„Mes jau taikome sankcijas, tačiau svarstome papildomas sankcijas, taip“, – žurnalistams Vašingtone sakė J. Bidenas, kuris jau apkaltino Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną ir jo bendrus dėl A. Navalno mirties kalėjime penktadienį.

Švedija išsikvietė Rusijos ambasadorių, ragina imtis sankcijų

 Švedijos užsienio reikalų ministras Tobias Billstromas (Tobijas Bilstriomas) pirmadienį pranešė iškvietęs Rusijos ambasadorių dėl opozicionieriaus Aleksejaus Navalno mirties viename Arkties kalėjime praėjusią savaitę.

T. Billstromas taip pat paragino Europos Sąjungą apsvarstyti naują sankcijų režimą, nukreiptą prieš Rusijos vidaus represijas.

Ispanija dėl A. Navalno mirties išsikvietė Rusijos ambasadorių

Ispanijos užsienio reikalų ministerijos šaltiniai pirmadienį naujienų agentūrai AFP pranešė, kad šalies vyriausybė iškvietė Rusijos ambasadorių Madride dėl rusų opozicionieriaus A. Navalno mirties kalėjime.

Jie nenurodė, kada buvo iškviestas Rusijos ambasadorius Jurijus Klimenko. Apie tai pranešta praėjus vos dviem valandoms po to, kai apie panašius veiksmus pranešė Švedija ir Vokietija.

„Šiuo metu nematau jokios priežasties derėtis“, – žurnalistams sakė Švedijos užsienio reikalų ministras Tobias Billstromas (Tobijas Bilstriomas), pažymėdamas, kad Vengrija, priešingai nei jos paraiškos taip pat dar nepatvirtinusi Turkija, nepateikė jokių sąlygų, kai jo šalis buvo pakviesta į 2022 metų NATO viršūnių susitikimą Madride.

V. Orbanas anksčiau antradienį pakvietė Švedijos kolegą į Budapeštą aptarti Šiaurės Europos šalies stojimo į NATO paraiškos.

„Šiandien išsiunčiau kvietimą ministrui pirmininkui Ulfui Kristerssonui (Ulfui Kristersonui) atvykti į Vengriją derėtis dėl Švedijos stojimo į NATO“, – parašė V. Orbanas socialiniame tinkle „X“.

Turkija ir Vengrija yra vienintelės NATO narės, kurios dar neratifikavo Švedijos paraiškos prisijungti prie Aljanso, pateiktos po Rusijos invazijos į Ukrainą.

Vengrija ne kartą tvirtino, kad remia Švedijos stojimą į NATO, nepaisant to, kad delsia savo parlamente ratifikuoti jos paraišką.

Pernai rugsėjį V. Orbanas pareiškė parlamentui, kad Švedijos paraiškos dėl narystės NATO ratifikavimas nėra skubus reikalas, reikalaudamas daugiau pagarbos iš Šiaurės Europos šalies, priklausančios Europos Sąjungai.

Budapeštas teigė, kad daug metų buvo deklaruojamas „atvirai priešiškas požiūris“, ir kaltino Švedijos atstovus, kad jie ne kartą norėjo paveikti Vengriją teisinės valstybės klausimais.

Turkijos parlamentas dar šią savaitę turėtų balsuoti dėl Švedijos stojimo į NATO paraiškos.

Jei Turkija ją ratifikuos, Vengrija liks paskutine to nepadariusia NATO šalimi.

Taip jis kalbėjo antradienį viešėdamas Vilniuje, kur susitiko su Lietuvos diplomatijos vadovu Gabrieliumi Landsbergiu.

„Nenoriu prisirišti prie jokios datos šiuo laikotarpiu, kol vyksta derybų procesas“, – žurnalistams teigė ministras, paklaustas, ar Švedija galėtų tapti Aljanso nare iki kitų metų vasarą vyksiančio NATO viršūnių susitikimo Vilniuje.

Pasak švedų ministro, Stokholmas, Helsinkis ir Ankara yra sudarę trišalį susitarimą, kuris nubrėžė „aiškų kelią“ į narystę.

„Visos trys šalys turi įvykdyti visas sąlygas. Tai taip pat reiškia, kad šiame dokumente yra punktų, kurie labai domina Švediją. Būtent bendradarbiavimas kovos su nusikalstamumu srityje. Šiandien matome, kaip žmonės įvykdo nusikaltimą Švedijoje ir išvyksta į Turkiją“, – kalbėjo T. Billstromas.

Nenoriu prisirišti prie jokios datos šiuo laikotarpiu, kol vyksta derybų procesas.

Jis pabrėžė, kad su Turkija ryšys palaikomas nuolat.

Švedijos parlamentas praėjusią savaitę patvirtino konstitucinę pataisą, leisiančią priimti griežtesnius antiteroristinius teisės aktus. Tai yra vienas pagrindinių Turkijos reikalavimų, kad būtų pritarta Stokholmo narystei NATO.

Gegužės mėnesį, Rusijai įsiveržus į Ukrainą, Švedija ir Suomija atsisakė dešimtmečius trukusio karinio neprisijungimo politikos ir ėmė siekti narystės NATO.

Tačiau Turkija vilkina istorinį Švedijos ir Suomijos siekį įstoti į NATO, susirūpinusi, kad šios dvi šalys, ypač Švedija, tapo saugiu prieglobsčiu Kurdistano darbininkų partijos nariams ir su ja susijusioms grupuotėms.

Kalbėdamas Vilniuje, T. Billstromas pabrėžė esantis dėkingas Lietuvai, jog ši greitai ratifikavo švedų ir suomių narystę Aljanse.

„Tik pradžia“

T. Billstromas Švedijos užsienio reikalų ministru tapo po šių metų rugsėjo 11 dieną įvykusių parlamento rinkimų.

Naujoji šalies vyriausybė deklaravo, kad vienas jos užsienio politikos prioritetų – stiprinti dėmesį Europai bei intensyvinti Švedijos santykius su Šiaurės ir Baltijos šalimis.

Švedija yra viena iš pagrindinių Lietuvos prekybos partnerių ir antra didžiausia užsienio investuotoja Lietuvoje.

„Mes tą stipresnį bendradarbiavimą nuo pat pirmųjų Švedijos vyriausybės dienų jaučiame, tikiu, kad tai yra tik pradžia“, – sakė ministras.

„Švedija yra viena iš pagrindinių Lietuvos prekybos partnerių ir antra didžiausia užsienio investuotoja Lietuvoje“, – pridūrė jis.

Pasak G. Landsbergio, Rusijos karinės agresijos prieš Ukrainą kontekste šalys ir toliau turi išlaikyti regiono, Europos bei viso demokratinio pasaulio susitelkimą, teikti politinę, ekonominę, humanitarinę ir karinę paramą Ukrainai.

Ministras taip pat išreiškė viltį, kad ES artimiausiu metu pradės derybinį procesą dėl naujojo sankcijų paketo Rusijai.

Kalbėdamas apie Rusijos atskaitomybės klausimą, Lietuvos diplomatijos vadovas pažymėjo, kad Lietuva ir Švedija palaiko idėją steigti specialųjį tribunolą Maskvs agresijos nusikaltimui tirti.

Lietuva sako, kad toks tribunolas užpildytų egzistuojančias teisines spragas bei padėtų patraukti atsakomybėn aukščiausius Rusijos pareigūnus.