Kitą savaitę aukcione pasirodys 36 laiškų kolekcija ir daugiau nei 100 nuotraukų, susijusių su uždaro būdo aktore.
G. Garbo mirė 1990-aisiais, būdama 84 metų.
Švedijoje gimusi Holivudo legenda, iš viešojo gyvenimo ir kino ekranų pasitraukė 1941 metais ir iki pat savo mirties išliko paslaptinga figūra.
Ji gyveno viena Niujorko Manhatano rajone ir nepriimdavo prašymų duoti interviu ir kitų kvietimų.
Aukcione bus parduodami laiškai, parašyti Beverli Hilse, Kalifornijoje, per kelius dešimtmečius, bet daugiausiai 4-ame dešimtmetyje ir 5-o dešimtmečio pradžioje. Aktorė visus juos skyrė savo draugei grafienei Martai Wachtmeister (Martai Vachtmeister), gyvenusiai Tistado pilyje Švedijoje, kur G. Garbo neretai apsilankydavo.
Laiškai atskleidžia visą apimantį nerimą vyravusį jos gyvenime ir, anot „Sotheby's“ „vienatvę, depresiją, prastą sveikatą, nuolatinį namų ilgesį ir meilę Švedijos kraštovaizdžiui“.
Laiškuose perteikiama nuotaika smarkiai skiriasi nuo nuotraukų albumo, sudaryto iš 111 mėgėjiškų nuotraukų, kuriose matyti kaip G. Garbo džiaugiasi gyvenimu Wachtmeisterių pilyje – slidinėja, bendrauja su draugais ir žaidžia su gyvūnais.
„Noriu būti viena“
Aktorė, kurios tikrasis vardas - Greta Lovisa Gustafsson (Greta Lovisa Gustafson) gimė 1905 metais Stokholme, neturtingoje šeimoje.
Tapusi skrybėlių modeliu ji susilaukė kvietimų vaidinti teatre ir kine Europoje. Galiausiai ji atkreipė Holivudo kino studijos MGM dėmesį ir 3-ame dešimtmetyje išvyko gyventi į Ameriką.
Tapusi 1932 kino juostos „Didysis viešbutis“ (Grand Hotel) žvaigžde, šiame filme G. Garbo ištarė žymiausius savo žodžius „Noriu būti viena“. Ši frazė Amerikos kino instituto įvardijama kaip 30-toji įsimintiniausia kino citata.
Atrodo tai buvo ir pačios G. Garbo noras, tačiau iš jos rašytų laiškų matyti, kad šiam troškimui išsipildžius vienišės gyvenimas jai neatnešė laimės.
Daugumos laiškų ji nepasirašė, išskyrus vieną, pasirašytą „Klouno“ vardu, ir du, užbaigtus moteris vaizduojančiais piešinukais.
„Beveik visada esu viena ir kalbu su savimi. Nuvažiuoju iki paplūdimio, kur pasivaikščiojimai visada nuostabūs. Tačiau tik tiek“, – 1939 metais rašė ji apie gyvenimą Beverli Hilse, kurio ėmė nekęsti.
Kitame laiške, parašytame 1941 rugpjūčio 20 dieną, aktorė reiškė nusivylimą pakeitimais filmo „Dviveidė moteris“ (The Two-Faced Woman) scenarijuje. Nusifilmavusi šioje juostoje G. Garbo sulaukė daugiausiai kritikos per visą savo karjerą.
„Kadangi aš mieliau vaikštau užmiestyje nei kovoju dėl siužeto, viskas pasisuko būtent taip“, – rašė ji apie savo paskutinį filmą, po kurio daugiau nebevaidino.
Nepaisant to, savo grožiu garsia G. Garbo tebebuvo žavimasi.
Fotografijos ekspertų nuomone, jos veido bruožai buvo unikalūs ir „tobuli“, aktorės biografijoje „Pokalbiai su Greta“ (Conversations with Greta) rašo Svenas Bromanas.
„Atstumas tarp jos akių, jos kaktos aukštis, jos burna, jos visa išvaizda buvo dieviška“, – rašė jis.
Prognozuojama, kad už šią laiškų ir nuotraukų kolekcija bus sumokėta iki 20 tūkst. svarų (23 tūkst. eurų).
