-
Kaip apsaugoti namus atostogų metu? (išmaniųjų įrenginių apžvalga) 1
Laimei, rinkoje egzistuoja nuolat tobulėjančios pažangios technologijos, kurios leidžia efektyviai apsaugoti namus ir juose esantį turtą bei suteikia galimybę ramiai atostogauti. Kaip apsaugoti namus nuo vagysčių? Patarimais ir įžvalgomis dalinasi Varle.lt specialistai.
Namų monitoringas
Dar visai neseniai monitoringas buvo naudojamas tik pramoninių objektų, sandėlių, prekybos centrų, bankų stebėjimui ir niekas net nesusimąstydavo apie kamerų įrengimą savo namuose. Taip buvo iki to laiko, kol vietoj analoginių kamerų neišplito skaitmeninės, o monitoringo įranga tapo žymiai pigesnė bei prieinamesnė. Įrenginys, kuris įrašo skaitmeninį vaizdą ir perteikia jį online būdu namų tinklo diapazone, yra IP kamera. Šio tipo kameros, pasak Varle.lt specialistų, pasižymi plačiu matymo kampu bei didele raiška.
Vienintelis IP kamerų trūkumas yra tas, kad esant nepalankioms apšvietimo sąlygoms jos prasčiau fiksuoja vaizdą, tačiau yra išeitis – kameros su specialiu naktiniu režimu. Logiška, kad pats namų stebėjimas ir vaizdo perteikimo procesas negali užtikrinti saugumo, kadangi niekas neturi galimybės žiūrėti savo namų stebėjimo įrašų 24 valandas per parą. Būtent dėl šitos priežasties IP kameros taip pat pasižymi ryšio su naudotoju galimybe. Dažniausiai tai yra siunčiami pranešimai aptikus nepageidaujamą aktyvumą kameros matymo lauke. Konkretaus įrenginio (ar įrenginių sistemos) pasirinkimas priklauso nuo to, kokiu būdu kameros bus nustatytos ir kokios dydžio lauką turės kontroliuoti.
Jutiklių rinkinys saugumui
Varle.lt specialistai rekomenduoja namų monitoringą papildyti jutiklių rinkiniu, kurie potencialios grėsmės atveju praneš apie ją aliarmu. Durų jutiklis užfiksuos durų arba langų atidarymą ir informuos apie tai namų savininką per programėlę. Pasak Varle.lt išmaniųjų namų įrangos specialistų, labai naudingas yra stiklo dūžio jutiklis, nes žinia, kad vagys dažnai įsibrauna ne pro duris, bet pro langus. Toks įrenginys būna aprūpintas mikrofonu, kuris aktyvuoja unikalius skleidžiamus dūžtančio stiklo garso dažnius. Įdomu tai, kad išmaniuosiuose jutikliuose integruotos baterijos yra pakankamai talpios, nes galima jų nekeisti maždaug 12 mėnesių. Kitas jutiklis, kuris praves apsaugant savo namus, yra judesio jutiklis.
Išmaniosios lemputės
Kaip suprasti, kad namuose nieko nėra? Dažniausias tuščių namų signalas yra tai, kad juose kurį laiką nedega šviesa. Kai kurie žmonės išvykdami atostogauti kartais dar palieka vieną degančią lemputę. Tai – nelabai ekonomiškas būdas. Be to, gudresni vagys gali lengvai atpažinti šią namų šeimininkų gudrybę, jei,pavyzdžiui, pastebės, kad ta šviesa dega ir dienos metu, nors namų gyventojų nesimato ir nesigirdi. Šiuo atveju efektyvesnis yra nuotolinis apšvietimo valdymas. Turint išmaniąsias lemputes galima per išmanųjį telefoną įjungti ir išjungti šviesą namuose bet kuriuo metu, tai pat valdyti apšvietimo galią ir spalvą.
Ar kelių išmaniųjų įrenginių pritaikymas užtikrins visišką apsaugą? Tikrai ne, bet garantuotai leis jaustis ramiau dėl namų ir turto saugumo.
-
Grėsmės namuose: sudarytas pavojingiausių būsto vietų žemėlapis
Dėl to draudimo bendrovė „Seesam“, bendradarbiaudama su Vilniaus apskr. vyriausiuoju policijos komisariatu ir Vilniaus apskr. priešgaisrine gelbėjimo valdyba, sudarė galimų būsto rizikų žemėlapį, padėsiantį pasitikrinti, ar namai iš tiesų apsaugoti ir kaip tai padaryti patiems.
„Apie du trečdaliai visų vagysčių įvyksta įsilaužus per užrakintas duris ir uždarytus langus. Įsibrovę vagys pirmiausiai skuba į antrą namo aukštą ieškoti miegamajame ir vonioje ant spintelių laikomų brangiausių papuošalų, todėl verta investuoti į šarvuotas durų spynas, iš vidaus dar apsaugotas nepragręžiama metaline plokštele, bei papildomas apsaugos priemones langams“, – perspėja Kriminalinės policijos nusikaltimų nuosavybei tyrimo valdybos atstovas Sigitas Šemis.
„Seesam“ žalų departamento skyriaus vadovas Nerijus Jegerskas atkreipia dėmesį, kad be išorinių grėsmių rizikos namų saugumui kyla ir virtuvėje, vonioje, miegamajame, svetainėje bei koridoriuje. „Daugiausiai nelaimių atsitinka vonios kambaryje ir virtuvėje, o šių įvykių vidutinė žala pernai siekė atitinkamai 540 ir 518 eurų. Tačiau pasinaudoję saugumo patarimais patys nesunkiai galime tokių išlaidų išvengti“.
Dažniausiai pasitaikantys įvykiai – vonios kambario arba virtuvės užliejimas iš kaimynų arba dėl trūkusių vamzdžių. „Geriausias būdas patikrinti, ar vamzdžiai neprateka, ar nėra apsinešę nešvarumais ir ar neturi kitų defektų, yra profilaktinė vamzdyno ar vandens nutekėjimo sistemos apžiūra. O išvengti traumų ant slidžių grindų padės vonios kambaryje įrengti turėklai ir nuo paslydimų apsaugantis guminis vonios kilimėlis“, – pataria N. Jegerskas.
Virtuvėje patariama atkreipti dėmesį į mikrobangų krosnelę – nejungti, kai ji tuščia, nešildyti maisto metaliniuose, stikliniuose ar sidabriniuose induose. Svetainėje ir miegamajame raginama nepalikti elektros laidų po mindžiojamu kilimu – geriausia juos įtvirtinti į sienas prieš atliekant vidaus apdailos darbus.
„Dažnai paskendę kasdienėje rutinoje, daugelio savo pavojingų veiksmų tiesiog nebepastebime: laikome knygas ar medžiagines servetėles ant televizoriaus, plaukus džioviname stovėdami ant šlapių grindų, patingime nuvalyti dulkes nuo gartraukių. Kartais net nereikia profesionalų, pasirūpinsiančių mūsų saugumu namuose, savo rutiną papildę keliais naujais įpročiais, tai užtikrinsime patys“, – teigia N. Jegerskas.
Pavojingiausias būsto vietas ir patarimus, kaip jomis tinkamai pasirūpinti, galima rasti čia.