Valstybinį kaltinimą šioje byloje palaikė Klaipėdos apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorė Vida Skalauskienė. Tyrimą atliko Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos Klaipėdos apygardos valdybos vyriausiasis tyrėjas Vaidas Mockus.

Bylos duomenimis, laikrodžiais, papuošalais ir juvelyriniais dirbiniais prekiaujančios bendrovės vadovė tuo pačiu adresu 2013 metais įsteigė naują bendrovę su analogiška veikla ir labai panašiu pavadinimu. Valstybinei įmonei, registruojančiai juridinius asmenis, klaipėdietė pateikė suklastotus dokumentus, kad jau nėra pirmos tose patalpose veikusios bendrovės direktorė ir akcininkė bei jokių ryšių su ja neturi. Verslininkė teigė, kad ji yra tik naujai įsteigtos juvelyrikos dirbinių bendrovės akcininkė ir direktorė. Pateikusi tokią klaidinančią informaciją apie valdomas bendroves, moteris visą pirmai jos bendrovei priklausantį turtą perdavė naujai įsteigtai bendrovei. Neatlygintinai perdavus didelės vertės – beveik 300 tūkst. eurų – turtą Klaipėdos bendrovė tapo nemoki, negalėjo atsiskaityti su prekių tiekėjais, nemokėjo mokesčių ir socialinių įmokų.

Nustatyta, kad nuteistoji verslininkė, maskuodama beveik trečdalio milijono eurų turto iššvaistymą, suklastojo nebeveikiančios bendrovės buhalterinę apskaitą, neva visas turėtas turtas parduotas. Vėliau šiuos suklastotus dokumentus naujos bendrovės vardu pateikė mokesčių administratoriui, siekiant apgaule gauti iš valstybės biudžeto jai nepriklausantį daugiau kaip 50 tūkst. eurų pridėtinės vertės mokestį. Tokiu būdu nuteistoji siekė ne tik susigrąžinti jai nepriklausantį PVM, bet ir nesumokėjo į valstybės biudžetą beveik 60 tūkst. eurų gyventojų pajamų mokesčio ir PVM.

2019 metų lapkritį pirmos instancijos teismas nuteistąją pripažino kalta dėl didelės vertės sukčiavimo, turto iššvaistymo, tyčinio bankroto, apgaulingo apskaitos tvarkymo bei dokumentų klastojimo ir skyrė jai laisvės atėmimą trejiems metams, atidedant bausmės vykdymą 2 metams. Taip pat nuteistajai paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – daugiau nei 700 eurų dydžio įmoka į Nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą. Be to, teismas Klaipėdos valstybinei mokesčių inspekcijai iš nuteistosios priteisė daugiau nei 6 tūkst. eurų. Su šiuo teismo nuosprendžiu nuteistoji nesutiko ir jį apskundė apeliacine tvarka. Taip pat nuosprendį apeliacine tvarka apskundė ir prokuratūra, prašydama sugriežtinti bausmę nuteistajai.

Lietuvos apeliacinis teismas, išnagrinėjęs nuteistosios bei Klaipėdos apygardos prokuratūros prokurorės V. Skalauskienės apeliacinius skundus, nusprendė pakeisti pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir perkvalifikuoti nuteistosios nusikalstamus veiksmus į sunkesnius. Be to, šiuo antrosios instancijos teismo sprendimu moteris pripažinta kalta ir dėl siekio paveikti liudytoją. Teismas nustatė, kad nuteistoji verslininkė ikiteisminio tyrimo metu paprašė vieno iš liudytojų apklausos metu duoti melagingus, jai palankius parodymus. Uostamiesčio verslininkei skirta griežtesnė 4 metų laisvės atėmimo bausmė, jos vykdymą atidedant dvejiems metams.

Priedangai – nauja įmonė

Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) Klaipėdos apygardos valdyba kartu su Klaipėdos apygardos prokuratūra baigė ikiteisminį tyrimą dėl uostamiesčio verslininkės, kuri įtariama iššvaisčiusi per 300 tūkst. eurų vertą juvelyriniais dirbiniais prekiavusios bendrovės turtą.

Taip pat jai inkriminuojamas tyčinis bendrovės bankrotas, sukčiavimas, apgaulingas apskaitos tvarkymas ir dokumentų suklastojimas.

FNTT tyrėjai išaiškino vadinamąją fenikso sindromo schemą, sužinoję, kad laikrodžiais, papuošalais ir juvelyriniais dirbiniais prekiaujančios bendrovės vadovė tuo pačiu adresu įsteigė naują analogiškos veiklos ir labai panašaus pavadinimo bendrovę.

Uostamiesčio verslininkei gresia maksimali iki 10 metų laisvės atėmimo bausmė.

Valstybės įmonei, registruojančiai juridinius asmenis, klaipėdietė pateikė suklastotus dokumentus, kad jau nėra pirmosios tose patalpose veikusios bendrovės direktorė ir akcininkė bei jokių ryšių su ja neturi.

Buvo teigiama, kad moteris yra tik naujai įsteigtos juvelyrikos dirbinių bendrovės akcininkė ir direktorė.

Turtą perdavė kitai bendrovei

Pateikusi klaidinančią informaciją apie valdomas bendroves, verslininkė visą pirmai jos bendrovei priklausantį turtą – juvelyrinius dirbinius, prekybos vitrinas, kasos aparatus ir kitą prekybos įrangą – perdavė naujai įsteigtai bendrovei.

Neatlygintinai perdavus didelės vertės turtą Klaipėdos bendrovė tapo nemoki, negalėjo atsiskaityti su prekių tiekėjais, nemokėjo mokesčių ir socialinių įmokų.

Nustatyta, kad uostamiesčio verslininkė, maskuodama galimą apie trečdalio milijono eurų turto iššvaistymą, kompiuteriu suklastojo nebeveikiančios bendrovės buhalterinę apskaitą, neva visas turėtas turtas parduotas.

Siekė susigrąžinti PVM

Vėliau moteris šiuos suklastotus dokumentus naujos bendrovės vardu pateikė mokesčių administratoriui, kaip įtariama, siekdama apgaule gauti iš valstybės biudžeto jai nepriklausantį per 50 tūkst. eurų pridėtinės vertės mokestį.

Tačiau naujai įsteigtai bendrovei ne tik kad nepriklausė grąžintinas PVM, bet ir liko nesumokėta į valstybės biudžetą beveik 60 tūkst. eurų gyventojų pajamų mokesčio ir PVM.

Klaipėdos apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorė baigtą baudžiamąją bylą perdavė Klaipėdos apygardos teismui.

Dėl didelės vertės sukčiavimo, turto iššvaistymo, tyčinio bankroto, apgaulingo apskaitos tvarkymo bei dokumentų klastojimo uostamiesčio verslininkei gresia maksimali iki 10 metų laisvės atėmimo bausmė.