Veterinarė Karen Becker apie šuns mirtį paskelbė sekmadienį socialiniame tinkle „Facebook“

„Praėjusią naktį šis mielas šuo užsitarnavo sparnus“, – rašė ji.

„Nepaisant to, kad jis pergyveno visus šunis istorijoje, jo 11 tūkst. 478 dienų šioje Žemėje niekada nepakaks tiems, kurie jį mylėjo“, – teigė veterinarė.

Bobis gimė 1992 metais, gegužės 11 dieną, skelbia „Guinness World Records“.

Visą savo gyvenimą jis praleido Conqueiros kaime, Leirijoje, Portugalijoje.

Pasak šeimininko Leonelio Costa’os, Bobis buvo grynaveislis Rafeiro do Alentejo. Šios veislės šunų vidutinė gyvenimo trukmė yra 12–14 metų.

„Guinness World Records“ nuotr.

Bobis gimė keturių jauniklių šeimoje ūkiniame pastate, kuriame Costa’os šeima laikė medieną.

Dėl jau turimų gyvūnų skaičiaus L. Costa’os tėvas nusprendė, kad jie negalės laikyti naujagimių šuniukų. Todėl kitą dieną L. Costa’os tėvai juos išgabeno, kol jų mamos Giros nebuvo šalia.

Tačiau skubėdami jie vieną iš šuniukų netyčia paliko ir taip Bobis tapo šeimos dalimi.

„Pasiteiravus Leonelio, koks jo receptas Bobio ilgam gyvenimui, jis atsakė iškart: „Gera mityba, nuolatinis kontaktas su gamta, laisvė, nuosekli veterinarinė priežiūra ir meilė. Bobis žinojo, kad buvo labai mylimas“, – rašė K. Becker.

Vasario 1 dieną Guinnesso (Gineso) pasaulio rekordų knyga jį pripažino seniausiu pasaulyje šunimi, taip jis pagerino beveik šimtmečio senumo rekordą, iki tol priklausiusį australų piemenų šuniui Blujui, kuris nugaišo 1939 metais, būdamas 29 metų ir penkių mėnesių amžiaus.

Bobi yra grynaveislis Alantėjos mastifas, portugalų piemenų sarginis šuo, kurio įprastinė gyvenimo trukmė yra 12–14 metų.

Jis gimė 1992 metų gegužės 11 dieną kartu su dar trimis šuniukais Costų (Koštų) šeimai priklausančiame mediniame sandėliuke mažame Konkeiros kaimelyje vidurio Portugalijoje.

Kadangi šeima turėjo daug gyvūnų, tėvas nusprendė, kad negali jie laikyti naujagimių šuniukų, todėl kitą dieną, kai kalytė Žira buvo išėjusi, tėvai paėmė šunyčius iš pašiūrės, pasakojo Leonelis Costa (Leonelis Košta), kuriam tuo metu buvo aštuoneri metai.

Tačiau jie nesuprato, kad paliko vieną pasislėpusį šuniuką, kurio kailio spalva buvo kone identiška medinėms sandėliuko lentoms.

L. Costai ir jo seseriai skaudėjo širdį, kad šuniukai buvo nužudyti.

Tačiau tada jie pastebėjo, kad Žira vis grįžta į pašiūrę, todėl pasekė ją ir aptiko išgyvenusį šuniuką.

Jie nusprendė laikyti jo egzistavimą paslaptyje, kol šuniukas galės atmerkti akis.

„Mes žinojome, kad jie nieko jam nepadarys ir kad Bobi liks su mumis. Taigi mes laikėme paslaptį“, – AFP sakė L. Costa.

„Vėliau buvome nubausti, bet buvo verta“, – sakė jis.

Šiandien Bobi pasitinka savo gyvenimo saulėlydį, prisimindamas, kad yra pasaulio rekordininkas tik tada, kai apsilanko žiniasklaidos atstovai.

„Nesitikėjome tokios reakcijos“, – sakė L. Costa.

Bobi ilgaamžiškumą vyras aiškina ramybe kaime ir žmogiška mityba, kurią sudaro daug mėsos ir žuvies.

„Jis visada ėdė tai, ką valgome mes“, – sakė jis.

Jis niekada nebuvo pririštas grandine ar vedžiojamas su pavadėliu ir galėjo laisvai klajoti po miškus aplink kaimą.

Šiandien augintiniui vaikščioti tapo sunku, todėl didžiąją laiko dalį jis praleidžia kieme su katėmis arba paėdęs snaudžia.

Daugelis šios šeimos šunų nugyveno ilgą gyvenimą. Bobi motina Žira sulaukė 18 metų, o kitas šuo – 22 metų.

„Tokias situacijas matome kaip įprastą jų gyvenimo rezultatą, tačiau Bobi yra vienintelis toks“, – sakė L. Costa Guinnesso rekordų knygai.