Ursula von der Leyen (Urzula fon der Lajen) pirmadienį paskelbė sieksianti antrosios kadencijos Europos Komisijos pirmininko poste, pažadėdama ginti bloką nuo jėgų, siekiančių jį suskaldyti.

„Turime gintis nuo susiskaldymo iš vidaus ir iš išorės. Esu tikra, kad turime jėgų tai padaryti, ir tai yra užduotis, kurią sau iškėliau“, – sakė ji Berlyne, patvirtindama savo kandidatūrą po susitikimo su savo centro dešiniąja partija Krikščionių demokratų sąjunga (CDU).

Europos Parlamento U. von der Leyen buvo išrinkta EK vadove 2019 metais.

Per šį laikotarpį įvyko „Brexitas“, koronaviruso pandemija ir prasidėjo Rusijos invazija į proeuropietišką kaimynę Ukrainą.

Hendrikas Wuestas (Hendrikas Viustas), vienas svarbiausių 65-erių U. von der Leyen CDU partijos Vokietijoje veikėjų, kiek anksčiau teigė, kad jos pateikta paraiška vėl kandidatuoti į EK pirmininko kėdę bus labai reikalinga konstanta šiuo neramiu laikotarpiu.

„Antroji kadencija būtų stabilumo ženklas, kuris dar labiau reikalingas šiuo metu, kai mūsų europinės vertybės puolamos iš visų pusių“, – sakė jis naujienų svetainei „Politico“.

Kovo 6–7 dienomis Bukarešte vyksiančiame susitikime platesnis bloko konservatorių aljansas – EP Europos liaudies partijos frakcija, kuriai vadovauja Manfredas Weberis (Manfredas Vėberis) – turi paskelbti ją pagrindine kandidate į šį postą.

U. von der Leyen, buvusios Vokietijos kanclerės Angelos Merkel globotinė, dirbusi ministre visuose keturiuose jos ministrų kabinetuose, yra pirmoji moteris, vadovaujanti EK.

Antrosios kadencijos metu U. von der Leyen komisija greičiausiai susidurtų su pasikeitusia politine aplinka.

Rinkėjų apklausos rodo, kad birželio 6–9 dienomis vyksiančiuose Europos Parlamento rinkimuose kraštutinių dešiniųjų, prieš imigrantus nusistačiusių partijų atstovai visoje Europoje gaus daugiau vietų, todėl įstatymų leidžiamasis organas pakryps į dešinę.

Tai gali sulėtinti ES Žaliojo kurso, kurį U. von der Leyen buvo paskelbusi savo pirmosios kadencijos kertiniu akmeniu, pereinamojo laikotarpio pažangą. Tai taip pat gali padidinti Europos įstatymų leidėjų, simpatizuojančių Donaldui Trumpui (Donaldui Trampui), jei jis grįžtų į Baltuosius rūmus, būrį.

Tvirta parama Ukrainai

ES įstatymų leidėjas Danielis Caspary (Danielis Kasparis) iš CDU partijos pareiškė tikintis, kad jos prioritetai pasikeis ir bus daugiau nuolaidų Europos šalių ūkininkams, nors jos parama Ukrainai ir sankcijoms Rusijai greičiausiai išliks.

Savaitgalį vykusioje Miuncheno saugumo konferencijoje U. von der Leyen, pabrėždama, kad labai svarbu tvirtai palaikyti Kyjivą, sakė, jog tai „kur kas daugiau nei Rusijos ir Ukrainos klausimas“.

„Tai klausimas, ar demokratijos pasauliniu mastu nugalės, ar sugebėsime apginti ir apsaugoti savo vertybes. Ir atsakymas turi būti teigiamas“, – pabrėžė ji.

Atsižvelgiant į tai, kad kita jos kadencija gali sutapti su D. Trumpo, kuris sukėlė nerimą NATO sąjungininkėms, pagrasinęs apleisti Aljanso šalis, nevykdančias savo finansinių įsipareigojimų, sugrįžimu į Baltuosius rūmus, U. von der Leyen taip pat pabrėžė, kad svarbu kurti stiprią Europą.

Blokas turi padidinti savo gynybos išteklius – padidinti išlaidas gynybos pramonei ir užtikrinti, kad gamyba būtų vykdoma Europoje, kad milijardai mokesčių mokėtojų lėšų būtų skiriami įmonėms, kurios kuria darbo vietas žemyne.

U. von der Leyen taip pat pareiškė, kad ES svarstytų galimybę įsteigti naują gynybos komisaro pareigybę pramoniniams gynybos politikos aspektams prižiūrėti, jei ji užsitikrintų naują kadenciją.

„Ir iš kur jis ar ji bus, dar nėra aišku, bet, žinoma, manau, kad Vidurio ir Rytų Europos šalims labai svarbu turėti gerus portfelius, o šis portfelis yra geras“, – sakė ji.