Pastarosios dronų atakos prieš jėgainę „reikšmingai padidino branduolinio incidento riziką“, ketvirtadienį Vienoje įspėjo TATENA vadovas Rafaelis Grossis. Specialiame TATENA Valdytojų tarybos posėdyje jis primygtinai paragino karinių sprendimų priėmėjus ir tarptautinę bendruomenę pasirūpinti deeskalacija. Maskvos ir Kyjivo atstovai posėdyje vėl kaltino vieni kitus dėl atakų.

Zaporižioje dislokuoti TATENA stebėtojai sekmadienį pranešė apie tris dronų atakas prieš didžiausią Europos AE. Esą buvo smogta į vieno reaktoriaus kupolą ir taikinius prie pat reaktorių pastatų. Didelės žalos nebuvo padaryta, tačiau nukentėjo vienas asmuo. Stebėtojai taip pat pasakojo apie elektrinėje dislokuotų rusų pajėgų šūvius.

Antradienį TATENA komanda vietoje rusų atstovų buvo informuota apie dar vieną dronų ataką prieš atominės elektrinės mokymo centrą. R. Grossis pareiškė, kad kitą savaitę vyks į JT Saugumo Tarybą Niujorke, kur kalbės apie elektrinės saugumo būtinybę.

Ukrainos diplomatė Natalija Kostenko TATENA posėdyje „melu“ pavadino rusų kaltinimus, kad Ukrainos pajėgos atakavo netoli fronto esančią jėgainę. Anot jos, yra priešingai. „Įrodymai akivaizdūs: Rusija sąmoningai kelia branduolinę grėsmę“, – sakė diplomatė. Rusijos ambasadorius Michailas UIjanovas tuo tarpu tinkle X kalbėjo apie „aplaidžias ukrainiečių atakas“.

Rusija laikoma šalimi, galinčia daryti diplomatinę įtaką Iranui ir jo augančiai branduolinei programai. Anot rusų naujienų agentūros „Interfax“, V. Putinas pabrėžė Rusijos ketinimus bendradarbiauti su TATENA.

Nei R. Grossis, nei Kremlius detaliau susitikimo nekomentavo. TATENA vadovas prieš susitikimą teigė norįs kalbėti apie saugumo problemas, susijusias su galimu šiuo metu išjungtų reaktorių Zaporižioje paleidimu. Be to, jis atkreipė dėmesį į reikalavimų neatitinkantį avarinį elektros tiekimą branduolinės elektrinės aušinimo sistemoms. R. Grossio nuomone, netoli fronto esanti elektrinės situacija itin sudėtinga ir dėl besitęsiančių mūšių netoliese.

Irano sprendimas nebeįsileisti į šalį labiausiai patyrusių TATENA specialistų, yra „rimtas smūgis“ agentūros pajėgumams, trečiadienį Vienoje sakė organizacijos vadovas Rafaelis Grossis.

Apie ginčą dėl inspektorių R. Grossis kalbėjo jau praėjusią savaitę TATENA šalims narėms skirtoje ataskaitoje. Trečiadienį jis apie problemą viešai prakalbo TATENA konferencijos kuluaruose. Trečdalis labiausiai patyrusių inspektorių, priskirtų Iranui, nebegali dirbti šalyje, sakė R. Grossis, tačiau tikslių skaičių neįvardijo. Vakarų diplomatinių šaltinių duomenimis, Teheranas atsisakė įsileisti pirmiausiai TATENA urano sodrinimo ekspertus.

Naujausioje R. Grossio ataskaitoje teigiama, kad Iranas jau turi 128 kg smarkiai prisodrinto urano, kurio prisodrinimo lygis beveik tinkamas branduoliniams ginklams gaminti. Branduolinei bombai pasigaminti, anot ekspertų, reikia 50 kg.

Teheranas neigia norintis kurti branduolinį ginklą. Iranas nuo 2019 m. ignoruoja tarptautinį susitarimą dėl jo branduolinės programos apribojimo, kai 2018 m. iš šio susitarimo pasitraukė JAV.

TATENA vadovas Rafaelis Grossis penktadienį Vienoje pareiškė, kad pats vadovaus pagalbos misijai.

TATENA Černobylio bei kitas Ukrainos branduolines elektrines ketina aprūpinti saugumo priemonėmis, įskaitant stebėjimo ir avarinę įrangą. R. Grossis prieš tai grįžo iš Ukrainos ir Rusijos, kur tarėsi dėl tokios paramos.

Pasak R. Grossio, TATENA misija suderinta ir su Rusija, ir su Ukraina. Apie konkrečias Rusijos saugumo garantijas Ukrainos elektrinėms ar TATENA darbuotojams jis nieko nepasakė. „Mums reikia saugių maršrutų, apsaugos ir taikių zonų, kuriose galėtume judėti“, - pabrėžė R. Grossis.

„Šalies branduolinės programos tęsimas yra aiškus atitinkamų JT (Jungtinių Tautų) Saugumo Tarybos rezoliucijų pažeidimas, dėl to labai apgailestaujame“, – TATENA valstybių narių atstovams sakė R. Grossi.

Dalis atstovų kasmetiniame susitikime Vienoje dalyvavo gyvai, o kiti – nuotoliniu būdu.

Pats R. Grossi paragino Šiaurės Korėją bendradarbiauti su JT agentūra. TATENA informaciją apie Šiaurės Korėjos branduolinę programą renka daugiausia pasitelkdama palydovus.

„TATENA didina savo pasiruošimą imtis esminio vaidmens tikrinant Šiaurės Korėjos branduolinę programą“, – sakė R. Grossi.

Tiesa, TATENA inspektoriai nėra įleidžiami į šalį. Šiaurės Korėja pasitraukė iš TATENA 1994 metais.

Ž. Vaičiūnas su agentūros generaliniu direktoriumi Rafaeliu Grossiu (Grosiu) kalbės telekonferencijos metu, pranešė Energetikos ministerija.

„Iš viešojoje erdvėje daromų pareiškimų matyti, kad Baltarusija politiškai bando skubėti su atominės elektrinės paleidimu ir kartu vos prieš porą dienų paskelbta, kad keičiama licencijų išdavimo Astravo AE reaktoriaus paleidimui tvarka. Tai tik dar kartą parodo, kad šiame projekte yra didelių problemų ir apie tai bus kalbama su TATENA vadovu“, – rašoma ministerijos atsiųstame komentare BNS.

Į elektrinę praeitą gegužę atgabenus branduolinį kurą Ž. Vaičiūnas tuomet R. Grossiui adresuotame laiške pabrėžė, kad pasitikėjimas branduoline energija ir TATENA šiuo metu priklauso išskirtinai nuo pačios agentūros veiksmų.

Lietuva teigia, kad Baltarusija branduolinę elektrinę 50 kilometrų nuo Vilniaus stato nepaisydama saugumo reikalavimų.