„Turime gintis nuo susiskaldymo iš vidaus ir iš išorės. Esu tikra, kad turime jėgų tai padaryti, ir tai yra užduotis, kurią sau iškėliau“, – sakė ji Berlyne, patvirtindama savo kandidatūrą po susitikimo su savo centro dešiniąja partija Krikščionių demokratų sąjunga (CDU).

Europos Parlamento U. von der Leyen buvo išrinkta EK vadove 2019 metais.

Per šį laikotarpį įvyko „Brexitas“, koronaviruso pandemija ir prasidėjo Rusijos invazija į proeuropietišką kaimynę Ukrainą.

Hendrikas Wuestas (Hendrikas Viustas), vienas svarbiausių 65-erių U. von der Leyen CDU partijos Vokietijoje veikėjų, kiek anksčiau teigė, kad jos pateikta paraiška vėl kandidatuoti į EK pirmininko kėdę bus labai reikalinga konstanta šiuo neramiu laikotarpiu.

„Antroji kadencija būtų stabilumo ženklas, kuris dar labiau reikalingas šiuo metu, kai mūsų europinės vertybės puolamos iš visų pusių“, – sakė jis naujienų svetainei „Politico“.

Kovo 6–7 dienomis Bukarešte vyksiančiame susitikime platesnis bloko konservatorių aljansas – EP Europos liaudies partijos frakcija, kuriai vadovauja Manfredas Weberis (Manfredas Vėberis) – turi paskelbti ją pagrindine kandidate į šį postą.

U. von der Leyen, buvusios Vokietijos kanclerės Angelos Merkel globotinė, dirbusi ministre visuose keturiuose jos ministrų kabinetuose, yra pirmoji moteris, vadovaujanti EK.

Antrosios kadencijos metu U. von der Leyen komisija greičiausiai susidurtų su pasikeitusia politine aplinka.

Rinkėjų apklausos rodo, kad birželio 6–9 dienomis vyksiančiuose Europos Parlamento rinkimuose kraštutinių dešiniųjų, prieš imigrantus nusistačiusių partijų atstovai visoje Europoje gaus daugiau vietų, todėl įstatymų leidžiamasis organas pakryps į dešinę.

Tai gali sulėtinti ES Žaliojo kurso, kurį U. von der Leyen buvo paskelbusi savo pirmosios kadencijos kertiniu akmeniu, pereinamojo laikotarpio pažangą. Tai taip pat gali padidinti Europos įstatymų leidėjų, simpatizuojančių Donaldui Trumpui (Donaldui Trampui), jei jis grįžtų į Baltuosius rūmus, būrį.

Tvirta parama Ukrainai

ES įstatymų leidėjas Danielis Caspary (Danielis Kasparis) iš CDU partijos pareiškė tikintis, kad jos prioritetai pasikeis ir bus daugiau nuolaidų Europos šalių ūkininkams, nors jos parama Ukrainai ir sankcijoms Rusijai greičiausiai išliks.

Savaitgalį vykusioje Miuncheno saugumo konferencijoje U. von der Leyen, pabrėždama, kad labai svarbu tvirtai palaikyti Kyjivą, sakė, jog tai „kur kas daugiau nei Rusijos ir Ukrainos klausimas“.

„Tai klausimas, ar demokratijos pasauliniu mastu nugalės, ar sugebėsime apginti ir apsaugoti savo vertybes. Ir atsakymas turi būti teigiamas“, – pabrėžė ji.

Atsižvelgiant į tai, kad kita jos kadencija gali sutapti su D. Trumpo, kuris sukėlė nerimą NATO sąjungininkėms, pagrasinęs apleisti Aljanso šalis, nevykdančias savo finansinių įsipareigojimų, sugrįžimu į Baltuosius rūmus, U. von der Leyen taip pat pabrėžė, kad svarbu kurti stiprią Europą.

Blokas turi padidinti savo gynybos išteklius – padidinti išlaidas gynybos pramonei ir užtikrinti, kad gamyba būtų vykdoma Europoje, kad milijardai mokesčių mokėtojų lėšų būtų skiriami įmonėms, kurios kuria darbo vietas žemyne.

U. von der Leyen taip pat pareiškė, kad ES svarstytų galimybę įsteigti naują gynybos komisaro pareigybę pramoniniams gynybos politikos aspektams prižiūrėti, jei ji užsitikrintų naują kadenciją.

„Ir iš kur jis ar ji bus, dar nėra aišku, bet, žinoma, manau, kad Vidurio ir Rytų Europos šalims labai svarbu turėti gerus portfelius, o šis portfelis yra geras“, – sakė ji.

Europarlamentarė V. Blinkevičiūtė penktadienį pareiškė apsisprendusi dalyvauti šį pavasarį vyksiančiuose LSDP pirmininko rinkimuose. Politikės teigimu, laimėjusi rinkimus ji neskubėtų atsisakyti europarlamentarės mandato.

„Aš esu įsitikinusi, kad dirbant atsakingai, aukojant save ir naudojant nuotolinį darbą – viską iš tikrųjų galima suderinti. Tikrai nenoriu nieko apgaudinėti ir aš tikrai šiame etape stengsiuosi suderinti, o ateityje laikas parodys“, – Eltai penktadienį teigė politikė.

Pasak jos, į partijos pirmininko rinkimus ji eina su žinia, kad pastaruosiuose Seimo rinkimuose nesužibėjusiai LSDP būtina patikėti savo jėgomis.

„Mūsų socialdemokratų partija yra stipri partija. Reikia tik to, kad mes patikėtume savo jėgomis. Mano pagrindinė žinia yra tai, kad mes socialdemokratai, esame moderni, europietiška kairioji partija, kuri reikalinga Lietuvos žmonėms“, – sakė politikė.

Europarlamentarė pažymėjo, kad jos požiūriu, LSDP yra vienintelė europietiškus „standartus“ atitinkanti kairioji jėga Lietuvoje, mat žmogaus teisių klausimais, nė viena kita kairiąja besivadinanti partija nekalba progresyviai.

„Išskyrus LSDP aš tikrai nematau Lietuvoje kitos europietiškos, progresyvios, modernios kairiosios jėgos“, – teigė V. Blinkevičiūtė.

„Man sunku suvokti, kad Lietuvoje yra daugiau kairiųjų partijų. Gal aš kažko nesuprantu... Gal kai mes kalbame apie socialinius ir ekonominius dalykus – tuomet gal kažką ir atrasčiau, kad kažkas bandė šioje srityje perimti iš socialdemokratų tam tikras idėjas ir jas įgyvendinti. Tačiau žmogaus teisių srityje – tai tikrai nėra centro kairės partijos“, – teigė ji.

Kaip LSDP turėtų dirbti opozicijoje yra diskusijų reikalaujantis klausimas

V. Blinkevičiūtė labai skeptiškai atsiliepė apie „socialdarbiečių“ lyderio Gedimino Kirkilo išsakytą mintį, kad po to, kai 2020 m. dešinieji suformavo valdžią Lietuvoje, centro kairės partijos privalo vienytis. Kaip sausio mėnesį Eltai sakė G. Kirkilas, tam, kad kairieji Lietuvoje vėl galėtų formuoti valdžią, į LSDP ne tik turėtų grįžti „socialdarbiečiai“, tačiau į vieningą darinį turėtų įsijungti ir „valstiečiai“.

„Aš manau, kad Gediminas Kirkilas čia šiaip paprovokavo ir, tiesą pasakius, šiek tiek nusikalbėjo. Te atleidžia man Gediminas, bet aš tikrai netikiu, kad taip bus ir to tikrai visiškai nereikia. Nežinau, kodėl jam kilo tokia utopinė ir niekam nereikalinga mintis“, – sakė V. Blinkevičiūtė.

Politikė atsargiai kalbėjo ir apie glaudesnį opozicinių jėgų bendradarbiavimą Seime. „Valstiečių“ lyderis Ramūnas Karbauskis ne kartą yra užsiminęs laukiąs LSDP pirmininko rinkimų, po kurių būtų galima aiškiau struktūruoti kol kas nesėkmingą Seimo opozicinių jėgų bendradarbiavimą. V. Blinkevičiūtės teigimu, kaip turėtų atrodyti opozicinių jėgų vienybė – diskusijų reikalaujantis klausimas.

„Tai nėra tokie paprasti dalykai. Reikia labai daug ką išdiskutuoti. Matyti ir skirtumus, ir panašumus, kur mes galime ieškoti sprendimų“, – teigė ji.

Po socialdemokratams nesėkmingų Seimo rinkimų kilus partijos narių nepasitenkinimui, nuo 2017 m. LSDP vadovavęs Gintautas Paluckas atsistatydino iš pirmininko pareigų. Pasitraukdamas iš užimto posto partijoje jis siūlė V. Blinkevičiūtę paskirti laikinąja LSDP vadove. Tačiau LSDP taryba nusprendė, kad laikinai partijai vadovaus Jonavos meras Mindaugas Sinkevičius.

Jis yra viešai tvirtinęs, kad vadovauti socialdemokratams nesieks ir kad pavasarį vyksiančiuose partijos pirmininko rinkimuose nedalyvaus.

Tuo metu europarlamentaras Juozas Olekas dar sausį pareiškė, kad sieks tapti naujuoju LSDP vedliu.

Partijos pirmininko posto siekti taip pat ketina Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) docentas Liutauras Gudžinskas.

LSDP pirmininko rinkimų pirmasis turas vyks balandžio 22–25 dienomis, jis renkamas 2 metų kadencijai.

LSDP skyriai kandidatus užimti partijos pirmininko kėdę galės kelti iki kovo 28 d. Iš viso yra 60 partijos skyrių.