Iš viso iš bankų solidarumo įnašo keliams ketinama skirti 139,8 mln. eurų vietoj anksčiau planuotų 130,5 mln. eurų.

Anot susisiekimo ministro Mariaus Skuodžio, korekcijos numatytos ir iš kitų šaltinių.

„Europos Sąjungos investicijos papildomos, kiek mes galime spartinti šitos finansinės perspektyvos net ir ateinančių metų lėšas, tada yra papildomos karinio mobilumo lėšos, kurias skirsto Europos Komisija, kur mes irgi tikimės papildomai“, – BNS šią savaitę sakė M. Skuodis.

Iš Europos Sąjungos (ES) lėšų bus skirta 31,8 mln. eurų – 10 mln. eurų mažiau nei planuota, tuo metu papildoma ES parama, skirta iš vėlesnių metų šioje finansinėje perspektyvoje augs 10 mln. iki 127 mln. eurų.

„Korekcijų tam tikrų metų eigoje tikrai gali būti, priklausomai nuo to, kiek mums pavyks pritraukti kitų šaltinių ir taip toliau“, – sakė M. Skuodis.

Tuo metu finansavimas iš Kelių priežiūros ir plėtros programos (KPPP) nesikeis ir sieks 583,2 mln. eurų, šią sumą įvairiems projektams netrukus turėtų paskirstyti Vyriausybė.

40 mln. eurų KPPP lėšų bus skirta magistralinio kelio Vilnius–Utena rekonstravimui, o 543,2 mln. eurų – valstybinės ir vietinės reikšmės keliams, iš jų 102,8 mln. eurų – magistralinio kelio „Via Baltica“ Kaunas–Marijampolė–Suvalkai dviejų ruožų rekonstravimui, Jonavos pietrytiniam aplinkkeliui, kelio Vilnius–Utena kapitaliniam remontui, kelio Kaunas–Prienai atnaujinimui.

Palaikymą projektui išreiškė visi balsavime dalyvavę parlamentarai – 124 balsavo už, balsavusių prieš ar susilaikiusių nebuvo.

„Bandome sukurti nacionalinį pavyzdį, kuris galėtų būti kaip sektinas pavyzdys bent dalį valstybės biudžeto pajamų, gautų iš tų sumokėtų baudų, pritaikant turto konfiskavimą, sutelkti paramai Ukrainai. Yra labai daug turto, kuris galėtų būti tam panaudotas“, – anksčiau Eltai sakė Seimo Užsienio reikalų komiteto (URK) pirmininkas Žygimantas Pavilionis.

Numatoma, kad į Ukrainos atstatymo fondą, dar vadinamą Vystomojo bendradarbiavimo fondu, plauktų biudžeto lėšos, gautos iš sumokėtų baudų, paskirtų už tarptautinių sankcijų ir Lietuvos nacionaliniais įstatymais nustatytų ribojamųjų priemonių pažeidimus, numatytus Baudžiamojo kodekso 123 ir Administracinių nusižengimų kodekso 515 straipsniuose.

„Toks žingsnis parodytų tvirtą Lietuvos nuostatą teikti paramą Rusijos Federacijos agresiją patiriančiai Ukrainai ir prisidėtų prie tarptautinės bendruomenės pastangų užtikrinti esminį principą – agresorius privalo atlyginti savo padarytą žalą“, – pažymima aiškinamajame įstatymo projekto rašte.

Įgyvendinant ministerijos teikiamus siūlymus, Valstybinei mokesčių inspekcijai (VMI) ir Muitinei reikės atlikti tam tikrų pakeitimų. Preliminariu ministerijos vertinimu, tam reikės apie 20 tūkst. eurų.

Teigiama, kad nuo pat Rusijos karo prieš Ukrainą pradžios Europos Sąjungoje (ES) vyksta intensyvios diskusijos apie tai, kaip ES sankcijomis įšaldytas Rusijos fiziniams ar juridiniams asmenims bei Rusijos centriniam bankui priklausančias lėšas ar imobilizuotą turtą panaudoti prieš Ukrainą padarytai žalai atlyginti.

Todėl, nelaukiant ES ar tarptautiniu lygmeniu priimamų sprendimų, jau dabar būtų galima imtis nacionalinių priemonių, kurios iš esmės neprieštarautų ir papildytų būsimų ES ir tarptautinių sprendimų turinį, pažymima URM parengtame rašte.

Šiuo metu už baudas dėl sankcijų pažeidimo surenkamos lėšos keliauja tiesiai į Lietuvos valstybės biudžetą.

„Mes galime kalbėti labai daug ir apgailestauti, bet jeigu nebus pinigų – nebus nieko, įskaitant ir šitą vadinamą betonkelį (Vilniaus–Utenos plentą – BNS). (...) Žvelgdamas į ateitį aš dar kartą kartoju, ką jau sakiau ne kartą, – nebus pakankamai finansinių resursų, mūsų kelių būklė tik blogės“, – žurnalistams Molėtuose ketvirtadienį sakė G. Nausėda.

„Jeigu fiksuosime tas pačias sumas, kurias planavome ankstesniais metais, supraskime viena – infliacija dalį jų bus sugraužusi, reiškia, realiai mes padarysime vis mažiau ir mažiau“, – kalbėjo šalies vadovas.

Rūpinantis kelių būkle ir skiriant jai finansavimą prezidentas siūlė remtis Lenkijos pavyzdžiu.

„Nereikia važiuoti labai toli už devynių jūrų marių, kad pamatytume, kaip sistema veikia ir šiandien, deja, mūsų kaimynams galime tik pavydėti kelių būklės“, – sakė G. Nausėda.

Susisiekimo ministras Marius Skuodis anksčiau vylėsi, kad 2024 metais kelių priežiūrai bus numatyta daugiau lėšų, nes jų poreikis yra didesnis, be to, yra ir daugiau pajamų šaltinių.  

Jis yra sakęs, kad norint įgyvendinti svarbiausius kelių infrastruktūros projektus, tvarkyti tiltus ir viadukus, kitąmet Kelių priežiūros ir plėtros programai reikėtų papildomai 340 mln. eurų.

Anot jo, 2024-iesiems programai numatyta 543 mln. eurų – tiek pat, kiek ir pernai bei 2021-aisiais, o šių lėšų pakanka tik tęsti jau pradėtus darbus bei įgyvendinti dalį strateginių projektų, pavyzdžiui, „Via Baltica“ automagistralės 40 kilometrų atkarpos nuo Marijampolės iki Lenkijos sienos statybą.

Trečiadienį Vilniaus taryba pritarė naujajai Vilniaus mėgėjų meno kolektyvų, dalyvausiančių 2024 metų Dainų šventėje „Kad giria žaliuotų“, finansavimo tvarkai.

„Naujoji tvarka bus patogesnė ir suteiks kolektyvams daugiau galimybių pasiruošti Dainų šventės renginiams. Iki šiol stipendijos buvo skiriamos meno kolektyvų vadovams. Pagal naująją tvarką lėšos gali būti naudojamos ne tik kaip vadovų atlyginimas, bet ir kitoms reikmėms, pavyzdžiui, atlikėjų transporto išlaidoms, kostiumams ir kita“, –  Vilniaus savivaldybės pranešime cituojama sostinės vicemerė Simona Bieliūnė.

Vilniaus savivaldybė skelbs du kvietimus teikti paraiškas meno mėgėjų kolektyvams finansuoti.

Pagal naująją tvarką lėšos gali būti naudojamos ne tik kaip vadovų atlyginimas, bet ir kitoms reikmėms.

 

Pirmasis kvietimas numatytas rugsėjį, antrasis – sausį. Paraiškos bus teikiamos tik elektroniniu būdu per Vilniaus elektroninę paraiškų ir ataskaitų valdymo sistemą konkursai.vilnius.lt.

Paraiškas finansavimui galės teikti kitų metų Dainų šventėje dalyvausiantys ir (ar) jai besiruošiantys Vilniaus mieste registruoti mėgėjų meno kolektyvai pagal Lietuvos nacionalinio kultūros centro pateiktą sąrašą. Tokių kolektyvų sostinėje yra apie 50.

Finansavimą mėgėjų meno kolektyvai gaus atsižvelgiant į mėgėjų meno kolektyvo kategoriją pagal meninį lygį, veiklą ir pasiektus rezultatus.

Aukščiausio meninio lygio (I kategorijos) kolektyvui gali būti skirta iki 3 tūkst. eurų, aukšto meninio lygio (II kategorijos) kolektyvui – iki 2,2 tūkst. eurų, o vidutinio meninio lygio (III kategorijos) kolektyvui – iki 1,5 tūkst. eurų.

Už panaudotas išlaidas organizatoriai privalės atsiskaityti pagal nustatytą tvarką.

Skirdama finansavimą, savivaldybė siekia palaikyti, skatinti ir sudaryti sąlygas Vilniaus miesto mėgėjų meno kolektyvams aktyviai dalyvauti miesto kultūriniame gyvenime, išlaikyti ir stiprinti tautinį identitetą, skleisti tautos etninės kultūros paveldą, pasiruošti dalyvauti kitąmet vyksiančiose Dainų šventės renginiuose.