Neturintys asmens tapatybės dokumento galės pateikti moksleivio pažymėjimą. Papildomas sistemos funkcionalumas pradės veikti nuo  vasario 3 dienos.

Nuo sausio 27 d. 10 val. ryto keliantis per Kuršių marias, visiems asmenims, turintiems teisę į bilieto kainos kompensavimą, prieš įeinant (įvažiuojant) į bendrovės „Smiltynės perkėla“ keltą, reikės pateikti asmens tapatybę įrodantį dokumentą ir nebereikės išsiimti „fizinių“ leidimų.  

Pasak Kelių direkcijos vadovo Vitalijaus Andrejevo, įstatymo nuostatos dėl teisės gauti kompensaciją už perkėlimą per Kuršių marias išliko tokios pačios. Kelių direkcijos ir bendrovės „Smiltynės perkėla“ taikydamos naujas technologijas automatizavo kompensavimo procesą ir  asmenims, kurie keliasi, nebereikės išsiimti leidimų.

„Atnaujinus sistemą, bendrovė teiks pagalbą keleiviams naudojantis nauja sistema. Prašome keleivių kantrybės pereinamuoju laikotarpiu. Tikimės, kad įdiegti technologiniai patobulinimai ilgainiui suteiks daugiau komforto keleiviams“, – kalbėjo „Smiltynės perkėlos“ generalinis direktorius Mindaugas Čiakas.

Moksleivių, kurie yra Kuršių nerijos gyventojai, tėvai, globėjai, norintys, kad jų vaikai naudotųsi bilieto kainos persikėlimo per Kuršių marias kompensavimu pateikus moksleivio pažymėjimą, Kelių direkcijai turės pateikti nustatytos formos prašymą ir moksleivio pažymėjimo kopiją, kad būtų įtraukti į elektroninį sąrašą. Kelių direkcija moksleivius į sąrašą įtrauks per 3 darbo dienas nuo dokumentų gavimo. Moksleiviai, kurie yra Kuršių nerijos gyventojai, galės būti keliami ir pateikus asmens tapatybės dokumentą. Vaikai iki 7 metų amžiaus keliami nemokamai.

Keleiviai, turintys teisę į kompensuojamą perkėlimą, prieš keliantis keltu, asmens tapatybės dokumentą turės nuskanuoti praeidami pro vartelius arba pateikti kasoje. Transporto priemonių valstybiniai numeriai bus nuskaitomi automatiniu būdu elektroninėmis priemonėmis arba pateikus transporto priemonės registracijos liudijimą kasoje.

Atvejais, kai nėra galimybės automatiniu būdu informacijos patikrinti duomenų registruose, keleiviai galės įprasta tvarka įsigyti bilietą kasoje, kurį spaudu ir parašu patvirtins bendrovės „Smiltynės perkėla“ atstovas. Tuomet keleivis turės kreiptis į Kelių direkciją dėl bilieto kainos kompensavimo. Kelių direkcija, gavusi nurodytus dokumentus, ne vėliau kaip per 14 darbo dienų patikrins gautų duomenų teisingumą ir įpareigos „Smiltynės perkėlą“, gavus bilieto originalą, asmeniui kompensuoti transporto priemonės ar keleivio bilieto kainą. Tais atvejais, kai keleiviai neturės su savimi asmens tapatybę patvirtinančio dokumento, bet turi teisę į kompensavimą, gali kreiptis analogiška tvarka.

Kelių direkcija primena, kad transporto priemonei persikėlimo per Klaipėdos valstybinio jūrų uosto akvatoriją į Kuršių neriją ir iš Kuršių nerijos bilieto kaina yra kompensuojama tik tada, kai savininkas ar valdytojas (įrašytas transporto priemonės registracijos liudijime) yra gyventojas, kurio deklaruota gyvenamoji vieta yra Kuršių nerijoje arba juridinis asmuo, turintis deklaruotą buveinę Kuršių nerijoje.

„Pabėgėlių ir migrantų, šiemet pasiekusių Europos krantus, skaičius šiandien viršijo 300 tūkst. ribą“, – žurnalistams sakė JT pabėgėlių reikalų agentūros (UNHCR) atstovas Williamas Spindleris (Viljamas Spindleris).

Nors žmonių, smarkiai rizikuojančių plaukti per jūrą palaikiais laivais ir pripučiamomis valtimis, šiemet buvo mažiau, žuvusiųjų skaičius išaugo.

2016 metai jau dabar yra „pražūtingiausi Viduržemio jūroje“, pridūrė agentūra.

2016 metais gauta informacijos apie 3 211 žuvusių arba dingusių Viduržemio jūroje migrantų. Šis skaičius tik 15 proc. mažesnis, palyginti su visų praėjusių metų aukų skaičiumi (3 771), sakoma UNHCR pranešime.

Dviejose Europos valstybėse, į kurias patenka didžioji dauguma migrantų – Graikijoje ir Italijoje – stebimi skirtingi modeliai.

Anot UNHCR, į Italiją šiemet atvyko 130 411 migrantų. Per tą patį laikotarpį 2015 metais Italijos krantus pasiekė 132 tūkst. migrantų.

Tačiau Graikijoje pastebima 57 proc. mažiau atvykimų. Atvykėlių sumažėjo kovą įsigaliojus ES ir Turkijos sutarčiai dėl migrantų srautų per Viduržemio jūrą ribojimo.

Apie pusė migrantų ir pabėgėlių, šiemet pasiekusių Graikijos krantus, buvo sirai, nurodė UNHCR.

Per pastarąjį mėnesį girdėjome įvairių raginimų ir kvietimų: pasauliniu finansų centru norėtų tapti ir Paryžius, ir Frankfurtas, ir Dublinas. Liuksemburgo finansų ministras taip pat teigia, kad jo šalis yra „akivaizdus pasirinkimas“ persikeliančiam finansų centrui. O jų diskusijas tik sustiprino iškart po „Brexit“ pasirodę keleto Londono bankų pranešimai apie planus perkelti dalį darbo vietų kitur.

Politikai, norintys finansų centro savo šalies sostinėje, neapsiriboja kvietimų, išdėstančių, kodėl Londono bankams ir investicinėms įmonėms turėtų būti labai puiku veiklą perkelti į, pavyzdžiui, Paryžių, siuntimu. Jie užsimena apie realius mokesčių pakeitimus.

Prancūzijos ministras pirmininkas Manuelis Vallsas kalba apie ypatingą mokestinį režimą užsienio kapitalo bendrovėms, atlygio apmokestinimo lengvatas finansinio sektoriaus darbuotojams ir pelno mokesčio mažinimą. Net atmetus argumentą dėl to, kaip premjeras paaiškintų kitiems verslo sektoriams, kodėl būtent finansų sektoriaus darbuotojų pajamos yra apmokestinamos mažiau arba apskritai atleidžiamos nuo mokesčių, turint galvoje socialistines nuotaikas Prancūzijos darbo rinkoje, šios priemonės bus nepakankamos įtikinti Londono Sitį susikrauti lagaminus ir persikelti į kitą Lamanšo pusę.

Prancūzijos ministro pirmininko kolega, Liuksemburgo finansų ministras Pierre'as Gramegna, irgi neatsilieka savo tvirtu įsitikinimu, kad būtent Liuksemburgas turėtų tapti naujuoju pasaulio finansų centru. Išties, Liuksemburgas jau yra tapęs investicinių fondų centru ir gali būti laikomas užsienio investuotojų vartais į euro zoną.

Jei tiek daug norinčių tapti nauju sičiu, kaip greitai tai gali įvykti? Iš tiesų, viskas ne taip paprasta. Londonas, kaip ir Honkongas, yra pats brangiausias miestas biuro nuomos požiūriu. Vien išlaidų taupymo prasme, perkelti veiklą iš Londono į, tarkime, Paryžių reikštų maždaug 30 proc. mažesnes išlaidas biurų nuomai.

Frankfurtas šiuo atžvilgiu atrodo dar patraukliau – biuro nuoma šiame mieste vidutiniškai yra daugiau nei 50 proc. pigesnė nei Londone. Tiesą sakant, daug kas Frankfurte arba Paryžiuje yra pigiau nei Londone: būsto nuoma darbuotojams miesto centre, restoranai verslo pietums ir vakarienėms. Ir dar daug kas yra geriau kitur, nei Londone – Liuksemburgas yra viena saugiausių pasaulio valstybių, Paryžiuje šilčiau ir saulė dažniau šviečia garsiuosiuose Paryžiaus „Roland Garros“ teniso kortuose, nei Londono „Wimbledon“. Tačiau, jei kalbėtume apie kalbą... Anglakalbei finansų bendruomenei Paryžius ar Frankfurtas nėra pačios mieliausios alternatyvos.

Šiame kontekste pamokų galima paieškoti Honkonge. Kuomet Didžioji Britanija perdavė Honkongo suverenitetą Kinijai 1997 m., pasibaigus 99 metus trukusiam Didžiosios Britanijos dominavimui, Kinija siekė finansų centru paversti Šanchajų. Tačiau, kad ir koks stiprus Šanchajus tapo per pastaruosius du dešimtmečius, jis lieka iš esmės į šalies vidaus investuotojus orientuotas finansinis centras. Tuo tarpu Honkongas išlaikė tarptautinį statusą ir lieka vienas svarbiausių pasaulio finansų centrų. Net ir su pirmaujančia vieta pagal biurų nuomos brangumą.

Perkelti rinką kitur yra anaiptol ne taip paprasta, kaip perkelti įmonės veiklą. Sprendimui perkelti įmonę gali daryti ir daro įtaką, pavyzdžiui, pigesnė biuro nuoma, žemesnis darbo užmokesčio lygis.

Geras pavyzdys yra ir Lietuva, kuomet pastarieji aspektai ir palanki darbo rinkos konjunktūra kviečia įmones, tarp jų – finansų institucijas, bankus perkelti kai kurias veiklos sritis į Lietuvą. Tačiau perkelti rinką reiškia daug daugiau. Rinka apima visą konjunktūrą, kurios reikia jai egzistuoti. Vienas iš pagrindinių šiuolaikinių verslo saitų bruožų yra tai, kad globalios įmonės jau dabar yra išties globalios ir naudojasi skirtingose valstybėse veikiančių įmonių, teikiančių teisines, apskaitos, IT, verslo konsultacijas, paslaugomis.

Tuo tarpu finansų centras reiškia nesuskaičiuojamus ryšius tarp įvairių kompetencijų centrų, išskirtinių ekspertų ir jų grupių, galiausiai tai reiškia itin svarbius ir tvirtus verslo saitus tarp specialistų, verslininkų, nuomonės lyderių. Visa tai perkelti taip, kad tas pats mechanizmas sklandžiai veiktų kitoje vietoje, sunkiai įmanoma. Londono Sitis yra daugiau nei finansinių institucijų susibūrimo ir veikimo vieta. Londonas yra įvairiapusės traukos vieta, o trauką ir charizmą supakuoti ir perplukdyti į kitą krantą yra praktiškai neįmanoma. Labai tikėtina, kad Didžiajai Britanijai pasitraukiant iš ES, vyks tam tikrų finansinių funkcijų, susijusių su euru, perkėlimas į kontinentinę Europą – kiek verslo logika ir ekonominiai principai diktuos tokį sprendimą. Tačiau Londono Sitis ir toliau liks pasaulinės svarbos finansų centru.