„Skatinsime verslus modernizuoti gamybą, diegti inovacijas, vykdyti mokslinius tyrimus, taip pat – ir pritraukti dar daugiau užsienio investicijų į Lietuvą“, – pranešime teigė ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė.

Finansavimas pagal priemonę „TUI Invest“ skiriamas užsienio investicijoms, tiesiogiai susijusioms su naujo ar iš esmės patobulinto produkto kūrimu.

Paramą galės gauti užsienyje registruotos įmonės ar jų filialai Lietuvoje, šalyje registruotos užsienio kapitalo įmonės. Mažiausia galima suma vienam projektui siekia 140 tūkst. eurų, didžiausia – 2 mln. eurų.

Paraiškas bendrovės gali teikti iki birželio 12 dienos.

Parama finansuojama 2021–2027 metų Europos Sąjungos fondų investicijų programos. 

Apie Europos Komisijos skirtą 928 mln. eurų paramą projektui pranešta birželį, Lietuvai iš šios sumos numatyta 394 mln. eurų.

Europos klimato, infrastruktūros ir aplinkos apsaugos vykdomoji įstaiga (CINEA), Estijos klimato ministerija, Lietuvos, Latvijos Susisiekimo ministerijos bei „RB Rail“ pasirašė papildomą sutartį, pagal kurią finansavimas skirtas iš Europos infrastruktūros tinklų priemonės (EITP). Kartu su nacionaliniu trijų šalių įnašu jis viršys 1,1 mlrd. eurų.

CINEA padalinio vadovas Mortenas Jensenas sako, jog beveik 930 mln. eurų dotacija neabejotinai duos tolesnį postūmį įgyvendinti „Rail Baltica“.

„Globalus projektas šiuo metu pradeda pagrindinį statybos etapą visose trijose Baltijos šalyse, todėl tikimės, kad paramos gavėjai taip pat laiku įgyvendins šį svarbų Europos projektą“, – pranešime teigė M. Jensenas.

Globalus projektas šiuo metu pradeda pagrindinį statybos etapą visose trijose Baltijos šalyse, todėl tikimės, kad paramos gavėjai taip pat laiku įgyvendins šį svarbų Europos projektą.

 

Lietuvoje lėšos bus skirtos geležinkelio ir jo statinių statybai nuo Kauno iki sienos su Latvija: sankasos ir inžinerinių statinių, privažiuojamųjų kelių statybai atkarpose Kaunas–Šveicarija ir Šėta–Ramygala, parengiamiesiems darbams, statybų techninei priežiūrai, taip pat žemės išpirkimui Kauno geležinkelio mazge bei ruože nuo Kauno iki sienos su Lenkija.

Estijoje bus finansuojama pabėgių, inžinerinių statinių, privažiuojamųjų kelių ir kelių sankirtų statyba keliuose ruožuose, taip pat statybų priežiūra, žemės įsigijimas. Latvijoje bus finansuojama Rygos centrinės stoties viadukų ir privažiuojamųjų peronų statyba, viaduko ties Rygos oro uosto terminalu statyba, statybų bazės Lecavoje statyba,  linijos už Rygos ribų statyba ir priežiūra.

Iki šiol „Rai Balticai“ skirtas daugiau kaip 1,6 mlrd. eurų finansavimas, o kartu su nauja parama projektui jau skirta apie 2,7 mlrd. eurų europinių ir nacionalinių lėšų.

Anksčiau planuota, kad bendra projekto vertė sieks apie 5,8 mlrd. eurų, vėliau teigta, kad jis pabrango iki 7 mlrd. eurų, tačiau oficiali perskaičiuota projekto kaina iki šiol nebuvo skelbiama.

Pasak „RB Rail“, šiuo metu atliekama nauja projekto kaštų ir naudos analizė, jos rezultatus planuojama pateikti iki 2024 metų pabaigos.

Susisiekimo ministerijos teigimu, visą „Rail Baltica“ projektą sujungiant Baltijos šalis su Europa numatyta užbaigti 2030 metais, o sujungti Lietuvos ir Lenkijos vėžes tikimasi 2028 metais. 

Per balsavimą Senate abi partijos palaikė siūlymą skirti nepaprastąjį finansavimą šioms priemonėms, ankstesnę dieną priimtą Atstovų Rūmų, kad teisės aktą būtų galima skubiai pasiųsti pasirašyti prezidentui Donaldui Trumpui (Donaldui Trampui).