Buvęs Ukrainos vidaus reikalų ministras Arsenas Avakovas lapkričio 22 dieną per socialinius tinklus paskelbė šalia Trakų pilies padarytą nuotrauką, kurioje jis matomas kartu su Lietuvoje gimusiu garsiu ukrainiečių televizijos laidų vedėju Saviku Šusteriu, gydytoju ir televizijos laidų vedėju Jevhenu Komarovskiu, televizijos prodiuseriu Pavlu Jelizarovu, žurnalistu Dzmytru Hordonu ir buvusiu ministru pirmininku Volodymyru Hroismanu. Visi jie pozavo laikydami viduramžiškus ginklus – kalavijus, kirvius ir skydus.

D. Hordonas vėliau paaiškino, kad šie asmenys buvo atvykę į Lietuvą švęsti S. Šusterio gimtadienio.

„Ukrainska pravda“ išsiaiškino, kad šie asmenys lapkričio 21 dieną išskrido iš Kijevo į Vilnių užsakomuoju reisu. Leidinys pažymėjo, kad tą pačią dieną iš to paties Kijevo Boryspolio oro uosto į Paryžių išskrido ir R. Achmetovas, o lapkričio 22-ąją jo lėktuvas iš Prancūzijos taip pat atskrido į Vilnių.

„Ukrainska pravda“ slapta nufilmavo, kaip nuotraukoje matomi S. Šusterio gimtadienio svečiai vaikštinėja Vilniaus gatvėmis ir susirenka švęsti restorane „Neringa“.

Filmuotoje medžiagoje matyti, kad vakarėlyje taip pat dalyvavo buvęs Ukrainos Aukščiausiosios Rados narys Mykola Katerynčukas ir Rusijoje veikiančio Ekonominės analizės instituto prezidentas Andrejus Ilarionovas.

Joje taip pat užfiksuotas Lietuvos Seimo narys Emanuelis Zingeris. BNS trečiadienį susisiekti su juo nepavyko.

R. Achmetovas tarp šventės dalyvių nebuvo pastebėtas, tačiau „Ukrainska pravda“ citavo neįvardytą šaltinį, kad oligarchas aptarinėjo galimus kandidatus per artėjančius Ukrainos parlamento ir prezidento rinkimus.

Leidinio duomenimis, R. Achmetovo ir S. Šusterio gimtadienio svečių lėktuvai lapkričio 23 dieną skirtingu laiku grįžo į Kijevą.

Be to, „Ukrainska pravda“ žurnalistai lapkričio 22 dieną Vilniaus oro uoste pastebėjo Kijevo mero Vitalijaus Klyčko brolį boksininką Volodymyrą. Paklaustas, ar jo brolis veikė kaip tarpininkas per numanomas derybas su R. Achmetovu, Vitalijus Klyčko sakė, kad Volodymyras politikoje nedalyvauja ir „nėra įgaliotas vesti jokių derybų“.

Ši informacija paskelbta praėjus kelioms dienoms po to, kai Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, jog Kijevas turi informacijos apie „Rusijos atstovus“, mėginusius įvelti R. Achmetovą į sąmokslą įvykdyti perversmą Ukrainoje.

V. Zelenskis lapkričio 26 dieną sakė, kad Ukraina turi garso įrašą, kuriame rusai „aptarinėja“ R. Achmetovo vaidmenį perversme „už milijardą dolerių“.

Pučą esą planuota įvykdyti gruodžio pradžioje, siekiant „sukrėsti padėtį mūsų šalyje“, teigė V. Zelenskis. Jis taip pat kritikavo D. Hordoną ir S. Šusterį, pastarąjį pavadino vienu iš Ukrainos destabilizatoriumi.

Komentuodamas ankstesnius V. Zelenskio pareiškimus apie galimą Rusijos vaidmenį organizuojant numanomą perversmą, Kremlius tvirtino, kad „Rusija niekada nevykdo tokios veiklos“.

Diana Kudhaib informavo, kad derybose dalyvavo Šiaurės Korėjos užsienio reikalų viceministas Choe Son Hui (Čo Sun Hui), tačiau susitikimo detalių ministerijos atstovė neatskleidė.

Tuo metu Švedijos naujienų agentūra TT pranešė, kad JAV specialusis pasiuntinys Šiaurės Korėjai Stephenas Biegunas (Stivenas Biganas) ir Švedijos diplomatijos vadovė Margot Wallstrom (Margot Valstriom) taip pat dalyvavo susitikime.

„Tai tik nedidelio formato derybos, kuriose dalyvauja tarptautiniai ekspertai“, – nurodė D. Kudhaib.

Švedija palaiko diplomatinius santykius su Pchenjanu nuo 1973 metų. Ji yra viena iš vos kelių Vakarų šalių, turinčių ambasadą Šiaurės Korėjoje. Jos ambasada teikia konsulines paslaugas JAV.

Kovo mėnesį M. Wallstrom surengė derybas su savo Šiaurės Korėjos kolega Ri Yong Ho (Li Jong Ho) Stokholme, po kurių įvyko pirmasis istorinis JAV prezidento Donaldo Trumpo (Donaldo Trampo) susitikimas su Šiaurės Korėjos vadovu Kim Jong Unu (Kim Čen Unu) Singapūre birželio mėnesį.

Jam antrina ir portalo DELFI vyriausioji redaktorė Monika Garbačiauskaitė-Budrienė. Anot jos, šioje situacijoje reikalingas didesnis skaidrumas.

M. Garbačiauskaitė-Budrienė: demokratinėje visuomenėje reikia skaidrumo

M. Garbačiauskaitė-Budrienė tvirtina – siekis išspręsti įsisenėjusį „Orlen“ ir „Lietuvos geležinkelių“ konfliktą nėra blogas, tačiau veiksmų reikėtų imtis kitokių.

„Iškėlėte teisingą klausimą – ar iš tiesų Saulius Skvernelis buvo įgaliotas vykdyti tokias derybas. Manau, kad pats susitikimas ir pastangos išspręsti įsisenėjusį „Orlen“ ir Lietuvos geležinkelių“ konfliktą ar gerinti santykius su Lenkija savaime nėra blogai – tai teigiamas siekis. Vis dėlto mes gyvename demokratinėje visuomenėje, kurioje reikia skaidrumo“, – pabrėžia M. Garbačiauskaitė-Budrienė.

Ji atkreipia dėmesį į tai, kad skiriasi nurodomos susitikimo datos. Lenkijos spauda, pirmoji paviešinusi šį faktą, rašo, kad susitikimas vyko lapkričio mėnesį, o S. Skvernelio patarėjas Tomas Beržinskas tikino, kad susitikimo metu Lietuvoje dar tik vyko rinkimų kampanija.

„Tada S. Skvernelis net jokios oficialios pozicijos neužėmė. Būtų įdomios detalės. Manau, kad skaidrumo reikėtų daugiau. Žmonės tai lygina su Maišiagalos memorandumu. Reikėtų priminti, kad 1995 m. tuometinis Lietuvos prezidentas Algirdas Brazauskas su premjeru susitarė nedideliame rate ir atidavė tam tikras Lietuvos teritorijas Latvijai. Vėliau buvo atšauktas tas susitarimas“, – sako M. Garbačiauskaitė-Budrienė.

B. Ivanovas: turinį turėtų paaiškinti pats S. Skvernelis

B. Ivanovas mano, kad istorija tikrai nėra tokia jau paprasta, be to, tai nėra ir įprasta praktika. Be to, pabrėžia jis, dabar to susitikimo turinys turi būti maksimaliai išviešintas, o ne slepiamas ir nekomentuojamas.

„Teisingai M. Garbačiauskaitė-Budrienė pastebėjo – iš tikrųjų per tokius susitikimus kartais padaroma labai rimtų klaidų. O šito tikrai nereikia, nes partneriai partneriais, bet čia juk yra ir įvairiausių interesų konfliktų“, – sako B. Ivanovas.

S. Skvernelis, primena politologas, vis dėlto nebuvo privatus asmuo, todėl šiuo atveju turinį turėtų paaiškinti pats S. Skvernelis ir susitikimo dalyviai: „Tai labai svarbu, nes kitu atveju mes pripažįstame, kad šešėlinė politika yra norma, kad galima spręsti už uždarų durų, su niekuo nesikonsultuojant.“

Šiuo atveju, mano B. Ivanovas, „netgi ne taip svarbu, apie ką kalbėta, svarbiausia – kaip kalbėta, kaip tai komentuojama, kaip į tai reaguojama, o  reaguojama į tai absoliučiai netinkamai“.

Premjero patarėjas: T. Pačėsas kitų S. Skvernelio susitikimų nebeorganizuos

„Premjeras jau plačiau komentavo tą susitikimą tiems, kas jo to paklausė. Jei reikia, aš galiu pakartoti dar kartą, kad susitikimas įvyko praėjusių metų rudenį, dar nesibaigus Seimo rinkimų kampanijai. Konkrečiau – tarp pirmojo ir antrojo rinkimų į Seimą turo“, – LRT RADIJUI sako S. Skvernelio patarėjas Tomas Beržinskas.

Anot jo, „tai buvo privatus S. Skvernelio – tuo metu nei premjero, nei netgi potencialaus kandidato į premjerus, viso labo kandidato į Seimo narius – susitikimas su ponu Kaczynskiu“.

Susitikimo tikslas, teigia T. Beržinskas, – labai paprastas: „Buvo aptarti Lietuvos ir Lenkijos santykiai ir tie dalykai, kurie tuos santykius temdo. Ir, žinoma, tų santykių perspektyva.“

T. Beržinsko žodžiais, susitikimą organizavo buvęs krepšininkas, krepšinio treneris Tomas Pačėsas, Jerzy Giedroyco dialogo ir bendradarbiavimo forumo narys, „kuris irgi dirba puoselėjant Lietuvos ir Lenkijos santykius, mėgina eiti ta linkme“.

Tačiau, tikina premjero patarėjas, T. Pačėsas kitų S. Skvernelio susitikimų nebeorganizuos, nes S. Skvernelis jau užima premjero pareigas, tad visus tarptautinius vizitus organizuoja oficiali S. Skvernelio komanda.

Paklaustas, apie ką konkrečiai S. Skvernelis tuomet Lenkijoje kalbėjo, T. Beržinskas teigia, kad detalių negali pasakyti, nes neturėjo galimybės dėl šito pakalbėti: „Bet galiu tik pakartoti – apie Lietuvos ir Lenkijos santykius ir būtent apie tai, kaip reikėtų juos gerinti. O detalės arba tie nesklandumai, tie šešėliai, kurie temdo ar tuo metu temdė Lietuvos ir Lenkijos santykius, matyt, puikiai žinomi iš viešosios erdvės.“

L. Linkevičius: faktas, kad buvo bandoma kalbėtis, yra teigiamas

S. Skvernelio susitikimą Lenkijoje vertinu labai teigiamai, nes visi neformalūs kontaktai su kaimyninių šalių politikais labai svarbūs, LRT RADIJUI sako užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius: „Tik atkreipčiau dėmesį, kad, mano žiniomis, susitikimas vyko dar prieš premjerui pradedant eiti pareigas. Čia buvo kiek seniau, bet pats faktas, žinoma, yra teigiamas.“

Paklaustas, ar žinojo apie tokį susitikimą, L. Linkevičius tikina, kad jam tai nebuvo naujiena, bet jis žinojo tik patį faktą, o detalių ne.

„Bet, matyt, kaip dabar rašoma, panašiai ir buvo. Vis tiek buvo kalbama ir apie dvišalius santykius. Ypač išskirčiau vieną iš problemų, susijusių su „Orlenu“. Beje, visiškai neseniai, kaip pamename, šis konfliktas buvo išspręstas taikos sutartimi, kas tikrai labai svarbu reguliuojant dvišalius santykius. Manau, kad neformalūs kontaktai prie to irgi prisidėjo“, – kalba L. Linkevičius.

Pasiteiravus, ar dabar premjeras turėtų plačiau pakomentuoti susitikimą, ministras sako, kad, jo manymu, viešoje erdvėje pakanka komentarų: „Juo labiau kad tai seniai buvo, praėjo beveik metai. Pats faktas, kad buvo bandoma kalbėtis, yra teigiamas.“

Be to, tikina L. Linkevičius, ir formalūs, ir neformalūs susitikimai visada yra naudingi, ypač jeigu jie skirti siekiant derinti tarpusavio santykius, glaistyti kai kuriuos konfliktinius momentus.