Šalies prezidentas Emmanuelis Macronas (Emaniuelis Makronas) priėmė jos atsistatydinimą, sakoma pareiškime.

Žinutėje socialiniame tinkle „X“ jis padėkojo E. Borne už „darbą mūsų tautos labui, kuris kiekvieną dieną buvo pavyzdingas“, aiškiai nepaminėdamas jos atsistatydinimo.

Pastaruosius keturis dešimtmečius žurnalistai galėjo dirbti Eliziejaus rūmuose spaudos atstovams skirtose patalpose, kur jie apžvelgdavo spaudos konferencijas, užsienio lyderių vizitus ir kitus renginius.

Naujienų agentūra AFP ir kitos agentūros juose turėjo nuolatines darbo vietas. Kadangi spaudos kambario langai išeina į pagrindinį kiemą, reporteriai galėjo stebėti, kas atvyksta susitikti su prezidentu.

Tačiau E. Macrono patarėja komunikacijai Sibeth Ndiaye (Sibet Ndiaje) žurnalistus informavo, kad prezidentūra nusprendė perkelti spaudos kambarį į priestatą toje pačioje gatvėje, „kad jis būtų didesnis“.

Iš dabartinių patalpų žurnalistai turėtų išsikelti iki vasaros, pridūrė ji.

Paklausta, ar E. Macronas bando „atsikratyti spaudos“, S. Ndiaye atsakė, kad „prezidentas neturi tokio ketinimo“.

Gegužę prezidentu tapęs E. Macronas neslėpė savo trokšimo iškeldinti žurnalistus iš pagrindinio Eliziejaus rūmų pastato, tačiau šio plano įgyvendinimas buvo atidėtas, nes sukėlė didžiulį žiniasklaidos atstovų nepasitenkinimą.

Dabartiniame spaudos kambaryje bus įrengtas prezidento patarėjų susirinkimų kambarys, sakė S. Ndiaye. Ji patikino, kad toks sprendimas buvo priimtas dėl „praktinių priežasčių“.

Tai vienas iš virtinės ženklų, rodančių, kad E. Macronas ketina laikyti žiniasklaidą ant gerokai trumpesnio pavadžio nei tai darė jo pirmtakas paskalų nevengęs Francois Hollande'as (Fransua Holandas).

F. Hollande'as nuolat „neoficialiai“ pasikalbėdavo su žurnalistais, kol pagaliau jo kadencijos pabaigoje pasirodė knyga „Un président ne devrait pas dire ça“ (Pezidentas neturėtų taip kalbėti), paremta prezidento pokalbiais su dviem politikos žurnalistais.

Per dvi valandas trukusią spaudos konferenciją antradienį E. Macronas aptarė visa virtinę klausimų, tačiau paprastai į tokius susitikimus galinčių patekti žiniasklaidos atstovų sąrašas yra griežtai tikrinamas.

Savo prezidentavimo pradžioje E. Macronas sulaukė pašaipų, palyginęs savo kaip prezidento vaidmenį su romėnų dievu Jupiteriu ir išreiškęs norą nesivelti į kasdienines politines rietenas ir taupiai dalinti interviu.

Centro dešiniųjų pažiūrų prezidentas Valery Giscardas dEstaingas (Valeri Žiskaras d'Estenas), prezidentavęs nuo 1974 iki 1981 metų, buvo pirmasis, kuris leido žurnalistams dirbti Eliziejaus rūmuose.

Jo įpėdinis socialistas Francois Mitterrand (Fransua Miteranas), siekdamas didesnio skaidrumo, perkėlė juos į dabartines patalpas, iš kurių žurnalistai gali matyti, kas atvyksta į rūmus ir kas iš jų išeina.

Kaip pranešė Prancūzijos prezidentūra, susitikimas įvyks Estijos sostinėje Taline prieš dviejų dienų viršūnių susitikimą ketvirtadienį, į kurį susirinks 28 ES šalių lyderiai ir kur prancūzų lyderio idėjos tikrai bus nagrinėjamos.

Didžiajai Britanijai ruošiantis trauktis iš Bendrijos, E.Macronas kanclerės A.Merkel palaikymą savo planams supurtyti Europos Sąjungą laiko esminiu; jis siūlo 19 valstybių eurozonai įvesti finansų ministro pareigybę, biudžetą ir parlamentą.

Apie savo pertvarkytos Europos viziją kalbėdamas antradienį Sorbonos universitete Paryžiuje, E.Macronas Europos Sąjungą vadino „per silpna, per lėta ir pernelyg neefektyvia“.

Jis ragino Europos valstybes tampriau susieti savo ekonomikas, vyriausybes ir kariuomenes, siūlydamas bendras gynybos pajėgas, naujas agentūras, kurios rūpintųsi prieglobsčio prašytojų problema, inovacijomis ir mokesčių reformos klausimais.

Vakare Taline numatytas abiejų lyderių susitikimas vyks ketvirtadienį prieš vakarienę, per kurią 28 valstybių vadovai turės galimybę „atvirai ir neformaliai“ diskusijai, taip sakė Europos Vadovų tarybos pirmininkas Donaldas Tuskas .

Trečiadienį Lione su Italijos ministru pirmininku Paolo Gentiloni (Paolu Džentiloniu) susitinkantis E.Macronas liks čia iki ketvirtadienio.

Prezidentūros atstovas sakė, kad Prancūzija vietoje to nagrinės galimybę įkurti pirminius identifikacijos ir registravimo centrus Libijoje, Nigerijoje ir Čade.

Jis taip pat nurodė besitikintis, kad migrantų registracijos centrai Libijoje galėtų būti atidaryti artimiausiu metu.

Libija yra pagrindinė šalis, kur plūsta migrantai iš Afrikos. Galutinis jų tikslas – Europa.

E.Macronas teigė, kad migrantų registracijos centrai būtų skirti patikrinti, ar migrantui gali būti suteiktas prieglobstis Prancūzijoje.

Nuo sausio 100 tūkst. migrantų leidosi į pavojingą kelionę jūra ir maždaug 2,3 tūkst. jų nuskendo, nurodo Tarptautinė migracijos organizacija.

Didžioji dauguma migrantų atvyksta į Italiją – arčiausiai Šiaurės Afrikos esančią Europos Sąjungos šalį. Italai jau ne kartą skundėsi, kad kaimyninės šalys nėra solidarios ir nepadeda jiems tvarkytis su pabėgėlių antplūdžiu.

Iš Italijos migrantai dažniausiai plūsta į Prancūziją.