Nuo 1988 m. gyvenantis Bruklyne M.Hillas gimė Bronkse 1952-aisiais. 1970 m. jis pradėjo groti gitara, o nuo 1972-ųjų – jau įvairiose roko ir soulo grupėse. Įgūdžių muzikantas sėmėsi iš gerai žinomų gitaristų – B.B.Kingo, Buddy Guy, Alberto Kingo, Carloso Santanos.

Pamatęs penkis kartus Niujorke koncertavusį, Vudstoko festivalyje pasirodžiusį Jimį Hendrixą, M.Hillas suvokė, ką toliau nori daryti gyvenime. Jo paties muzikos stilius yra nusižiūrėtas iš visų įkvėpėjų, tačiau turi ir nemažai savitumo. Perskaitęs Toni’o Morrisono, Jameso Baldwino ir kitų juodaodžių novelistų knygas, M.Hillas pradėjo kurti dainas apie socialiai aktualius reiškinius, taip pat tradicinėmis bliuzo temomis.

Kurdamas dainas, rėmėsi ir tokių socialiniu požiūriu sąmoningų menininkų kaip Marvinas Gaye, Bobas Marley ir Curtis Mayfieldas kūryba. M.Hillas įrašė du albumus, išleistus Čikagos leidėjų kompanijoje „Alligator Records”, – „Have Mercy“ (1996) ir „Bloodlines” (1994) , kuris buvo išliaupsintas kai kurių muzikos kritikų kaip geriausias tų metų debiutinis bliuzo leidinys. Abiejų albumų dainose plačiai komentuojami socialiniai reiškiniai. Albumai susilaukė palankių recenzijų ir buvo gana gerai parduodami.

Vis dėlto M.Hillo kūryba kai kuriems JAV festivaliams ir klubams atrodo pernelyg „sunki”. Nepaisydamas to, atlikėjas rengė klubinius ir festivalinius koncertinius turus Vokietijoje, Prancūzijoje, Skandinavijoje, Austrijoje, Anglijoje, Italijoje, Brazilijoje ir Australijoje.

70-ųjų viduryje Hillas dirbo kaip pagalbininkas ar sesijinis muzikantas su Little’u Richardu, Archie Bellu, Harry’u Belafonte ir Carla Thomas. 80-ųjų viduryje, bendradarbiaudamas su Vernonu Reidu iš „Living Colour”, jis padėjo suburti „Black Rock Coalition” – Niujorko juodaodžių rokenrolo grupių, amatininkų ir menininkų susivienijimą.

„Steinberg“ modelio M.Hillo gitaros skambesio diapazonas – keliantis pagarbią baimę. Lėtas bliuzo balades jis dažnai keičia ugningais bliuzroko rifais. Tai rodo, kad jo įkvėpimo šaknys glūdi roko stiliaus atlikėjų – Jeffo Becko, J.Hendrixo ar Santanos – kūryboje. Muzikanto gyvi pasirodymai yra sumanus originalių dainų ir kelių savos interpretacijos koverių mišinys.

Jei suderinsite technišką grojimą gitara, stiprų balsą ir apie žmogaus problemas bylojančius dainų tekstus, turėsite visus pagrindinius bliuzo žvaigždžių kūrybos ingredientus. M.Hillo grupė padeda tęsti šios idiomos evoliuciją. Ar esate pasiruošę klausytis bliuzo?

M.Hillas su grupe „Ramybėd“ klube Palangoje (Vytauto g. 35) muzikuos liepos 29 d. 20 val.

Turas startuos liepos 27 d. klube „Renginių Oazė“ Kaune, o po to bliuzo muzikos gerbėjų dar laukia du pasirodymai: liepos 28 d. Vilniuje, naujame roko klube „Rock River Club“, ir liepos 29 d. Palangos klube „Ramybė“.

Nuo 1988 m. gyvenantis Brukline M. Hillas gimė Bronkse 1952-aisiais. 1970 metais jis pradėjo groti gitara, o nuo 1972-ųjų – jau įvairiose roko ir soulo grupėse. Įgūdžių muzikantas sėmėsi iš gerai žinomų gitaristų – B.B. Kingo, Buddy Guy, Alberto Kingo, Carloso Santanos.

Pamatęs 5 kartus Niujorke koncertavusį Jimi Hendrixą – ir Vudstoko festivalyje, M. Hillas suvokė, ką toliau nori daryti gyvenime. Jo paties muzikos stilius yra nusižiūrėtas iš visų įkvėpėjų, tačiau turi ir nemažai savitumo. Perskaitęs Toni Morrisono, James Baldwino ir kitų juodaodžių novelistų knygas, M. Hillas pradėjo kurti dainas apie socialiai aktualius reiškinius, taipogi palietė tradicines bliuzo temas.

Kurdamas dainas jis taip pat rėmėsi tokių socialiniu požiūriu sąmoningų menininkų kaip Marvinas Gaye, Bobas Marley ir Curtis Mayfieldas kūryba. M. Hillas įrašė 2 albumus: „Have Mercy“ (1996) ir „Bloodlines“ (1994), kuris buvo išliaupsintas muzikos kritikų kaip geriausias tų metų debiutinis bliuzo leidinys. Abiejų albumų dainose plačiai komentuojami socialiniai reiškiniai, jie susilaukė palankių recenzijų ir buvo pakankamai gerai parduodami.

Vis dėlto M. Hillo kūryba kai kuriems JAV festivaliams ir klubams atrodo pernelyg „sunki“. Nepaisant to, atlikėjas rengė klubinius ir festivalinius koncertinius turus Vokietijoje, Prancūzijoje, Skandinavijoje, Austrijoje, Anglijoje, Italijoje, Brazilijoje ir Australijoje.

70-ųjų viduryje Hillas dirbo su Little Richard, Archie Bell, Harry Belafonte ir Carla Thomas. 80-ųjų viduryje, bendradarbiaudamas su Vernonu Reidu iš „Living Colour“, jis padėjo suburti „Black Rock Coalition“ – Niujorko juodaodžių rokenrolo grupių, amatininkų ir menininkų susivienijimą.

Steinbergo modelio M. Hillo gitaros skambesio diapazonas yra pagarbiai keliantis baimę. Lėtas bliuzo balades jis dažnai keičia ugningais bliuzroko rifais, kas rodo, kad jo įkvėpimo šaknys glūdi roko stiliaus atlikėjų kūryboje (Jeffo Becko, Jimi Hendrixo ar Santana).

Bilietus į koncertus platina „Tiketa“.