„Komitetas aiškinsis, kaip veikia priedangos planas, koks yra konkretus algoritmas, kokios pajėgos priskirtos, koks reakcijos laikas, kokia sąveika tarp visų institucijų – Valstybės sienos apsaugos tarnybos, policijos, kitų Vidaus reikalų ministerijos institucijų, Šaulių sąjungos“, – BNS sakė Seimo NSGK vadovas Laurynas Kasčiūnas.

Komiteto vadovas taip pat teigė kelsiantis klausimą dėl griežtesnių ribojimų Baltarusijos piliečiams, kad jie būtų prilyginti tiems, kurie šiuo metu galioja rusams – tai jis pažadėjo po pirmadienio susitikimo su prezidentu Gitanu Nausėda.

„Komitete kalbėsime ir apie tai, aš kelsiu klausimą, kaip skirtingos frakcijos žiūrėtų į Baltarusijos piliečių prilyginimą Rusijos piliečiams mūsų ribojamų priemonių kontekste, nes atitinkamas projektas jau ruošiamas“, – sakė L. Kasčiūnas.

Iki kitų metų gegužės 3-iosios rusams ir baltarusiams ribojama galimybė gauti Lietuvos vizas, elektroninio rezidento statusą, tačiau Rusijos piliečiams dar papildomai apsunkinta galimybė atvykti į Lietuvą, įsigyti nekilnojamojo turto, taip pat laikinai nepriimami jų prašymai dėl leidimo gyventi Lietuvoje.

G. Nausėda laikėsi pozicijos, kad Baltarusijos piliečiams turėtų būti taikomos tokios pačios sankcijos kaip rusams, tačiau Seimas anksčiau atmetė tokį jo veto dėl laisvesnių sąlygų baltarusiams.

Komiteto vadovas tikisi, jog palaikymo tokiai iniciatyvai Seime atsiras po to, kai Baltarusijoje pradėjo veikti Rusijos samdinių grupuotė „Wagner“. Jos atsiradimas kaimynystėje paskubino Vyriausybę greičiau patvirtinti naujoms grėsmėms adaptuotą valstybės sienos apsaugos priedangos planą.

Šis planas reglamentuoja išorės ir vidaus sienos apsaugą, kai paskelbiami sustiprintos valstybės sienos apsaugos režimai ar jų lygiai. Šiame plane nustatyti kriterijai pagal grėsmių lygius, kada ir kokia apimtimi pasitelkiama Lietuvos kariuomenė, Šaulių sąjunga, kitos atsakingos žvalgybos institucijos ir tarnybos.

Sienos priedangos planą atnaujinti Lietuva ėmėsi šalį užplūdus nelegaliems migrantams, o planas patvirtintas prezidentui paraginus ministrus greičiau priimti sprendimus po „Wagner“ atvykimo į Baltarusiją.

„Yra Komisijos (Europos Komisijos – BNS) pasiūlymas pateiktas, yra sutarimas, kad tos sankcijos turėtų apimti dvigubos paskirties prekes, aukštas technologijas ir aviaciją“, – LRT Briuselyje ketvirtadienį sakė užsienio reikalų viceministrė Jovita Neliupšienė.

„Tikimės, kad jos bus tokios pat arba labai artimos, ką tose srityse turime sankcijose Rusijai“, – pridūrė ji.

Anot politikės, tokių veiksmų verčia imtis besitęsiantis Baltarusijos įsitraukimas į Rusijos sukeltą karą Ukrainoje, blogėjanti žmogaus teisių padėtis, pagalba Kremliui apeinant jam taikomas sankcijas.

„Neuždarius šitos skylės, tikriausiai mes tos upės tėkmės nesustabdysime“, – sakė viceministrė.

Anot diplomatų, naujosios sankcijos Baltarusijai turėtų tapti tarpine grandimi siekiant platesnio susitarimo dėl didesnio sankcijų paketo.

„Mes, aišku, visada agitavome ir toliau pasisakysime, kad sankcijos Baltarusija turi būti veidrodiniu principu pritaikytos kaip sankcijos Rusijai“, – sakė J. Neliupšienė.

Naujausias sankcijas tikimasi priimti kitą savaitę.