Vandalizmas tęsiasi

Nors skvere yra vaizdo stebėjimo kamerų ir miesto atstovai ne kartą kreipėsi į policiją dėl suniokoto turto, panašu, kad nė sykio vandalai nebuvo nustatyti ir nubausti. Tad jų nešvarūs darbai tęsiasi iki šiol.

Dangės upės krantinių remontas, viešosios erdvės atnaujinimas, kainavęs apie 11,5 mln. eurų, turėtų džiuginti akį, tačiau čia esanti įranga, deja, gadinama.

Klaipėdiečiai ėmė skųstis, esą vaikams, mėgstantiems šokinėti ant batutų, – pavojinga, kadangi atsirado skylių, pro kurias jau skverbiasi žolė.

Tad kyla klausimas, kiek laiko skveras apskritai gyvuos, jei nebus prižiūrimas?

Apsaugos atsisakė

Pasak Klaipėdos savivaldybės Miesto tvarkymo skyriaus vedėjos Ingos Kubilienės, savivaldybė miesto turtu rūpinasi.

"Miestas tvarko želdinius, tvoreles, apšvietimo stulpus, žinoma, kad tai darome. Bet čia ne kokybės klausimas, o vandalizmo", – teigė I. Kubilienė.

Sugadintas: nors tik vienas batutas pažymėtas, kituose taip pat yra skylių, pro kurias matyti žemė. I. Kiseliovaitės nuotr.

Šių metų pavasarį pabaigus renovaciją, skveras buvo niokojamas ne kartą – buvo suskaldyti apšvietimo kubai, išplėštas fontano projektoriaus laidas, riedutininkų aikštelėje sulaužytos plytos, jau nekalbant apie terliones – nešvankiais piešiniais buvo išmargintos akmens masės plokštės.

Buvo svarstyta samdyti apsaugininkus, prižiūrėsiančius tvarką skvere, tačiau paskaičiavus, kad ši paslauga miestui kainuotų iki 30 tūkst. eurų per metus, idėjos atsisakyta.

Problemas žada spręsti

Savivaldybės Statinių administravimo skyriaus vyriausioji patarėja Danguolė Dambrauskienė, atliekanti skyriaus vedėjos funkcijas, sakė, kad šiandieninė vaikų žaidimų aikštelės būklė valdininkams žinoma.

"Užfiksavome ir sprendžiame tvoros ir batuto defektų šalinimo klausimus. Kreipėmės į Danės skverą įrengusį rangovą, kad batutas būtų suremontuotas pagal garantinį įsipareigojimą. Šiuo metu Klaipėdos miesto savivaldybės administracija vykdo rangovo vaikų žaidimų aikštelių priežiūros ir remonto darbams atlikti parinkimą. Pasirašius sutartį su nauju rangovu, bus remontuojama ir Danės skvero vaikų žaidimų aikštelės tvora", – paaiškino pašnekovė.

Pirmas atvejis?

Miesto gyventojų ir vaikų prašoma kantrybės, kol visos procedūros bus įgyvendintos ir darbai atlikti.

"Danės skvero vaikų žaidimų aikštelėje šis chuliganizmo atvejis yra pirmasis. Kviečiame visus gyventojus ir miesto svečius saugoti visų mūsų turtą ir atsakingai juo naudotis", – ragino D. Dambrauskienė.

Pagal Baudžiamojo kodekso 284 straipsnį, tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką, baudžiamas viešaisiais darbais, bauda, laisvės apribojimu, areštu arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.

"Danės skvere yra įrengtos aštuonios vaizdo stebėjimo kameros. Užfiksavus turto sugadinimo atvejus, savivaldybė kreipiasi į policiją, kuri ir atlieka tyrimą", – pažymėjo Viešosios tvarkos skyriaus administracinės veiklos poskyrio vedėja Rita Mikluševičiūtė.

Kreipėsi ne kartą

Socialiniame tinkle paupiškių grupėje ne kartą buvo kreiptasi į gyventojus ir prašyta nešiukšlinti prie suoliukų. Jeigu nesunku atsinešti maišelyje produktų, neturėtų būti sunku išsinešti ir šiukšles.

Pasak asociacijos "Paupių bendruomenė" vadovės Reginos Baguckienės, suoliukai labai mėgstami gyventojų.

"Kartkartėmis tikrai randame šiukšlių ir prašome gyventojų, kad susirinktų. Suoliukai yra labai pamėgti, dar penktadienį teko praeiti pro šalį, visi buvo užimti. Tačiau ant jų sėdėjo ir jaunimas, kurie elgėsi neatsakingai. Viena iš mūsų gyventojų pažadėjo atsinešti maišiuką ir sutvarkyti, surinkti šiukšles. Turi būti atsakomybė, kad vieną kartą vienas surinktų, kitą kartą – kitas", – pasakojo R.Baguckienė.

Pasikeitė: nusėta nuorūkomis pieva nedžiugina čia besilankančių žmonių. R. Baguckienės nuotr.

Galbūt teks perdažyti

O aprašinėtus suoliuko plotus gali tekti ir perdažyti.

"Veikiausiai bandysime rengti talką ir nuvalyti. O jeigu nepavyks, tada teks nušveisti ir perdažyti. Labai gaila, kad taip nutiko. Pirmąjį suoliuką pastatėme 2020 m., kitus du – pernai lapkritį", – sakė bendruomenės vadovė.

Jeigu griežtai šneki, tada naudos išvis nebus, o prisibelsti į širdis tikimės. Vis tiek viltis miršta paskutinė.

Kai kurie paupiškiai tikino, kad šiukšlių sumažėtų tada, kai šalia suoliukų atsirastų šiukšliadėžių. Tačiau dėl šio sprendimo abejojama.

"Dėl šiukšlinimo tikrai ne pirmas kartas. Ten nėra šiukšliadėžių. Apie jas ilgai galvojome ir planuojame, kaip čia mums geriau pasielgti. Bet jas reikės kam nors išvalyti. Atsakomybė teks bendruomenės nariams dėti maišus į šiukšlines, po to juos išnešti iškratyti, bet tai problemos vis tiek neišspręstų. Kitas dalykas, bendruomenė neturi daug lėšų, kad galėtų įsirengti šiukšlines, nes jos gana brangios. Abejojome, ar jos tikrai būtinos. Vienas mūsų gyventojų, kuris yra pamilęs akmenį, padarė mažą akmeninę šiukšlinę, bet ji labiau skirta nuorūkoms, kad nemestų į žolyną. Bet ir tų nuorūkų nesivargina į šiukšlinę mesti. Be to, ši akmeninė šiukšlinė yra tik prie vieno suoliuko", – teigė R.Baguckienė.

Regina Baguckienė. Asmeninio archyvo nuotr.

Viltis miršta paskutinė

Tačiau vis tiek viliamasi, kad gyventojai nebus abejingi.

Bendruomenės vadovė ragina kalbėtis, nes pastangos dėl švarios ir jaukios aplinkos sieja visus, ne tik Paupių gyventojus, bet ir čia atvykstančius svečius.

"Beldžiamės į širdis, galbūt suvirpinsime. Galbūt tėvai pasikalbės su vaikais, bandome patys kalbinti ten sėdinčius žmones. Didžiausia pamoka tada, kai bendrauji su žmogumi ir gražiai pasikalbi, nes jeigu griežtai šneki, tada naudos išvis nebus, o prisibelsti į širdis tikimės. Vis tiek viltis miršta paskutinė", – vylėsi R.Baguckienė.

Ne visi gyventojai abejingi, daugelis gerus darbus daro net ir neprašomi, o tai labai džiugina.

"Žmonės patys padaro, niekur neskelbdami ir neprašydami pagalbos. Pavasarį pasodinome gėlyčių į vazonus. Tų vazonų pas mus per 20. O dabar žiūrime, kad tos gėlytės pakeistos naujomis. Tad žmonės tyliai gražina. Bet kol vieni gražina, kiti kenkia", – kalbėjo bendruomenės vadovė.

Įžūlu elgesys

„Kai ateini į gamtą pasiklausyti pavasarinės paukščių balsų terapijos, bet išgirsti motorinių transporto priemonių kakofoniją“, – taip pamatytus vaizdus apibūdino specialistai.

Vaizdo įraše matyti, kaip marių pakrantėje linksminasi pora jaunuolių. Vienas paskui kitą jie nuskriejo miško takeliu. Parko lankytoja dar bandė juos stabdyti, tačiau motociklininkai moterį aplenkė ir nurūko toliau.

„Šitie veikėjai jau ne pirmą kartą fiksuojami važinėjantys Girionių pakrantėmis, Pakalniškių, Laumėnų pažintinių takų trasomis, miško takeliais. Šįkart ramų pasivaikščiojimą gamtoje jie sutrukdė parko lankytojai. Gal iš matymo atpažinsite savo kaimynus? Stop kadrai komentaruose. Perduokite jiems, kad labai norime su jais pasikalbėti apie paukščiukus ir gėlytes!“ – socialiniame tinkle rašė Kauno marių regioninio parko atstovai.

Neleiskime niokotojas vešėti

Jie priminė, kad gamtoje reikia elgtis atsakingai, o motociklai, keturračiai ar kitos motorinės priemonės čia nėra pageidaujamos. Taip pat paragino parko lankytojus nelikti abejingais ir pamačius, kaip kas nors niokoja miško paklotę, apie tai pranešti specialiosioms tarnyboms.

„Pamatę neleistinai važinėjant transporto priemonėmis parko takais, trasomis, miško paklote ar tiesiog bekele, prašome pranešti policijai ar aplinkosaugininkams pagalbos telefonu 112.

Kai ateini į gamtą pasiklausyti pavasarinės paukščių balsų terapijos, bet išgirsti motorinių transporto priemonių kakofoniją.

Primename, kad važinėtis sporto, treniruočių ar kitų pramogų tikslais galima tik tam skirtose specialiose teritorijose, trasose, atskirais atvejais – karjeruose ir pan. Tokios trasos turi būti įteisintos atitinkamuose teritorijų rengimo dokumentuose ir pažymėtos“, – nurodė parko direkcija.

Kauno marių pakrantes prižiūrintys specialistai pažymėjo, kad draudžiama važiuoti ne keliais savaeigėmis motorinėmis transporto priemonėmis, jas statyti ar kitaip eksploatuoti, įskaitant dvirates, trirates ir keturrates savaeiges transporto priemones.

„Transporto priemonių vairuotojai gali važinėtis tik keliais, kurie atitinka Kelių įstatyme nurodytą kelio apibrėžimą. Saugomos teritorijos ne vieta tokioms pramogoms!“ – nurodė gamtosaugininkai.

Išmargino akmenis

Mėgstantieji laiką leisti gryname ore turėtų pastebėti, kad kai kuriuos gamtos kūrinius žmonės nusprendė savaip pagražinti, juos nuspalvindami.

Prie Olando Kepurės, jūros pakrantėje, stūkso keli akmenys, kuriuos kažkas išmargino įvairiomis spalvomis, išpiešė papūgomis, širdelėmis.

Akmenys: yra manančiųjų, kad gamta riedulius sukūrė netobulus, todėl prie Olando Kepurės skardžio kažkas nuolat juos perdažo. (Dienraščio skaitytojo nuotr.)

"Suprask, gamtos kūrinys – ne toks jau gražus, tad ateis kažkoks jaunuolis ir, padažęs jį, galvos, kad taip yra geriau. Man visai tai nesuprantama. Tai – elementarus gamtos niokojimas. Tokie veikėjai nesiskiria nuo garsiojo Solomono", – kalbėjo Pajūrio regioninio parko direkcijos ekologas Erlandas Paplauskis.

Dažais – ant durų

O štai daug lankytojų sulaukianti Juodoji tvirtovė bėgant laikui taip pakeitė spalvą, kad dabar net sunku suvokti, ką jos išorė simbolizuoja.

Erlandas Paplauskis / Vytauto Liaudanskio nuotr.

"Piešinys ant piešinio, ir per laiką viskas virto margumynu, raizgalynu. Sugauti tokių veikėjų neįmanoma. Prieš kelerius metus čia buvo filmuojamas dokumentinis filmas, jo rengėjai tvirtovę buvo nudažę juoda spalva. Dažai buvo specifiniai, dengta dviem sluoksniais, pasirinkti skirtingi atspalviai, kad galutinis vaizdas būtų kuo autentiškesnis. Ilgai tokia tvirtovė neišstovėjo. Atsirado vienas piešinys, po to jau kitas, o po metų paišoma ant jau esančių užrašų", – pasakojo Aivaras Kurskis, viešosios įstaigos "Memel Nord", prižiūrinčios karinio paveldo objektą, atstovas.

Vaikystėje problemų dėl tuštinimosi turėjusieji, matyt, ir suaugę nori viską aplink save terlioti.

Savomis lėšomis ir iniciatyva istorinį objektą naujam gyvenimui prikėlę klaipėdiečiai vieną popietę prie tvirtovės durų pamatė šeimą su mažu vaiku.

"Tėvas ir motina atsivedė vaiką ir net dažų atsinešė. Vaikas dažais jau mėgino išpiešti pagrindines duris. Apstulbome tai pamatę. Negaliu suvokti tokio tėvų elgesio, dar jie dažų vaikučiui nupirko. Va, mažylis papieš, bus labai gražu. Gal tegul savo namų sienas terlioja? Teko moralizuoti", – šiurpo A.Kurskis.

Problemos neįžvelgė

Dar vienas užrašas, atsiradęs ant Melnragės paplūdimyje esančios tvirtovės liekanos, imtas naudoti net politinio atspalvio turinčiuose reikaluose, nors iš tiesų už tokį gamtos mylėtojų elgesį vertėtų baudas išrašyti.

Trečiadienį į piketą prie Vyriausybės rūmų skubėjusi Molo gatvės seniūnaitė Marija Kalendė miestiečius kvietė į kovą prieš giliavandenį uostą, socialiniame tinkle žinutę iliustruodama nuotrauka, kurioje matyti minėtas užrašas.

Neatbaidė: kariniai įtvirtinimai pajūryje prieš kelerius metus buvo nudažyti specialiais dažais, tačiau net tai grafitininkų nesustabdė. (Mato Baranausko nuotr.)

Dienraščiui "Klaipėda" paklausus M.Kalendės, kaip ji vertina savotiškas saviraiškos formas ant istorinio paveldo objektų, moteris tikino tokių veiksmų nesmerkianti.

"Turi juk žmonės teisę į saviraišką. Autorius yra anonimas. Aš nežiūriu į tai kaip į vandalizmą, manau, kad tai – žmogaus minties išraiška. Tai tik viena priemonių. Juk tokių objektų niekas nesaugo, juos skalauja jūra", – aiškino M.Kalendė.

Paklausus, gal piketuotojai prieš giliavandenį uostą ruošiasi nuvalyti ištepliotas tvirtovės sienas, M.Kalendė tik pasijuokė, kad prisijungs, jei žurnalistai prisidės.

Pajūrio regioninio parko direkcijos ekologas E.Paplauskis apie tokias iniciatyvas turi savo nuomonę.

"Psichologai savo kūną tatuiruojančius žmones vertina kaip turinčius savivertės sutrikimų. Manyčiau, kad ir gamtą norintieji pagerinti jų irgi turi. Vaikystėje problemų dėl tuštinimosi turėjusieji, matyt, ir suaugę nori viską aplink save terlioti. O dar tai mėgina vadinti saviraiška. Žmonės į gamtą ateina dėl gamtos, o ne dėl to, kad ten rastų menininkų galeriją", – nuomonę išsakė E.Paplauskis.

Atvykusi į savo sodybą ją moteris rado pasikeitusią. Nežinomi asmenys sulaužė kieme buvusį medinį lauko stalą ir, nunešę prie netoliese esančio upelio, sudegino. Taip pat nuvertė sūpynes, apspardė lauko tualeto duris.

Tirdami įvykio aplinkybes, policijos pareigūnai išsiaiškino, kad šalia nukentėjusiosios sodybos yra tvenkinys, kuris vasaros, o ir rudens vakarais lyg magnetas traukia jaunimą. Nustatyta, kad ir minėtą vakarą prie vandens telkinio buvo atkeliavę keli jaunuoliai. Du iš jų nusprendė „ką nors pridaryti“ netoliese esančioje, be šeimininkų paliktoje sodyboje. Abu vaikinai prisipažino suniokoję svetimą turtą ir dėl savo poelgio labai gailisi.

20-ies metų jaunuoliui surašytas Administracinės teisės pažeidimo protokolas ir byla sprendimui priimti išsiųsta į Raseinių rajono apylinkės teismą. Jam gresia bauda nuo 28 iki 86 eurų. Tuo tarpu už 15-ečio „išdaigas“ teks atsakyti jo tėvams.

Pakruojyje policijos tarnybinis šuo susekė jaunuolį, išdaužusį parduotuvės langą.

Naktį iš šeštadienio į sekmadienį 10-ąją Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnams į pagalbą Pakruojyje teko kviestis pareigūnams dažnai talkinantį keturkojį belgų aviganį Natą, kuris policininkams padeda ieškoti narkotinių medžiagų, vykdo dingusių ar pasislėpusių nuo teisėtvarkos asmenų paiešką.

Sekmadienio paryčiai apie 4 valandą Pakruojyje suveikė vienos parduotuvės signalizacija. Prie parduotuvės atvykęs saugos tarnybos darbuotojas rado išdaužtą plastikinio lango stiklą. Apie išdaužtą parduotuvės lango stiklą buvo informuota policija.

Atvykę Pakruojo rajono policijos komisariato pareigūnai nusprendė į pagalbą pasikviesti Šiaulių kinologą su keturkoju augintiniu.

Pasak policijos pranešimo, kol policininkai įvykio vietoje rinko įrodymus, kinologas ir tarnybinis šuo Natas nusekė stiklą išdaužiusių asmenų pėdsakais. Pusvalandį belgų aviganis sekė chuliganų pėdomis. Paskui prie vieno privataus namo buvo sulaikytas vienas įtariamųjų, o kinologui ir jo augintiniui į pagalbą atvykę Pakruojo rajono policijos patruliai sulaikė name miegojusius dar tris jaunuolius.

Sulaikyti trys septyniolikmečiai ir devyniolikmetis Pakruojo rajono policijos komisariate prisipažino šėlę prie parduotuvės. Anot jų, visa gatve ėjusi keturių jaunuolių kompanija į parduotuvės langus sviedė po akmenį, tačiau tik devyniolikmečio ranka buvo taikli - sviestas akmuo pataikė į stiklą ir jį išmušęs įlėkė į parduotuvę. Vaikinai savo poelgio paaiškinti negalėjo, gailėjosi.

Vienam iš nepilnamečių ir devyniolikmečiui nustatytas lengvas girtumas - 0,93 ir 1,26 promilės alkoholio. Kiti du septyniolikmečiai buvo labiau apsvaigę - buvo nustatytas 1,62 promilės ir 2,72 promilės girtumas. Parduotuvės savininkas skaičiuoja patirtus nuostolius, o dėl viešosios tvarkos pažeidimo Pakruojo rajono policijos komisariate pradėtas ikiteisminis tyrimas.

Miesto niokotojai šiais metais nesnaudė. Jie vogė gėles, daužė ir laužė šiukšlių dėžes, suolus, sienas terliojo grafičiais. Skaičiuojama, jog per metus miesto turtui padaryti vandalų nuostoliai siekia 150 tūkst. litų.

Klaipėdos savivaldybės Miesto tvarkymo skyriaus vedėja Irena Šakalienė teigė, jog šiemet vandalų išpuolių buvo daug, o nuniokotų objektų spektras platus. „Ir suoliukus laužė, ir stoteles daužė – vos spėjome viską tvarkyti“, – besibaigiančius metus reziumavo I.Šakalienė.

Klaipėdos policijos Patrulių rinktinei vadovaujantis Igoris Lapinšas patvirtino, kad per šiuos metus užfiksuota ir miesto turtą bandžiusių pavogti gudruolių.
Klaipėdos savivaldybės Miesto ūkio departamento vadovas Liudvikas Dūda teigė, jog nebūtina vogti miesto turto, jo galima gauti dovanų. „Ten, kur šiuo metu rekonstruojami šaligatviai, galima pasiimti senų plytelių. Mes geranoriškai jas atiduodame daugiabučių bendrijoms, kad žmonės galėtų panaudoti dar tinkamas plyteles“, – informavo L.Dūda.

Vis dėlto I.Šakalienė pasakojo apie nesnaudžiančius ilgapirščius. „Pasitaikė plytelių, bortelių vagysčių, pavagiamos pasodintos gėlės, iš šiukšliadėžių ištraukiami vidiniai kibirėliai“, – dėstė vedėja.

Anot jos, labiausiai šiemet nuo vandalų kentėjo tie daiktai, kuriais naudojasi kone kiekvienas miestietis. „Daugiausia buvo laužomi ar braižomi suolai, sudeginamos, suskaldomos šiukšliadėžės, išraunamos bei vagiamos gėlės, niokojami, apipurškiami grafičiais kelio ženklai, pastatų sienos, granitinės plokštės, paminklai, deginami, plėšiami stacionarūs ir biotualetai“, – vardijo Miesto tvarkymo skyriaus vedėja.

Šiais metais miestui padaryta žalos už 149 tūkst. litų.

„Šiemet turto niokotojų nustatyti ir sulaikyti nepavyko. Pradėta 12 ikiteisminių tyrimų dėl stacionarių ir kilnojamų biotualetų plėšimų, deginimų, niokojimo“, – sakė I.Šakalienė.

Skaičiai ir faktai
Pavogtoms gėlėms atsodinimui šiemet prireikė 10 tūkst. Lt;
Suniokotų suolų remontui – 77 tūkst. Lt;
Pavogtoms, sudaužytoms šiukšliadėžėms pakeisti – 5 tūkst. Lt;
Pavogtai vienai šachmatų figūrai pakeisti nauja – 1,6 tūkst. Lt;
Išdaužytoms apšvietimo lempoms pakeisti – 2 tūkst. Lt;
Grafičiams uždažyti – 9,6 tūkst. Lt;
Suniokotų, subraižytų informacinių kolonų, rodyklių, vėjarodžių remontui – 30 tūkst. Lt;
Autobusų stotelių ženklams atstatyti po sulankstymo, subraižymo – 8,1 tūkst. Lt;
Sudaužytiems paviljonams atstatyti – 5,3 tūkst. Lt.