Progresuojanti liga prikaustė 46-erių E. Bosso prie neįgaliojo vežimėlio. Jis sunkiai kalba ir juda, bet groti ir diriguoti dar gali. „Liga – dalis mano istorijos. Mes gyvenime sudaryti iš daugybės istorijų, tiesa? Ir man gyvenime pasisekė išgyventi šią istoriją. Istorijos nebūna bjaurios ar gražios. Istorijos būna linksmos, apgailėtinos, juokingos, mielos, aistringos. Vienintelės istorijos reikia bijoti – tos, kuri nuobodi“, – sako E. Bosso.

„Šis nuostabus žmogus – gyvas liudijimas, kad ir sunkia liga sergantis žmogus gali padaryti stulbinančią karjerą. Visas jo gyvenimas skirtas muzikai, todėl ir mintys apie muziką neatsiejama maestro dalis“, – pasakoja sekmadienį 21 val. per LRT KULTŪRĄ rodomos laidos „Skambantys pasauliai su Nomeda Kazlaus“ autorė ir vedėja, Lietuvos operos žvaigždė Nomeda Kazlaus. Pasak interviu herojaus, „muzika turi galią sustabdyti laiką, nes kartais viename takte telpa visas gyvenimas, o kartais per valandą simfonijos praeina tik sekundė.“

Muzika turi galią sustabdyti laiką, nes kartais viename takte telpa visas gyvenimas.

E. Bosso savo muzikoje pina įvairiausių žanrų ir formų elementus taip sukurdamas unikalų stilių. Jis yra pelnęs keletą prestižinių kino premijų už muziką kino filmams, koncertavo didžiausiose pasaulio salėse – Karnegie Hole, Sidnėjaus, Buenos Airių operos teatruose bei daugelyje kitų, ir visur  sulaukė palankiausių viso pasaulio melomanų vertinimų. Praėjusią vasarą E. Bosso koncertavo ir Lietuvoje.

Paskatintas Claudio Abado tapti dirigentu, sėkmingai bendradarbiauja su Londono simfoniniu orkestru, Turino „Teatro Reggio“, Neapolio San Carlo teatro bei kitais orkestrais.

Skrajojantis dabarties muzikas, Gineso knygos rekordininkas, kurio klausytis renkasi milijoninės auditorijos – jau šį sekmadienį 21 val. LRT KULTŪROS laidoje „Skambantys pasauliai su Nomeda Kazlaus“.

„Amžinai jaunas (g. 1948) muzikos novatorius, buriantis rekordines gerbėjų minias į savo koncertus, atskleis, kaip nepaskęsti skubančio pasaulio vienatvėje, – pasakoja laidos autorė, prodiuserė ir vedėja, Lietuvos operos primadona N. Kazlaus. – Tai pirmasis kompozitorius, panaudojęs elektroninę muziką operos teatre! Vieninteliame Lietuvoje jo duotame TV interviu kviečiu išgirsti apie jo meilę operai, tapybai, kulinarijai ir cirkui. Be to, garsusis prancūzas papasakos ir apie įspūdingą savo šeimą, senelį Maurice‘ą Jarre‘ą, kūrusį muziką Holivudo filmams, ir dar daug ką, netgi apie savo kulinarinius pasiekimus!”

Savo namų virtuvėje jis gamina ne tik puikius šokoladinius putėsius, ten buvo įsikūrusi ir jo pirmoji muzikos įrašų studija. „Man patinka gaminti ne tik maistą, bet ir muziką“, – sako J. M. Jarre‘as.

Kas didį menininką veda į priekį? „Žmonės nesupranta, kad mes viską darome ne dėl šlovės ar pinigų. Tai  –  priklausomybė. Mes kuriame, nes nieko kito negalime daryti. Kaip ir visi menininkai, tikiuosi sukurti tobulą kūrinį, bet kiekvieną kartą sakau, kad dar to nepadariau“, – prisipažįsta pernai Lietuvoje koncertavęs muzikas.

Šį sezoną tarp kitų Nomedos Kazlaus pašnekovų – „Oskaro“ laureatas, čekų kino klasikas Jiris Menzelis, armėnų instrumentalistas, „Grammy“ laureatas, Stingą, Peterį Gabrielį savo muzikavimu pavergęs duduko virtuozas Djivanas Gasparianas, vienas garsiausių dirigentų ir pianistų Ezio Bosso, egzotiškasis arfos virtuozas  Javieras de Maistre, vunderkindas dirigentas Constantinas Orbelianas, garsusis trombonistas, pučiamųjų guru Christianas Lindbergas, garsiausio pasaulyje „Kronos“ kvarteto įkūrėjas Davidas Harringtonas ir kitos pasaulinio garso asmenybės.

Pirmoji pokalbio dalis – šį šeštadienį, gegužės 20 d. 20 val. per LRT Kultūrą, antroji – po savaitės.

Įspūdinga smuiko genijaus Aleksandro Markovo karjera ir tarptautinė sėkmė prasidėjo labai anksti – vos dvidešimties laimėtas aukso medalis tarptautiniame Paganinio smuikininkų konkurse ir debiutas Niujorko „Carnegie Halle“. Toliau ji tęsėsi su garsiausiais pasaulio simfoniniais orkestrais bei iškiliausiais dirigentais: Lorinu Maazeliu,  Ivanu Fischeriu, Christophuu Eschenbachu ir daugeliu kitų. Lietuvoje jis viešėjo ir koncertavo Kauno simfoninio orkestro dirigento Konstantino Orbeliano ir direktoriaus Algimanto Treikausko kvietimu.

Smuikininko dvasingą santykį su atliekama muzika bei savo instrumentu galima apibūdinti jo paties žodžiais: „Smuikas – labai galingas, o jo grožis labai šiltas“, – pasakoja interviu autorė N. Kazlaus. Ypatingą reikšmę jam turi Niccolo Paganinis. Tai vienintelis smuikininkas, grojantis visus 24 Paganinio kaprisus viename koncerte.

N. Kazlaus didžiuojasi, kad per praėjusį sezoną laidoje pavyko pakalbinti daugybę pasaulinio garso kultūros ir meno asmenybių: „Tikiuosi, kad tiek aš, tiek daugelis žiūrovų iš jų galėjo pasisemti išminties, teigiamos energijos ir motyvacijos ateičiai. Laidose svečiavosi instrumentalistai, operos solistai, rašytojai, režisieriai, teatro direktoriai, aktoriai iš JAV, Izraelio, Ispanijos, Prancūzijos, Vokietijos, Šveicarijos ir kitų šalių. A. Markovas – man vienas idomiausių mano laidos herojų, iš savo tėvo priėmęs smuiką lyg samurajaus kardą. Tai žmogus-fontanas, tobulai įvaldytos smuiko technikos dėka dosniai dalinantis per muziką kiekvienam klausytojui savo žinias ir šiems laikams nebūdingus begalinius dvasinius klodus. Bendravimas su šiuo menininku buvo tikra dovana man ir visai kūrybinei komandai, kiekvieną pokalbio momentą jautusiai tą gaivališką geros ir stiprios energijos pliupsnį.“

Pažintis su A. Markovu Lietuvos operos solistę įkvėpė naujam bendram jųdviejų iššūkiui: „Labai džiaugiuosi, kad mūsų bendravimą pratęsime bendru muzikavimu Lietuvos nacionalinėje filharmonijoje gruodžio 9 d. kasmetiniame mano šventiniame gala koncerte, kuriame, beje, pirmoje dalyje karaliaus didingoji klasika, o antroje – rokas bei elektrinis smuikas.“

I. Monighetti atliekama muzika skamba garsiausiose pasaulio salėse, o organizuojami muzikiniai festivaliai, kuriuose skamba šimtai violončelių, sutraukia didžiausius muzikos gurmanus ir tituluočiausius ekspertus.

„Ivanas Monighettis – tikras pasaulio pilietis. Kilmingas Europos klajoklis, pagaliau grįžęs prie savo šaknų, – pasakoja laidos autorė N. Kazlaus. – Jo giminės istorija – kaip laiko ratas, pradėjęs suktis nuo rusų karvedžio Suvorovo apsilankymo Šveicarijos Alpėse, po to riedėjęs per Rygą, Maskvą, Lietuvą... – viskas susipynę Monigečio gyvenime.“

Su Lietuva šveicarų kilmės Sovietų Sąjungoje užaugusį I. Monighetti bene labiausiai siejo smuiko virtuozas Raimundas Katilius: „Pirmiausia prisimenu studentišką kvartetą, kuriame pirmu smuiku griežė Raimundas Katilius. Antro smuiko partiją grojo dabar žinomas profesorius Vienoje Borisas Kuschniras.  Altu grojo Igoris Sulyga (Игорь Сулыга), na, o aš – violončele. Labai daug ir intensyviai dirbome. Tiesa, neilgai, tačiau labai produktyviaI. Laimėjome dvi pirmąsias premijas konkursuose, tad šį laiką prisimenu su dideliu jauduliu.

N. Kazlaus: „Kai dar buvau studentė, su kolegomis išleidome pirmąją Lietuvoje klasikinės  muzikos kompaktinių plokštelių seriją „Lietuvos didieji”, kurioje buvo ir Raimundo Katiliaus gyvai įrašyta solinė plokštelė. Kokie Jūsų atsiminimai apie mūsų žymųjį smuikininką bei bendradarbiavimą su juo?“

I. Monighetti:  „Pamenu jį buvus Itin stipraus charakterio – lyderis iš prigimties, taip pat smuikininkas. Jis galėjo būti tik pirmas arba joks. Ką tik buvo laimėjęs pirmąją premiją Sibelijaus konkurse, jo laukė daugybė solinių koncertų. Kaip dabar bandau prisiminti, jis buvo labai užsiėmęs. Jis visiškai saves nesigailėjo – viską darė su pasišventimu. Nėra paprasta kvartete sujungti keturis žmones – tiesiog žmogiškąja prasme.“

Beatodairiškas I. Monighetti, kaip ir R. Katiliaus, atsidavimas muzikai, asketizmas gyvenime ir meilė žirgams žavi visus, kuriems tenka arčiau pažinti Ivaną Monighettį.

Rygoje 1947-aisiais gimęs G. Kremeris apkeliavo garsiausias pasaulio scenas ir pelnė gausybę muzikos apdovanojimų, galiausiai – „menų Nobelio“ premiją (Praemium Imperiale), kuria buvo apdovanotas 2016-tųjų spalį.

Jo įkurtas Baltijos šalių muzikantų orkestras „Kremerata Baltica“ jau įrašė per dvidešimt kompaktinių plokštelių. Orkestras stipriais ryšiais siejasi su Lietuva bei iškiliausiomis mūsų muzikos asmenybėmis. 2000-aisiais G. Kremerį už nuopelnus Lietuvos kultūrai Prezidentas Valdas Adamkus apdovanojo Didžiojo kunigaikščio Gedimino ordinu.

Nesu snobas, manantis, kad muzika skirta tik itin išsilavinusiems žmonėms.

„Kaip sako maestro Kremeris – ne atlikėjų vardai ar festivalių pompastika yra žvaigždės. Žvaigždė – pati Muzika, kurios turi siekti, tapdamas tobulesnis tiek profesijos srityje, tiek kaip žmogus – tarnauti Muzikai, juk ji universaliausia kalba, nepripažįstanti jokių sienų“, – pasakoja laidos autorė ir vedėja, operos solistė N. Kazlaus.

„Nesu snobas, manantis, kad muzika skirta tik itin išsilavinusiems žmonėms. Atvirkščiai – manau, kad muzika suvokiama ir pasiekiama kiekvienam, kas atveria jai širdį. Pirmiausia kalbu apie klasikinę muziką, turinčią tradicijas, kurios kyla dar nuo Bacho ir Beethoveno, sugebėjusių į keletą natų, taktų ar nedidelę partitūrą sudėti visą pasaulį“, – laidoje kalbės G. Kremeris.

„Skambantys pasauliai su Nomeda Kazlaus“ – šį šeštadienį 20 val. per LRT Kultūrą.

43-ejų L. Brownlee – vienas tituluočiausių Amerikos operos solistų. „Planavęs būti teisininku jis tapo pasaulinio garso tenoru, kuris organišką operų atlikimą derina su aukščiausio tobulumo technika ir puikiai dainuoja itin aukštas, sudėtingiausias tenorui natas, – pasakoja laidos autorė, viena garsiausių Lietuvos operos solisčių Nomeda Kazlaus. – Su garsiuoju Juanu Diego Florezu jis priklauso Rossinio tenorų olimpui ir bel canto atlikėjų elitui.“

Kaip pastebi kritikai – „sidabro trimitas, apgaubtas šilko“ – L. Brownlee balsas visa jėga išsiveržė La Scalos, Niujorko Metropoliteno, Vašingtono bei kitose garsiausiose pasaulio salėse, stebindamas atlikimo lengvumu bei grakštumu. Tenoro kompaktinės plokštelės, įrašytos su Kauno miesto simfoniniu orkestru, buvo pristatytos „Grammy“ apdovanojimui, nominuotos „Tarptautiniams klasikinės muzikos apdovanojimams“.

Planavęs būti teisininku jis tapo pasaulinio garso tenoru, kuris organišką operų atlikimą derina su aukščiausio tobulumo technika ir puikiai dainuoja itin aukštas, sudėtingiausias tenorui natas.

Kodėl tenoras mėgsta šokti salsą bei žaisti tenisą? Kaip prasidejo Lawrence‘o bičiulystė su Kauno simfoniniu orkestru? Koks buvo jo kelias į Metropoliteną, kokia šeimyninė aplinka ir kas formavo Lawrence‘ą kaip dainininką? Viską išgirsite žaismingame, geros nuotaikos kupiname dviejų operos solistų pokalbyje.

Laidų cikle dar šiame sezone laukite susitikimų su Metropoliteno operos meno vadovu, dirigentu, buvusiu leidybinių kompanijų „Deutsche Grammophon“ bei „Decca“ vadovu Johnu Fisheriu, vienu garsiausių pasaulyje norvegų rašytoju, bestselerio „Sofijos pasaulis“ autoriumi Josteinu Gaarderiu, violončelės virtuozu iš Šveicarijos Ivanu Monigetti, kuris, beje yra paskutinis legendinio Mstislavo Rostropovičiaus mokinys, smuiko virtuozu bei geriausiu šių dienų Paganinio kūrinių bei roko kūrinių elektriniu smuiku atlikėju iš JAV Alexandru Markovu bei daugeliu kitų.

„Skambantys pasauliai su Nomeda Kazlaus“ – kiekvieną šeštadienį 20 val. per LRT Kultūrą.

Išskirtinis dviejų dalių interviu su ispanų operos žvaigžde – jau šį šeštadienį, lapkričio 19 d. 17.30 val. (I dalis) ir gruodžio 3 d. 20 val. (II dalis) laidoje „Skambantys pasauliai su Nomeda Kazlaus“ per LRT Kultūrą.

Interviu autorė Nomeda Kazlaus – Montsitos, kaip ji vadinama šeimos ir artimiausių draugų rate – scenos partnerė. Nomedos kvietimu abi operos solistės kartu koncertavo Vilniuje praėjusių metų pabaigoje, o dar anksčiau, 1997-aisiais, Montsita dainavo Lietuvoje su savo garsiąja mama. 2000-aisiais operos deivė M. Caballe pakvietė lietuvių sopraną N. Kazlaus dainuoti kartu visame pasaulyje, ji tapo Caballe šeimos nare. Montsita ir Nomeda – artimos draugės, laikančios save seserimis. Ryšį palaikyti padeda ir panašaus amžiaus vaikai.

„Vaiko akimis ji stebėjo dvidešimtojo amžiaus operos grandų karjeros viršūnes ir... išdrįso pratęsti jų darbus, – sako N. Kazlaus. – Baletas ir šokio plastika trumpam buvo nustūmę Monsitos potraukį dainuoti, bet noras kartu būti su operos deive, mama Monserrat Caballé, įminti jos paslaptį ir dar labiau ją nustebinti tebeveda Montsitą muzikos keliu nuo Londono „Albert Hallo“ iki Milano „La Scalos“.

Garsiosios ispanės dukra pasakoja buvusi atrasta Londone prieš du dešimtmečius. Tuomet ji, išdrįsusi uždainuoti su mama, tapo staigmena žiūrovams ir koncertų organizatoriams. Pasipylė kvietimai dainuoti duetu. Tam, visų pirma, reikėjo išmokti kvėpavimo technikos, kuria garsėjo mama. Šiandien Montsita yra atlikusi kone visas pagrindines soprano arijas garsiausiose pasaulio salėse...

Tuo metu, kai bus rodoma antroji interviu dalis, interviu autorė, lietuvių operos žvaigždė N. Kazlaus, beje, koncertuos su pasaulinio garso tenoru meksikiečiu Hectoru Sandovalu – Lietuvos nacionalinėje filharmonijoje gruodžio 3 d. ir  Kauno filharmonijoje gruodžio 4 d.