Ne vienintelė rūšis

Pasak žinomo floristo Antano Mažono, puansetijų tipų ir veislių yra daug, tad kiekvienas gali rasti žiedą pagal savo skonį ir priderinti prie namų interjero.

Floristas pasakoja, kad puansetijų tipų ir veislių yra labai daug, o augalų veisėjai nuolat kuria naujas, skirtingų spalvų, lapų dydžių ir formų, o kai kurios populiariausios puansetijos gali būti skirstomos į keturias rūšis.

„Klasikinės raudonos puansetijos išlieka vienas populiariausių pasirinkimų šventinį sezoną, jų veislės gali skirtis pagal dydį ir lapų formą. Dar yra baltų puansetijų, žinomų dėl savo elegantiškumo ir išskirtinumo. Jos yra kiek retesnės, bet dažnai pasirenkamos kaip alternatyva tradicinėms raudonoms veislėms. Rečiau matomas variantas – rožinės puansetijos. Jų spalvos švelnesnės ir subtilesnės, tad gali suteikti šilumos ir unikalumo namams ir dekoruojamai aplinkai. Be to, kai kurios veislės turi marmurinio rašto arba margus vainiklapius, kurie suteikia įdomesnį ir vizualiai išskirtinesnį įspūdį“, – vardija floristas.

Įvairovė: floristas A. Mažonas teigia, kad puansetijų tipų ir veislių yra daug, tad kiekvienas gali rasti žiedą pagal savo skonį ir priderinti prie namų interjero. / A. Mažono asmeninio archyvo nuotr.

Visų metų augalas

A. Mažonas priduria, kad puansetijos yra daugiamečiai augalai ir gali išgyventi po Kalėdų sezono, bet joms reikia tinkamų sąlygų, kad augtų ir vystytųsi: dažniausiai žmonės per Kalėdas pirkdami puansetijas naudoja jas kaip trumpalaikes dekoracijas, bet šis augalas gali klestėti visus metus.

„Reikėtų žinoti tai, kad puansetijos, perkamos kaip Kalėdų augalai, yra dažniausiai priverstinai skatinamos žydėti spalvotais lapais tam tikrą laikotarpį. Po šio laikotarpio, jei tinkamai prižiūrimos, puansetijos gali būti kambarinių augalų dalis visus metus, bet spalvotus viršutinius lapus dažniausiai numes, nes tai nėra tikrieji žiedai, o tik spalvą pakeitę lapai“, – pažymi gėlių žinovas.

Kaip atpažinti sveiką augalą

Floristo teigimu, pasirenkant sveiką puansetijos augalą, reikėtų atkreipti dėmesį į kelis svarbius aspektus, kurie rodo, kad gėlė sveika: tai – vainiklapiai, dirvožemis, stiebas ir kenkėjai.

Norint tinkamai laikyti puansetijas namuose, reikia užtikrinti joms tam tikras laikymo sąlygas: būtiniausia – palaikyti drėgną dirvą ir neslėpti gėlių nuo šviesos, bet privengti tiesioginių saulės spindulių.

„Puansetijos vainiklapių spalva turėtų būti ryški, intensyvi, ir vienoda visose dalyse. Venkite augalų su pažeistais, parudavusiais ar kitaip pakenktais lapais. Jei vazone yra nukritusių puansetijos lapų arba juos numeta papurtyta, tai gali rodyti prastą drėkinimą arba per šaltoje aplinkoje laikytą augalą. Taip pat būtina patikrinti, ar dirvožemis yra drėgnas, bet ne per šlapias. Perdžiūvęs augalas kur kas silpniau augs ir greičiau pradės mesti lapus. Be to, puansetijos stiebas turėtų būti stiprus ir storesnis ties šaknimis, o ne lenktas arba lankstytas. Tai rodo, kad augalas yra gerai sustiprėjęs, neperaugęs dėl šviesos trūkumo ar netinkamo tręšimo. Žinoma, atkreipkite dėmesį, kad nebūtų matomų kenkėjų, tokių kaip voratinkliai (voratinklinės erkutės) ir pan.“, – pataria A. Mažonas.

Mėgsta drėgmę ir šviesą

Gėlių žinovas teigia, kad, norint tinkamai laikyti puansetijas namuose, reikia užtikrinti joms tam tikras laikymo sąlygas. Svarbiausia – palaikyti drėgną dirvą ir neslėpti gėlių nuo šviesos, bet privengti tiesioginių saulės spindulių.

„Puansetijos mėgsta drėgną dirvą, bet pernelyg drėgnas dirvožemis gali sukelti šaknų puvinį. Tad laistykite augalą tik tada, kai viršutinis žemės sluoksnis yra šiek tiek išdžiūvęs. Kai laistote puansetiją, pasirūpinkite, kad vanduo nesikauptų vazono apačioje: lėkštelė ar dekoratyvinis vazonas, į kurį įstatome augalą po vazonu, padeda surinkti perteklinį vandenį. Laistyti puansetiją geriausia ryte, kai ji gali per dieną pasisavinti reikiamą drėgmę. Žinoma, nereikėtų pamiršti, kad puansetijos mėgsta daug šviesos, tačiau apsaugokite jas nuo tiesioginių saulės spindulių. Geriausia vieta būtų netoli lango, bet ne ten, kur ją galėtų pasiekti tiesioginiai saulės spinduliai“, – rekomenduoja floristas.

Sukurta ne viena legenda

Pasak meksikiečių legendos, prieš kelis tūkstančius metų viena vargšė mergaitė, kuri norėjo ką nors padovanoti Jėzui Kristui, bet neturėjo pinigų, pakelėje priskynė piktžolių ir Kalėdų vakarą sudėjo jas bažnyčioje ant altoriaus. Tikėta, kad iš širdies, su meile įteikta dovana bus Dievo priimta, kad ir kokia kukli būtų. Įvyko Kalėdų stebuklas: piktžolės pražydo nepaprastais žiedais.

Senovės actekai šią gėlę laikė nekaltybės simboliu ir naudojo kaip puošmeną per šventes. Iš jos raudonų lapų gamino dažus, o sultis naudojo, kai reikėdavo sukelti prakaitavimą žmogui karščiuojant.

Šiais laikais gana ilgai buvo manoma, kad iš augalo bėgantis baltas skystis nuodingas. Jame esančios medžiagos kai kuriais atvejais gali sukelti pykinimą, vėmimą, sudirginti odą, tačiau pavojaus sveikatai ar gyvybei nekelia.

Lotyniškas, mokslinis šio augalo pavadinimas yra Euphorbia pulcherrima (puošniausioji karpažolė). Taip jį pavadino vokiečių botanikas Carlas Ludwigas Willenowas. Tik XIX a. pab. karpažolė tapo puansetija, pirmojo JAV ambasadoriaus Meksikoje Joelio Robertso Poinsetto garbei. Jis buvo botanikas mėgėjas, ir 1825 m. šią gėlę, nusipjovęs keletą šakelių, atgabeno į savo tėvynę.

Augo šiltnamiuose ir lauke

Iš pradžių J.R.Poinsettas meksikietišką gražuolę augino šiltnamiuose, Pietų Karolinoje, kur gyveno. Vėliau ji paplito po visą Ameriką, o pasiekusi Kaliforniją, kur šilta, beveik taip pat kaip Meksikoje, tapo lauke auginamu dekoratyviniu augalu. Jos šakeles žmonės skindavo ir merkdavo į vazas, kad papuoštų namus. Vazoniniu augalu šaltesniuose kraštuose puansetija tapo tik apie 1950-uosius.

Iš JAV, kur dar buvo vadinama Žiemos rože, kadangi žydi šiuo metų laiku, ji pradėjo kelionę po visą pasaulį – Europą, Aziją ir Vidurio Rytų valstybes. Turkijoje ji vadinama buvusio prezidento Mustafa Kemalio Atatiurko gėle, kadangi buvo jo mėgstamiausia. Kalėdų simboliu puansetija tapo amerikiečių dėka, kadangi jie prieš šventes pradėjo masiškai auginti ir pardavinėti šias gėles.

Vėliau šią tradiciją perėmė europiečiai. Šiuo metu yra apie 100 skirtingų puansetijų rūšių.

Be karališkų puansetijos žiedų daugelis nebeįsivaizduojame Kalėdų. Jų vazonėliais puošiame namus jau nuo gruodžio pradžios. Atrandame ir subtilesnį baltos, rausvos, gelsvos spalvų puansetijų grožį. Įspūdingai atrodo kompozicijos iš kelių vazonėlių, papuoštos lemputėmis ir žvakėmis, arba puošniose vazose pamerktos puansetijos.

Prižiūrimos džiugina ilgai

Lietuvoje naujiena nupjautas puansetijas merkti į vazas, kitur toks dekoravimo būdas įprastas. Floristų teigimu, ir vandenyje jos gali išsilaikyti daugiau nei dvi savaites. Vazonėliuose šias gėles galime auginti visus metus, o artėjant kitoms Kalėdoms tikėtis, kad vėl pražys. Tiesa, tai, ką laikome jų žiedais, yra pažiedlapiai. Pačioje viršūnėje slepiasi neišvaizdus mažas žiedelis, kurio net nepastebime.

Jei norime puansetijas merkti, reikia pasirūpinti dviem indais vandens, karšto ir šalto. Įstrižai peiliu nupjautą šakelę reikia pirma pamerkti į karštą (60 ⁰C), palaikyti 5 sek., o paskui dėti į šaltą vandenį.

Vazone augantį krūmelį reikia saugoti nuo šalčio ir vėjo, kol parnešite į namus. Čia joms taip pat nepatiks skersvėjai ir šaltis. Tai lepūnėlė gėlė – šilta, saulėta vieta tinkamiausia, bet jos neturi pasiekti tiesioginiai saulės spinduliai. Žydėjimo laikotarpiu puansetijoms tinkamiausia 16–20 ⁰C temperatūra.

Puansetijas reikia laistyti šiltu vandeniu, žemė turi būti drėgna, bet ne šlapia. Tręšti geriausia kas 2 savaites trąšomis žydintiems augalams. Norint, kad išaugintų spalvotus lapus, augalą reikia mėnesį (spalio ar lapkričio) po 14 val. per parą laikyti tamsoje. Pavyzdžiui, uždengti kartono dėže ar maišu.

Šventėms pasibaigus, neskubėkite išmesti puansetijų. Galite jas auginti ir toliau, kadangi tai – daugiametis augalas. Nužydėjusias puansetijas reikia nugenėti, saikingai laistyti, laikyti ant rytinės ar vakarinės palangės. Po poros mėnesių ims sprogti pumpurai, tada galima persodinti, daugiau laistyti, tręšti. Krūmelis užauga per vasarą.

Puansetija – išlepusi gėlė

Ši ypatinga gėlė yra vadinama Kalėdų gėle. Tai tikra žvaigždė ir Kalėdų simbolis. Labai graži ir vis populiarėjanti dar ir dėl to, kad per didžiąsias žiemos šventes namai atrodo itin jaukiai, papuošti gyvomis gėlėmis. Nors Lietuvoje mylimos yra raudonosios puansetijos – jų yra ir baltų, puikiai papildančių savo šviesia spalva.

„Nereiktų pamiršti, kad šis augalas – tikras visų numylėtinis, o tai reiškia, kad ir labai lepus. Puansetija myli šilumą, todėl reikėtų apsaugoti nuo šalto skersvėjo ar oro. Geriausiai auga šviesioje, bet ir turinčioje šešėlį vietoje. Tinkamiausia temperatūra žydėjimo metu 16-20 ⁰C. Laistyti reikia šiltu vandeniu, žemė turi būti drėgna, bet ne šlapia. Tręšti kas 2 savaites trąšomis, skirtomis žydintiems augalams. Galbūt reikalauja daug, bet užtat namus puoš net ir po Kalėdų“, – patarimais dalinasi Milda Muižinikienė, „Žiežmarių gėlių“ vadovė.

Puansetija po švenčių

Daugelis nežino, bet šis ryškus augalas – daugiametis. O tai reiškia, kad pasibaigus Kalėdoms puansetijos išmesti nebūtina – ja galima dar ilgai džiaugtis. Pastatykite augalą ant rytinės ar vakarinės palangės, laistykite saikingai. Netrukus pradės sprogti žavūs pumpurai, o per vasarą užaugs ir krūmelis. Pavasarį galima persodinti į naują žemę, pradėti daugiau laistyti ir tręšti. Jei gėlė greitai auga – galima patrumpinti šakas, kad daugiau šakotųsi.

„Džiaugsitės ne vieną sezoną“, – sako M. Muižinikienė.

Kaip namai be Kalėdų eglės?

Yra daug patarimų, tapusių mitais, kaip prižiūrėti Kalėdų eglutę ir ką daryti, kad ji kuo ilgiau išlaikytų spyglius. Vienas svarbiausių veiksnių norint, kad eglutė išliktų kuo ilgesnį laiką žalia – jos drėkinimas. Būtina eglutę pamerkti į vandenį. „Daugelis klysta ir gyvą kirstą eglutę laiko smėlyje. To daryti nepatariame“, – pasakoja „Žiežmarių gėlių“ lauko augalų specialistė Ramutė Muižinikienė.

Eglė savo spyglius gali išlaikyti net iki trijų savaičių, tad prieš įsigijant ją pasidomėkite ir kada ji buvo kirsta. R. Muižinikienė pataria eglę įsigyti maždaug pusantros, ar dvi savaites iki švenčių. Nors spygliai vis tiek kris, bet būsite užtikrinti, kad tiek per Kalėdas, tiek per Naujuosius šis medelis atrodys gražiai ir puošniai.

Įpusėjus sausiui, žvilgsniais glostydami gražuoles puansetijas atsidūstame. Gėlės, kuriomis Kalėdų išvakarėse puošėme namus, netruks numesti savo raudonus, purpurinius, baltus, rožinius, geltonus ar abrikosų spalvos pažiedlapius, įkandin nubyrės ir lapai. Stiebo likučiai keliaus į šiukšliadėžę, palikdami amžinąjį klausimą: ką daryti, kad ši gražuolė gėlė džiugintų ilgiau nei Kalėdų eglutė?

Augalui reikia atokvėpio

Pasak VDU Kauno botanikos sodo Oranžerijos vadovės dr. Juditos Varkulevičienės, puansetija savo gimtinėje (Gvatemaloje, Meksikoje, Floridoje) užauga iki trijų – keturių m aukščio, o ant mūsų palangių grožimės ir mažomis, vos 7-10 cm puasansetijomis, ir gan aukštomis – iki 60 cm. Parduotuvėse galima įsigyti ir vienastiebių, ir šakotų, ir net svyrančių puansetijų.

"Puansetija šiuo metu namuose turi būti laikoma tris mėnesius ne žemesnėje kaip 15 laipsnių šilumos šviesioje patalpoje. Svarbu, kad augalo nesiektų tiesioginiai saulės spinduliai, nevargintų skersvėjai ir šalto oro gūsiai, patenkantys į patalpą pro atveriamą langą. Jei nukris nužydėję tikrieji žiedai, – ne bėda. Jeigu tuo pačiu metu augalas numes lapus, jam būtina sudaryti sąlygas ramybės periodui", – aiškino dr. J.Varkulevičienė.

Priežiūros sezoniškumas

Anot pašnekovės, puansetijos ilsisi kovą – balandį. Jau balandį belapius stiebus reikia patrumpinti iki 10–15 cm, paliekant po du tris pumpurus, laikyti ant rytinės ar vakarinės palangės, labai saikingai laistyti – puansetija netrukus pradės sprogti.

Augalas persodinamas balandžio pabaigoje – gegužės pradžioje, laistomas šiltu vandeniu, genimas (tai reikia daryti, norint užauginti gražų krūmą) ir tręšiamas kas 7–10 dienų. Patalpos temperatūra turėtų būti apie 18–20 laipsnių šilumos.

Vasarą puansetiją reikia patraukti nuo saulėtos palangės. Galima auginti lauke pusiau pavėsingoje vietoje. Kadangi jauni stiebai auga greitai, birželį juos reikia patrumpinti – augalas sutankės.

Jei nuo spalio augalas per parą gaus tik apie 12 valandų šviesos, o temperatūra bus 15–18 laipsnių šilumos, pažiedlapiai žiemą bus ryškių spalvų. Nuo šviesos pertekliaus (jį gali sudaryti net ir įjungta elektros lemputė) spalį ir lapkritį augalą galima apsaugoti, pavyzdžiui, uždengus jį kartonine dėže po 12 valandų šviesos dozės.

Graži, lepi, nuodinga

Jei puansetijos išvaizda šiuo metu gera, vadinasi, ją laikote tinkamai – šviesioje, bet apsaugotoje nuo tiesioginių saulės spindulių vietoje, toliau nuo radiatorių ir kitų šildymo prietaisų. Gera dabartinė augalo būklė byloja, jog laikotės ne tik minėtų sąlygų, bet ir reguliariai jį laistote šiltu vandeniu, neleisdami šaknims perdžiūti.

Puansetiją kas dvi savaites reikia laistyti žydinčioms gėlėms skirtomis trąšomis. Augalas gerai jaučiasi šiltoje (bet ne aukštesnėje nei 20 laipsnių šilumos) patalpoje. Jei dabar lapai pagelto ir nukrito, vadinasi, nesilaikėte patalpos temperatūros ir laistymo reikalavimų. Tačiau verta pamėginti augalą išsaugoti, suteikiant jam poilsio periodą.

Pirkdami puansetiją sau ar dovanų, atkreipkite dėmesį, pataria dr. J. Varkulevičienė, į puansetijos žiedus. Mat spalvingų pažiedlapių centre turi būti kuo mažiau išsiskleidusių žiedų – kuo jų daugiau bus išsiskleidusių, tuo trumpiau gyvens augalas. Svarbu žinoti, kad karpažolių (taip pat ir puansetijos) sultys yra nuodingos – šias gėles reikia laikyti vaikams ir gyvūnams neprieinamoje vietoje. Negalima puošniosios karpažolės (puansetijos) lapais puošti patiekalų. Patartina mūvėti pirštines, kai puansetijas genėsite ar persodinsite.

Jei gėlę užpuls amarai, skydamariai ar kiti panašūs kenkėjai, verta nuplauti augalą šiltu dušu iš viršaus ir iš apačios, nuvarvinti vandenį ir po to apipurkšti žaliojo muilo tirpalu, kuris nekenksmingas žmonėms. Procedūrą reikia kartoti kas savaitę tol, kol kenkėjai išnyks.