„Niekada nesu bendradarbiavusi su O. Karač“, – trečiadienį po susitikimo su Seimo pirmininke Viktorija Čmilyte-Nielsen žurnalistams sakė S. Cichanouskaja.

„Mes niekada nebendravome“, – pridūrė ji.

S. Cichanouskaja teigė gerai nežinanti O. Karač situacijos, tačiau sakė pasitikinti Lietuvos institucijomis.

Migracijos departamentas praėjusią savaitę atsisakė suteikti prieglobstį O. Karač dėl grėsmių nacionaliniam saugumui.

Sprendimas motyvuotas Valstybės saugumo departamento (VSD) išvada, kad jos gyvenimas šalyje kelia grėsmę nacionaliniam saugumui dėl ryšių su Rusijos žvalgyba.

Visgi tuo pačiu Migracijos departamento sprendimu baltarusei suteiktas laikinas leidimas gyventi Lietuvoje humanitariniu pagrindu, jis galės būti pratęsiamas.

O. Karač šią savaitę patvirtino šiemet pavasarį buvusi VSD pareigūnų įspėta dėl ryšių su Rusijos žvalgyba, tačiau išsamiau to nekomentavo.

Leidimus gyventi Lietuvoje aktyvistė gauna nuo 2014 metų, o prieglobsčio pasiprašė pernai.

„Mūsų namai“ skelbia teikiantys baltarusiams humanitarinę, psichologinę ir kitokią pagalbą tiek jų tėvynėje, tiek Lietuvoje, vykdantys žmogaus teisių pažeidimų stebėseną.

Šią organizaciją Minskas 2022 metais paskelbė ekstremistine, o 2021 metais Baltarusijos KGB O. Karač įtraukė į „teroristų sąrašą.

„Ryte tiesiog prie mūsų namų sprogo raketa. Tai buvo labai baisu. Naktį prieš mes praleidome rūsyje. Kai tai atsitiko, mes iš karto, per valandą, susiruošėme ir išvykome“, – pasakojo jaunasis penkiakovininkas iš Ukrainos Roman Popov.

„Šiuo metu man labai sunku susikaupti, kai girdžiu, kas vyksta su Ukrainos žmonėmis. Daugelis mano artimųjų vis dar gimtinėje“, – kalbėjo jaunasis penkiakovininkas iš Ukrainos Stepan Butenko.

Dabar vaikinai su daugiau nei dvidešimčia savo artimųjų ir kolegų glaudžiasi Kaune, kuriame ne tik gyvena, bet ir treniruojasi.

„Kai čia atvykome, Lietuvos šiuolaikinės penkiakovės federacija suteikė mums visas reikalingas priemones treniruotėms – sportinius batelius, aprangą – beveik viską“, – sakė jaunasis penkiakovininkas iš Ukrainos Ivan Maksymenko.

Jaunuosius sportininkus prižiūrintys Lietuvos treneriai tikina, kad tokioje situacijoje sunkiausia jiems šiuo metu sutelkti visą dėmesį į sportą.

„Šiandien jiems sudėtingiausia yra pasikeitusi aplinka. Kai kuriems dar sudėtingiau, nes gyvena be tėvų arba tik su vienu iš tėvų, tai dažnai mintys būna ne treniruočių procese, o Ukrainoje“, – atviravo šiuolaikinės penkiakovės treneris Paulius Aleksandravičius.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Kartu su sportininkais apsistojo ir keletas artimųjų. Vis dėlto, visi jie viliasi, kad jau netrukus galės grįžti į savo gimtuosius kraštus. „Likimas mus atvedė į Lietuvą, tai yra labai sunki ir sudėtinga tema. Noriu pasakyti, kad ir kaip ten bebūtų, šiuo metu viena mano širdies pusė yra su vaikais, o kita – mano gimtajame Kyjive. Aš manau, kad jame taip pat būčiau naudinga, tačiau čia – vaikai. Man tai – labai sunki tema“, – sakė pabėgėlė iš Ukrainos Viktorija Krasnikova-Gerasymenko.

Lietuvos šiuolaikinės penkiakovės federacija pirmuosius ukrainiečius priėmė vos po poros dienų nuo karo pradžios, Federacijos vadovas iš pradžių juos apgyvendino savo namuose. Vėliau, daugėjant ukrainiečių, buvo rastos naujos vietos apsistoti.

„Geri žmonės leido apsigyventi jų negyvenamame dideliame nuosavame name, kur šiuo metu gyvena penkiolika žmonių. O Lietuvos universiteto bendrabutyje, Kaune, Aušros gatvėje, gyvena dar keturiolika žmonių“, – teigė Lietuvos šiuolaikinės penkiakovės federacijos prezidentas Aistis Baronas.

Pasak federacijos prezidento, didžioji dalis jų priglaustų ukrainiečių, bėgdami iš gimtinės su savimi pasiėmė tik kelis daiktus. „Jei galima taip sakyti, tai 99 proc. atvyko taip, kaip stovi. Tik keli buvo pasirengę – atsivežė špagas, bet šiaip jokio inventoriaus. Apie inventorių nėra ką kalbėti. Žmonės, palikę namus, neturėjo paprasčiausių dalykų“, – kalbėjo A. Baronas.

Vienai jaunai penkiakovininkei Vilniuje padeda ir geriausia praėjusių metų sportininkė, Tokijo olimpiados vicečempionė Laura Asadauskaitė.

Anot jo, tokį įsipareigojimą yra priėmusi Lietuvos Vyriausybės Migracijos komisija.

„Migracijos komisijos sprendimas galioja: iki 30 asmenų, kurie dirbo Afganistane, konkrečiai NATO misijoje, mes įsipareigoję perimti. Bet kol kas nieko konkretaus neturime – pradžioje atrodė, kad bus gana sudėtinga surinkti šalis, kurios priims, bet, atrodo, pildosi: Kanada, kitos šalys nemažai paima“, – BNS sakė ambasadorius.

„800 afganistaniečių dabar yra Kosove ir 150 – Lenkijoje, mes buvome deklaravę, kad mes pasirengę paimti iš Lenkijos“, – kalbėjo jis.

Migracijos komisijos sprendimas galioja: iki 30 asmenų, kurie dirbo Afganistane, konkrečiai NATO misijoje, mes įsipareigoję perimti.

D. Matulionio teigimu, minėtus migrantus po truputėlį išsidalina kitos NATO valstybės, tad „labai didelio spaudimo, prašymo iš partnerių nėra“.

Anot jo, visi migrantai yra patikrinti dėl saugumo ir „tai yra viena saugiausių grupių“, tačiau prieš priimant juos Lietuva dar galės atlikti ir papildomas patikras. Nors Lietuva įsipareigojusi priimti afganistaniečius iš Lenkijos, A. Matulionis sako nemanantis, kad būtų problema perkelti ir dalį esančiųjų Kosove.

Apie šiuos sprendimus pirmasis ketvirtadienį informavo naujienų portalas alfa.lt

Migracijos departamento direktorė Evelina Gudzinskaitė BNS trečiadienį patvirtino, kad 167 afganistaniečiams Lietuva jau suteikė politinį prieglobstį, dar dėl 11 asmenų sprendimas nepriimtas ir yra laukiama informacijos iš kitų institucijų.

Didžioji dalis į Lietuvą atgabentų Afganistano piliečių gyvena Raseiniuose, dalis – Vilniuje.

Iš viso į Lietuvą atvyko apie 180 Lietuvai talkinusių afganistaniečių vertėjų su šeimos nariais, bėgančių nuo jų šalį perėmusių talibų. Afganistaniečiai į Lietuvą atgabenti rugpjūtį, po to, kai Afganistano kontrolę išvykstant paskutiniams JAV kariams perėmė Talibanas, užėmęs sostinę Kabulą, baiminantis susidorojimo.

Kaip pranešė VSAT, automobilis „Volkswagen Passat“ lietuviškais numeriais patikrinimui buvo sustabdytas kelyje Veisiejai – Kučiūnai, ties Petroškų kaimu.

Patikrinę automobilį pasieniečiai jame aptiko aštuonis čečėnų tautybės Rusijos piliečius – keturis nepilnamečius bei po du vyrus ir moteris. Šie užsieniečiai pastaruoju metu laikinai gyveno Užsieniečių registracijos centre Pabradėje ir laukė, kol bus išnagrinėti jų prašymai dėl prieglobsčio Lietuvoje suteikimo.

Pareigūnų manymu, čečėnai ketino per Lenkiją pasiekti kurią nors Vakarų Europos valstybę. Jie važiavo ne tik automobilio salone, bet ir bagažinėje.

Juos gabenęs 35-erių Vilniaus rajono gyventojas buvo uždarytas į areštinę, dėl pasikėsinimo neteisėtai gabenti žmones per valstybės sieną. Pradėtas ikiteisminis tyrimas.

Vairuotojui taip pat skirta penkiolikos eurų bauda už tai, kad automobiliu vežė daugiau asmenų, nei leidžiama.

Čečėnai iš pradžių buvo laikinai apgyvendinti Kalvarijos pasienio užkardoje, o vėliau grąžinti į VSAT Užsieniečių registracijos centrą Pabradėje.

Kaip pranešė Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT), Aleksandro Barausko pasienio užkardos pareigūnai ką tik sieną su Baltarusija kirtusius migrantus sulaikė ties Rokų kaimu.

Griovyje nuo pasieniečių slėpęsi užsieniečiai prisistatė Jemeno piliečiais, tačiau asmens dokumentų neturėjo. Du iš jų nurodė esantys 22-ejų, vienas – 24 metų amžiaus. Su savimi jie nešėsi kuprines su asmeniniais daiktais, du iš jų kalbėjo angliškai.

Sulaikytieji laikinai buvo apgyvendinti A. Barausko užkardoje, apie pateiktus prieglobsčio prašymus informuotas Migracijos departamentas bei Lietuvos Raudonojo Kryžiaus draugija.

Gavus migrantų COVID-19 testų rezultatus bus sprendžiamas klausimas dėl jų apgyvendinimo vietos.

Dėl neteisėto valstybės sienos perėjimo VSAT Varėnos pasienio rinktinėje pradėtas ikiteisminis tyrimas.

Pirmadienį VSAT Varėnos pasienio rinktinės Purvėnų pasienio užkardos pareigūnai ties Varėnos rajono savivaldybės Aladiškių kaimu užfiksavo, kaip miškingoje vietoje trys asmenys iš Baltarusijos pusės priėjo prie sienos linijos su Lietuva. Netrukus pažeidėjai ją kirto ir nuskubėjo į Lietuvos gilumą.

Be VSAT patrulių, persekiojime dalyvavo ir kinologas su vokiečių avigane Astra. Netrukus Šalčininkų rajono Daugidonių kaimo ribose trys įtariami pažeidėjai buvo sulaikyti.

Vyras ir du paaugliai šiek tiek kalbėjo slaviškai. Jie prisistatė Tadžikistano piliečiais, tėvu ir sūnumis. Asmenys turėjo savo šalies pasų kopijas.

Vietovę, kurioje buvo sulaikyti įtariami sienos pažeidėjai, patikrinęs Purvėnų užkardos kinologas su tarnybiniu šunimi daugiau nieko įtartino neaptiko.

Užsieniečiai pateikė prašymus Lietuvoje suteikti prieglobstį. Juos pasieniečiai pristatė į Šalčininkų kontrolės punktą, kur yra specialios prieglobsčio prašytojams skirtos patalpos. VSAT Varėnos pasienio rinktinės Migracijos skyriaus pareigūnai pradėjo pirminius prieglobsčio suteikimo procedūros veiksmus. Apie tai informuotas Migracijos departamentas, kuris nagrinėja tokius prieglobsčio prašymus.

Užsieniečiams bus atliekami testai dėl COVID-19. Gavus tyrimų rezultatus bus sprendžiamas klausimas dėl jų apgyvendinimo vietos.

„Dėstytoju dirbau daugiau nei 15 metų, planuoju ir toliau užsiimti mokslu“, – ketvirtadienį BNS sakė D. Bučenkovas.

„Mano lietuvių kalba šiuo metu nėra pakankamai gera, kad dėstyčiau universitete. Po to, kai išmoksiu kalbą, galima bus spręsti, kuriame universitete dėstyti“, – pridūrė jis.

Migracijos departamentas pirmadienį nusprendė suteikti jam politinį prieglobstį. Jis konstatavo, kad D. Bučenkovo baudžiamasis persekiojimas dėl dalyvavimo proteste 2012 metais yra politinio pobūdžio.

D. Bučenkovas teigė Lietuvą pasirinkęs dėl jos griežtos politikos Kremliaus atžvilgiu ir rusų kalbą suprantančios visuomenės.

Jis Rusijoje teisiamas dėl dalyvavimo 2012 metų opozicijos proteste Maskvos Bolotnajos aikštėje, pasibaigusiame susirėmimais tarp aktyvistų ir policijos.

Vykstant ikiteisminiam tyrimui, D. Bučenkovas buvo suimtas 2015 metų gruodį ir už grotų praleido 15 mėnesių.

Pradėjus bylą nagrinėti teisme, 2017 metų kovą jam paskirtas namų areštas.

„Po to, kai mane paleido namų areštui, man susidarė iliuzija, kad aš vis dėlto negausiu laisvės atėmimo bausmės. Todėl šešis mėnesius vaikščiojau į teismo posėdžius“, – kalbėjo rusas.

„Tačiau šitų mėnesių pabaigoje įsitikinau, kad aš vis dėlto gausiu realią laisvės atėmimo bausmę ir kad mane nori grąžinti į kalėjimą. Po to aš priėmiau sprendimą palikti Rusiją“, – teigė jis

D. Bučenkovas tvirtino, kad baudžiamojoje byloje jo atžvilgiu buvo pritempinėjami ir kai kur falsifikuojami faktai.

„Po to, kai šis mitingas įvyko, rusiškose žiniasklaidos priemonėse ir Vladimiras Putinas, ir ministras pirmininkas Dmitrijus Medvedevas viešai sakė, kad su jo dalyviais reikia šiurkščiai susidoroti, – sakė D. Bučenkovas. – Todėl tai yra politinis procesas“.

Europos Žmogaus Teisių Teismas yra priėmęs nagrinėti D. Bučenkovo skundą dėl Rusijoje jo atžvilgiu iškeltos bylos.

Jis turi politikos mokslų daktaro laipsnį ir dirbo Rusijos Pirogovo medicinos universiteto Medicinos istorijos ir socialinių ir humanitarinių mokslų katedros vedėjo pavaduotoju.

„Galiu patvirtinti, kad esame išdavę vizas dviem atvykusiems iš Čečėnijos, kurie patyrė persekiojimą dėl savo seksualinės orientacijos“, - BNS sakė ministras.

L.Linkevičius apie šių žmonių atvykimo aplinkybes daugiau detalių nepateikė. Jo teigimu, Lietuva yra tarp pirmųjų Europos Sąjungoje, priėmusioje persekiojamus gėjus, ir koordinuoja šiuos veiksmus su sąjungininkais Vakaruose.

„Mes nuosekliai šiuos klausimus kėlėme tiek Europos Sąjungos formate, tiek Europos Tarybos parlamentinėse institucijose dėl galimybės padėti ir, jei reikia, suteikti prieglobstį. Savo veiksmus deriname su sąjungininkais, nes dalyvauja ir kitos šalys“, - kalbėjo ministras.

Rusijos laikraštis „Novaja Gazeta“ kovo mėnesį pranešė, kad per koordinuotą kampaniją Čečėnijoje  buvo sulaikyta daugiau kaip 100 vyrų, trys iš jų buvo nužudyti. Anot laikraščio, vietos valdžia ragino žmones žudyti savo šeimos narius gėjus.

Kremliui ištikimas Čečėnijos vadovas Ramzanas Kadyrovas tokius kaltinimus paneigė. Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas sakė nurodęs teisėsaugai patikrinti pranešimus.

Pabėgėlių krizė skaldo Europos konservatorių partijas. Vokietijos kanclerė nori nuveikti kaip įmanoma daugiau, o vengrų premjeras pasisako už labai griežtas priemones, skelbia interneto portalas „Deutsche Welle“. Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) lyderis Gabrielius Landsbergis LRT.lt sako, kad jo vadovaujama partija labiau palaiko A. Merkel solidarumo idėją, nors problemos sprendimo tvarumo klausimą taip pat kelia.

Europos liaudies partijos (ELP) suvažiavimas, šiemet vykęs Madride, buvo planuojamas kaip darnios šeimos šventė ir šioks toks ispanų premjero Mariano Rajoy, kuris stengsis būti perrinktas gruodį, rinkiminis žingsnis. Tačiau besitęsianti pabėgėlių krizė suvažiavimą, kuris vyko belangiame bunkeryje šalia oro uosto, greitai pavertė spontanišku konservatorių vadovų susitikimu pabėgėlių klausimu.

Prieš oficialiai pristatant savo pozicijas ELP delegatams, maža lyderių grupelė susitiko privačiai. Dalyviai sako, kad susitikime už uždarų durų vyko aštrūs ginčai. Vėliau ant scenos pagrindinėje salėje vyravo harmonija. Dideli mėlyni plakatai, papuošti žodžiu „taika“, rodė, ko konservatoriai, valdantys beveik pusę ES valstybių narių, siekia.

A.  Merkel: „su visais turi  būti elgiamasi humaniškai“

Vokietijos kanclerė A. Merkel išlaikė savo principinę poziciją, kad sienos turi išlikti atviros, ir ES priimamų prieglobsčio prašytojų skaičiui ribų būti neturėtų. „Su kiekvienu atvykusiu į Europą turi būti elgiamasi kaip su žmogumi! Pagrindinių teisių chartiją sukūrėme ne tam, kad galėtume su svetimšaliais elgtis nežmogiškai“, – kalbėjo A. Merkel 75-iems partijų atstovams iš 40-ties šalių.

Ji kartojo savo moto „mes galime tai padaryti“. Ji taip pat pasakė, kad ES turi dirbti su Turkija ir sieną tarp NATO partnerių Graikijos ir Turkijos atstatyti į „teisinę“ padėtį. Tūkstančiai pabėgėlių kasdien valtimis atvyksta į Graikiją.

A. Merkel neminėjo chaotiškos situacijos aplink Balkanus. Ji nuoširdžiai kreipėsi į kolegas, sėdinčius šalia: „Turime sąžiningai diskutuoti ir tarpusavyje pasidalyti naštą. Kiekvienas turime prisidėti, atsižvelgiant į galimybes. Europoje taip buvo visuomet, ir tai yra mūsų sėkmės formulė. Nenustosiu kovoti, kad išmoktume valdyti tai, kas gali būti didžiausiu per dešimtmečius mūsų solidarumo išmėginimu.“ 

V. Orbanas: „Europa yra silpna“

Vengrijos premjeras Viktoras Orbanas nė nesistengė slėpti manantis, kad ši politika yra neteisinga. Jis skatino stiprinti ES išorinių sienų apsaugą, riboti pabėgėlių antplūdį. Jei tai negali būti padaryta Graikijoje, tai, pasak jo, turinti padaryti Slovėnija. „Šiandieną Europa yra turtinga ir silpna. Tai – pavojingiausias iš galimų derinių“, – šūktelėjo V. Orbanas delegatams.

Jis tikino nieko neturintis prieš musulmonus, tačiau pridūrė, kad mūsų niekas neįgaliojo iš pagrindų keisti Europos visuomenes. Kreipdamasis į A. Merkel, Vengrijos premjeras pareiškė, kad nereikėtų dalyti pažadų, kurių neįmanoma ištesėti. Taip pat jis pridūrė, kad didžioji imigrantų dalis neatrodo kaip karo pabėgėliai: „tai jauni vyrai, kurie atrodo kaip armija.“

ELP grupės pirmininkas Europos Parlamente  Manfredas Weberis pripažino, kad jo paties partijoje esama tam tikrų įtampų. „Nuotaikos ELP nesiskiria nuo visos Europos nuotaikų. Santykiai čia įtempti“, – kalbėjo M. Weberis.

Jis teigė, kad Europa turi padėti pabėgėliams: „Jei beviltiškai skurdžios šalys, kaip Libanas, Jordanija, siūlo prieglobstį sirams, Europa taip pat turi galėti tai padaryti. Tai mūsų pagrindinis uždavinys – pasiūdyti pagalbą." Tačiau jis pabrėžė, jog negalės būti taip, kad šimtai tūkstančių žmonių tiesiog klajos po Europą neregistruoti. „Mes turime suteikti valstybėms galią kontroliuoti, išorinės sienos turi būti apsaugotos, tačiau tai nereiškia daugiau tvorų ir sienų Europoje“, – kalbėjo jis.

Jokios multikultūrinės visuomenės

Tačiau būtent tai Vengrija ir daro, siekdama nukreipti imigrantų antplūdį nuo savo šalies link Kroatijos ir Slovėnijos. Vengrijos europarlamentaras  György Schöpflinas mano, kad tai yra gerai: Vengrija tiesiog tvirtai laikosi Europos teisės. Vengrija, kaip jis sako, neuždarė savo sienų, tiesiog verčia imigrantus pereiti registracijos centrus. Visi, kas nori prašyti prieglobsčio Vengrijoje, gali tai padaryti. Jis taip pat mano, kad A. Merkel politika yra neteisinga: „Vokietija turi nuspręsti. Iki tam tikro lygio galiu suprasti, kodėl Vokietija buvo tokia dosni, tačiau nesu tikras, kad Vokietija pajėgi susidoroti su tokiu milžinišku žmonių skaičiumi.“

Kalbėdamas „Deutsche Welle“, G. Schöpflinas neabejojo, kad prieglobsčio prašytojai, kurie nėra karo pabėgėliai iš Sirijos, turėtų būti siunčiami atgal į savo šalis. Vengrija, pasak jo, nevykdys Vokietijos diktuojamos politikos pabėgėlių klausimu. „Manau, tarp Rytų ir Vakarų Europos šalių yra didžiulis skirtumas. Jei tautos Vakarų Europoje nusprendžia norinčios multikultūrinių visuomenių, jos gali tai daryti. Mes to nenorime, ir tai yra mūsų sprendimas“, – sakė jis.

Europos konservatoriai parengė rezoliuciją, kurioje teigiama, kad Europa negali priimti dar milijonų žmonių. „Mes turime pareigą padėti, – tikino perrinktas ELP pirmininkas Josephas Daulas. – Tačiau taip pat mes turime pareigą saugoti savo piliečius. Negalime atverti durų visiems pabėgėliams.“

Bandant suderinti visus požiūrius, ELP paragino didelius Sirijos pabėgėlių kiekius iš Jordanijos, Libijos ir Turkijos perkelti į Europą. Tačiau pridūrė, kad žmonės, kuriems prieglobsčio perspektyva nenumatyta, turi būti deportuojami nuosekliau ir greičiau.

Spaudimas iš dešinės

Valdančiosios konservatorių partijos daugelyje ES šalių patiria didėjantį spaudimą dėl to, kad pabėgėlių krizė stiprina populistines jėgas kraštutinėje politinio spektro dešinėje.

Europarlamentaras M. Weberis siekia atsiriboti nuo tokių populistų ir jų „paprastų atsakymų“, sakydamas, kad konservatorių vyriausybės turi spręsti pabėgėlių krizę ir vykdyti savo pareigas. „Dabar turėtume ignoruoti visuomenės nuomonės apklausas ir daryti, ką privalome“, – kalbėjo jis.

Sekti Ispanijos pavyzdžiu?

Ispanijos konservatorių delegacija laikoma puikiu pavyzdžiu, kai kalbama apie pabėgėlių politiką. Šalis prieš daugybę metų pasirašė susitarimus su Maroku, Vakarų Sachara ir Senegalu. Šios šalys gauna paramą, kad imigrantai nekirstų Ispanijos sienos.

Afrikoje, aplink Seutą ir Melilją (Ispanijos anklavai), pastatytos aukštos tvoros. Tačiau V. Orbanas perspėjo delegatus apie pavojus, kurie kyla pasikliaujant kitų šalių pabėgėlių politika. Jis teigė, kad Europa gali tapti dar labiau pažeidžiama, jei atsakomybė už pabėgėlius bus permesta Turkijai.

Europos Vadovų Tarybos  pirmininkas Donaldas Tuskas paragino šalių lyderius baigti jų „gėdingas diskusijas“ dėl pabėgėlių paskirstymo kvotų.

Lietuvos konservatorių lyderis: priešintis – per vėlu

Europos Parlamento konservatorių frakcijoje ir TS-LKD partijoje, pasak G. Landsbergio, labiau linkę palaikyti A. Merkel iškeltą solidarumo idėją kritiniais Europai klausimais. „Tačiau tuo pat metu reiškiame tam tikrą nerimą dėl problemos sprendimo tvarumo. Klausiame, ar mes žinome, kuo tai baigsis, koks bus kitas žingsnis.

Kalbant apie tam tikrą pasipriešinimą, aš tai vadinčiau populizmu. Ir Europos Parlamente, ir mūsų politinėje padangėje yra politikų, kurie, kaip juokaudamas sakau, kris po traukiniu, kad nė vienas pabėgėlis neįvažiuotų. Bet sprendimai jau yra priimti, Europos Komisija ir mūsų atstovai Europos Taryboje jau yra sutikę su tuo skaičiumi“, – LRT.lt kalba TS-LKD pirmininkas.

Pasak pašnekovo, didžiulė kritika sprendimams yra pavėluota: jei manyta, kad sprendimams nereikia pritarti, tą klausimą reikėjo kelti prieš metus.

„Būdami išmintingi politikai, dabar turime kelti klausimą, ką darysime toliau – kaip pabėgėlius priimsime Lietuvoje ir kaip elgsimės su Artimųjų Rytų ir Sirijos situacija ateityje. Ar ES bus pasyvus stebėtojas, ar ryšis spręsti problemą ten, kur ji kyla“, – sako G. Landsbergis.

Į Lietuvą perkeliamiems pabėgėliams ketinama numatyti koordinatorius, kurie kas mėnesį teiks informaciją apie migrantų situaciją, taip pat ir jų buvimo vietą, sako socialinės apsaugos ir darbo viceministras Algirdas Šešelgis.

Atsakydamas į abejones, kad į Lietuvą perkelti pabėgėliai jau pirmaisiais mėnesiais gali išvykti iš šalies, jis tvirtino, kad po trijų mėnesių integracijos Ruklos Pabėgėlių priėmimo centre migrantais rūpinsis priskirti koordinatoriai - jie kas mėnesį privalės teikti informaciją apie pabėgėlius ir jų šeimas. Viceministras nurodė, kad ilgiausiai pabėgėlis iš jį priimančios šalies gali būti išvykęs mėnesiui ir neabejojo, kad dabar taikomos kontrolės visiškai užteks.

„Tai veikia jau seniai, ta informacinė sistema yra tikrai pasiteisinusi. Mes puikiai žinome, kada jie išvyko iš Lietuvos (...). Žmogus, kuris gyvena savivaldybėje, jei jis per koordinatorius suderina, jis gali būti iki mėnesio išvykęs iš Lietuvos, jam pagalba tuomet nenutraukiama. Jei jis negrįžo, pagalba stabdoma, jokių išmokų jis nebegauna“, - paaiškino viceministras.

Jau nuspręsta, kad koordinatoriais bus organizacijos „Caritas“ bei Raudonojo kryžiaus darbuotojai.

A.Šešelgis taip pat pabrėžė, kad Europos Komisija kol kas tik svarsto prievolę, kad pabėgėlis šalyje, į kurią buvo perkeltas, turėtų likti mažiausiai penkerius metus.

„Tai dar nėra patvirtinta ir dar sunku kalbėti, ar tokia nuostata atsiras“, - sakė viceministras.

Vis dėlto jei pabėgėlis grįžti pavėluotų, anot viceministro, būtų sudaroma speciali komisija, kuri spręstų, ar vėlavimo priežastys buvo objektyvios ir ar toliau skirti išmokas. Jei pabėgėliai išvyktų ir negrįžtų į Lietuvą, A.Šešelgis pripažino, kad tektų grąžinti Europos Komisijos skirtus pinigus.

Numatoma, kad šalys už vieno pabėgėlio perkėlimą gaus 6000 eurų krepšelį, bet tik pusė sumos bus sumokėta avansu, likusi dalis būtų išmokama per maždaug pusmetį nuo pabėgėlio persikėlimo į konkrečią savivaldybę.

„Mes turėsime atsiskaityti už kiekvienam pabėgėliui skirtus pinigus. Jei jie nebus panaudoti, mes, be jokios abejonės, būsime priversti juos grąžinti“, - sakė viceministras.

Vyriausybė kol kas planuoja, kad pabėgėlių integracijai turėtų pakakti Europos Komisijos numatytų lėšų, nors dalį jų iš pradžių tektų skirti iš Lietuvos biudžeto. Tai patvirtino ir A.Šešelgis.

„Turėtų užtekti tų lėšų, kurios bus skiriamos. Suprantama, jei bus pažeidžiamos grupės žmonių, jei daugiau bus žmonių, sakykime, vaikų, moterų - be jokios abejonės, žiūrėsime pagal kiekvieną atvejį, ar reikės papildomų pinigų, ar ne“, - tvirtino A.Šešelgis.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) taip pat jau yra sulaukusi įvairių iniciatyvų dėl pabėgėlių apgyvendinimo, įdarbinimo, tačiau konkrečių duomenų kol kas neteikia. Pasak A.Šešelgio, jei anksčiau tik domėtasi, šiuo metu verslo atstovai ar privatūs asmenys siūlo konkretų darbą, pavyzdžiui, žemės ūkio srityje. Viceministras vylėsi, kad bent dalis atvykėlių turės aukštą kvalifikaciją ir įsidarbins nesunkiai.

Vidaus reikalų viceministras Elvinas Jankevičius anksčiau pirmadienį teigė, jog tai, kada į Lietuvą bus perkelti pirmieji pabėgėliai, priklausys nuo Graikijos ir Italijos veiksmų sudarant galimų perkelti asmenų sąrašą. Jį vėliau dar vertins Lietuvos ekspertai.

SADM nurodo, kad kitąmet pabėgėlių priėmimui numatyta 5,5 mln. eurų iš jų - 3,5 mln. sudarys ES lėšos. 2 mln. sudarys valstybės biudžeto lėšos, tačiau, kaip tikina ministerija, dauguma išlaidų bus kompensuotos vėliau skiriamais ES pinigais.

Pietų Europai susidūrus su pabėgėlių antplūdžiu, Lietuva per dvejus metus įsipareigojo priimti 1105 pabėgėlius iš tokių šalių kaip Sirija, Irakas ir Eritrėja.