„Taip, tai įmanoma – jei pamatysime, kad šis procesas neturi pabaigos. Tai labai nepopuliarus pareiškimas ir tikriausiai vėl nepatiks mūsų Vakarų partneriams. Bet mums Minsko [susitarimai] nėra savaiminė vertybė. Savaiminė vertybė – mūsų, kaip tautos, išlikimas“, – sakė ministras ketvirtadienį paskelbtame interviu BBC Ukrainos naujienų tarnybai.

„Jeigu pamatysime, kad jie neveikia ir kad tai veda mus į nuolatinį begalinio proceso tęsimą, anksčiau ar vėliau bus priimtas sprendimas trauktis iš Minsko proceso“, – kalbėjo šalies diplomatijos vadovas.

„Tam ir yra Minskas arba Normandijos formatas – kad lyderiai susėstų ir pasakytų: mūsų tai netenkina, turime kitą idėją, organizuokime taikdarišką operaciją ar taikos palaikymo operaciją“, – pridūrė jis. 

Anot V. Prystaikos, nebuvo planuota, kad Minsko procesas bus be galo ilgas.

„Jis buvo suplanuotas metams. Kodėl tuometiniai mūsų valstybės vadovai nusprendė bandyti jį pratęsti, užuot sąžiningai pasakius, kad jis neveiksmingas ir reikia ieškoti kito?“ – klausė jis.

Paklaustas, ar yra nustatytas kažkoks galutinis terminas, arba kas turėtų įvykti, kad Ukraina pasitrauktų iš Minsko proceso, ministras atsakė: „Manau, galutinis terminas egzistuoja. Jis aiškiai neapibrėžtas, bet jeigu šis susitikimas [laukiamas vadinamojo Normandijos ketverto – Ukrainos, Rusijos, Prancūzijos ir Vokietijos – viršūnių susitikimas] parodys, kad pažangos nėra, žinoma, kils abejonių dėl galimybių Minsko procesu pasiekti taiką. Kai grįšime tuščiomis rankomis, bus logiška kelti klausimą, ar mums to Minsko vis dar reikia.“  

Pasak V. Prystaikos, sankcijos Rusijai gali būti atšauktos ir neapsitraukus iš Minsko proceso. „Mes su jumis galime iki savo ir mūsų anūkų gyvenimo galo vykdyti Minsko susitarimus, o sankcijos gali būti atšauktos kas pusmetį“, – sakė jis.    

„Tai sudėtinga ekvilibristika – kaip suprasti ir pajausti nuotaikas, ar sankcijos vis dar gali atlikti atgrasomąjį vaidmenį, ar visgi turėtume trauktis iš Minsko proceso ir ieškoti taikos kažkokiu kitu keliu. Būtent tai ir yra valstybės vadovo, mūsų dabartinės vyriausybės ir visos visuomenės atsakomybė“, – kalbėjo ministras. 

Anot V. Prystaikos, jei būtų nuspręsta pasitraukti iš Minsko proceso, Kijevas matytų kelis galimus tolesnius scenarijus.

„Jei ne Minskas, tuomet turėtume kreiptis dėl taikdariškos misijos, tiksliau – taikos palaikymo misijos“, – sakė jis.  

„Šio elemento Minsko susitarimuose nėra, ir tai galėtų būti patobulintas Minsko variantas nauju formatu. T. y., jeigu matome, kad procesas neduoda rezultatų, tikriausiai reikėtų kreiptis pagalbos į trečiąją šalį. Nors tokie pokalbiai vyksta nuo 2015 metų, Rusija, kaip Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos narė, neduodavo leidimo tokiai misijai“, – kalbėjo V. Prystaika.    

„Jie [Rusija] buvo pateikę savo variantą – dislokuoti taikdarius palei sąlyčio liniją. Mūsų tai netenkina. O štai kompromisinis variantas – pavyzdžiui, taikdarių dislokavimas Ukrainos ir Rusijos pasienyje, mus tenkintų“, – pridūrė jis.

F. Mogherini sakė žurnalistams, kad „kol kas nematome jokio rezultato“.

ES sankcijas Rusijai paskelbė 2014 metais, reaguodama į Maskvos įvykdytą Ukrainai priklausančio Krymo aneksiją.

Priemonės, nutaikytos į Rusijos ekonomiką, turėtų liautis galiojusios liepos 31 dieną. Sprendimas jas panaikinti priklausys nuo ES vertinimo, ar Rusija laikosi 2015 metais sudarytų Minsko taikos susitarimų.

Ukrainos, Rusijos, Prancūzijos ir Vokietijos užsienio reikalų ministrai šį mėnesį buvo susitikę aptarti, kaip užbaigti susirėmimus, tebevykstančius Ukrainos rytuose tarp Kijevo vyriausybės pajėgų ir Maskvos remiamų separatistų.

Šis konfliktas nusinešė jau daugiau kaip 10 tūkst. žmonių gyvybių.

Ukrainos parlamentas praeitą ketvirtadienį priėmė įstatymą, kurio tikslas – reintegruoti rytines šalies teritorijas, šiuo metu kontroliuojamas Rusijos remiamų separatistų.

Įstatymu faktiškai deklaruojamas palaikymas šių teritorijų susigrąžinimui karine jėga, jei tai bus būtina.

Rusija savo ruožtu įspėjo, kad įstatymas faktiškai sužlugdo Minsko taikos susitarimus, kurių dalyvė yra Ukraina ir kurie turėjo užbaigti kruviną konfliktą šalies rytuose.

„Noriu pabrėžti, kad nei šio įstatymo dvasia, nei raidė neprieštarauja Minsko susitarimams, kaip nori pavaizduoti Maskva. Ne taip kaip Rusija, kuri ieško bet kokio preteksto jų nevykdyti, Ukraina tvirtai laikosi ir laikysis visų savo tarptautinių įsipareigojimų“, – minint Ukrainos susivienijimo dieną ir 100-ąsias Ukrainos Liaudies Respublikos nepriklausomybės paskelbimo metines sakė P. Porošenka.

Ukrainos prezidentas pažymėjo, kad šiuos žodžius skiria dalyvaujantiems diplomatams, ir paragino juos į savo sostines perduoti atitinkamus pranešimus.

P. Porošenka paaiškino, kad įstatymas „Dėl valstybės politikos ypatybių užtikrinant valstybinį Ukrainos suverenitetą laikinai okupuotose teritorijose Donecko ir Luhansko srityse“ įtvirtina Ukrainos teisę gintis pagal Jungtinių Tautų chartijos 51 straipsnį ir detalizuoja jos realizacijos mechanizmą.

„Pasirašysiu iškart, kai tik šis įstatymas ateis iš Ukrainos parlamento“, – sakė P. Porošenka.

Tuo pačiu jis pažymėjo, kad įstatymu patvirtinamas taikaus politinio ir diplomatinio situacijos Rytų Ukrainoje sureguliavimo prioritetas.

Ukrainos parlamento priimtame įstatyme šalies rytiniuose regionuose vykstantis konfliktas oficialiai pripažįstamas „laikinąja Rusijos okupacija“.

Rusijos užsienio reikalų ministerija pareiškė, kad naujasis įstatymas prilygsta pasiruošimui karui.

Kovos Rytų Ukrainoje, įsiplieskusios netrukus po to, kai Rusija aneksavo Krymo pusiasalį, nuo 2014 metų balandžio nusinešė daugiau nei 10 tūkst. gyvybių.

2015-aisiais pasirašius Minsko taikos susitarimus kovos aprimo, tačiau pavieniai susirėmimai tebevyksta, o pastangos rasti politinį krizės sprendinį pateko į aklavietę.

Ukraina ir jos sąjungininkai Vakaruose kaltina Rusiją, kad ši siunčia kitapus sienos karius ir ginklus. Tokiu būdu Kremlius esą kursto konfliktą, siekdamas nubausti Kijevą už sprendimą atsigręžti į Europą.

Naujajame ukrainiečių įstatyme Rusija taip pat kaltinama „agresija“. Maskva neigia prisidedanti prie šio konflikto ir tvirtina, kad karas yra Ukrainos vidaus reikalas, nors yra daugybė įrodymų, kad karo draskomoje Rytų Ukrainoje yra rusų karių ir ginklų.