Kaip rašoma pranešime, paciento priemoka yra kompensuojama visiems 75 metų ir vyresniems gyventojams, taip pat neįgaliesiems ir pensininkams, jeigu jų pajamos yra mažesnės nei 238,45 eurai per mėnesį.

Neįgaliaisiais laikomi asmenys, kuriems nustatytas neįgalumo lygis, 55 proc. ir mažesnis darbingumo lygis arba specialiųjų poreikių lygis.

Visų paminėtų kategorijų gyventojams paciento priemoką apmoka Valstybinė ligonių kasa arba Teritorinės ligonių kasos, todėl patiems gyventojams, atsiimant vaistus pagal elektroninius receptus, nieko primokėti nereikia.

Jokių papildomų prašymų arba dokumentų taip pat teikti nereikia, nes asmens teisė į paciento priemokos padengimą nustatoma automatiškai ir perduodama vaistinėms per Elektroninės sveikatos paslaugų ir bendradarbiavimo infrastruktūros informacinę sistemą.

Kaip ir iki šiol, vaistinėje pakanka pateikti asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą.

Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (VLK) duomenimis, paskutinįjį 2017 metų mėnesį pacientai kompensuojamųjų vaistų įsigijo 20 proc. arba vidutiniškai 1 euru pigiau nei metų pradžioje. Tai reiškia, kad vidutinė priemokos suma, tenkanti vienam receptui, 2017 m. sausį siekė 5,4 euro, o tų pačių metų gruodį – jau 4,4 euro. Iš viso pernai Lietuvos gyventojai už kompensuojamuosius vaistus primokėjo 3 mln. eurų mažiau nei užpernai, rašoma pranešime spaudai.

Specialistų skaičiavimais, pernai labiausiai priemokos mažėjo urogenitalinę sistemą veikiančių vaistų grupėje. Šių kompensuojamųjų vaistų pagal receptus pacientai įsigijo vidutiniškai 1,51 euro pigiau nei 2016 m. Taip pat pacientams teko mažiau primokėti už virškinimo sistemą veikiančius (0,44 euro mažiau), kardiologinius (0,33 euro mažiau), antiinfekcinius (0,29 euro mažiau) vaistus.

Paskutinįjį 2017 metų mėnesį pacientai kompensuojamųjų vaistų įsigijo 20 proc. arba vidutiniškai 1 euru pigiau nei metų pradžioje.

„Reikšmingos įtakos priemokų mažėjimui turėjo sugriežtintos kompensuojamųjų vaistų patekimo į Kompensuojamųjų vaistų kainyną sąlygos, skatinančios gamintojus ir tiekėjus siūlyti pigesnius vaistus. Tokiu būdu, Lietuvoje atsiranda vis naujų, pigesnių vaistų pavadinimų. Pavyzdžiui, į 2018 m sausio 1 d. patvirtintą naująjį kainyną yra įrašyti 2035 vaistai, iš kurių net 71 naujas. Didžioji dauguma šių naujų kompensuojamųjų vaistų yra pigesni už anksčiau kainyne buvusius. Taigi pacientai turi vis didesnį jiems reikalingų vaistų pasirinkimą ir galimybę juos įsigyti pigiau“, – sako VLK Vaistų kompensavimo skyriaus vedėjas Evaldas Stropus.

Pasak jo, 2018 m. įgyvendinant naujas vaistų kainodaros priemones, kompensuojamųjų vaistų priemokos neabejotinai  mažės ir toliau dėl  įvedamo maksimalios priemokos dydžio arba vadinamųjų priemokų „lubų“. Net ir už pačius brangiausius vaistus žmonės primokės ne daugiau 4 eurų, jeigu vaistai bus kompensuojami 100 proc. Pacientai naujos kainodaros naudą turėtų pajusti įsigaliojus liepos mėnesio Kompensuojamųjų vaistų kainynui.

Nors pernai priemokos kompensuojamiesiems vaistams gerokai sumažėjo, visgi jos išlieka nemenka finansine našta pacientams. Iš viso 2017 m. kompensuojamiesiems vaistams buvo skirta apie 233 mln. eurų Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų, o priemokų suma viršijo 55 mln. eurų. Todėl labai svarbu, kad ir patys pacientai išmoktų vaistus rinktis ir vartoti racionaliai.

„Vaistinėse yra skirtingų gamintojų, bet tos pačios veikliosios medžiagos vaistų, o jų kainos gali labai skirtis. Todėl pacientams visada patariame prašyti vaistininko monitoriaus ekrane parodyti visus tos pačios veikliosios medžiagos skirtingų gamintojų vaistus ir sąraše išsirinkti tą vaistą, kuriam nustatyta mažiausia priemoka. Svarbu žinoti, kad jei vaistinė tądien neturi pigiausio vaisto, privalo jį užsakyti ir pristatyti mieste per dvi, o miesteliuose ir kaimuose – per keturias darbo dienas. Taigi pacientai Lietuvos vaistinėse visada gali gauti kompensuojamųjų vaistų, už kuriuos reikia primokėti mažiausiai“, – primena E. Stropus.