Automobilį vairavęs Pakistano pilietis keliskart nesėkmingai mėgino išvengti  pareigūnų patikros. Jis neturėjo galiojančių kelionės dokumentų, o šio užsieniečio vairuotojo pažymėjimas yra, įtariama, padirbtas. Iš sustojusio automobilio laukais nulėkusį jaunąjį keleivį pasieniečiai greitai sučiupo. Pilnametystės nesulaukęs vaikinas tikino esąs Indijos pilietis.

Penktadienį Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) Varėnos pasienio rinktinės Kalvarijos pasienio užkardos pareigūnai, kontroliuodami neteisėtos užsieniečių migracijos procesus, tarnybiniu automobiliu patruliavo tarp Senosios Radiškės ir Sangrūdos kaimų Kalvarijos savivaldybėje.

Kaip pranešė VSAT, ties pirmąja vietove pasieniečiai prasilenkė su Lenkijos link važiavusiu automobiliu „BMW 730D“ lenkiškais registracijos numeriais. Visi jo šoniniai stiklai buvo tamsinti. VSAT pareigūnai nusprendė įtartiną automobilį sustabdyti ir patikrinti.

Įjungę tarnybinio automobilio šviesos ir garso signalus, pasieniečiai prisivijo „BMW 730D“. Jo vairuotojas didino greitį, mėgindamas atitrūkti, tačiau slidi kelio danga to padaryti neleido ir jis sustojo.

Vienam Kalvarijos pasieniečiui einant sustabdyto BMW link, staiga atsidarė galinės jo durys ir pro jas iššokęs jaunas vaikinas leidosi apsnigtu lauku. Jį nusivijęs pasienietis netrukus bėglį sučiupo ir surakintą antrankiais atvedė prie BMW. Jų prireikė ir vairuotojui, netikėtai vėl užvedusiam automobilį. Po trumpų grumtynių VSAT pareigūnai ir jam užsegė antrankius.

Išaiškėjo, kad automobilį BMW vairavo 52-erių Pakistano piliečiu prisistatęs vyras, kuris galiojančių kelionės dokumentų neturėjo. Atlikę jo daiktų apžiūrą, pasieniečiai piniginėje rado ukrainietišką vairuotojo pažymėjimą. Kai kurie jo požymiai leidžia įtarti, kad šis dokumentas – netikras.

Sustabdytu automobiliu kartu vykęs vyras – 53-ejų Pakistano pilietis. Pas jį rasti galiojantys lenkiškas vairuotojo pažymėjimas bei leidimas laikinai gyventi Lenkijoje.

Nuo pasieniečių nesėkmingai bėgęs jaunuolis prisistatė esantis 15-os Indijos piliečiu, tačiau tai patvirtinančių kelionės dokumentų neturėjo.

VSAT Varėnos pasienio rinktinėje dėl neteisėto žmonių gabenimo per valstybės sieną bei dėl disponavimo suklastotu dokumentu pradėti ikiteisminiai tyrimai, kuriems vadovauja Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroras.

Už pirmąją nusikalstamą veiką įstatyme numatyta bauda, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki šešerių metų, už antrąją – areštas arba laisvės atėmimas iki ketverių metų.

Pakistano piliečiams skirtos kardomosios priemonės – suėmimas trims mėnesiams. Indijos piliečiu prisistatęs vaikinas apgyvendintas Pabėgėlių priėmimo centre Rukloje. Automobilis  saugomas Kalvarijos pasienio užkardoje.

Policijos duomenimis, gruodžio 6 d. apie 22.06 val. Vilniuje, Gedimino prospekte, pareigūnai patikrinti sustabdė automobilį „Toyota Prius“.

Iš pateikto laikino leidimo gyventi Lietuvos Respublikoje paaiškėjo, kad „Toyota Prius“ vairavo jaunas vyras (gimęs 1998 m.). Jis taip pat pateikė ir vairuotojo pažymėjimą, kuris pareigūnams sukėlė įtarimų. Vilniaus oro uoste kolegos pasieniečiai, nuodugniai patikrinę pateiktą dokumentą, patvirtino pareigūnų abejones – pažymėjimas yra suklastotas – neturi apsaugos priemonių ir net neatitinka tarptautinio vairuotojo pažymėjimo standarto.

Pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl dokumento suklastojimo ar disponavimo suklastotu dokumentu. Pakistaniečiui gresia areštas arba laisvės atėmimas iki ketverių metų.

„Žmogus stovi ant sienos linijos šalia kelio. Jis ten praleido naktį, pasieniečiai jam davė vandens, pasiūlė maisto, o Baltarusija ir toliau jo neįsileidžia“, – sekmadienį BNS sakė VSAT atstovas Giedrius Mišutis.

Jo teigimu, šalia pasienio punkto situacija normali, transporto priemonių eilės nesikaupia.

„Pasieniečiai stovi prie punkto ir lengvuosius automobilius nukreipia į kitus punktus. Jų nėra laukiančių šalia punkto. Krovininių automobilių skaičiai laukimo aikštelėse panašūs, kaip vakar rytą“, – tvirtino G. Mišutis.

„Matyt, perspėjimai apie situaciją punkte suveikė“, – pridūrė jis.

Šeštadienį nuo 13 val. Medininkų pasienio kontrolės punkte sustabdytas sienos kirtimas iš abiejų pusių – ir iš Lietuvos, ir iš Baltarusijos. Įleidžiami ir išleidžiami tik maršrutiniai autobusai lietuviškais valstybiniais numeriais bei diplomatinis transportas.

Laikinai uždaryti valstybės sieną Lietuvos pasieniečiai nusprengė Baltarusijos pareigūnams atsisakant priimti su suklastotais dokumentais į Lietuvą mėginusį patekti Pakistano pilietį.

Penktadienio vakarą Lietuvos pasieniečiai, tikrindami maršrutinio autobuso Minskas–Vilnius keleivių dokumentus, aptiko, kad vienas keleivis pateikė galimai suklastotus asmens dokumentus.

G. Mišučio teigimu, Pakistano pilietis patikrai pateikė suklastotą Rumunijos vairuotojo pažymėjimą ir Rumunijos tapatybės kortelę.

Tokiais atvejais surašomas atsisakymas leisti asmeniui atvykti į šalį ir jis grąžinamas į valstybę, iš kurios atvyko.

„Tačiau baltarusiai atsisakė jį priimti, į Lietuvą žmogus negali patekti, baltarusiai neteisėtai atsisako jį įsileisti atgal. Iki šios valandos bandyta kalbėtis, pranešti apie situaciją, bet jie to žmogaus neįsileidžia, nors privalėtų tą padaryti, – šeštadienį BNS sakė VSAT atstovas. – Jis sėdi praktiškai ant sienos, ant linijos. Kartais atsigula ant asfalto. Toje vietoje žmogaus neturi būti, ten paprastai būna intensyvus transporto eismas, srautai dideli.“

Pasak G. Mišučio, nepavykus pasiekti, kad užsienietis išvyktų atgalį į Baltarusiją, nuspręsta sustabdyti eismą abiem kryptimis.

Esant tokiai neapibrėžtai situacijai VSAT rekomenduoja keliaujantiesiems iš Baltarusijos ir į Baltarusiją rinktis kitus pasienio punktus.

Smalsūs žvilgsniai netrikdo

Iš rytinės Pakistano dalies, besiribojančios su Indija, kilęs jaunas vyras tėvynėje paliko didelę šeimą. Joje – ne tik tėvai ir du jaunesni broliai, bet ir seneliai bei kiti giminaičiai. Namuose drauge gyvena 17 asmenų.

Į Lietuvą 27-erių vaikinas atvyko studijuoti Vilniaus Gedimino technikos universitete, o Austrijoje jis gilino savo žinias mainų programos metu.

Į Klaipėdą Mirza atvyko sulaukęs pasiūlymo iš uostamiestyje įsikūrusios norvegų įmonės "Omega 365 Lithuania". Ji daugiausia užsiima programinės įrangos produktų kūrimu ir priežiūra, bendradarbiauja su klientais visame pasaulyje.

"Kartais matydami mano tamsesnę odą žmonės bando susivokti, kokia mano tautybė, klausia, gal atvykau iš Indijos ar kurios arabų šalių. Kartais jaučiu, kad esu smalsiai apžiūrinėjamas. Žinojau, kad taip gali būti, bet esu atviras žmogus, todėl manęs tokie smalsūs žvilgsniai netrikdo", – kalbėjo M.M.Baigas.

Jo senelis Pakistane dirbo "Siemens" bendrovėje. Į šią įmonę dažnai atvažiuodavo vokiečių ar švedų inžinierių. Juos senelis pasikviesdavo į svečius, nuoširdžiai žavėjosi jų laisvumu ir dažnai anūkams pasakodavo apie europiečius.

Būtent todėl M.M.Baigas nuo vaikystes svajojo nuvykti į Europą ir suprasti, kodėl senelis taip žavėjosi europiečiais.

Tikrai žinau, kad mirti norėčiau savo šalyje.

Kita priežastis, kodėl jis ryžosi išvykti iš savo šalies, ta, kad tėvynėje jis negalėjo rasti darbo. Be to, Pakistanas išgyvena politinę krizę, todėl čia jis jaučiasi saugiau.

Ten, kur mažiau tautiečių

Kai M.M.Baigas pasakė, kad važiuos į Lietuvą, tėvas labai nustebo ir suskubo internete ieškoti informacijos apie mūsų šalį. Jis niekada nebuvo girdėjęs, kad kas nors iš Pakistano važiuotų mokytis į Lietuvą.

"Paaiškinau, kad noriu studijuoti tokioje šalyje, kur nėra daug mano tautiečių. Kiti jaunuoliai iš mano šalies, atvažiavę į Vakarų valstybes studijuoti, bendrauja su tautiečiais ir tai neleidžia jiems greitai integruotis į vietos bendruomenę. Aš norėjau kitokios patirties – kaip įmanoma labiau kontaktuoti su lietuviais ir pajusti mūsų skirtumus, o sykiu pasisemti kuo daugiau patirties, – atviravo vaikinas. – Lietuvoje pasijutau laimingas, studijuodamas įgijau daug draugų, pats tapau atvykstančių tarptautinių studentų mentoriumi. Taip bendravau su italais, prancūzais, vokiečiais, bosniais, turkais. Po studijų gavau darbą Klaipėdoje. Pasirinkdamas Lietuvą pasielgiau teisingai, nes galiu čia dirbti ir uždirbti."

Jausmai: jau greitai M.M.Baigas nebesijaus Klaipėdoje vienišas, žiemą jis čia atsiveš ir žmoną. (Vytauto Liaudanskio nuotr.)

Mirza nustebino – jam patinka, jog daugelis žmonių čia nekalba angliškai, taip jis tikisi greičiau išmokti lietuvių kalbos.

Kai pradėjo dirbti, vaikino gyvenimas pasikeitė, tenka dažniau naudotis internetiniu vertėju.

Laisvalaikiu vaikinas žaidžia skvošą ir mokosi groti fleita. Vienas didžiausių jo pomėgių – gaminti maistą.

Jaučia skolą Lietuvai

Kalbėdamas apie planus, jaunas vyras minėjo savo įsipareigojimus mūsų šaliai.

"Lietuva suteikė man geidžiamą išsilavinimą, čia radau darbą, todėl noriu grąžinti šios šalies visuomenei skolą. Tai padarysiu mokydamasis kalbos ir parodydamas, kad noriu integruotis į vietos bendruomenę. Dirbsiu čia, kad grąžinčiau paskolą, ir tai yra mano įsipareigojimas. Esu kilęs iš nuostabios šalies – Pakistano, bet ten sunku gauti gerą darbą, Lietuva šiuo požiūriu yra kur kas geresnė. Suprantu, kad žmonės stengiasi pagerinti savo gyvenimą ir vykti į tokias valstybes, kaip Vokietija, bet man yra gerai čia. Dar nežinau, kaip susiklostys mano gyvenimas, bet tikrai žinau, kad mirti norėčiau savo šalyje", – įsitikinęs M.M.Baigas.

Jaunas vyras prasitarė, gal būtų norėjęs susirasti žmoną Lietuvoje, nes lietuvaitės jam labai gražios, bet yra susižadėjęs su savo tautiete ir gruodį planuoja grįžti į tėvynę su ja susituokti. Jis norėtų, kad ir tėvai pamatytų Europą.

Paklaustas, ar jaučiasi čia vienišas, vaikinas neslėpė išgyvenantis labai stiprų vienatvės jausmą

"Bet aš prisijaukinau šį vienišumą, jis man savotiškai brangus. Kiekvieną vakarą kalbu su tėčiu, jis dažnai manęs klausia apie tai. Atsakau jam, kad kartais noriu bėgti iš čia, noriu pasidalyti su kažkuo savo jausmais, bet, kita vertus, mėgaujuosi vienatve. Tikiuosi, kad jausiuosi kur kas geriau, kai po vestuvių atsivešiu čia žmoną. Viliuosi, kad ji nesėdės namuose ir ras darbą. Būti vien namų šeimininke jai būtų liūdna ir sunku, juk čia neturės draugų ir giminaičių. Norėčiau, kad ji pirmiausia išmoktų kalbą. Įsivaizduoju, kad ji galėtų dirbti kavinėje ar įsteigti savo verslą, pavyzdžiui, prekiauti pakistanietiškais papuošalais", – apie svajones kalbėjo M.M.Baigas.

Nepatinka, kai žiopso

Kas labiausiai nustebino pirmą kartą išlipus iš lėktuvo Lietuvoje? Stebino, kokie gražūs žmonės čia gyvena.

"Čia labai jaučiamas ir laisvės pojūtis. Jūs galite veikti, ką norite. Tik žmonės čia uždaresni. Norėdamas bendrauti, pasidalyti mintimis, turiu susidraugauti. Mes esame atviresni, todėl šiek tiek sunku. Pakistane įprasta užkalbinti žmogų gatvėje ir pasikviesti jį pietų į namus, čia žmonės manęs nesuprato, bet po mėnesio, kito bendravimo naujieji pažįstami iš Italijos, Prancūzijos, Vokietijos, Bosnijos, Turkijos jau pietavo mano namuose. Jiems patiko pakistanietiška virtuvė, mes vakarojome ir smagiai leidome laiką", – dalijosi patirtimi M.M.Baigas.

Vaikinas atviravo valgantis halalinį maistą – tam tikru būdu papjautų gyvulių mėsą. Produktus perka prekybos centruose ir gamina maistą pats. Vienintelis dalykas, ko jam tikrai trūksta – prieskoniai.

Iš Pakistano jis parsivežė visą krepšį prieskonių, nes čia tokių neranda. Draugai europiečiai, paragavę M.M.Baigo pagaminto maisto, skundėsi, kad dega viduriai. Apie lietuvišką virtuvę pakistanietis kol kas žino nedaug, tik tiek, kad vartojame daug bulvių.

M.M.Baigas stebėjosi, kad Europoje atviros sienos ir iš šalies į šalį galima važiuoti be kliūčių. Todėl europiečiai turi galimybę pažinti įvairių šalių žmones.

Klausinėjamas apie blogus dalykus, kurių jis čia nekenčia, pakistanietis kalbėjo su šypsena: "Aš nenoriu ko nors nekęsti, esu taikus žmogus ir dažniausiai būnu gerai nusiteikęs. Net kai žmonės į mane spokso, o man tai nepatinka, žinau, kad visa tai pasikeis. Vakarų Europos šalyse kur kas daugiau kitataučių. Lietuvoje, ypač Klaipėdoje, mažai užsieniečių. Lietuva išgyvena pereinamąjį laikotarpį. Manau, ateis laikas priimti skirtumus, tai nebus lengva ir užtruks."

Mirza teigė trokštantis įrodyti, kad, nepaisant kitokios religijos ir išvaizdos, skirtumai nėra tai, dėl ko reikėtų atstumti kitą žmogų, priešingai – reikėtų juos priimti ir sugyventi.

Pasiilgsta bendrų maldų

Vienas dalykų, kurių vaikinas labiausiai pasiilgsta, yra bendros maldos.

"Užaugau klausydamas kvietimo į mečetę garsų, jie rodo emocinį žmonių ryšį, aš nusiraminu, kai jo klausausi. To labai ilgiuosi. Meldžiuosi namuose. Nenoriu šokiruoti žmonių, todėl darbe netiesiu kilimėlio ir nepradedu melstis. Esu atvykėlis ir neturiu gąsdinti, nei jėga brukti savo kultūros. Manau, kad pripratimas prie kitos religijos žmonių įvyks ramiai, be konfliktų. Kai tai įvyks, atvykėliai, kuriems tai aktualu, bus atsakingesni, norės parodyti savo padėką. Žinau, kad Britanijoje kartais galima net parduotuvėje pamatyti besimeldžiančius musulmonus, ten tai – normalu, kaip ir kitose Europos valstybėse", – svarstė pakistanietis.

Vaikinas atviravo svajojantis savo vaikus auginti Europoje, nes čia labai daug išmoko. Seneliai išugdė jam norą būti atviram kitiems, priimti kitokius žmones. Europoje, kur tiek daug kitokių žmonių, tai padaryti daug lengviau.

"Iš pradžių buvo nelengva ir netikėta, kai aplinkiniai valgo kiaulieną ar man pasiūlo alkoholio, bet juk nesunku mandagiai atsakyti  "Ne, aš negeriu", neaiškinant, kad tai blogai. Būtent laisvė daryti ką nori gyvenime yra vertybė, su kuria norėčiau užauginti savo vaikus", – įsitikinęs Mirza.

Talibano nebijo

Paklaustas, ar girdėjęs apie pabėgėlių veržimąsi į Lietuvą, jaunas vyras atsakė apie tai žinąs. Kai 2019 metais jis atvyko, pabėgėlių krizės čia nebuvo.

Mirza įsitikinęs, kad tapti pabėgėliu yra pateisinama, jeigu gimtinėje vyksta karas ar kyla grėsmė gyvybei. Bet šie žmonės turi integruotis į juos priėmusios šalies visuomenę.

Pasak pašnekovo, kitų Europos valstybių patirtis rodo, kad, esant pabėgėlių krizei, visuomenė susiskaldo, vieni neįsilieja į vietos bendruomenę, kitų jų ima nekęsti. Kaip padaryti, kad taip nebūtų, tikra mįslė.

Paklaustas, ką galvoja apie situaciją Afganistane, vyras teigė, kad dabar apie tai galima tik svarstyti.

"Ką mes galime padaryti? Manau, kad turėtume tiesiog laukti ir stebėti situaciją. Nenorėčiau, kad talibai skleistų savo propagandos idėjas kitose šalyse. Tikiu, kad viskas bus tik geriau, nes jie turės išgyventi, megzti taikius santykius su tarptautine bendruomene ir šalies viduje", – samprotavo vaikinas.

Anot šeimininkų, butą užėmęs pakistanietis su šeima nemokėjo už nieką.

Nepavykus užsieniečių išprašyti gražiuoju - įvyko kruvinos grumtynės. Konflikto dalyviai pirmadienį vėl susitiko akis į akį.

Pakistaniečiui pateikti kaltinimai dėl dviejų moterų sužalojimo. Pakistaniečio žmona įvykio vietoje kaltino buto savininkus dėl neva rasistinio požiūrio į jos vyrą.

Grandininė reakcija

Viena iš kaltinamųjų prekyba žmonėmis – iš Raseinių kilusi 30-metė Indrė Nazir, kuri jau keleri metai gyvena tarp Lietuvos ir Austrijos. Ji teigia, kad dirba laikraščių išnešiotoja. Moteris yra ištekėjusi už Pakistano piliečio, su kuriuo turi vaiką.

Kuriam iš sutuoktinių gimė idėja, kad Europos Sąjungai (ES) priklausančios valstybės pilietė galėtų būti ir I. Nazir svainio žmona, žino tik jie vieni. Tačiau, ikiteisminio tyrimo duomenimis, daugiau iniciatyvos rodė I. Nazir. Ji kaltinama 2015-ųjų gruodį pasiūliusi iš Kazlų Rūdos kilusiai Elitai Mykolaitytei, su kuria susipažino socialiniame tinkle „Facebook“, už 2 tūkst. eurų atlygį surasti jos vyro broliui reikiamos kilmės nuotaką, galinčią suteikti ir jam nuolatinį leidimą gyventi ES.

E. Mykolaitytė, kuriai tada dar nebuvo dvidešimties metų, savo ruožtu, ėmė verbuoti šiam sandoriui keliais metų jaunesnę savo žemietę iš to paties Kazlų Rūdos savivaldybės kaimo, su kuria kartu naudojosi tomis pačiomis socialinių darbuotojų paslaugomis.

Planas neišdegė

Viena vaiką auginanti 18-metė kandidatė į nuotakas prieš žadamą 5 tūkst. eurų atlygį, žinoma, neatsilaikė. O E. Mykolaitytei, suvedus ją socialiniuose tinkluose su tokiais pinigais gundžiusia I. Nazir, pastaroji dar papildomai pažadėjo ne tik nemokamą apgyvendinimą Austrijoje, naujus drabužius ir telefoną, bet ir kitų nemokamų paslaugų: kirpyklos, manikiūro, masažo.

O pradėta buvo nuo to, kad I. Nazir iš savo vyro banko sąskaitos pervedė verbuojamajai 80 eurų Lietuvos Respublikos piliečio pasui. Kad būsima nuotaka neišleistų šių pinigų kitiems tikslams, palydėti ją į Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos skyriaus grupę, įsikūrusią Kazlų Rūdoje, turėjo E. Mykolaitytė.

Tačiau sutartu laiku nuotaka nepasirodė. Pirminiais duomenimis, prastokai jautėsi po kažkokio baliaus, dėl kurių gausos iš jos jau ne kartą buvo paimtas vaikas, bet ji sugebėdavo mažylį vėl susigrąžinti. Vis dėlto vyresnysis jos vaikas, kurio susilaukė dar būdama nepilnamete, auga globos namuose.

Neatvyko kandidatė į nuotakas ir į antrą pasimatymą, nes socialinė darbuotoja, kuriai ji prasitarė apie savo planus, sugebėjo verbuojamąją nuo jų atkalbėti.

Skydas – vaikai

Nors I. Nazir ir E. Mykolaitytės planas neišdegė, jos bus teisiamos už tai, kad verbavo fiktyviai santuokai vienišą motiną, pasinaudodamos šios pažeidžiamumu.

Už šį nusikaltimą gresia laisvės atėmimas nuo dvejų iki dešimties metų. Tačiau, be abejonės, teisiamųjų skydu bus mažamečiai vaikai, dėl kurių jos nuosprendžio laukia nesuimtos.

Į pirmąjį šios bylos posėdį, planuotą antradienį, atvyko tik E. Mykolaitytė. Ji akivaizdžiai demonstravo, kad yra jau septintą mėnesį nėščia, dėl to neketinanti daugiau važinėti į teismo posėdžius – esą gali duoti parodymus ir nuotoliniu būdu.

Netrukus gimdysianti 21-erių E. Mykolaitytė portalui kauno.diena.lt akcentavo, kad tai bus jau ketvirtas jos vaikas. Pirmųjų dviejų su buvusiu oficialiu savo sutuoktiniu susilaukė būdama keturiolikos bei penkiolikos. Trečiasis – jau nuo kito vyro, kuris taip pat jau tik buvęs.

Garsioje Marijampolės maisto prekių įmonėje fasuotoja dirbanti E. Mykolaitytė tikino nemaniusi, kad daro nusikaltimą – esą tik norėjusi padėti savo kaimynei, iš kurios eilinį kartą buvo paimtas vaikas, šį susigrąžinti. Jai buvo nurodyta susirasti darbą ir pajamų buto nuomai. O už I. Nasir žadamą atlygį ji būtų vienu šūviu nušovusi du zuikius.

Bylos nagrinėjimas gali užtrukti

I. Nasir nusisamdyta advokatė elektroniniu paštu informavo teismą, kad jos ginamoji nuo pirmadienio turi nedarbingumo pažymą ir yra priversta gydytis Vienoje. Į tai bylą nagrinėjanti teisėja Daiva Jankauskienė sureagavo labai griežtai – kadangi teisiamoji pažeidė kardomąją priemonę neišvykti iš tėvų gyvenamosios vietos Raseiniuose, į kitą posėdį, numatytą jau tik rugsėjį, ji bus atvesdinta su policija.

Iki kito posėdžio E. Mykolaitytei, teismo iniciatyva, turėtų būti paskirtas ir nemokamas valstybės advokatas. Viliamasi, kad pagaliau bus įteiktas šaukimas į teismą ir nukentėjusiajai, ko prieš pirmą posėdį nepavyko padaryti. Nors, anot E. Mykolaitytės, sutikta posėdžio išvakarėse perkanti alų ši jos kaimynė tikino, kad išvysti ją teisme bus galima tik nusprendus atvesdinti su policija.

Juos sulaikant Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) pareigūnams teko panaudoti kovinės savigynos veiksmus.

Penktadienį į Kauno oro uosto užkardoje dirbančius Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) Vilniaus rinktinės Sienos kontrolės skyriaus pasieniečius kreipėsi Kauno miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriaus darbuotojai. Jie paprašė įvertinti Šengeno valstybių vizos, esą išduotos 29-erių Pakistano piliečiui, tikrumą.

Sienos kontrolės ir Kriminalinės žvalgybos skyrių bei Kauno oro uosto užkardos pasieniečiai nuvyko į Civilinės metrikacijos skyrių. Čia jau buvo atvykęs jaunikis ir jo išrinktoji 23-ejų vilnietė. Beje, prieš tai jau buvo įvykusi jų santuokos procedūra mečetėje Vilniuje, o civiliniam jos įteisinimui pora pasirinko Kauną.

Kai VSAT pareigūnai pasirodė šio miesto Civilinės metrikacijos skyriuje, šalia jaunųjų sukiojosi ir du liudininkai pakistaniečiai. Pamatę uniformuotus pasieniečius jaunikis ir abu liudininkai nustebusios nuotakos akivaizdoje bandė pabėgti. Juos sulaikydami pasieniečiai panaudojo kovinius imtynių veiksmus.

VSAT pareigūnų apklausiamas jaunikis, paaiškėjo, turėjo suklastotą Pakistano pasą, kuriame buvo suklastota ir Šengeno viza. Dėl dokumento suklastojimo VSAT Vilniaus rinktinėje pradėtas ikiteisminis tyrimas.

Demaskuotas užsienietis prisistatė esąs 38-erių Pakistano piliečiu. Jis turėjo tokio asmens vardu Belgijoje išduotą vairuotojo pažymėjimą. Kauno pasieniečiai susisiekė su Belgijos teisėsauga. Paaiškėjo, kad šis dokumentas tikras, o šis pakistanietis anksčiau yra studijavęs Belgijoje.

Vienas liudininkų neturėjo jokių dokumentų ir prisistatė 27-erių Pakistano piliečiu. Jis kartu su jaunikiu buvo pristatyti į VSAT Užsieniečių registracijos centrą Pabradėje.

Antras liudininkas, 35-erių Pakistano pilietis, turėjo tvarkingus dokumentus, todėl buvo paleistas. Po apklausos pasieniečiai paleido ir nuotaką.

„Jie buvo susituokę Vilniuje, tačiau gyvena Kaune, todėl pas mus ir atėjo. Pakistaniečio vizos galiojimo laikas vos matėsi, antspaudas buvo neaiškus, tad nusprendėme patikinti ir susisiekėme su VSAT pareigūnais. Jie patvirtino, kad ne tik viza, bet ir pasas yra padirbti, – portalui kauno.diena.lt pasakojo metrikacijos skyriaus darbuotojai. – Matyt, čia visas tinklas yra. Jei nepasiseka Vilniuje, keliauja per kitus miestus. Džiaugiamės, kad sutrukdėme tokiai santuokai.“

Apie 4.30 val. Didžiojoje gatvėje esančiame klube neblaivus 1989 m. gimęs Pakistano pilietis sudavė buteliu į galvą 1975 m. gimusiam vyrui, kuris dėl žaizdos galvoje pristatytas į ligoninę.

Taip pat sužalota 1991 m. gimusios moters ranka, tačiau ji į medikus nesikreipė.

Įtariamasis, kuriam nustatytas 0,75 promilės girtumas, uždarytas į areštinę.

Savo istoriją vos 29-erių Inga pradeda pasakoti nuo paauglystės. Būdama 14-os per Joninių šventę Kaune ji sutiko būsimą vyrą. Tuo metu mergina gyveno su močiute, nes tėvas sėdėjo kalėjime už žmogžudystę, o mama gulėjo psichiatrijos ligoninėje. „Močiutė man sakė, kad, sulaukus aštuoniolikos, reikia ištekėti ir susilaukti vaiko“, – pasakoja moteris ir priduria, kad močiutė neprieštaravo, jog penkiolikmetė anūkė apsigyveno su 18 metų vaikinu. Bet Inga laiminga nesijautė, nes santykius lydėjo nuolatiniai barniai.

Aštuoniolikos Inga pastojo. Gimus sūnui, gyvenimas lyg ir nurimo. Trumpam. Netrukus pora pradėjo bendrauti su išgerti mėgstančiais kaimynais ir patys pradėjo girtauti. Per vienas išgertuves Inga užklupo savo vyrą su dvigubai vyresne kaimyne. „Man visada akyse stovėjo tas vaizdas, o jis vėliau už tai, kad pamačiau, mane mušdavo“, – su ašaromis akyse laidoje „Emigrantai“ prisipažins moteris. Inga tikėjo, kad antras vaikas pagerins situaciją. Bet vieną dieną, jai besilaukiant, paskambino pusseserė ir pasakė, kad jos vyras vakarieniauja restorane su kita moterimi.

Nevilties apimta Inga užsiregistravo pažinčių svetainėje internete. Meilužio ieškoti ji neketino, norėjo draugo, kam galėtų pasipasakoti. Taip ji, angliškai mokėdama vos kelis žodžius, susipažino su Kipre gyvenančiu pakistaniečiu Irfanu. Vyras pasiūlė vaizdo pokalbius, kad taip jis mokytų ją anglų kalbos. Inga vis mokėsi ir vis pasakojo savo gyvenimo detales, kurios pašnekovą tiesiog šokiravo. Taip jiedu bendravo keturis mėnesius. Vieną dieną Inga, sužinojusi, kad jos vyras dvejus metus nemoka komunalinių mokesčių ir paskolos įmokų, Irfanui pasakė: neturiu pinigų, nupirk man bilietą, atskrendu su dviem vaikais.

Nors draugės ir artimieji nepritaria Ingos pasirinkimui, ji laiminga: gyvena Kipre, dirba restorane padavėja. Ji sako atradusi žmogų, kuris ją myli, jai padeda ir rūpinasi, kaip dar niekas gyvenime nesirūpino.

„Emigrantai“ – antradienį 19.30 val. per LRT televiziją. 

"Kauno dienos" straipsnis iš fiktyvios santuokos spąstų padėjo išsivaduoti Londone gyvenančiai 22 metų kaunietei. Užsieniečio kalinta lietuvė vis dar yra Anglijoje, tačiau ją ėmėsi globoti policija.

Bijojo būti atstumta

Už pakistaniečio fiktyviai ištekėjusią lietuvaitę, kuri ne tik buvo įkalinta, bet ir kentė nuolatinį vyro smurtą, išgelbėjo Lietuvos "Carito" Kauno skyriaus darbuotojos, pasitelkusios pagalbon partnerius iš Londono kriminalinės policijos.

Nelaimėlė susisiekė su Lietuvos "Caritu" elektroninio pašto adresu caritas@anti-trafficking.lt. Ji teigė išdrįsusi kreiptis pagalbos tik perskaičiusi "Kauno dienoje", kad taip atsitiko ne jai vienai, o jos likimo draugėms ne tik pavyko išsigelbėti, bet ir sulaukti labai reikalingos užuojautos. Iki tol ji pagalbos prašyti nedrįso, nes bijojo, kad neišvengs tradicinių tokiais atvejais kaltinimų ir bus besąlygiškai pasmerkta. Moteris abejojo, kad ja patikės artimieji, juo labiau policija. Tačiau po publikacijos suprato, kad yra organizacija, galinti padėti patekus į tokius spąstus.

Pasigailėjo, kad pagailėjo

Lietuvė prisipažino susiviliojusi vienos interneto svetainės skelbimu apie siūlomą fiktyvios santuokos sandėrį – jai, nerandančiai darbo, labai reikėjo pinigų. Be to,  nuoširdžiai pagailo šį skelbimą parašiusio pakistaniečio, kuris guodėsi, kad tėvynėje yra persekiojamas dėl savo įsitikinimų ir dėl to skubiai turėjęs ją palikti. Geriausias būdas tai padaryti – patekti į Europą, o lengviausias kelias – vesti ES pilietę.

Galiausiai jie susitiko Londone, kur ir įvyko fiktyvi santuoka. Tačiau po jos sutuoktinis staiga iš malonaus ir jausmingo vyro virto sunkiai nuspėjamu monstru. Pakistanietis ne tik atėmė lietuvės asmens dokumentus, įkalindamas tarp keturių sienų ir niekur neišleisdamas, bet ir pradėjo smurtauti. Smurto protrūkiai vis dažnėjo.

Griebėsi šiaudo

Tai truko apie porą savaičių, kol lietuvei per laimingą atsitiktinumą pavyko pasprukti. Ji be dokumentų ir pinigų prisiglaudė pas Londone gyvenančią pažįstamą. Vis dėlto įtampa neatlėgo, nes nenuspėjamo būdo sutuoktinis žinojo jos namų adresą Lietuvoje, o tai vertė baimintis dėl artimųjų saugumo. Kaip tik tuo metu įsibaiminusi moteris perskaitė internetinę minėto "Kauno dienos" straipsnio, kuriame buvo rašoma apie fiktyvias santuokas ir jose slypinčius pavojus, versiją.

Galiausiai, įveikusi kaustančią baimę ir persekiojantį gėdos jausmą, ji ryžosi kreiptis pagalbos į Lietuvos "Caritą", kurio koordinates taip pat surado internete. Įstaigos darbuotojos atsakė nedelsdamos – paragino apsišarvuoti kantrybe ir neprarasti vilties. O pačios internetu susisiekė su partneriais iš Londono kriminalinės policijos.

Jau kitą dieną nelaimėlė buvo saugi. Londono policija šiam įvykiui skiria daug dėmesio, nes kovą su fiktyviomis santuokomis prilygina terorizmo prevencijai ir laiko tai viena iš prioritetinių savo veiklos krypčių.

Pavyzdinė operacija

Sėkmingai išsigelbėjusi kaunietė – dar Londone, tačiau jau nesibaimina dėl savo likimo. Vyksta intensyvus ikiteisminis tyrimas.

Tai – jau ne pirma bendra Lietuvos "Carito" ir Anglijos policijos operacija gelbstint į panašius spąstus patekusias lietuvaites. Pernai taip pat operatyviai buvo išgelbėta į seksualinę vergiją Londone patekusi mergina iš vieno mažo Lietuvos miestelio. Ji irgi  buvo laikoma po devyniais užraktais specialiai išnuomotame bute.

Nelaimės ištiktoji prisiminė žinanti rajono socialinės darbuotojos, su kuria buvo tekę bendrauti, telefono numerį. Daugiau apgaule į Angliją atviliota mergina neturėjo kam paskambinti. Tačiau, susisiekusi su ne kartą apie panašius spąstus perspėjusia socialine darbuotoja, skambinusioji negalėjo pasakyti, kur yra įkalinta. Bendromis pastangomis pavyko išsiaiškinti tik tai, kad pro langą ji mato kinų restorano iškabą. Tai ir buvo kabliukas, už kurio pavyko užsikabinti.

Iškabos turinį socialinė darbuotoja perpasakojo Lietuvos "Carito" programos "Pagalba prostitucijos ir prekybos žmonėmis aukoms" vadovei Kristinai Mišinienei. Pastaroji skubiai susisiekė su jau minėtais Londono kriminalinės policijos partneriais, kurie sugebėjo nustatyti, kuriame šiaurinio Londono bute lietuvaitė įkalinta. Po pusantros valandos ji buvo išlaisvinta.

Pradėjo veikti SOS numeris

Minėti atvejai įkvėpė įsteigti visą parą veikiantį programos "Pagalba prostitucijos ir prekybos žmonėmis aukoms" SOS numerį (+370 679 61 617), kuriuo ketinama teikti pagalbą ne tik Lietuvoje, bet ir už jos ribų.

Specialistų komanda, kurią sudaro socialinė darbuotoja, psichologė ir teisininkas, jau konsultuoja nukentėjusiuosius nuo įvairių prekybos žmonėmis formų – prostitucijos, fiktyvių santuokų ar panašių seksualinio išnaudojimo atvejų, išnaudojimo priverstiniam darbui ir nusikaltimams daryti, taip pat pabėgusius nepilnamečius.

Kviečiami šiuo numeriu skambinti ir šeimų nariai bei bet kokių tarnybų atstovai, turintys įtarimų apie galimus tokio išnaudojimo, smurto ar apgavystės atvejus.
"Mes visada akcentuojame, kad niekada nereikia nuleisti rankų", – teigia K.Mišinienė.

Skaičiai pribloškia

2011 m. Jungtinėje Karalystėje užfiksuota 110 fiktyvių lietuvių ir pakistaniečių santuokų. Tai 2012 m. tyrimo apie fiktyvias santuokas – kaip vieną nelegalios migracijos kanalų, pirmą kartą atlikto ES, taip pat ir – ir Lietuvoje, duomenys.

Konstatuota, kad Airijoje lietuvės, kaip ir latvės, dažniausiai fiktyvias santuokas sudaro su pakistaniečiais, išeiviais iš Bangladešo ir indais. O absoliutūs lyderiai ES, labiausiai linkę į tokias santuokas užsienyje, yra lietuviai, latviai ir lenkai.