Kontrolieriai paskelbė, kad vidutinė visų vartotojų permoka siekia vidutiniškai 88,8 euro per 4 metus, tuo metu vien tik gyventojai per šį laiką permokėjo vidutiniškai 30 eurų.

„Komiteto nuomone, nekorektiška klaidinti buitinius vartotojus, nurodant, kad vienas vartotojas už skirstymo paslaugas sumokėjo vidutiniškai 88,8 euro daugiau nei turėjo, nes per metus buitinis vartotojas apytiksliai galėjo permokėti 7,42 euro“, – teigiama penktadienį išplatintame komiteto pranešime.

Auditą atlikusi Valstybės kontrolė konstatavo, kad visi vartotojai bendrovei ESO 2018–2021 metais permokėjo 160 mln. eurų, arba vidutiniškai 88,8 euro.

Per metus buitinis vartotojas apytiksliai galėjo permokėti 7,42 euro.

 

Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) skaičiuoja, jog vien tik buitiniai vartotojai vidutiniškai per metus permokėjo po 7,42 euro.

Be to, pasak rinkos reguliuotojo pirmininko Renato Pociaus, šiuo metu ESO vartotojams liko grąžinti 156 mln. eurų, kurioje buitinių vartotojų dalis yra 51 mln. eurų.

ESO ketvirtadienį taip pat pranešė kontrolierių paprašiusi paneigti ir patikslinti informaciją dėl permokos. Pasak bendrovės, jų žinutė apie 88,8 euro kiekvieno vartotojo permoką suklaidino gyventojus ir sukėlė nepagrįstų lūkesčių.

Tuo metu Valstybės kontrolė BNS nurodė neturinti pagrindo paneigti ir patikslinti informaciją, kuri, anot jos, atitinka surinktus įrodymus.

Premjerė Ingrida Šimonytė ketvirtadienį teigė, kad vidutinė 88 eurus siekianti vartotojų permoka ESO Valstybės kontrolės buvo apskaičiuota ir paviešinta nekorektiškai.

Ekonomikos komitetas taip pat nutarė siūlyti Finansų ministerijai peržiūrėti ESO pelno paskirstymą užtikrinant investicijas į infrastruktūrą, taip pat apsvarstyti galimybę tikslinti bendrovės dividendų politiką.

Be to, komitetas rekomendavo VERT su ESO suderinti skolos vartotojams grąžinimo grafiką „numatant galimai trumpiausius terminus“

R. Pocius trečiadienį teigė, kad naujas permokos grąžinimo grafikas numatant trumpesnį nei 15 metų terminą turėtų būti patvirtintas iki metų pabaigos. Jis kartojo, kad reguliuotojas ESO įpareigojo nuolat ieškoti galimybių vartotojams greičiau sugrąžinti permoką.

Prezidentas Gitanas Nausėda trečiadienį sakė, kad būtina rasti sprendimus, jog ESO permoką vartotojams grąžintų kuo greičiau.

Tiek ESO, tiek VERT anksčiau teigė, jog vartotojų permoka nustatyta skaičiuojant 2018–2021 metų investicijų kainas, kuomet buvo taikomas 2021 metais atnaujintas LRAIC (Ilgo laikotarpio vidutinių padidėjimo sąnaudų – BNS) modelis. Vis dėlto ESO tai laiko atgaline data pritaikytais metodiniais pakeitimais, tuo metu, pasak R. Pociaus, 160 mln. eurų vartotojų permoka ESO susidarė dėl su reguliuotoju nesuderintų investicijų ir neturi nieko banda su pakeista metodika.

Tačiau šios įstaigos kainuoja biudžetui, vykdo ir komercinę veiklą, o visuomenei sukuriama vertė – abejotina, rašo portalas 15min.lt.

Valstybinio audito metu surinktais duomenimis, pernai valstybės institucijoms – ministerijoms ir jų departamentams – iš viso priklausė 131 viešosios įstaigos dalininko balsas, iš jų 92-ių įstaigų visuotiniame dalininkų susirinkime turėjo balsų daugumą, todėl galėjo daryti įtaką įstaigų veiklai. Dar net 548 viešąsias įstaigas valdė savivaldybės – 177 iš jų sprendimo teisė priklauso kitiems dalininkams. Tad kone 7 proc. visų šalyje įkurtų viešųjų įstaigų visiškai ar bent iš dalies priklauso valstybei.

Tačiau, kaip rašo 15min.lt, nė viena valstybės institucija neseka ir neanalizuoja, kiek ir kokių viešųjų įstaigų valstybė valdo, kokie jų veiklos rezultatai, kokio turto jos turi ir ar apskritai jis efektyviai panaudojamas.

Valstybės kontrolė dar pavasarį pažėrė karčių išvadų, kad valstybės viešosios įstaigos kuriamos siekiant suinteresuotiems asmenims gauti finansavimą, turtą ar kitų lengvatų, už kontrolę atsakingų nėra, valdymas neskaidrus ir neefektyvus. Valstybė steigti viešąsias įstaigas gali neribotai, tačiau po to pasitraukti iš tokių įstaigų valstybei būna sunku. Pavyzdžiui, Karaliaus Mindaugo profesinio mokymo centras – viena iš viešųjų įstaigų (VšĮ), kur valstybė yra tik viena iš dalininkių ir negali sprendimų priimti vienašališkai.

15min.lt rašė ir apie kitą valstybės VšĮ, Žirmūnų darbo rinkos mokymo centrą, kuris turimas patalpas prestižinėje vietoje nuomoja pusvelčiui, laiko sukaupęs per tris milijonus eurų. Vyriausybė žada, kad viešųjų įstaigų poreikis bus peržiūrėtas.

Ministerijų ir jų departamentų pateiktais duomenimis, 2015 metais į valstybės VšĮ buvo investuota apie 125 mln. eurų, iš jų 121 mln. eurų – turtu, o 4 mln. eurų – dalininko piniginiais įnašais. Tačiau tai niekaip neatspindi, kiek finansavimo kasmet šios įstaigos gauna kitais būdais, kiek efektyviai pinigai panaudojami.

Didžioji dalis Lietuvos savivaldybių savo ataskaitose iškraipo duomenis, teigia valstybės auditoriai. Valstybės kontrolė nustatė, kad 49-ios savivaldybės iš 60-ies ataskaitose pernai nurodė mažesnius turto ir įsipareigojimų likučius, didesnes pagrindines veiklos sąnaudas.

„Nebuvo galimybės įsitikinti 1,369 mln. eurų turto, 1,456 mln. eurų įsipareigojimų likučių, 19,8 tūkst. eurų pagrindinės veiklos pajamų ir 11,84 tūkst. eurų sąnaudų teisingumu“, - rašoma Valstybės kontrolės audito ataskaitoje.

Auditoriai teigia, kad savivaldybių biudžetų pajamų planavimo ir paskirstymo principai turėtų būti peržiūrimi, o tai reguliuojantis įstatymas tobulinamas.

Pasak savivaldybių, jų skola 2014 metų pabaigoje buvo 581,5 mln. eurų, tačiau Valstybės kontrolės vertinimu, šie duomenys nerodo teisingos informacijos, nes ataskaitose neatspindėti 12,86 mln. eurų finansinės nuomos įsipareigojimai.

Valstybės auditorių nuomone, savivaldybėse trūksta kompleksinio požiūrio į kelių plėtrą, investicijų planavimą ir projektų atranką, o dalis lėšų investicijoms į kelius skiriama nerengiant investicijų projektų.

Į valstybės kontrolieriaus postą siūlomas ekonomistas Arūnas Dulkys sako, kad vienas pagrindinių jo darbų artimiausiu metu bus naujos valstybinės audito strategijos rengimas.

„Taip, aš jos ekscelencijai (prezidentei Daliai Grybauskaitei - BNS) sutikimą daviau, bet dabar tam sutikimą turi duoti Seimas. Išreikštas didžiulis pasitikėjimas. Aš šioje institucijoje dirbu 8 metus, teko darbuotis jau su dviem valstybės kontrolieriais“, - BNS sakė A.Dulkys.

Anot jo, dabartinė audito strategija galioja iki 2015 metų pabaigos.

„Dabar yra galiojanti strategija, bet reikia rengti naują. Betarpiškas darbas vyksta su Seimo audito komitetu, vyksta parlamentinė kontrolė“, - kalbėjo A.Dulkys.

Jo teigimu, tarp tęsiamų Valstybės kontrolės darbų yra įvairių kokybinių sistemų diegimas.

„Institucija ir buvę kontrolieriai padėjo stiprius pamatus, bet yra darbų, kurių buvę kontrolieriai nespėjo padaryti. Mes turime tarptautinį išorinį, ekspertinį vertinimą ir duota rekomendacijų, kaip mes galėtume koreguoti savo darbą, paruoštos naujos darbuotojų atestavimo tvarkos“, - sakė A.Dulkys.

D.Grybauskaitė A.Dulkį į naujas pareigas pasiūlė trečiadienį - jis pakeistų kadenciją baigiančią Giedrę Švedienę, kuri paliktų postą nuo balandžio 14 dienos. A.Dulkys penkerių metų kadencijai būtų paskirtas nuo balandžio 15 dienos, jei tam pritars Seimas.

A.Dulkys nuo 2007 metų dirba Valstybės kontrolės 8-ojo audito departamento direktoriumi - šis departamentas atsakingas už Europos Sąjungos struktūrinių lėšų panaudojimo teisingumą.

Valstybės auditoriai kreipėsi į Generalinę prokuratūrą dėl galbūt neskaidraus gyventojų perspėjimo apie pavojų sistemos priežiūros paslaugų įsigijimo, ketvirtadienį informavo Valstybės kontrolė.

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento (PAGD) pažeidimus, dėl kurių valstybei galėjo būti padaryta iki 0,5 mln. litų žala, kontrolieriai nustatė atlikę Vidaus reikalų ministerijos (VRM) ir jai pavaldžių įstaigų finansinį auditą.

Auditoriai nurodo, kad PAGD 2011-aisiais su tiekėju pasirašė 15 mln. litų vertės gyventojų perspėjimo ir informavimo apie pavojų trumposiomis žinutėmis sistemos diegimo sutartį.

Su šią sistemą įdiegusia bendrove NT SERVICE PAGD 2013-ųjų rugpjūtį vėl sudarė 1,4 mln. litų sistemos priežiūros sutartį. Pagal ją, 2013-aisiais įsigyta paslaugų už 0,5 mln. litų.

Kaip nurodoma audito ataskaitoje, pastarojo viešojo pirkimo sąlygos buvo pritaikytos vieninteliam tiekėjui, tai yra NT SERVICE, o už dalį 0,5 mln. litų vertės 2013-aisiais suteiktų paslaugų PAGD jau buvo sumokėjęs anksčiau, pagal 2011-aisiais sudarytą sutartį.

„Audito metu surinkta informacija tapo pagrindu kreiptis į prokuratūrą su prašymu apginti viešąjį interesą ir išsiaiškinti įtarimus dėl galbūt neskaidraus sandorio“, – Valstybės kontrolės pranešime cituojama valstybės kontrolierė Giedrė Švedienė.

Šiuo metu PAGD yra paskelbęs apie naują sistemos priežiūros paslaugų konkursą.

PAGD direktorius Remigijus Baniulis BNS sakė šiuo metu atostogaujantis, tad išvadų nekomentuoja. Jo pavaduotojas Vygandas Kurkulis BNS teigė, kad PAGD nuomone, 2013-aisiais pirktos paslaugos nesidubliuoja su iki tol bendrovės teiktomis paslaugomis, už kurias jau buvo sumokėta pagal ankstesnę sutartį.

„Auditoriai išreiškė savo nuomonę, nors mes motyvavome ir aiškinome, kad yra garantinė priežiūra ir sistemos palaikymas. Kas yra susidūrę su IT sistemų priežiūra, žino, kad tai yra du skirtingi dalykai“, - sakė jis.

Anot V.Kurkulio, PAGD stengiasi vykdyti VK rekomendacijas ir „viską padaryti maksimaliai skaidriai“, bet tuo pačiu metu esą stengiamasi užtikrinti ir sistemos nepertraukiamą veikimą.
Jis taip pat negalėjo patvirtinti, ar šiuo metu sutartis su NT SERVICE yra nutraukta, tačiau informavo, kad skelbiamo naujo sistemos priežiūros konkurso sąlygose yra atsižvelgta į auditorių išvadas.

Valstybės kontrolė sukritikavo Kalėjimų departamento sutartį dėl probacijos procese naudojamų elektroninių stebėjimo priemonių ir programinės įrangos nuomos.

Teisingumo ministerija nurodė, kad atsižvelgiant į audito ataskaitoje įvardintas pastabas jau yra imtasi veiksmų.

„Kalėjimų departamentas sudarė probacijos procese naudojamų elektroninių stebėjimo priemonių ir programinės įrangos nuomos paslaugų sutartį, tačiau joje numatė atsiskaitymo pagal fiksuotą kainą būdą, neatsižvelgiant į tai, kokia apimtimi jos faktiškai bus naudojamos. Todėl, panaudojęs mažiau negu numatyta sutartyje elektroninių stebėjimo priemonių, Kalėjimų departamentas mokėjo už paslaugas, kurios nebuvo teikiamos“, - teigia auditoriai.

Reaguodama į pastabas, Teisingumo ministerija nurodė, kad pernai savo iniciatyva Kalėjimų departamente atliko vidaus auditą ir išsakė pastabas dėl Valstybės kontrolės ataskaitoje minimos sutarties. Anot ministerijos, šiemet kovą Kalėjimų departamentas sudarė naują paslaugų teikimo sutartį su viešojo pirkimo konkursą laimėjusia įmone, pagal kurią vieno mėnesio paslaugos kaina 50 probuojamųjų stebėti nesiekia 20 tūkst. litų.

Teisingumo ministerijos 2013 metų finansinį atlikusi Valstybės kontrolė taip pat pažymėjo, kad ministerijai pavaldžios Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių ir Panevėžio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pernai už daugiau kaip 0,5 mln. litų iš trečiųjų asmenų įsigijo paslaugų, kurias turėjo vykdyti pačios.

„Pasigedome ministerijos reiklumo užtikrinant racionalesnį valstybės lėšų naudojimą jai pavaldžiose įstaigose“, – antradienį pranešime spaudai teigė valstybės kontrolierė Giedrė Švedienė.

Ministerija savo ruožtu atkreipė dėmesį, kad šią problemą jau anksčiau buvo identifikavusi, todėl inicijavo valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybų veiklos optimizavimo, siekiant atsisakyti būtinybės pirkti tam tikras paslaugas, klausimą.

Sprendžiant šią problemą, Teisingumo ministerijos iniciatyva Seimui yra pateikti įstatymų pakeitimai, siūlantys sujungti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybas į vieną instituciją, optimizuojant bendrųjų funkcijų vykdymą, mažinant vadovaujančių darbuotojų skaičių.

Auditoriai, be kita ko, pažymėjo, kad 2013 metais nustatyta atvejų, kai būtinąsias teismų sprendimų vykdymo išlaidas Teisingumo ministerija antstoliams apmokėjo neteisingai tuo neužtikrindama teisėto ir taupaus valstybės biudžeto lėšų naudojimo.

Ministerija atsakydama pabrėžė, kad nuo sausio įsigaliojus Sprendimų vykdymo instrukcijos pakeitimams, nuostata, jog išieškojimuose valstybės naudai pagal teismų priimtus sprendimus būtinas vykdymo išlaidas apmoka Teisingumo ministerija, jau yra panaikinta.

Suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalo Klaipėdoje projektą turėtų audituoti Vyriausybės pasirinkti auditoriai. Laikinoji Seimo tyrimo komisija, kuri aiškinosi buvusios Vyriausybės veiklą energetikoje, pati nesiūlo jo tikrinti nei Viešųjų pirkimų tarnybai (VPT), nei Valstybės kontrolei, nei prokurorams.

Komisija nutarė teikti vienintelį siūlymą dėl SGD terminalo projekto - Vyriausybei siūloma, įgyvendinus projektą, atlikti nepriklausomą auditą, o jo išvadą pateikti Seimui.

Tokį sprendimą komisija priėmė, trečiadienį patvirtinusi galutines išvadas visais klausimais, kuriuos jai buvo suformulavęs Seimas.

„Atsižvelgdami į bendrąją nuomonę, kad ne prokuratūra, ne Valstybės kontrolė ir ne Viešųjų pirkimų tarnyba gautų užduotis, o Vyriausybės buvo pageidavimas, kad Vyriausybės užsakymu atliekamas nepriklausomas auditas šio projekto vertinimo“, - komisijos išvadas žurnalistams komentavo jos vadovas socialdemokratas Artūras Skardžius.

Premjero patarėja Evelina Butkutė-Lazdauskienė BNS sakė, jog SGD terminalo projekto auditas buvo darytas nepriklausomų auditorių, kurie laimėjo Energetikos ministerijos organizuotą konkursą, tačiau yra normali praktika, užbaigus tokio dydžio projektą – atlikti auditą dar kartą.

„Jei Seimas pritars, tokiu atveju reikės skelbti konkursą.  Detaliau apie auditą bus galima šnekėti vėliau, kai ekspertai išnagrinės, kokios informacijos reikia“, - BNS sakė E.Butkutė-Lazdauskienė.

Neoficialiomis BNS žiniomis, iki 2012 metų SGD terminalo nepriklausomą auditą Energetikos ministerijos užsakymu atliko bendrovė „Ecovis Proventus“. Auditoriai pažeidimų, įgyvendinant projektą, nerado.

Anot A.Skardžiaus, išvada dėl SGD terminalo liko konstatuojamoje bendrų komisijos išvadų dalyje.

Pirminiame išvados variante Seimui buvo siūloma įpareigoti VPT tikrinti SGD terminalo projektą įgyvendinančios bendrovės „Klaipėdos nafta“ SGD laivo-saugyklos nuomos pirkimą bei nurodyti Valstybės kontrolei atlikti valstybinį auditą, įvertinant terminalo, jo infrastruktūros įrengimo bei laivo nuomos teisėtumo ir ekonominio naudingumo aspektus.

Prokurorus komisija iš pradžių norėjo įpareigoti ištirti buvusio energetikos ministro Arvydo Sekmoko ir „Klaipėdos naftos“ vadovo Roko Masiulio veiksmus dėl laivo-saugyklos nuomos sutarties su Bermuduose registruota bendrove „Hoegh LNG“. Prokurorų ketinta prašyti paaiškinti, ar nebuvo viršyti įgaliojimai ir padaryta žala valstybei.

Komisijos išvadose, be kita ko, liko teiginiai, kad „Klaipėdos nafta“, neturėdama Vyriausybės įgaliojimų nei akcininkų sprendimo, savo iniciatyva pradėjo įgyvendinti SGD terminalo projektą. 

Taip pat teigiama, kad Suskystintų gamtinių dujų terminalo įstatymas buvo priimtas po to, kai Vyriausybė jau buvo paskyrusi SGD terminalo projekto įgyvendinimo bendrovę, o ši – jau sudariusi sutartį dėl plaukiojančios saugyklos. „Toks teisinis reguliavimas, kai Seimas įstatymu patvirtina jau įvykusį faktą, o sprendimas dėl projekto finansavimo modelio priimamas jau pradėjus projektą vykdyti, laikytinas ydingu“, - teigiama komisijos išvadose.

Korupcija įtariamos sostinės prokurorės Nijolės Bareikienės advokatas Andrius Nevera Vilniaus apygardos teismui apskundė nutartį suimti įtariamąją 12-kai parų.

Gynėjo skundą teismas nagrinės penktadienį, šio teismo nutartis bus galutinė ir neskundžiama.

„Skundu prašau panaikinti suėmimą. Manau, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis yra nepagrįsta. Tuos tikslus, kurie nurodyti Baudžiamojo proceso kodekso 119 straipsnyje, manau, galima užtikrinti paskiriant švelnesnes kardomąsias priemones. Nėra pagrindo teigti, kad trukdys tyrimui“, - BNS sakė A.Nevera.

Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) atliekamame ikiteisminiame tyrime praėjusią savaitę buvo sulaikyta Vilniaus apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorė N.Bareikienė.

Vilniaus apylinkės teismas praėjusį penktadienį iš dalies patenkino prokuroro prašymą ir N.Bareikienę suėmė 12 parų, šį terminą skaičiuojant nuo vasario 13-osios - teismas mano, kad įtariamoji gali paveikti pareigūnus, trukdyti ikiteisminiam tyrimui.

Prokurorei įteiktas pranešimas apie įtarimą dėl prekybos poveikiu, generalinis prokuroras Darius Valys ją nušalino nuo pareigų.

Tame pačiame tyrime anksčiau sulaikytas Valstybės kontrolės 4-osios valdybos vyresnysis valstybinis auditorius Rišardas Zelenovas. Teismas leido jį suimti 15 parų.

Atlikdami tyrimą, Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnai iš viso sulaikė tris asmenis, jų darbo vietose ir namuose atliktos kratos. Trečiojo sulaikyto asmens tapatybė neatskleidžiama.