Plakatas – irgi žinutė

Šiandien studentai žygiavo nuo Senojo turgaus iki Atgimimo aikštės.

Eisenos tradiciją atgaivinę Lietuvos studentų sąjungos (LSS) nariai norėjo, kad jaunimas išreikštų savo poziciją.

„Norėjome akcentuoti, kad mes visi turime problemų ir jas reikia įgarsinti, jeigu norime pokyčių. Siekėme, kad studentai ne tik įsitrauktų ir tiesiog dalyvautų eisenoje, bet ir pasisakytų apie švietimo problemas, nes jų tikrai yra. Todėl norėjome, kad ant plakatų užrašytų, kas ne taip. Mūsų manymu, tai turėjo pritraukti dėmesį“, – pasakojo LSS išorinės komunikacijos specialistė Gabrielė Jarošiūnaitė.

Norėjome akcentuoti, kad mes visi turime problemų ir jas reikia įgarsinti, jeigu norime pokyčių.

Problemos liko tos pačios

Studentus kamuojančios problemos metų metais išlieka tos pačios, teigė studentų atstovė.

„Mums svarbu parodyti, kad galime susivienyti dėl bendro tikslo, ir kartu viešinti tai, kas mums svarbu. Pagrindinės bėdos – nesutvarkyti, prastos būklės bendrabučiai, studijų kokybės klausimai, mažos stipendijos, taip pat užsienio studentų integracijos stoka“, – aiškino G. Jarošiūnaitė.

Po renginio visi dalyviai susirinko ne tik pabendrauti ir diskutuoti svarbiomis temomis, bet taip pat galėjo deklaracijoje įvardinti trūkumus arba siūlymus, kaip gerinti mokslo kokybę.

„Eisena nebuvo organizuojama šiaip sau. Pasibaigus renginiui, kiekvieno miesto renginyje dalyvavęs studentas turėjo galimybę užpildyti studento deklaraciją, kurioje galėjo surašyti savo studentiškas problemas, kurios vėliau bus įteiktos Seimui“, – teigė G. Jarošiūnaitė.

G. Namentkevič nuotr.

Akcijos turi galią

Kaip pasakojo akcijos organizatoriai, studentų eisenos buvo organizuojamos ir anksčiau, būtent dėl jų dabar studentai turi daugiau lengvatų ir palankesnes studijavimo sąlygas.

1996 m. LSS vykdė interaktyvią akciją, siekiant gauti lengvatų studentams naudotis viešuoju transportu.

Akcija pasiteisino ir nuo 1998 m. viešuoju transportu studentai gali naudotis pigiau.

2001 m. liepą Studentų sąjunga surengė nesankcionuotą mitingą, pasisakydama prieš Aukštojo mokslo įstatymo pataisas, kuriomis ketinta įvesti visuotinę studijų įmoką.

Pavyko pasiekti, kad valstybės biudžete būtų numatytos papildomos lėšos aukštosioms mokykloms ir nenukentėtų studijų kokybė.

Pastaroji studentų akcija uostamiestyje vyko 2018 m. gegužę, kai gedulingais rūbais vilkėję jaunuoliai senamiesčio gatvėmis į Atgimimo aikštę atžygiavo nešdami karstą.

Šiomis simbolinėmis aukštojo mokslo laidotuvėmis tuomet Klaipėdos universiteto studentai siekė parodyti esantys neabejingi miesto reikalams.

„Studijų metai netruks prabėgti, ateitis taps dabartimi. Todėl naudokitės unikalia proga siekti žinių ir patirties. Drąsiai įgyvendinkite akademinius ir asmeninius tikslus. Prisiimkite lyderių atsakomybę. Eksperimentuokite ir kurkite naujoves. Ir, žinoma, nenustokite svajoti. Kuo stipresni Jūs tapsite, tuo stipresnė bus mūsų valstybė“, – penktadienį paskelbtame sveikinime Tarptautinės studentų dienos proga sako parlamento vadovė.

Minint Tarptautinę studentų dieną penktadienį jaunimas rengia eisenas Klaipėdoje, Kaune ir Vilniuje, sieks atkreipti dėmesį į studentų problemas.

Kaip skelbiama, tai pirmoji tokia Lietuvos studentų sąjungos (LSS) organizuojama eisena, vyksianti trijuose miestuose, kuriuose studentų skaičius didžiausias.

Studentai nešini plakatais jungsis į eisenas, po kurių lauks diskusijos su aukštojo mokslo atstovais ir studentų lyderiais.

„Pirmiausia, norime parodyti, kad studentai irgi yra visuomenės grupė, kuri turi savo problemų. Tai – solidarumo akcija“, – BNS penktadienį sostinėje sakė Lietuvos studentų sąjungos (LSS) vadovas Paulius Vaitiekus.

Jis pabrėžė, kad šia akcija taip pat siekiama atkreipti dėmesį į prastą bendrabučių būklę, per mažas stipendijas ir siekį turėtų geresnę studijų kokybę.

„Tai yra problemos, kurios nėra sprendžiamos jau kurį laiką“, – kalbėjo P. Vaitiekus.

Vilniuje į eitynes nuo Rotušės aikštės iki Katedros aikštės susirinko apie 100 studentų. Viena iš jų – Vilniaus Gedimino technikos universiteto („Vilnius Tech“) studentų atstovybės vadovė Smiltė Kiaunytė.

Kaune akcija vyko nuo Istorinės Prezidentūros Laisvės alėja link Studentų skvero, o Klaipėdoje – nuo Senojo turgaus Tiltų gatve link Atgimimo aikštės.

Manau, kad labai ilgai buvome tokia užmiršta visuomenės grandis ir požiūris į mus yra šiek tiek sustagnavęs.

„Manau, kad labai ilgai buvome tokia užmiršta visuomenės grandis ir požiūris į mus yra šiek tiek sustagnavęs“, – BNS teigė trečio kurso architektūros studentė.

Klaipėdoje į eitynes penktadienį susirinko kiek daugiau kaip pusšimtis studentų ir kolegijų, Klaipėdos universiteto, Tarptautinio LCC universiteto. Studentai atėjo nešini plakatais „Gyvas tik energetinių pagalba“, „Prašot jaunimo neemigruoti, bet padėti oriai studentauti nenorit“, „Nenorit priimti be patirties Jūs, priims užsienis“, „Studijų kainos>Tėvų algos“ ir kita.

„Klaipėdietiškų problemų pilna – pradedant greitojo traukino tarp Klaipėdos ir Vilniaus trūkumu. Apskritai Lietuvoje, pavyzdžiui, moksleiviai, kiek žinau, turi daugiau nuolaidų, bendrabučių kokybė, stipendijos. Kaip ir ant plakato parašyta – stipendijų daug, bet skaičiai juokingi“, – BNS sakė Klaipėdos universiteto Studentų sąjungos prezidentas, jūrų transporto inžinerijos trečio kurso studentas Aidas Čurovas.

Anot jo, stipendijos įvairios, tačiau skatinamoji, gerai besimokantiesiems, tesiekia 49 eurai, tad nedirbančiam ir už bendrabutį mokančiam studentui suma yra varginga.

L. Balandžio / BNS nuotr.

Spartaus transporto trūkumas, anot A. Čurovo, nevilioja uostamiestyje studijuoti Vilniaus, Kauno gyventojų, jų Klaipėdos universitete yra apie vienas procentas.

22-erių ketvirto kurso vaikystės studijų studentė Nora Sirutytė kaip problemą nurodė  paskaitų ir darbo nesuderinamumą bei sunkumus įsidarbinti neturint patirties. Mergina džiaugėsi pakliuvusi į visiškai naują universiteto bendrabutį, tad sąlygos jame puikios. Ji teigė neturinti priekaištų ir dėl studijų kokybės, pagalbos susirasti praktikai vietą.

„Dėstytojai nevisiškai supratingi, dėstytojai išvažiuoja į komandiruotes – viskas tvarkoje, jei mes išvykstame kur nors atstovauti arba „Erasmus programomis“, sako, jūs švaistote laiką“, – teigė N. Sirutytė.

Slaugos studijų absolventė 24-erių Kornelija Dapkutė į eitynes atvyko nešina plakatu „Mano med. chalatas brangesnis už stipendiją“.

„Slaugos medicinos studentai negauna nemokamai reikiamų dalykų praktikoms, studijos prasideda nuo praktikos ligoninėje, reikia pirkti aprangą, kitus dalykus. Chalatas, jei nori geresnės kokybės, kainuoja 50 eurų, dar likusi apranga – nuo 40 iki 100 eurų. Reikia turėti daugiau nei šimtą eurų, jei nori būti pasiruošęs praktikai“, – teigė slaugos studijas pernai baigusi Klaipėdos valstybinės kolegijos absolventė.

Vilniuje studentai nešėsi atstovybių vėliavas, plakatus su užrašais „Širdis šalta kaip barako siena“, „Pagalba studentui – investicija į ateitį!“, „Už stipendijas nusipirksiu: 1. 2. 3. 4.“.

Vilniuje nužygiavę į Katedros aikštę studentai apie savo problemas surengė diskusiją su švietimo, mokslo ir sporto ministro patarėju Andriumi Zaličiu, „Vilnius Tech“ rektoriumi Romualdu Kliuku.

Čia, kaip ir Kaune bei Klaipėdoje, studentai užrašo savo problemas į specialią Studentų problemų deklaraciją. Šis Tarptautinės studentų dienos dokumentas vėliau bus perduotas Seimui.

Pasklis po Pamario kraštą

Žiūrovų laukia net šeši nemokami sakralinės ir pasaulietinės muzikos koncertai.

Šį savaitgalį vyksiančiame festivalyje pasirodys 15 studentų chorų iš Vilniaus, Kauno, Šiaulių ir Klaipėdos aukštųjų mokyklų bei kviestiniai svečiai – Latvijos universiteto mišrus choras „Aura“ (vadovas Edgaras Vitolis).

Festivalis jau turi gražią tradiciją keliauti per Lietuvą. Iki 2005 m. jis vykdavo tik Vilniuje, o nuo 2006 m. Klaipėdos miesto chorinės bendrijos „Aukuras“ ir Klaipėdos universiteto iniciatyva pasklido po Lietuvą ir ėmė keliauti per miestus, kuriuose yra aukštosios mokyklos, – Šiaulius, Kauną, Vilnių, Klaipėdą.

Taigi festivalis jau penktą kartą atkeliauja į Klaipėdą – stambiausią Vakarų Lietuvos pramonės ir kultūros centrą, miestą, turintį gilias chorinio meno šaknis ir tradicijas, taip pat aktyvią akademinę bendruomenę. Tradiciškai festivalio renginiai pasklis ir po Pamario kraštą, koncertai vyks ne tik Klaipėdoje, bet ir Palangoje, Kretingoje.

XXIV aukštųjų mokyklų studentų chorų festivalį organizuoja Klaipėdos miesto chorinė bendrija „Aukuras“ kartu su Klaipėdos universitetu ir Lietuvos nacionaliniu kultūros centru. Festivalio organizatoriai rengia koncertus koncertų salėse ir sakralinės muzikos valandas bažnyčiose. Kartu tai yra akademinių chorų ir chorvedžių bendradarbiavimo forumas.

15 – tiek studentų chorų pasirodys festivalyje Lietuvos pajūryje.

Koncertuos ne tik bažnyčiose

Šeštadienį 11 val. festivalis kviečia į Kretingos Viešpaties Apreiškimo Švenčiausiai Mergelei Marijai bažnyčią (Vilniaus g. 2, Kretinga), kur koncertuos Klaipėdos universiteto mišrus choras „Pajūrio aidos“ (vadovas A. Šumskis).

Klaipėdos Marijos Taikos Karalienės bažnyčioje (Rumpiškės g. 6, Klaipėda) 18 val. dalyvaus šv. mišiose ir po mišių koncertuos Vilniaus dailės akademijos mišrus choras (vadovai Arvydas Adamonis ir Asta Rauduvaitė).

Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Klaipėdos fakulteto koncertų salėje (K. Donelaičio g. 4, Klaipėda) 18 val. pasirodys festivalio svečiai – Latvijos universiteto Fizikos, matematikos ir optometrijos fakulteto mišrus choras „Aura“ (vadovas E. Vitolis), Klaipėdos universiteto mišrus choras „Pajūrio aidos“ (vadovas A. Šumskis) ir Vytauto Didžiojo universiteto Švietimo akademijos mišrus choras „Ave Vita“ (vadovas Kastytis Barisas).

Vainikuos baigiamasis koncertas

Sekmadienį 12 val. Vytauto Didžiojo universiteto Švietimo akademijos mišrus choras „Ave Vita“ (vadovas K. Barisas) dainuos Palangos Švenčiausios Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčioje (Vytauto g. 55, Palanga), o Klaipėdos Šventojo Pranciškaus Asyžiečio bažnyčioje (Savanorių g. 4, Klaipėda) koncertuos Vilniaus kolegijos merginų choras „Vaidilutės“ (vadovė Genovaitė Kumpienė) ir Vytauto Didžiojo universiteto kamerinis merginų choras (vadovė Miglė Chmieliauskaitė).

Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Klaipėdos fakulteto koncertų salėje (K. Donelaičio g. 4, Klaipėda) 16 val. vyks XXIV aukštųjų mokyklų studentų chorų festivalio baigiamasis koncertas. Didžiajame festivalio koncerte jungtinis studentų choras, vienijantis per 500 dainininkų, atliks tiek naujus, tiek jau klasika tapusius kūrinius iš 2024 m. Lietuvos dainų šventės repertuaro ir kompozitoriaus Vytauto Miškinio kantatos moterų chorui „Keturi žvilgsniai į Saliamoną“ dalį „Osculetur me“.

Užleido savo vietas

Iki pat vidudienio meras Visvaldas Matijošaitis galėjo ramiai gurkšnoti kavą – miesto valdymo naštą nuo jo pečių nuėmė Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) antrakursis Džiugas Grėbliūnas.

Administracijos direktorius Vilius Šiliauskas įgaliojimus perdavė Gediminui Viliūnui, Kauno technologijos universitete (KTU) studijuojančiam architektūrą, o Vytauto Didžiojo universitete (VDU) – menotyrą. Atsipūsti galėjo ir Romaldas Rabačius – administracijos pavaduotojo pareigos penktadienio rytą atiteko Kauno kolegijoje finansų subtilybių besimokančiai Ievai Aglinskaitei.

"Per kelias valandas spėjome aptarti nemažai svarbių klausimų", – popieriaus lapą su pastabomis delne spaudė laikinasis meras D.Grėbliūnas.

Per kone dvi valandas buvo aptarti bent keli miestui svarbūs klausimai – "Kiss and ride" aikštelės įrengimas prie Kauno miesto poliklinikos centro padalinio A.Mickevičiaus gatvėje, viešojo transporto perspektyvos mieste ir naujų troleibusų pirkimas, šviesoforo poreikis Sporto ir Perkūno gatvių sankirtoje.

V.Matijošaitis, anot studento, kuriam tądien teko atsakingiausios miesto vadovo pareigos, pasidalijo Kauno aktualijomis, papasakojo apie naujus projektus.

Nesvajoja čia dirbti

Būsima finansininkė I.Aglinskaitė Kauno miesto savivaldybės pastate viešėjo pirmą kartą. Likusieji du iš ypatingosios trijulės čia esą lankėsi nesyk.

Per kelias valandas spėjome aptarti nemažai svarbių klausimų.

"Savivaldybėje esu buvęs ne kartą. Posėdžių salėje pirmajame aukšte vyksta Kauno liberalaus jaunimo, kuriam priklausau, sueigos. Be to, praėjusiais metais atviros kultūros festivalio "Kaunas opener" metu čia vedžiau ekskursijas, – nors į mero kabinetą D.Grėbliūnas tąkart neužsuko, neabejojo, kad vieną dieną pastarojo durys jam atsivers. – Nežinau, ar norėčiau dirbti administracinį darbą. Labiau patiktų būti politiku."

Jam antrino ir laikinasis administracijos vadovas su pavaduotoja. Nors savivaldybės pastato sienos ir už jų dirbantieji studentams pasirodė labai draugiški, bent kol kas nė vienas jų apie tokias atsakingas pareigas nesvajojo.

"Nebent pradėti nuo žemesnių pareigų ir kilti karjeros laipteliais aukštyn", – I.Aglinskaitės skruostai paraudo.

Pakabintų skalpelį

Laikinasis meras D.Grėbliūnas nebuvo toks kuklus. Kol V.Matijošaitis vaikščiojo savivaldybės koridoriais, šis apsuko kelis ratus aplink darbinį miesto vadovo stalą, o tada krestelėjo į šviesos spalvos odinę kėdę.

"Lyginant su kitomis sovietinėmis dėžėmis, šis pastatas atrodo tikrai gerai. Ypač žiūrisi juodos ir baltos spalvos kontrastas", – kritiko žvilgsniu dirstelėjęs į langus, LSMU studentas pirštais perbraukė žurnalą "Valstybė", kuriame pavaizduotas kandidatės į prezidentus Ingridos Šimonytės atvaizdas. Tada galvą pasuko dešiniau –  į Prezidentės Dalios Grybauskaitės nuotrauką ant sienos.

"Nesuprantu, kam valdiškose įstaigose kabinami šalies vadovo atvaizdai, – Paklaustas, ar kabinete, jei jo šeimininku taptų, ką nors keistų, LSMU studentas purtė galvą. – Pirmą dieną greičiausiai nieko nekeisčiau, o vėliau... piniginėje nešioju skalpelio galvutę, jei kada nors tapsiu meru, pažadu, įrėminsiu ją ir pakabinsiu ant sienos."

Ši galimybė suteikiama Tarptautinės studentų dienos proga.

Kai kuriems studentams taip pat bus pasiūlyta tapti miesto vadovo komandos dalimi ir susipažinti su savivaldybės atstovų darbu iš arti bei inicijuoti pokyčius, siūlyti savo idėjas problemoms spręsti ir dar daugiau.

Miesto meru lapkričio 16 d. taps medicinos studentas, aktyvus nevyriausybinių organizacijų narys Džiugas Grėbliūnas. Administracijos direktorių pakeis menotyrą Vytauto Didžiojo universitete studijuojantis Gediminas Viliūnas, o administracijos direktoriaus pavaduotoja dirbs Ieva Aglinskaitė, Kauno kolegijoje kremtanti finansų studijas.

Ta proga studentas perims Kauno mero pareigas, vyks studentų konferencija, koncertas.

Šventės pradžią paskelbs Kauno meras Visvaldas Matijošaitis, vienai dienai savo darbo kabinetą perleisiantis studentų atstovui. Dieninę programą atidarys akademiškumo konferencija „Apšvietimas“, skirta aptarti studentų kūrybiškumą, verslumą, akademiškumą bei kitas aktualias jaunimui temas.

Kauno kino centre „Romuva“ bus galima paklausyti „Radistų“, poeto Mantvydo Leknicko bei viešųjų ryšių specialisto Gedimino Jauniaus pranešimų.

Vakare studentai šėls Kauno sporto halėje, kur jų laukia grupių SKAMP, ba., Omerta koncertas bei didžėjų „G-Spot DJ's“ pasirodymas.

Į šventą Kaune studentai iš Vilniaus traukiniais galės atvykti su 50 proc. nuolaida, pranešė Kauno miesto savivaldybė.

„Tai diena, kuria minime studentijos vienybę, nuo pasipriešinimo fašizmui Antrojo pasaulinio karo metais iki šių dienų aktualijų“, – sakė Lietuvos studentų sąjungos prezidentas Paulius Baltokas.

Sveikindama studentus su jų diena laikinai švietimo ir mokslo ministro pareigas einanti Audronė Pitrėnienė linkėjo, kad „studijos padėtų tvirtus pamatus sėkmingai ateities karjerai, jaunystės ryžtas skatintų užsibrėžti ir nuveikti daug svarbių darbų, o jaunatviškas maksimalizmas leistų reikalauti geriausių rezultatų tiek iš savęs, tiek iš kitų“.

Ji priminė, kad pastaraisiais metais pakeltos socialinės stipendijos, nuo rugsėjo beveik ketvirtadaliu išaugo lėšos skatinamosioms stipendijoms, pernai spalį 25 proc. padidintos doktorantų stipendijos.

Švietimo ir mokslo ministerijos duomenimis, šiemet Lietuvos aukštosiose mokyklose studijuoja 126 tūkst. jaunuolių: 88,3 tūkst. – universitetuose, 37,7 tūkst. – kolegijose.

Tarptautinė studentų diena (TSD) Klaipėdoje, jau tradicija tapusi šventė, kuri suvienija visą Uostamiesčio studentiją. Klaipėdos aukštųjų mokyklų organizuojama TSD išskiria savo renginių gausa ir studentiška fiesta, besitęsiančia ištisas dvi savaites. Organizatoriai skatina studentus ne tik pasilinksminti, pastudentauti ir „pasikultūrinti“ bet ir įsitraukti į aktyvią sportinę veiklą, už kurią jie gausiai apdovanojami.

Biliardo karštinė

Tarptautinės studentų dienos proga Klaipėdos valstybinės kolegijos (KVK SA) studentai organizavo kasmetinį ir jau tradicinį biliardo turnyrą, kuris vyko ,,Metro bare”. Renginyje dalyvavo 16 komandų iš įvairių aukštųjų mokyklų: Klaipėdos universiteto (KU), Lietuvos aukštosios jūreivystės mokyklos, LCC universiteto, ir, žinoma, Klaipėdos valstybinės kolegijos (KVK) studentai. Dalyvavę, bet iškritę studentai, pasigavę bendrystę ir draugystę spinduliuojančią Tarptautinės studentų dienos nuotaiką, toliau noriai stebėjo ir palaikė vis dar žaidžiančias ir dėl prizų kovojančias komandas.

Net septynias valandas užsitęsusiam turnyrui buvo skirtos trys prizinės vietos. Nors žiūrovų liko tik keletas, tačiau geriausiųjų komandų žaidėjai kovojo iki galo. Trečioji vieta atiteko KVK studentų mišriai komandai pavadinimu „Mėgėjai” (Ingai Liekytei ir Jordanui Ledinauskui). Antrąją vietą iškovojo KU komanda „Stalo broliai” (Arvydas Karparavičius ir Rokas Balsys). Galiausiai, turnyro nugalėtojais tapo dar viena KU komanda „JK”, (Deividas Norkus ir Povilas Kuprinavičius).

Krepšinis – didžiausia aistra

Lapkričio 13 dieną, KVK SA nariai sumanė pajundinti Uostamiesčio studentus iš rudeniško spindulio ir juos sukvietė į dar vieną tradicinį TSD renginį – krepšinio turnyrą 3x3. Pabegioti, pamėtyti kamuolį ir pasivaržyti krepšinio aikštelėje susirink net 20 komandų iš Klaipėdos aukštųjų mokyklų. Keturios geriausios ir stipriausios buvo iškilmingai ir dosninai apdovanotos: 1 vieta atiteko SMK krepšinio komandai, jie laimėjo kelionę į Briuselį – Europos parlamentą. Antrąją vietą garbingai užėmė KVK krepšinio komanda, 3 vieta atiteko LCC ir 4 vieta džiaugėsi LAJM krepšinio aistruolių komanda.