Nacionalinio transplantacijos biuro laikinoji vadovė Rasa Pekarskienė sako, kad  siužetai, kuriuose artimieji atvirai papasakoja savo išgyvenimus apsisprendžiant dovanoti mirusiojo organus kitų gyvybei išgelbėti, šiltai prisimenant savo mylimą žmogų ir didžiulį skausmą atsisveikinant su juo, nepalieka abejingų ir paskatina pagalvoti, o ką gi aš pats manau apie organų donorystę.

Kovo 11-osios vakarą TV3 televizijos eteryje vykusios „Lietuvos Garbės“ ceremonijos metu „Auksinės metų širdies“ apdovanojimą gavo klaipėdietė Audronė Ignatavičė, praėjusių metų vasarą organų donorystei paaukojusi staiga ir netikėtai mirusio savo mylimo vyro Viliaus organus.

Audronė Ignatavičė su broliu ir mama/TV3 nuotr.

Simboliška, kad apdovanojimą jaunai našlei įteikė Klaipėdos miesto Lotynų Amerikos šokių kolektyvo „Žuvėdra“, kuriame šoko Vilius ir Audronė, vadovė Skaistutė Idzelevičienė. „Kai mylimo žmogaus gyvybę palaiko aparatai, artimiesiems sprendimą dėl organų donorystės priimti labai sunku. Bet labai svarbu. Audronei reikėjo apsispręsti per akimirką. Kai vyrą ir moterį sieja ypatingas ryšys, jie apie daug ką pasikalba. Vilius ir Audronė buvo pakalbėję ir apie tai, todėl Audronei buvo lengviau apsispręsti“, – kalbėjo S.Idzelevičienė.

„Pirma mintis buvo: Vilius to norėtų“, – akimirką, kai reikėjo priimti lemtingą sprendimą, prisimena Audronė. Ji tik atsiklausė Viliaus mamos, ar ji neprieštarautų šiam sprendimui. O anyta marčiai pasakė: „Aš tavimi pasitikiu. Kokį sprendimą priimsi – žinau, kad tai bus geras sprendimas“.

Transplantacijai paimti jauno vyro organai gyvenimo džiaugsmą sugrąžino net šešiems žmonėms.

„Po tokių laidų, kaip „Lietuvos Garbė“, sulaukiame didelio skaičiaus žmonių, apsisprendusių donorystei po mirties. Nuo kovo 11-osios vakaro, kai buvo parodytas ir šis siužetas apie organų donorystę, jau sulaukėme daugiau nei šimto sutikimų donoro kortelei gauti! Galima sakyti, kad žmonės, kurie sutiko padovanoti savo mirusio mylimojo organus transplantacijai, padarė nepaprastai didelę dovaną beviltiškai sergantiems ligoniams ir kartu paskatino kitus pagalvoti ir pritarti organų donorystei“, – sako R. Pekarskienė.

Praėjusią savaitę donoro korteles gavo ir 211 žmonių, kurie sutikimą donorystei po mirties pasirašė po kitos jautrios laidos apie dvynukų susilaukusią mamą, kuriai  buvo atlikta inksto transplantacija. Šioje laidoje nuomonę dėl organų donorystės pasakė žinomi žmonės – Arūnas Valinskas ir Gabrielius Liaudanskas – Svaras. „Visuomenės nuomonę formuojantys žmonės turi ypatingą svorį – jų žodis yra svarbus dėl to, kad organų donorystė – jautri sritis, kalbame apie mirtį ir po jos vyksiančius dalykus. Apie tai ne visi drįsta kalbėti. Todėl žymių žmonių nuomonė labai svarbi ir svari“, – sako R. Pekarskienė.

Trečiadienio vakarą V. Ignatavičių ištiko insultas Klaipėdoje vykusių futbolo rungtynių metu. Šokėjas laisvalaikiu žaidė futbolą.

Klaipėdos apskrities ir miesto futbolo federacijos III lygoje atstovavo Plikių klubui „Sakuona-Rūgpienių kaimas“.

Anot Klaipėdos federacijos atstovo, gydytojai stadione Vilių dar bandė gaivinti, tačiau nesėkmingai.

Ilgametis buvusio „Žuvėdros“ kolektyvo vadovas ir treneris Romaldas Idzelevičius 15min.lt sakė esantis sukrėstas staigios buvusio auklėtinio netekties.

„Jis labai mėgo futbolą. Bežaidžiant Vilius krito ir nebeatsikėlė“, – kalbėjo R.Idzelevičius.

Liepos 28 d. visi norintys atsisveikinti Klaipėdoje kviečiami nuo 12 iki 21 val. į Šv. Kazimiero bažnyčios parapijos gedulo namų 1 salę, adresu Kretingos g. 40. Šv. mišios šioje bažnyčioje už Vilių bus aukojamos 17 val.

Sekmadienį Kaune visi norintys atsisveikinti kviečiami nuo 10 iki 15 val. į laidojimo namus Žukausko g. 3b, 2 salė. Dėl Šv. mišių laikas bus patikslintas. Urna bus laidojama Kauno Eigulių kapinėse.

Artimieji prašo gerbti šeimos sprendimą ir nevežti žvakių bei vainikų. Norintys pagerbti Vilių galite atsisveikindami atnešti po 1 baltą rožę.

Daugybė grakščių puošniai apsirengusių damų ir kostiumuotų džentelmenų savaitgalį rinkosi į analogų Lietuvoje neturinčio „Mondo šokių centro“ atidarymą. Jį uostamiestyje įkūrė buvę Klaipėdos universiteto Lotynų Amerikos sportinių šokių kolektyvo „Žuvėdra“ nariai - Aidas Kasperaitis, Vilius Ignatavičius, Audronė Bastytė Ignatavičė ir Ernestas Monginas.

Specialiai šventei dešimtys profesionalių šokėjų, dirbančių treneriais ar tebešokančių įvairiuose kolektyvuose, parengė daugiau nei valandą trukusią parodomąją programą. Ją pradėjo TV3 gelbėtoja ir dainininkė Gerda Stiklickienė. Skambant naujausiam jos kūriniui „Aš jau toli“ ant parketo ėmė suktis iki šiol viešai jokio bendro šokio visuomenei nepristatę Sandra Žutautienė ir Justas Bareišis.

„Tai, kad kartu treniruojamės, žinojo tik keletas žmonių. Norėjome padaryti staigmeną „Mondo“ įkūrėjams. Juk iki šiol esu šokusi tik su Ernestu Monginu, ir daugiausiai - televizijos projekte“, - sakė „Šok su manimi“ projekto dalyvė, TV gelbėtoja Sandra Žutautienė.

Ji neslėpė, kad prieš pasirodymą jaudinosi ir pati, ir naujasis partneris. S. Žutautienė sakė, jog po dalyvavimo televizijos projekte neturėjo laiko tęsti treniruočių bei viešai šoko tik keletą kartų.

„Jei šokčiau bet kelis kartus per savaitę, viskas būtų paprasčiau. Aišku, situaciją lengvina tai, kad ir Ernestas, ir Justas – geri partneriai. Su jais ant parketo labai sudėtinga daryti akivaizdžias klaidas“, - su šypsena sakė S. Žutautienė.

Susirinkusiems įspūdį padarė ir naujai atkurtas prieš beveik trejus metus „Šok su manimi“ laimėjusių Milanos Jašinskytės bei Mindaugo Rainio šokis, kuriame jie virto žinomais atlikėjais – Lady Gaga ir Egidijumi Dragūnu – Selu.

Ant parketo iškilmingą vakarą taip pat sukosi Vytautas Viluckis ir Erika Vitkevičiūtė (Vilnius), Matas Lukašovas ir Rugilė Monginaitė ("Santaka" Kaunas), Edvinas Ringys ir Aistė Survilaitė ("Spindulys" Tauragė), "Mondo" jaunieji auklėtiniai bei daugybė kitų šokėjų.

Vakarą vainikavo DJ Mindeep parengta muzikinė programa bei atidarymui skirto torto ragavimas.

E.Monginas pasakojo, kad idėją kurti šokių centrą pasiūlė šokėjo Aido Kasparaičio žmona Ieva. Mintį Aidas, pakviesdamas prisijungti dar tris kolegas, palaikė. I.Kasperaitė tapo šokių centro administratore, o komandą papildė ir vadybininkaas Tomas Docius.

„Audronė, Aidas, Vilius ir aš – mes iki šiol jau turėjome grupes bei mokėme šokti. Visiems patiko ta mintis, kad galime įkurti centrą, kurio visas pastatas būtų skirtas tik šokiams“, - sakė E. Monginas.

„ Mondo šokių centras“ –  600 kvadratinių metrų ploto, trijų aukštų statinys, su trijomis kokybiškai įrengtomis treniruočių bei pasirodymų salėmis. Įkūrėjų teigimu, jame užsiėmimai vyks kasdien. Centre laukiami ne tik sportinių, bet ir kitų šokių stilių atstovai.

Apniukusį šeštadienį amžiną meilę prisiekė dvi žinomos klaipėdiečių poros Klaipėdos universiteto Lotynų Amerikos sportinių šokių ansamblio „Žuvėdra“  šokėjai Audronė Bastytė ir Vilius Ignatavičius bei operas solistas Mindaugas Rojus ir smuikininkė Kamilė Petrutytė.

28-erių A.Bastytė ir 27-erių V.Ignatavičius žiedus sumainė švento Kazimiero bažnyčioje. Įspūdinga suknele ir nuometu pasipuošusią nuotaką prie altoriaus lydėjo tėvas.
Juos giedodamas pasitiko kunigas ir vaikai, kurie nešė po baltą rožę. Pastarieji prie altoriaus apsupo jaunuosius.

A.Bastytės ir V.Ignatavičiaus santuokos liudininkais tapo Klaipėdos universiteto Lotynų Amerikos sportinių šokių ansamblio „Žuvėdra“ šokėjas Tadas Rimgaila su žmona Liucina.

Po ceremonijos jaunuosius pasitiko klounai ant kojūkų, kurie pūtė muilo burbulus. Porą pasveikinti atėjo „Žuvėdros“ vadovė Skaistutė Idzelevičienė, treneriai, kiti šokėjai, draugai, artimieji.

A.Bastytė ir V.Ignatavičius susipažino šokių aikštelėje. Ten gimė ir jų meilė. Tačiau šokėjai pora šokių aikštelėje netapo.

33-erių Lietuvos operos dainininkas, Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro solistas M.Rojus su savo išrinktąja smuikininke K.Petrutyte žiedus sumainė Klaipėdos civilinės metrikacijos ir registracijos skyriuje.

Jaunikis vilkėjo fraką, jaunoji – baltą suknelę. Į ceremoniją juos lydėjo artimieji. Jos metu jaunavedžiai pabrėžė, kad yra tvirtai apsisprendę sukurti šeimą.

K.Petrutytė pasirinko vyro pavardę ir tapo Rojė. Iš santuokos rūmų išėję jaunavedžiai neslėpė džiauygsmo ir buvo apiberti rožių žiedlapiais ir ryžiais. Atėjusieji juos pasveikinti sušoko: „Rojai“.

„Stebėjau“, – be džiugesio gaidelės balse prisipažino ilgametė „Žuvėdros“ sportinių šokių komandos vadovė Skaistutė Idzelevičienė, paklausta, ar sekė šį savaitgalį Vokietijoje vykusį Lotynų Amerikos šokių ansamblių Europos čempionatą.

Pirmą kartą nuo 1989 metų tarp pajėgiausių Senojo žemyno šokių komandų nebuvo lietuvių.

„Įdomu buvo pažiūrėti, ar buvo atliekami nauji elementai, kokias vietas užėmė ekipos“, – nedaugžodžiavo S.Idzelevičienė.

Iširus „Žuvėdrai“ (o pastaraisiais metais varžydavosi net dvi klaipėdiečių komandos), į stipriausiųjų šešetuką pateko anksčiau apie jį tik svajojusios komandos.

Akivaizdu, kad čempionate nebuvo išvengta piktų žvilgsnių. Čempionais tapusiems šeimininkams – jungtinei Acheno ir Diuseldorfo komandai „TSZ Aachen/TSC Düsseldorf Rot-Weiß“ padėjo teisėja iš Danijos, skyrusi pirmosios vietos balus, o pagrindiniams konkurentams – kitai vokiečių ekipai – Brėmeno „Grün-Gold-Club“ – tik ketvirtosios.

Kitiems arbitrams apylygiai įvertinus šių Vokietijos komandų jėgas, danės verdiktas buvo mirtinas šokėjams iš Brėmeno.

Apskritai finalas buvo neatpažįstamas: trečiąją ir ketvirtąją vietas užėmė Rusijos komandos, penktąją ir šeštąją – austrai.

Iš viso dalyvavo 13 komandų (o būdavo netoli 20-ies). Jos atstovavo vos septynioms šalims: Vokietijai, Rusijai, Austrijai, Olandijai, Lenkijai, Vengrijai (po dvi ekipas) ir Anglijai.

Nenuvykus klaipėdiečiams, čempionate nebuvo net mažiausios lietuviškos dvasios – anksčiau vienas iš septynių arbitrų būdavo Lietuvos specialistas.

Paklausus, gal klubų atstovai džiaugėsi, kad čempionate nebėra daug metų dėl aukščiausių vietų kovojusios „Žuvėdros“, S.Idzelevičienė sakė nežinanti: „Nė su kuo iš kitų komandų nebendrauju. Todėl nežinau, kokia jų reakcija, kai mūsų nebėra“.

Ilgametis uostamiesčio ekipos šokėjas Vilius Ignatavičius, su draugais stebėjęs pirmenybes, sakė vakar sulaukęs čempionais tapusių šokėjų vadovo telefoninės žinutės, kurioje išreiškiama viltis vėl pamatyti „Žuvėdrą“, kovojančią su vokiečiais.

Nuo 1993 metų be medalių negrįždavusios Klaipėdos komandos „mama“ nemaitino pažadais, kad „Žuvėdra“ vėl suplasnos. Garsiosios šokių komandos atgimimo vizija – itin miglota.

„Nėra žmonių, – atsiduso S.Idzelevičienė. – Turime tik du vyrus. Neaišku, ar rudenį kas stos ir kiek įstos į Klaipėdos universitetą. Negaliu prognozuoti. Kai turėjome su kuo dirbti – dirbome, važiavome, dalyvavome. Apie ateitį nenoriu nieko kalbėti. Duosiu viltį, tai sakys paskiau... Dirbau. Ką galėjau, tą dariau. Jau prieš dvejus metus galėjome nebesuburti komandos. Rinkau iš paskutiniųjų, net maldavau. Labai daug tuomet dėjau pastangų.“

Sportinių šokių katedroje dirbanti S.Idzelevičienė įsitikinusi, kad komandai smūgį sudavė aukštojo mokslo reforma, kurią įgyvendinus sumažėjo į universitetą stojančių šokėjų.

Be to, profesorės teigimu, laikui bėgant pasikeitė ir žmonių požiūris į alinančias repeticijas šlifuojant programas. Ansamblis smarkiai „nukraujavo“ po 2012-ųjų planetos čempionato, kai sparnus pakėlė vyresni jo nariai, o pakeisti juos buvo ne taip paprasta.