„Siūlymas paneigtų pertvarkos esmę ir prasmę: didžiausią naudą gautų turtingiausieji ir brangiausio turto savininkai, kurie už tokį būstą nemokėtų nieko“, – BNS sakė M. Lingė.

Jis taip pat mano, kad pritarus Laisvės frakcijos seniūno Vytauto Mitalo siūlymui būtų silpninamas savivaldybių, ypač mažesnių, finansinis savarankiškumas.

„Mažėjanti mokesčių mokėtųjų bazė paneigtų tiek tarptautinių organizacijų rekomendacijas plėsti mokesčio taikymą, tiek Lietuva per ekonomikai mažai žalos darančius turto mokesčius išliktų tarp mažiausiai surenkančių valstybių“, – teigė M. Lingė.

Pasak jo, Seimui liko paskutinis balsavimas dėl naujojo NT mokesčio modelio, suteiksiančio galimybę savivaldybių taryboms spręsti dėl konkrečių tarifų.

„Manau, turėtume labiau pasitikėti savivaldybių išmintimi ir racionalumu, kurios nepultų aukštais tarifais apmokestinti pagrindinį gyvenamąjį būstą. Tokį racionalumą jos demonstruoja nustatydamos ir tarifus žemės mokesčiui, kurio tarifų ribos plačios, bet efektyvus tarifas nesiekia 0,9 proc. vidurkio, o aukštesniais tarifais apmokestinama apleista, neprižiūrima žemė“, – tvirtino M. Lingė.

Siūlymas paneigtų pertvarkos esmę ir prasmę: didžiausią naudą gautų turtingiausieji ir brangiausio turto savininkai, kurie už tokį būstą nemokėtų nieko.

 

Priėmus naująjį NT mokestį, leidžiantį savivaldybėms nustatyti 0,05-4 proc. tarifą, V. Mitalas siūlo neapmokestinti pagrindinio būsto. Jis įregistravo tokį naujojo NT apmokestinimo modelio siūlymą. 

Pasak V. Mitalo, Lietuvoje daug sklandžiau veiktų mokestis, mokamas pagal turto kainą, o ne pagal savivaldybių medianas, kaip siūloma dabar.

Seimas prieš savaitę po svarstymo pritarė pritarė 0,05-4 proc. tarifo „žirklėms“, o konkretų mokestį nustatytų savivaldybės. Dabar liko paskutinis balsavimas, po kurio įstatymą pasirašius prezidentui, jis įsigaliotų nuo 2025 metų.

Projektu būtų neapmokestinama pagrindinio būsto vertės dalis, neviršijanti 1,5 konkrečios savivaldybės NT verčių medianos (vidutinė būsto vertė). Be to, siūloma leisti savivaldai nustatyti didesnį NT mokestį, jeigu statinys neturi suformuoto žemės sklypo. 

Jie taip pat teigia, kad tai iš esmės neturės jokio poveikio NT rinkai – dingo mokesčio visuotinumas, o išimtys dar labiau susiaurino mokančiųjų bazę.

„Tai yra labiau visuomenės pripratinimas prie to, kad už NT reikia mokėti mokesčius, tam ta mediana ir įvesta, kad nebūtų sukelta per didelio žmonių pasipiktinimo, o reikšmingų įplaukų iš tokio mokesčio savivaldybės greičiausiai negaus, nes dėl visuomenės spaudimo vietos politikai rinksis minimalų apmokestinimo tarifą“, – BNS sakė „Luminor“ ekonomistas Žygimantas Mauricas.

Lietuvos NT plėtros asociacijos prezidento Mindaugo Statulevičiaus teigimu, iš naujojo projekto dingo anksčiau deklaruotas jo visuotinumas.

„Nuo to anksčiau deklaruoto visuotinumo tikrai atsitraukiama, projektas tampa dar labiau segmentuotu, sektoriniu, todėl tikslai, kurie teoriškai buvo išsikelti, kad būtų platus mokestis su mažu tarifu, bet visi, kurie naudojasi infrastruktūra, turi prie jos išlaikymo prisidėti, tikrai nebus pasiekti“, – BNS sakė M. Statulevičius.

Asociacijos vadovo teigimu, siūloma nauja redakcija neturės jokio poveikio NT rinkai.

„Mes manėme, kad pirmoji įstatymo versija turės minimalų poveikį, o dabartinė versija tą poveikį padaro artimą nuliui, nes ir pirmojo būsto pirkėjai eliminuojami, ir įvairios išlygos atsiranda“, – sakė M. Statulevičius.

Ž. Mauricas ypač kritikuoja per dideles žirkles savivaldybėms nustatyti tarifą antram ir paskesniam būstui – pastarasis svyruoja nuo 0,1–1 procento. 

„Man asmeniškai tos žirklės yra per didelės, nuo 0,1–1 proc., nes vienas procentas jau yra labai reikšmingas dydis, bet 0,1 proc. yra pakankamai mažas dydis. Klausimas atviras – kokį tarifo dydį savivaldybės rinksis. Aš įtarčiau, kad mažiausią, nes jautrumas visuomenėje bus pakankamai didelis, todėl niekas nesiryš pjauti šakos, ant kurios sėdi“, – sakė ekonomistas.

„Bent jau pirmaisiais mokesčio galiojimo metais didžioji dauguma savivaldybių rinksis minimalų 0,1 proc. tarifą, nors tokio dydžio tarifas neturės reikšmingo poveikio nei NT rinkai, nei kitiems dalykams“, – pridūrė Ž. Mauricas.

Ekonomistas sveikintina laiko tik iniciatyvą, kad mokesčio deklaracijas suformuotų Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) pagal Registrų centro duomenis ir gyventojams to nereikėtų daryti patiems.

„Dabar jeigu nori sumokėti NT mokestį, tenka gerokai pavargti, ypač pirmais kartais: per 3-4 tinklalapius turiu eiti, kad surastum apmokestinamo turto vertę, formą ir apmokėjimo kodus bei kitus dalykus. Žodžiu, grynas vargas“, – sakė ekonomistas.

Naujas NT mokesčio modelis numato, kad žmogus už būstą, kuriame deklaruota jo gyvenamoji vieta ir kurio vertė neviršija konkrečios savivaldybės NT vidurinės vertės (medianos), mokesčio nemokėtų. Ankstesniame ministerijos siūlyme buvo numatytas 0,03 proc. tarifas. Tuo metu antras ir paskesnis būstai būtų apmokestinti 0,1–1 proc. tarifu, kurį nustatytų savivaldybės.

Kaip ir pirminiame pasiūlyme, būtų apmokestinimas kiekvienas gyventojų NT objektas, o ne bendra jų vertė mokesčio, o deklaracijas suformuotų Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) pagal Registrų centro duomenis.

Įstatymas įsigaliotų nuo 2025 metų, o pirmą kartą gyventojai mokestį turėtų mokėti 2026 metais. Patobulintas projektas Seimą turėtų pasiekti kitą pavasarį.

Dabar NT yra apmokestinamas progresiniu 0,5–2 proc. tarifu, tačiau tik nuo 150 tūkst. eurų vertės, o turintiesiems tris ir daugiau vaikų arba neįgalų vaiką – nuo 200 tūkst. eurų.

Finansų ministerijos skaičiavimais, šiuo metu Lietuvoje yra 1,4 mln. NT savininkų.

„Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo pakeitime numatoma sumažinti ribą, kurią pasiekus fiziniams asmenims būtų taikomas nekilnojamojo turto mokestis, tačiau asmeniui ar šeimai turi būti suteikta galimybė turėti vieną nekilnojamojo turto vienetą, kuris būtų neapmokestinamas ir galėtų būti laikomas asmens ar šeimos namais“, – teigė Seimo narys, Tvarkos ir teisingumo pirmininkas Remigijus Žemaitaitis.

Neseniai apie bendrus politinius planus pranešę politinių organizacijų lyderiai – Seimo narys, Tvarkos ir teisingumo pirmininkas R. Žemaitaitis, Lietuvos laisvės sąjungos (liberalų) pirmininkas Artūras Zuokas bei visuomeninio politinio judėjimo „Pirmyn, Lietuva“ pirmininkas Artūras Paulauskas vieningai pasisako prieš Vyriausybės ir Seimo planus apmokestinti gyventojų būstą nekilnojamojo turto mokesčiu.

„Kartu su kolegomis pasisakome už nulinį tarifą pagrindiniam asmens gyvenamajam būstui, kurį laisvai pasirenka ir deklaruoja pats gyventojas. Tai moralinis, ne ekonominis motyvas. Pasaulyje turi būti vieta, iš kurios jūsų nevaro mokesčiai ir mokesčių administratorius. Ta vieta – jūsų būstas savo Tėvynėje. Manome, kad tik antram ar kitam nekilnojamam turtui gali būti taikomas progresinis nekilnojamojo turto mokestis“, – sako Lietuvos laisvės sąjungos (liberalų) pirmininkas A. Zuokas.

Politinių organizacijų lyderiai taip pat mano, kad surenkami pinigai iš nekilnojamojo turto mokesčio turėtų atitekti konkrečioms savivaldybėms, kuriose ir yra tokie būstai.

„Visas nekilnojamojo turto mokestis griežtai ir išskirtinai turėtų atitekti Lietuvos savivaldybėms, kaip savarankiškos pajamos. Tokiu atveju Lietuvos savivaldybės turėtų galimybę turėti realų instrumentą konkuruoti dėl investicijų pritraukimo ir kartu plėtoti infrastruktūrą, kuri gerintų vietos bendruomenės gyvenimo kokybę“, – apie bendrą politinių lyderių poziciją kalbėjo Lietuvos laisvės sąjungos (liberalų) pirmininkas A. Zuokas.

Politinių organizacijų lyderiai taip pat pritarė, kad dabartinis įstatymas numato nepakankamai lengvatų ir užkrauna itin didelę naštą šalies žmonėms, todėl siūlo neskubant lengvatas peržiūrėti atidžiau ir neskubėti su tokiais mokesčio įvedimo pakeitimais.

Seime planuojama priimti įstatymo pataisas, kuriomis siūloma nustatyti, kad didesnės kaip 150 tūkst. eurų vertės būsto savininkai Lietuvoje būtų apmokestinti nekilnojamojo turto mokesčiu, kurio tarifas 0,5 proc. Šiuo metu būstas apmokestinamas, jei jo vertė didesnė kaip 220 tūkst. eurų.

„Tikėtina, kad labiausiai pažeidžiami socialiniai sluoksniai, pavyzdžiui, pensininkai ir mažas pajamas bei turtą turinčios šeimos, jie po šito mokesčio tarifu ir po NT mokesčio baze nepatenka. (...) Mano supratimu, žiūrint iš socialinės perspektyvos, tai nėra pats tinkamiausias būdas didinti biudžetą, nes NT bazės mažinimo potekstė, greičiausiai, yra tokia.

Antra vertus, žiūrint iš NT pokyčių perspektyvų, kažkokios reikšmingos įtakos nepadarys, nes pats mokestis (...) yra pakankamai įkandamas tiems, kurie tą turtą turi. (...) Jei kalbame apie šeimą, kuri turi 200 tūkst. eurų mokestinės vertės namą regione, jai sumokėti 0,5 proc. NT mokestį nuo perviršio tai nėra santykinai daug“, – Eltai sakė A. Šapoka.

Jo teigimu, kalbant apie išplėstą NT bazę, būtina pabrėžti, kad mokestinė vertė, nuo kurios bus skaičiuojamas NT mokestis, dažnai yra mažesnė nei reali to turto vertė.

„Kitaip tariant, nors ir tą kartelę ketinama nuleisti žemiau, bet realiai turto vertė, labai tikėtina, bus žymiai didesnė, nei Registrų centre nustatyta mokestinė vertė. Tai čia vienas aspektas. Antras aspektas, kalbant apie miestus ir teritorijas, kurie labiau gali patekti po ta išplėsta baze, tai neabejotinai didžiausi Lietuvos miestai – Vilnius, Kaunas, Klaipėda, Šiauliai, Panevėžys ir tikriausiai kurortai – Druskininkai, Palanga, Neringa“, – komentavo A. Šapoka.

NT specialisto pasiteiravus, kaip jis vertina teiginius, kad mokesčio praplėtimas padėtų išvengti NT burbulų formavimosi, A. Šapokos manymu, tai jokios įtakos vadinamajam burbului nepadarys.

Šiuo metu formuojasi labai stiprus NT burbulas, ir šis sprendimas tą burbulą šiek tiek pristabdytų.

„Manau, kad visiškai nedaro įtakos NT burbulų formavimuisi. Tą reikia labai aiškiai suprasti. Tokios specifikos, dydžio, pločio ar gylio būsto rinkoje, kokio yra Lietuva ar Vilnius, burbulai savaime nesiformuoja, jie formuojasi dėl pasiūlos ir paklausos disbalansų, dėl neadekvačių lūkesčių. (...) Tai nematau jokių objektyvių (priežasčių. – ELTA), dėl ko šitas NT mokestis turėtų iš esmės pakeisti NT turto kainas ar pardavimų apimtis“, – tikino jis.

Dabartinė situacija rodo, pasak jo, kad žingsnis po žingsnio Lietuva eina visuotinio NT mokesčio link.

„Aš manau, kad visuotinį NT mokestį įvesti būtų politiškai, socialiai ir viešųjų ryšių prasme sudėtingas, komplikuotas dalykas. Aš net neabejoju, kad tai (NT apmokestinimo bazės išplėtimas. – ELTA) yra žingsnis to mokesčio link“, – teigė A. Šapoka.

Tokiu atveju, jo teigimu, verta kalbėti apie valstybinio turto apmokestinimą.

„Apskritai, jei kalbėtume apie visuotinį NT mokestį, tai turėtume kalbėti ne vien apie fiziniams ar juridiniams asmenims, verslo subjektams priklausantį turtą, bet ir valstybei priklausantį turtą – jo efektyvus panaudojimas ir eksploatacija“, – Eltai sakė jis.

ELTA primena, kad Seimas po pateikimo pritarė „valstiečių” frakcijos siūlymui išplėsti nekilnojamojo turto (NT) apmokestinimo bazę.

Už įstatymo projektą balsavo 65 Seimo nariai, prieš – 38, susilaikė – 13.

„Valstiečiai” Ramūnas Karbauskis, Jonas Jarutis, Aušrinė Norkienė ir Agnė Širinskienė siūlo sumažinti fizinių asmenų nekomercinės paskirties NT taikomą neapmokestinamąjį dydį nuo 220 tūkst. eurų iki 150 tūkst. eurų, toliau taikant šiuo metu galiojančius progresinius apmokestinimo tarifų intervalus.

Iš pradžių buvo siūlyta nuleisti kartelę iki 100 tūkst. eurų, tačiau vėliau „valstiečiai“ įregistravo siūlymą tai padaryti iki 150 tūkst. eurų.

Parlamentaras Valius Ąžuolas teigė, kad mokesčio praplėtimas padėtų išvengti NT burbulų formavimosi.

„Turime dar ir kitą medalio pusę. Šiuo metu formuojasi labai stiprus NT burbulas, ir šis sprendimas tą burbulą šiek tiek pristabdytų. Tai būtų ir prevencija, kad jie ir ateityje nesiformuotų“, – Seimo posėdyje sakė V. Ąžuolas.

S. Skvernelis pirmadienį LRT televizijai sakė, kad verta diskutuoti apie antrojo būsto mokesčio įvedimą, tačiau R. Karbauskis antradienį tvirtino, kad šios permainos galimos ne anksčiau kaip 2021 metais.

„Jeigu tai atsitiktų, galėtų jis (mokestis – BNS) atsirasti 2021 metais ar kelintais“, – antradienį Seime žurnalistams pareiškė R. Karbauskis. 

Pasak jo, kol kas nėra jokių skaičiavimų, ar toks mokestis būtų naudingas biudžetui.

„Neturime skaičių. Kiek prisimenu, anksčiau ta diskusija (dėl antro būsto apmokestinimo) buvo atmesta, nes mokesčio surinkimo suma tikriausiai nelabai pateisino tų išlaidų, kurios būtų to mokesčio surinkimui“, – aiškino R. Karbauskis.

Jo teigimu, dėl šios priežasties ir jis pats kol kas nežino, ar palaikytų idėją dėl antrojo būsto apmokestinimo.

„Nemanau, kad galiu atsakyti. Reikia įvertinti, kiek tų žmonių, kurie turi antrus būstus ir kiek mokesčio administravimas kainuotų“, – sakė R. Karbauskis.

Tuo metu S. Skvernelis neatmetė galimybės, kad NT apmokestinimo pakeitimai galėtų būti svarstomi ir anksčiau, jei tokias pataisas teiktų opozicija.

„Opozicija siūlo didinti arba papildomus įvesti naujus mokesčius (...), tai jeigu opozicija su tokiu siūlymu išeis, kad reikia kelti šalyje mokesčius, tai diskusija bus galima“, – žurnalistams Seime tvirtino premjeras.

Vyriausybės šiemet parengtoje mokesčio reformoje buvo siūloma 0,3 proc. apmokestinti antrą ir daugiau vieno žmogaus turimus būstus, tačiau Seimas pavasario sesija tam nepritarė. S. Skvernelis tuomet teigė, kad NT mokesčio išplėtimui dabar nėra tinkamas metas. 

Lietuvas bankas anksčiau siūlė NT mokesčio bazę išplėsti dar labiau – taikyti jį visam būstui, atsižvelgiant į socialiai jautriausias grupes. Anot centrinio banko, mokesčio tarifas turėtų būti progresnis, nustatant nedidelę neapmokestinamos vertės ribą.

Tarptautinis valiutos fondas (TVF) jau ne vienerius metus Lietuvai siūlo ne tik išplėsti NT mokesčio bazę, didinti gyventojų mokamą NT mokestį siūlė ir Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO).

Seimas nutarė nuo 1 mln. iki 759,6 tūkst. litų (220 tūkst. eurų) sumažinti apmokestinamo nekilnojamojo turto (NT) vertę. Šis turtas bus apmokestinamas perpus mažesniu - 0,5 proc. tarifu.

Seimas, 65 nariams balsavus už, 16 - prieš, 18 susilaikius, antradienį priėmė tai numatančias Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo pataisas. Pataisos įsigalios nuo kitų metų sausio.

Šeimos, auginančios 3 ir daugiau vaikų iki 18 metų, taip pat neįgalius vaikus, mokestį mokės nuo 30 proc. didesnes turto vertės.

Finansų ministro Rimanto Šadžiaus patarėja Violeta Latvienė anksčiau yra sakiusi, kad turto, kurio vertė - nuo 750 tūkst. litų iki 1 mln. litų - turi 2,5 tūkst. gyventojų.

Tačiau Registrų centro atstovas Aidas Petrošius BNS sakė, kad sudėtinga nustatyti, kiek pagal naują tvarką galėtų būti apmokestinamo turto ir kiek būtų šio mokesčio mokėtojų. Anot jo, norint juos apskaičiuoti, reikėtų identifikuoti šeimas, išskirti santuokoje ir ne santuokoje gyvenančius asmenis, nustatyti, ar jie turi nepilnamečių vaikų.

Registrų centro duomenimis, šuo metu 4,65 tūkst. savininkų turi beveik 22,2 tūkst. NT objektų, kurių vidutinė rinkos vertė pagal masinį vertinimą viršija 760 tūkst. litų.

Nuo 2012 metų 1 proc. NT mokestis mokamas, kai turto vertė - didesnė nei 1 mln. litų. Iš jo surenkama apie 3 mln. litų pajamų.

Registrų centro duomenimis, žmonės dabar turi apie 800 gyvenamųjų ir beveik 500 negyvenamųjų būstų, vertų milijono litų ir daugiau.