Pasak IŽA pirmininkės Linos Bušinskaitės, asociacijos nariai dėl G. Sarafino atstovavimo komisijoje nusprendė vienbalsiai, jis ir prieš tai buvo deleguotas į VIEK.

„Džiugu yra tai, kad po ilgų diskusijų Seime, kurios užtruko daugiau kaip dvejus metus, pavyko priimti žiniasklaidos bendruomenę tenkinantį žiniasklaidos savireguliacijos modelį, dėl kurio būta nemažai diskusijų. Tad profesionalų delegavimas į šią komisiją yra paskutinis žingsnis, kuris būtinas, kad ji kuo greičiau startuotų“, – penktadienį išplatintame pranešime cituojama L. Bušinskaitė.

Anot asociacijos, ši komisija yra svarbiausias žiniasklaidos savireguliacijos institutas, nagrinėjantis skundus ir priimantis sprendimus dėl šalies žurnalistų etikos.

Skaitmeninės žiniasklaidos bendruomenė taip pat kviečia ir kitas žiniasklaidos organizacijas kuo greičiau deleguoti narius, kad komisija jau galėtų planuoti ir pirmąjį posėdį naujų formatu.

Anot G. Sarafino, pastaraisiais metais viešojoje erdvėje daugėja radikalumo, vis aštriau mintis reiškia tiek žurnalistai, tiek jų pašnekovai, dažnai balansuojama ant žurnalistų etikos pažeidimo ribos, todėl VIEK įgauna daugiau reikšmės ir prasmės.

„Be to, ši savireguliacijos institucija atlieka dar ir švietėjišką misiją: ji ne tik priima sprendimus dėl etikos pažeidimų, bet ir reguliariai skelbia laiškus redakcijoms, kreipimusis į žurnalistus ir primena žurnalisto misiją, akcentuoja nešališkumą, moralias ir etiškas raiškos priemones“, – sakė G. Sarafinas.

Pagal naująją tvarką ir šių metų pavasarį Seime priimtus Visuomenės informavimo įstatymo pakeitimus, šios etikos komisijos nariai dirbs kadencijomis – bus skiriami trejiems metams, o jais galės būti ne ilgiau kaip dvi kadencijas iš eilės.

Komisijos nariu būti gali tik aukštąjį universitetinį išsilavinimą ir bent penkerių metų patirtį visuomenės informavimo srityje turintis profesionalas.

Į komisiją po vieną atstovą deleguoja skėtinės Visuomenės informavimo etikos asociacijos (VIEA) nariai, jų šiuo metu jau yra dešimt. Taip pat vieną narį paskirs LRT, tris – Medijų taryba, veikianti prie Kultūros ministerijos.

Tam pasirašytas memorandumas, kuriame numatytos taisyklės, kaip nuo šiol bus žymima reklama, specialusis projektas ir pranešimai spaudai.

IŽA pirmininkė Lina Bušinskaitė tikisi, kad susitarimas suteiks daugiau aiškumo ne tik interneto žiniasklaidos bendruomenei, bet ir partneriams iš verslo, viešojo ir nevyriausybinio sektorių.

„Juk kuo daugiau aiškumo ir atvirumo, tuo bus lengviau apsispręsti ir dėl partnerystės formų“, – sako L. Bušinskaitė.

Pasak jos, su šiomis naujovėmis bus supažindinta verslo bendruomenė ir viešasis sektorius, kurie kreipiasi į naujienų portalus, siekdami įsigyti informacijos sklaidos paslaugas, įgyvendinti komunikacijos projektus.

Pagal susitarimą, naujienų portaluose reklamos ženklu bus žymimas turinys (straipsnis, vaizdo siužetas, laida, įrašai socialiniuose tinkluose), kuris yra inicijuotas užsakovo, su juo suderintas ir už kurį klientas apmoka.

Ženklu „Specialusis projektas“ bus žymimas projekto rėmėjo remiamas ar inicijuotas (pateikiant tematikos, tematikos krypties pasiūlymą) socialinio, kultūrinio, šviečiamojo pobūdžio turinys. Tokį turinį, nepriklausomai nuo iniciatoriaus, vadovaudamiesi žurnalistiniais principais ir žurnalistų etikos kodeksu, kurs viešosios informacijos rengėjo autoriai. Turinys nebus derinamas su projekto rėmėju ir pažymimas teksto viduje nurodant šaltinį – „Specialusis projektas“ ir užsakovą.

Kaip pranešimai spaudai bus žymimi komunikacijos specialistų ir viešųjų ryšių agentūrų platinami pranešimai žiniasklaidai apie aktualijas, kurias redakcijos savo nuožiūra nusprendžia publikuoti atitinkamose rubrikose. Už redakcijų atrinktų pranešimų publikavimą nėra mokama naujienų portalams, jie publikuojami nemokamai, prie teksto nurodant, kas platina pranešimus spaudai.

Trečiadienio vakarą buvo nepasiekiama ir nepriklausoma svetainė „Mada Masr“, kurioje publikuojami tiriamosios žurnalistikos straipsniai apie korupciją.

Egiptas kaltina „al Jazeera“, kad ji palaiko uždraustą Musulmonų broliją. Šį islamišką judėjimą valdžia kaltina dėl smurto, prasiveržusio po to, kai 2013 metais kariškiai nušalino jį nuo valdžios.

Taip pat buvo blokuota JAV žiniasklaidos kompanijos „The Huffington Post“ svetainė arabų kalba „HuffPost Arabi“. Šis tinklalapis publikuodavo Egipto vyriausybę kritikuojančius straipsnius.

Nepasiekiama ir Musulmonų broliją palaikančio televizijos kanalo „al-Sharq“, kuris įsikūręs Turkijoje, naujienų svetainė.

Minėtas saugumo pareigūnas nurodė, kad buvo blokuotas iš viso 21 tinklalapis, bet jų pavadinimų nenurodė.

Europos Komisijos skelbiamas Skaitmeninės visuomenės indeksas DESI 2015 lietuvius įvardija kaip aktyviausius internetinių naujienų portalų skaitytojus visoje ES: net 94 proc. šalies interneto naudotojų nuolat skaito naujienas internete. Šioje srityje Lietuva užtikrintai lenkia visas kitas 27-ias ES valstybes.

„Jau ne pirmus metus lietuviai ES kontekste išsiskiria kaip aktyvūs interneto žiniasklaidos skaitytojai. Galimybė gauti visas dominančias naujienas greitai, patogiai ir nemokamai yra viena svarbiausių paskatų reguliariai naudotis internetu“, - teigia Ieva Žilionienė, Informacinės visuomenės plėtros komiteto prie Susisiekimo ministerijos direktoriaus pavaduotoja. – „Beje, tai Baltijos valstybių specifika: interneto žiniasklaida labai populiari ir Estijoje bei Latvijoje, kurios pagal šį rodiklį užima atitinkamai 2-ą ir 4-ą vietą ES.“

Nedaug atsiliekame ES ir pagal vaizdo telefonijos panaudojimą - 79 proc. Lietuvos interneto naudotojų naudojasi šia paslauga, tai Lietuvą pozicionuoja antroje vietoje ES.
Indeksas parodė, kad Lietuvoje e. bankininkystės paslaugomis naudojasi 74 proc. interneto naudotojų, pagal šį rodiklį Lietuva užima 7-ą vietą ES), mes taip pat dažniau nei vidutiniai europiečiai jungiamės prie socialinių tinklų (12 vieta ES).

Tačiau vis dar nedidelė Lietuvos gyventojų dalis naudojasi su mokėjimais susijusiomis interneto galimybėmis: internetu perka 36 proc. interneto naudotojų (25 vieta ES), užsakomosiomis vaizdo programų paslaugomis naudojasi 8,4 proc. namų ūkių, turinčių televizorius, o tai yra beveik paskutinė – 26 vieta ES.

Pagal bendrą interneto paslaugų naudojimo lygį esame užtikrintoje 7-oje vietoje tarp ES valstybių.

EK paskelbtame Skaitmeninės ekonomikos ir visuomenės indekse (DESI 2015) šalys reitinguojamos pagal galimybes naudotis internetu, technologijų naudojimo įgūdžius, naudojimosi apimtis, IT panaudojimą versle ir viešojo sektoriaus e. paslaugų įvertinimus.

Indekse susumavus visus parametrus Lietuva užima 11-ą vietą iš 28 ES valstybių, Estija – 7-ą, o Latvija – 19-ą vietą.

Lietuvos aukštus DESI indekso rodiklius lemia tiek verslo, tiek valstybės ir Europos Sąjungos struktūrinių fondų investicijos į IT sektorių ir informacinės visuomenės plėtrą.
Apibendrinant, Lietuva yra stipri ES vidutiniokė pagal e. ekonomikos išsivystymą, kartu su Airija, Austrija, Belgija, Čekija, Estija, Ispanija, JK, Liuksemburgu, Malta, Portugalija, Prancūzija ir Vokietija.

Lyderių  pozicijas užima Danija, Švedija ir Suomija.

DESI 2015 m. indeksas apskaičiuotas naudojant ES valstybių 2013-2014 m. statistinius rodiklius.

Tarp žiniasklaidos priemones valdančių politikų išlieka ir valdančiosios koalicijos, ir opozicijoje esančių partijų atstovai, rodo 2013-ųjų metų duomenys apie žiniasklaidos priemonių valdymą.

Nevyriausybinės organizacijos „Transparency International” Lietuvos skyriaus (TILS) atnaujintoje elektroninėje svetainėje stirna.info pateikti duomenys rodo, kad 2013 metais, kaip ir prieš tai, laikraštį „Rinkos aikštė“ valdančių įmonių vienas iš savininkų buvo europarlamentaras Darbo partijos įkūrėjas Viktoras Uspaskichas, dar turėjęs ir 51 proc. bendrovės „Interneto žinios“ (ji valdo 20 naujienų portalų) akcijų.

Kaip rodo portalo duomenys, buvusi žemės ūkio viceministrė „darbietė“ Živilė Pinskuvienė 2013-aisiais, kaip ir ankstesniais metais, buvo bendrovės, valdančios laikraštį „Širvintų kraštas“, akcininkė.

Dar vienas Darbo partijos narys Viktoras Fiodorovas yra bendrovės „Interneto žinios“, valdančios 8 naujienų portalus, akcininkas.

Laikraščius „Dzūkų žinios“ ir „Dainavos žodis“ valdanti įmonė priklausė ir iki šiol priklauso Lazdijų rajono merui, Tėvynės sąjungos - Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) atstovui Artūrui Margeliui. Įmonių, kurios valdo žiniasklaidos priemones, turi ir kiti TS-LKD nariai - Mantas Adomėnas ir Dainius Kreivys (portalas politika.lt), Lietuvos lenkų rinkimų akcijos nariai Vanda Kravčionok ir Michal Mackevič („Magazyn Wilenski“, „Vilniaus krašto savaitraštis“) .

Simbolinę - 0,1 proc. bendrovės „Lietuvos žinios“ akcijų dalį, naujausiais duomenimis, turi ir Lietuvos socialdemokratų partija. Bendrovė leidžia dienraštį „Lietuvos žinios“, jai priklauso ir portalas lzinios.lt. Kad situacija nepasikeitė ir 2014-aisiais, BNS patvirtino Kultūros ministerijos (KM) atstovai.

Visuomenės informavimas numato draudimą partijoms tiesiogiai valdyti žiniasklaidos priemones, tačiau toks draudimas netaikomas partijų nariams - jie tik privalo tai deklaruoti.

Įstatymas taip pat nenumato būtinybės savininkams viešai skelbti savo ekonominių ir finansinių  ryšių su ūkiniais subjektais, taip pat apie savo giminystės  ryšius su  valstybės  institucijų pareigūnais.

TILS siūlo tai pakeisti ir gražinti anksčiau galiojusią prievolę tokius duomenis teikti.

Svetainėje pateikiama informacija surinkta iš KM ir Lietuvos radijo ir televizijos komisijos, pateikiama 1996-2013 metus apimanti informacija apie politikos, žiniasklaidos ir verslo ryšius.

Pernai informaciją apie savo savininkus deklaravo 935 žiniasklaidos priemonės.