jos apkabinimas per liemenį. Jei moteris patirtų spaudimą iš kolegos žiūrėti pornografiją, tai taip pat, daugelio nuomone, turėtų būti laikoma seksualiniu priekabiavimu. O kaip reikėtų vertinti komplimentą (galimai pasakytą iš geriausių paskatų) apie jos dailiai prigludusią suknelę?

Ar visi vienodai supranta, ką reiškia #MeToo?

Holivudo žvaigždės Harvey Weinsteino skandalas padėjo į viešumą iškilti ir begalei kitų niekingų incidentų, privertusių žmones atsimerkti ir pamatyti, kaip dažnai vyrų elgesys moterų atžvilgiu peržengia bet kokias padorumo ribas. Daugybė seksualinį priekabiavimą patyrusių moterų visame pasaulyje apie šią savo patirtį skelbia grotažyme #MeToo. Vis dėlto kritikai sako, kad ne visada aišku, ką iš tiesų jos patyrė ir ką jos turi galvoje.

Tai, kas vienų požiūriu – visiškai nekaltas elgesys, kitų gali būti įvertinta kaip grubus ribų peržengimas.

Taip yra todėl, kad vyrų ir moterų supratimas, kas yra seksualinis priekabiavimas, smarkiai skiriasi. Tai, kas vienų požiūriu – visiškai nekaltas elgesys, kitų gali būti įvertinta kaip grubus ribų peržengimas. Šią išvadą patvirtina ir neseniai septyniose Europos šalyse atlikta apklausa. Nuomonių tyrimo bendrovė „YouGov“ apklausė 8 500 moterų ir vyrų Vokietijoje, Didžiojoje Britanijoje, Prancūzijoje, Danijoje, Švedijoje, Suomijoje ir Norvegijoje. Apklausos dalyvių buvo paprašyta įvertinti įvairias situacijas, kaip antai vyro mėginimą atkreipti moters dėmesį švilpimu, glaustymąsi prie moters kūno šokant vakarėlyje, lytinių organų demonstravimą ir pan.

Grabaliojimas netoleruojamas nė vienoje iš minėtų šalių. Kone kiekvienas apklaustasis taip pat teigė manantis, kad jei vyras bando nufotografuoti po moters sijonu arba reikalauja iš jos seksualinio pobūdžio paslaugėlių, jis akivaizdžiai priekabiauja. Griebti moteriai už užpakalio apklausoje dalyvavusiose Vakarų Europos šalyse irgi šiukštu negalima, rašo V. Kern.

Vokiečiai šiuo požiūriu pakankamai tolerantiški. Tik kas trečias apklaustasis mano, kad nešvankūs juokeliai laikytini seksualiniu priekabiavimu. O štai Britanijoje 67 proc. apklaustųjų teigia, kad vulgarios pastabos juos erzina. Dauguma bričių taip pat mano, kad vyrui žiūrėti į moters iškirptę – nevalia.

Prancūzai, garsėjantys kaip didžiausi Europoje flirto meistrai, itin griežtai smerkia mirktelėjimą akimi. Kas ketvirto apklausos dalyvio nuomone, tai – seksualinis priekabiavimas. 16 proc. prancūzų net kvietimą į pasimatymą vertina kaip griežtą tabu. Jokios kitos šalies apklaustieji šiuo klausimu nėra tokie griežti.

Seksualinį priekabiavimą yra patyrusi kas antra

Išanalizavus padėtį visoje ES nustatyta, kad kas antra Europos moteris yra asmeniškai susidūrusi su seksualiniu priekabiavimu.

„Vienas pagrindinių dalykų, paaiškėjusių atlikus tyrimą, yra seksualinio priekabiavimo problemos mastas“, – sako Joanna Goodey, vadovavusi Europos Sąjungos pagrindinių teisių agentūros (FRA) surengtam didelės apimties tyrimui 2014-aisiais. Šio tyrimo duomenimis, pusė Europos moterų yra vienaip ar kitaip susidūrusios su seksualiniu priekabiavimu. Maža to, J. Goodey teigimu, „kas penkta moteris visos Europos mastu nurodė patyrusi vienokį ar kitokį seksualinį priekabiavimą per paskutinius 12 mėnesių“.

J. Goodey vadovaujamo tyrimo metu detaliai apklausta 42 tūkst. moterų iš visų 28 ES valstybių narių. Joms pateikti klausimai apie nepageidaujamus vyrų veiksmus jų atžvilgiu. Su seksualiniu priekabiavimu susiję aspektai vertinti atsižvelgiant į 11 dažniausiai pasitaikančių patirčių: nuo nepageidaujamų prisilietimų, apkabinimų ar bučinių iki atvirų seksualinio pobūdžio elektroninių laiškų ir žinučių.

Nors, pasak straipsnio autorės V. Kern, Skandinavija įprastai laikoma pavyzdžiu, kaip turėtų būti įtvirtinama lyčių lygybė, tyrimo rezultatai privertė gerokai nustebti. Antai Švedijoje net 81 proc. moterų nurodė, kad nuo tada, kai joms sukako 15 metų, jos susidūrė su vienokios ar kitokios formos seksualiniu priekabiavimu. Rodikliai panašūs ir Danijoje, taip pat Nyderlanduose ir Suomijoje. Seksualinį priekabiavimą teigia patyrusios ir trys iš keturių prancūzių. Bulgarijoje – visai kitaip. Čia tik 24 proc. moterų nurodė bent sykį gyvenime patyrusios seksualinį priekabiavimą. Rodikliai panašūs ir Rumunijoje bei Lenkijoje.

Iš pirmo žvilgsnio – toks didžiulis skirtumas stebina. Kodėl Pietų ir Rytų Europoje seksualinio priekabiavimo problema kur kas mažesnė negu lyčių lygybę taip uoliai puoselėjančioje Skandinavijoje?

„Nustatėme, kad kai kuriose valstybėse narėse moterys yra mažiau linkusios atvirauti apie seksualinio smurto ar priekabiavimo incidentus“, – aiškina J. Goodey. Jos teigimu, tokius apklausos rezultatus galima paaiškinti tuo, kad, pavyzdžiui, Švedijoje, šiais laikais yra normalu pranešti apie seksualinį priekabiavimą. Ji pažymi, kad, priešingai negu Rytų Europos šalyse, apie lyčių lygybę čia diskutuojama jau daugelį metų.

Kaip Europoje baudžiama už seksualinį priekabiavimą?

Europos Tarybos konvencijoje dėl smurto prieš moteris ir smurto šeimoje prevencijos ir kovos su juo (2011 m. Stambulo konvencija) apie seksualinį priekabiavimą kalbama labai aiškiai. Pagal Konvencijos 40 straipsnį šalys privalo užtikrinti, kad „už bet kokios formos nepageidaujamus seksualinio pobūdžio žodinius, nežodinius ar fizinius veiksmus, kurių tikslas arba pasekmė yra asmens orumo pažeminimas, […] būtų taikomos baudžiamosios ar kitos teisinės sankcijos.“

Ekspertų požiūriu, ši Konvencijos nuostata galėtų būti raktas į problemos sprendimą, deja, daugelyje šalių ji vis dar netaikoma.

Vokietijoje girdima skundų, kad į seksualinį priekabiavimą ilgą laiką nebuvo deramai reaguojama. Ryžtingesnių veiksmų imtasi tik po 2015-aisiais Naujųjų metų išvakarėse Kelne įvykdyto organizuoto išpuolio prieš dešimtis moterų. Nusikaltimu seksualinis priekabiavimas Vokietijoje pripažintas tik 2016 m. pakeitus seksualinio pobūdžio nusikaltimams taikytinas teisės nuostatas. Kiekvienas, fiziškai prisilietęs prie kito asmens ir taip sukėlęs jam nepageidaujamų seksualinio pobūdžio pojūčių, gali būti nuteistas kalėti iki dvejų metų arba jam gali būti skirta bauda.

Prancūzijoje seksualinis priekabiavimas baudžiamas įkalinimu iki dvejų metų ir 30 tūkst. eurų bauda. Jei priekabiautojas yra aukos viršininkas ir, siekdamas savo tikslų, naudojasi tarnybine padėtimi, jam gali grėsti įkalinimas iki trejų metų. Kaltinimai gali būti pateikti, be kita ko, ir tiems, kurie daro stiprų spaudimą kitam asmeniui dalyvauti „seksualinio pobūdžio veiksmuose“. Ateityje Prancūzija ketina dar griežčiau apibrėžti, kas yra flirtavimas ir kada yra peržengiama riba. Už lyčių lygybę atsakinga Prancūzijos valstybės sekretorė Marlene Schiappa siekia įtvirtinti įstatymų nuostatas, pagal kurias už seksualinį priekabiavimą prie moterų gatvėje policija galėtų iškart skirti baudą.

Prancūzija, Danija, Italija, Serbija ir kitos šalys Stambulo konvenciją ratifikavo 2011 m. Vokietija tai padarė tik šių metų vasarą.

Kad ir kaip ten būtų, ES pagrindinių teisių ekspertė J. Goodey įsitikinusi, kad vien įstatymų – negana. „Reikia dar sukurti aplinką, kurioje žmonės jaustų, kad gali pranešti apie seksualinio priekabiavimo incidentus“, – sako ji. Pagaliau, jos teigimu, tai yra tema, aktuali visai visuomenei, taigi labai svarbu, kad apie seksualinį priekabiavimą atvirai prabiltų ir vyrai.