„Situacija Afganistane gali sukelti rimtų migracijos problemų ES. Kuriuo keliu žmonės judės, čia yra kitas klausimas. Turbūt nemažai jų bandys visais būdais palikti Afganistaną, ypač tie žmonės, kurių galbūt sveikatai ar gyvybei realiai gresia pavojus“, – antradienį žurnalistams Naujojoje Akmenėje sakė Vyriausybės vadovė.

„Ar jie tikrai turės užsakomųjų reisų iš Kabulo į Minską, tuo leiskite suabejoti, bet kad ES turi šitai situacijai ruoštis, tai tuo aš visiškai neabejoju“, – pridūrė ji.

Premjerė taip kalbėjo atsakydama į klausimą, ar Baltarusijos autoritarinis vadovas Aliaksandras Lukašenka gali pasinaudoti šia situacija.

JAV baigiant išvesti savo pajėgas iš Afganistano, savaitgalį Talibanas įžengė į sostinę Kabulą – paskutinį neužimtą šalies didmiestį – ir perėmė šalies kontrolę. Iš Afganistano pabėgęs šalies prezidentas Ashrafas Ghani (Ašrafas Ganis) pareiškė, kad sukilėliai laimėjo 20 metų karą.

Talibams užėmus sostinę, Kabulo oro uoste susirinko tūkstančiai afganistaniečių, besitikinčių ištrūkti iš savo šalies.

„Per ES viršūnių susitikimą kitos savaitės pabaigoje nebus rasta visos migracijos problemos sprendimo“, – pareiškė vokiečių vyriausybės atstovė Ulrike Demmer (Ulrikė Demer). Pasak jos, šią problemą išspręsti padės dvišaliai, trišaliai ir daugiašaliai susitarimai.

Jos komentaras pasirodė Italijos naujajai kraštutinių dešiniųjų ir prieš isteblišmentą nusistačiusių partijų koalicijai pareiškus, kad ji nenori priimti daugiau migrantų, o kelioms Rytų Europos valstybėms paskelbus, kad nedalyvaus preliminariose sekmadienio derybose šiuo klausimu.

A. Merkel, nuo 2015 metų įsileidusi į Vokietiją daugiau kaip milijoną prieglobsčio prašytojų, susidūrė su stipria priešiška reakcija šalies viduje, kuri dabar virto vyriausybės krize.

Jos vidaus reikalų ministras, griežtosios linijos šalininkas Horstas Seehoferis (Horstas Zėhoferis) pirmadienį pareiškė jai ultimatumą per dvi savaites pasiekti ES susitarimus, kad Vokietija galėtų grąžinti prieglobsčio prašytojus, anksčiau užregistruotus kitose ES valstybėse narėse.

Jis pažadėjo, kad po šio termino, nepaisydamas kanclerės, įsakys Vokietijos pasienio policijai sugrąžinti migrantus. Taip jis sudarytų sąlygas priešpriešai, kuri galėtų sužlugdyti trapią A. Merkel koalicinę vyriausybę.

Tuomet Europos Komisijos pirmininkas Jeanas-Claude'as Junckeris (Žanas Klodas Junkeris) Berlyno raginimu sušaukė labiausiai migracijos veikiamų ES narių „mini susitikimą“, kuris sekmadienį įvyks Briuselyje.

Tačiau U. Demmer stengėsi mažinti lūkesčius ir dėl šių derybų, pabrėždama, kad tai bus tik „darbo susitikimas“.

Ji sakė, kad po susitikimo nebus paskelbta jokia galutinė deklaracija, nors keli vokiečių laikraščiai šią savaitę buvo pranešę apie „pareiškimo projektą“ su naujomis griežtomis priemonėmis.

„Sekmadienį pirmą kartą įvyks suinteresuotų ir veikiamų valstybių narių apsikeitimas nuomonėmis, ne daugiau ir ne mažiau“, – sakė ji per eilinę spaudos konferenciją Berlyne.

„Štai kodėl sekmadienis pirmiausia reiškia galimybę pasiekti dvišalius ir daugiašalius susitarimus dėl visų migracijos problemų, ar tai būtų antrinė, ar pirminė migracija, – sakė ji. – O tada pamatysime, ar dvišaliai, trišaliai ir daugiašaliai susitarimai pasiekiami, nes šiuo metu greito visos Europos sprendimo nebus.“