Šį mėnesį Užimtumo tarnybai pranešta apie masinį darbuotojų atleidimą.

Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) informavo, kad dėl „verslo veiklos reguliavimo ir paramos efektyviau ją organizuoti“ Lietuvoje iš pareigų atleidžia 50 žmonių.

Iš 952 VMVT darbuotojų su įteiktais pasiūlymais toliau tęsti darbą tarnyboje nesutiko 50.

Klaipėdos departamente (įskaitant priklausančius skyrius Skuode ir Šilutėje) nesutikusių su pasiūlymais darbuotojų buvo 11: vienas patarėjas, vienas skyriaus vedėjas-valstybinis veterinarijos inspektorius, keturi vyriausieji specialistai-maisto produktų inspektoriai, šeši vyriausieji veterinarijos gydytojai-inspektoriai ir vienas specialistas.

Iš pareigų pasitraukė ir lig šiol VMVT Klaipėdos padaliniui vadovavęs Antanas Bauža.

Vyriausybė dar pernai vasarą patvirtino naują VMVT struktūrą, kuri įsigaliojo šių metų vasario 15 d.

Pasak įstaigos atstovų, pagrindinis reformos tikslas – antikorupcinis pokytis, kuriuo siekiama atskirti kontrolės (priežiūros) funkcijas nuo paslaugų teikimo ir kitų tarnybos vykdomų funkcijų, atskirti ir centralizuoti tarnybos inspektavimą, sankcijų skyrimą ir skundų nagrinėjimą, optimizuoti tarnybos teritorinę struktūrą, užtikrinant paslaugų pasiekiamumą ir aptarnavimo kokybę.

Ligšioliniai 10 teritorinių departamentų yra sujungti į 6 stambesnius teritorinius padalinius: Vilniaus, Kauno, Klaipėdos (apima Klaipėdos ir Tauragės savivaldybes), Panevėžio (apima Panevėžio ir Utenos savivaldybes), Šiaulių (apima Šiaulių ir Telšių savivaldybes), Alytaus (apima Alytaus ir Marijampolės savivaldybes).

Teigiama, kad paslaugų prieinamumui padalinių sujungimas įtakos neturės.

Pernai gegužės pabaigoje Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) Klaipėdos departamento specialistai nurodė, kad atvykę ukrainiečiai su savimi atsivežė pusantro šimto augintinių, tarp kurių – šunys, katės, net viena žiurkė.

Iki šiol augintiniams yra atliekamos procedūros – ženklinimas, skiepijimas, suteikiama kita pagalba.

Vis dėlto kiek šiuo metu uostamiestyje glaudžiasi iš Ukrainos atvežtų augintinių, nėra tiksliai žinoma.

Kiekvienas registruojantis augintinį be dokumento neišsisuks, pradžioje turi būti pateikiamas savininko pasas, toliau – gyvūno dokumentai ir pats gyvūnas.

"Nevedame atskiros statistikos, kiek gyvūnų atvyko. Jokių ligų jie tikrai neatvežė, tvarkingai registruojami. Kompensacija kaip buvo, taip ir yra – veterinarijos gydytojams apmoka už sunaudotas priemones ir darbą, kiti veterinarijos gydytojai net neima pinigų. Kiekvienas registruojantis augintinį be dokumento neišsisuks, pradžioje turi būti pateikiamas savininko pasas, toliau – gyvūno dokumentai ir pats gyvūnas", – paaiškino VMVT Klaipėdos departamento vyriausioji veterinarijos gydytoja-inspektorė Ilona Urbutienė.

Anot jos, situacija pasikeitusi, gyvūnų nebeatvežama tiek daug, kiek buvo vasarį–kovą, prasidėjus karui.

Taip pat primenama ir vietiniams gyventojams pasirūpinti savo keturkojais.

"Nuo gegužės 1 d. pagal įstatymą visi augintiniai – šunys, katės, šeškai turi būti suženklinti ir užregistruoti Gyvūnų augintinių registre. Jeigu nėra ženklintas, savininkas turi kreiptis į veterinarijos gydytoją, šis atlieka visą paslaugą – nuo ženklinimo iki duomenų suvedimo į sistemą. Tie, kurie atvažiuoja iš kitų šalių, turi atvykti su gyvūnu jau pas mus, augintiniai būna suženklinti ir jų duomenys įvedami į registrą", – teigė I. Urbutienė.

“Pastaraisiais metais į Lietuvą bei iš jos gabenamų prekių srautas išlieka stabilus: metų gale bendras kiekis išliks panašus, kaip ir praėjusiais metais. Kita vertus, daugėja tranzitu vežamų krovinių. Po Rusijos sukelto karo Ukrainoje bei Rusijos federacijai įvestų sankcijų pasikeitė ir anksčiau nusistovėję transporto srautai. Šiuo metu stebimas ženklus, net 50 procentų siuntų kiekio padidėjimas Klaipėdos jūrų uoste esančiuose pasienio veterinarijos postuose. Taip nutiko dėl to, jog siuntos iš Azijos šalių aplenkia Rusiją bei Baltarusiją. Įtakos turi ir tai, jog Kinija riboja siuntų keliavimą traukiniais, tad vis daugiau prekių keliauja laivais. Tuo tarpu pasienyje su Baltarusija esančiuose pasienio veterinarijos postuose siuntų kiekis mažėja 22 procentais, kadangi Ukrainos prekės dabar daugiausiai vežamos per sieną su Lenkija”, - kalbėjo VMVT Pasienio maisto ir veterinarinės kontrolės skyriaus vedėjas Vaidotas Kiudulas. 

Pasienio veterinarijos postuose  yra tikrinami gyvūnai, gyvūniniai ir negyvūniniai maisto ir pašarų produktai, įvežami į ES  iš trečiųjų šalių. Būtent šiame pasienyje per parą vidutiniškai patikrinama apie 600-700 įvairių VMVT kontrolei priskirtų prekių siuntų. Darbas vyksta nepertraukiamai 7 dienas per savaitę, 24 valandas per parą.  

Daugelis prekių yra gyvūninės kilmės ir yra labai jautrios vežimo sąlygoms bei kelionės trukmei, todėl joms suteikiamos pirmumo teisės kertant valstybės sieną. Sklandų darbą padeda užtikrinti įvairių procesų modernizavimas ir skaitmenizavimas. Tai labai svarbu, siekiant užtikrinti nenutrūkstamą sistemos veikimą kontroliuojant krovinių judėjimą.  

Pasienio veterinarijos kontrolė yra griežtai reglamentuota ES teisės aktais, kad įvežamos prekės atitiktų visus ES nustatytus saugos  reikalavimus. Labai svarbu - apsaugoti, kad nebūtų įvežama gyvūnų užkrečiamųjų ligų ar maisto produktų kurie keltų pavojų vartotojų sveikatai. Dažniausiai siuntos grąžinamos į kilmės šalį dėl sertifikatų klaidų, temperatūrinio rėžimo nesilaikymo transportavimo metu, sertifikate nurodytos informacijos nesutapimo su informacija pateikta ant produktų etikečių. Jei aptinkama cheminė tarša, tuomet siuntos siunčiamos sunaikinti. VMVT specialistai šiais metais aptiko jau 4 siuntas su chemine tarša. Šios siuntos buvo išsiųstos sunaikinti.

Planuojama išmėtyti daugiau nei pusę milijono vienetų jaukų su vakcina. Tam bus pasitelkti du lengvieji "Cesna" ir vienas "AN-2" tipo lėktuvas, kurie kils iš Paluknio, Molėtų bei Aleksoto aerodromų.

VMVT duomenimis, Lietuvoje jau keletą metų pasiutlige nebeserga nei naminiai, nei laukiniai gyvūnai, tačiau užsikrėtusių šia liga vis dar aptinkama kaimyninėse valstybėse.

Pasak VMVT Gyvūnų sveikatingumo ir gerovės skyriaus vyriausiojo veterinarijos gydytojo-valstybinio veterinarijos inspektoriaus Antano Paliučio, šiais metais bus sutelktas dėmesys ties pietrytine Lietuvos dalimi, daugiausia – ties siena su Baltarusija, kur pasiutligės suvaldyti nesiseka.

Tai iš tiesų yra vienintelis būdas paskiepyti laukinius gyvūnus.

Tad vakcinos daugiausia skries Lazdijų, Druskininkų, Varėnos, Alytaus, Prienų, Birštono, Marijampolės ir Kalvarijų savivaldybių teritorijose. Siekiant kuo geresnių rezultatų, vakcinos šiose zonose mėtomos dvigubai tankiau.

VMVT Klaipėdos departamento patarėja Dalia Kaveckienė nurodė, kad laukinių gyvūnų oralinė vakcinacija – vienas efektyviausių būdų kovojant su pasiutlige.

"Naminius gyvūnus galime suskiepyti, bet laukinių nesuskiepysime, o juk jie ir būna pasiutligės platintojai. Gyvūnas, radęs išmestą jauką su vakcina, jį suėda, o suėdęs pats pasiskiepija. Rezultatas toks pat, kaip kad jam būtų suleista vakcina švirkštu. Jau daugelį metų atliekame tokią vakcinaciją. Pasitelkiame oro uosto darbuotojus, kurie iš orlaivių mėto šiuos jaukus. Pernai pradėjo mėtyti nuo rytinės Lietuvos pusės ir apskrido visą Lietuvą. Yra numatytos dienos, kada ir kur skristi. Tai iš tiesų yra vienintelis būdas paskiepyti laukinius gyvūnus", – teigė D.Kaveckienė.

Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) Klaipėdos departamento duomenimis, iki balandžio pradžios mieste buvo suženklinti 8 438 šunys, 4 485 katės ir 34 šeškai.

Pasak VMVT Klaipėdos departamento gydytojos-inspektorės Ilonos Urbutienės, paženklintų augintinių skaičiai išaugo per mėnesį – suženklinta daugiau kaip 600 šunų, 400 kačių, nepakitęs liko tik šeškų skaičius.

Šiuo metu Klaipėdoje jau suženklinta 9 115 šunų, 4 885 katės ir 34 šeškai.

"Šiuo metu Klaipėdoje jau suženklinta 9 115 šunų, 4 885 katės ir 34 šeškai. Kiek jaunų ar vyresnių suženklinta, negalime pasakyti, nes tai atlieka privatūs veterinarijos gydytojai, kurie ataskaitų mums neteikia. Skambučių dėl ženklinimo nepadaugėjo. Niekas gyvūnų dar netikrina. Tik kai gausime skundą, tikrinsime, gyvūnas ženklintas ar ne. Vyks ir planiniai patikrinimai – tikrinsime veislynus", – teigė I.Urbutienė.

Gyvūnų ženklinimas reikalingas ne tik nustatyti tikslesnį jų šeimininkų skaičių, bet ir padėti pasiklydusiam augintiniui greičiau rasti namus.

"Gyvūnų šeimininkams augintinių ženklinimas užtikrina gyvūnų atsekamumą. Jei pasimeta, pabėga ar yra pavagiamas, tai suteikia galimybę gyvūnui greičiau grįžti namo. Taip pat gyvūnas turės individualų numerį, jam bus išduodami kelionės dokumentai ir jis galės keliauti su savo šeimininku ne tik Lietuvoje, bet ir kitose šalyse. Pametus augintinio dokumentus, bus galimybė greičiau atkurti duomenis, nes visi jie bus suvesti į Gyvūnų augintinių registrą", – tikino I.Urbutienė.

Nepaženklinus gyvūno iki nurodyto termino, asmeniui grėsė bauda nuo 30 iki 550 eurų. Tačiau per trečiadienį vykusį Vyriausybės posėdį buvo skelbiama, kad baudos šiemet skiriamos nebus.

Pasak VMVT Klaipėdos departamento patarėjos Dalios Kaveckienės, visais augintiniais tinkamai pasirūpinta.

"Iš Ukrainos į Klaipėdą atvyko 22 šunys, šešios katės ir viena žiurkė. Visi atvykę gyvūnai, išskyrus žiurkę, suženklini mikroschemomis ir vakcinuoti nuo pasiutligės. Šie darbai vyko sklandžiai ir jokių konfliktinių situacijų nepasitaikė" – teigė patarėja.

Neskiepytiems ir neženklintiems augintiniams atliekamos procedūros – ženklinimas, skiepijimas, suteikiama reikalinga pagalba.

Procedūros yra būtinos, siekiant apsaugoti vietinius augintinius nuo užsikrėtimo pasiutlige.

Visas procedūras atlieka veterinarijos gydytojai. Gauta informacija yra sisteminama ir persiunčiama pasienio veterinarijos postams.

Ne prasčiau savo augintiniais rūpinasi ir patys klaipėdiečiai. Pašnekovės teigimu, per tirs mėnesius nuo pasiutligės paskiepyti beveik 2 tūkst. šunų ir per 400 kačių.

"Galima teigti, kad uostamiesčio gyventojai savo augintiniais rūpinasi ir juos prižiūri gerai. Liūdina tik vis dar pasitaikantys pavieniai gaunami pranešimai apie gyvūnų gerovės pažeidimus. Kad klaipėdiečiai rūpinasi savo augintinių sveikata, rodo ir tai, jog vien per 2022 metų sausį, vasarį ir kovą, nuo pasiutligės vakcinuota 1 950 šunų ir 419 kačių", – tikino D.Kaveckienė.

Nuo kovo 18 d. Lietuvoje prasidėjo ir pavasarinė laukinių gyvūnų vakcinacija nuo pasiutligės. Pirmieji orlaiviai su vakcina pakilo iš Molėtų aerodromo, jie apskrido visą Lietuvą. Iš viso bus išmėtyta 505 tūkst. jaukų su šia vakcina.

Lietuvoje jau keletą metų pasiutlige nebeserga nei naminiai, nei laukiniai gyvūnai, tačiau užsikrėtusiųjų šia liga vis dar aptinkama kaimyninėse valstybėse.

Esant palankioms oro sąlygoms, vakcinavimą nuo pasiutligės planuojama baigti iki birželio pabaigos.

Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) duomenimis, Lietuvoje jau keletą metų pasiutlige nebeserga nei naminiai, nei laukiniai gyvūnai, tačiau užsikrėtusių šia liga vis dar aptinkama kaimyninėse valstybėse.

Pasak VMVT Klaipėdos departamento patarėjos Dalios Kaveckienės, laukinių gyvūnų oralinė vakcinacija – vienas efektyviausių būdų, kovojant su pasiutlige.

„Naminius gyvūnus galime suskiepyti, bet laukinių nesuskiepysime, o juk jie ir būna pasiutligės platintojai. Gyvūnas, radęs išmestą jauką su vakcina, ją suėda, o suėdęs pats pasiskiepija. Rezultatas išlieka toks pats, kaip kad jam būtų suleista vakcina švirkštu. Jau daugelį metų atliekame tokią vakcinaciją. Pasitelkiame oro uosto darbuotojus, kurie iš orlaivių mėto šiuos jaukus. Pernai pradėjo mėtyti nuo rytinės Lietuvos pusės ir apskrido visą Lietuvą. Yra numatytos dienos, kada ir kur skristi. Tai iš tiesų yra vienintelis būdas paskiepyti laukinius gyvūnus“, – teigė D.Kaveckienė.

Esant palankioms oro sąlygoms, vakcinavimą nuo pasiutligės planuojama baigti iki birželio pabaigos. Kaip ir kasmet, kita vakcinacija bus planuojama rudens sezonu.

VMVT laukinių gyvūnų vakcinaciją Lietuvoje vykdo nuo 2006 m.

Gyvūnus augintinius reikia skiepyti kartą per 12 mėnesių arba, jei naudojama ilgo veikimo vakcina, – pagal jos gamintojo instrukciją.

Vakcinavimą atlikęs veterinarijos gydytojas į gyvūno vakcinacijos pažymėjimą arba gyvūno augintinio pasą turi įrašyti informaciją apie vakciną, vakcinavimo datą ir galiojimo laiką.

Siekiant efektyvesnės apsaugos nuo pasiutligės, nuolatos tikrinami ir į Lietuvą atvežti augintiniai, jiems atliekamas kraujo mėginio antikūnų titravimo tyrimas.

Neskiepytiems ir neženklintiems augintiniams atliekamos procedūros – ženklinimas, skiepijimas, suteikiama reikalinga pagalba. Procedūros yra būtinos, siekiant apsaugoti vietinius augintinius nuo užsikrėtimo pasiutlige.

Pasak VMVT Klaipėdos departamento patarėjos Dalios Kaveckienės, keli augintiniai atvyko ir į Palangą.

Skaičiai labai kintantys, nes kasdien atvyksta nauji gyvūnai.

„VMVT Klaipėdos departamentas iš VMVT arba gyvūnų augintinių savininkų gauna informaciją, kai atvyksta neženklinti ir neskiepyti augintiniai į departamento kontroliuojamą teritoriją. Gavę informaciją apie atvykusius tokius neženklintus, neskiepytus augintinius, koordinuojame ir nukreipiame juos privatiems veterinarijos gydytojams, kurie atlieka ženklinimą ir vakcinavimą. Į Klaipėdą atvyko septyni šunys ir viena katė, o į Palangą – vienas šuo ir dvi katės. Skaičiai labai kintantys, nes kasdien atvyksta nauji gyvūnai“, – teigė patarėja.

Visas reikiamas procedūras atlieka veterinarijos gydytojai. Po to gauta informacija yra sisteminama ir persiunčiama pasienio veterinarijos postams.

„Informaciją apie atliktas procedūras, surinktą informaciją apie laikytojus bei gyvūnus siunčia mums. Jei su gyvūnu bus vykstama toliau į kitą šalį, tai nurodo ir šalį, į kurią planuoja toliau vykti. Visa informacija yra perduodama į VMVT elektroninį paštą“, – paaiškino D.Kaveckienė.

Antradienį VMVT pranešė, kad šiuo metu į Lietuvą iš Ukrainos iš viso įvežti 63 gyvūnai augintiniai, iš kurių – 35 šunys ir 28 katės. Pusė jų apsistojo Vilniuje, kiti pasiskirstė po didžiuosius šalies miestus.

Visoje Europoje teritorijos yra suskirstytos zonomis, kuriose pažymima, kur AKM protrūkių randama daugiausia.

Pasak VMVT Klaipėdos departamento patarėjo Virgilijaus Valantino, Lietuva priklauso antrajai zonai.

„Trečioji zona – ta teritorija, kurioje nustatytas AKM naminių kiaulių ūkiuose ir laukinėje faunoje. Antroji zona – teritorijos, kuriose nustatytas AKM tik laukinėje faunoje. Pirmoje zonoje atsiduria tos teritorijos, kurios ribojasi su antrąja zona. Mes esame antroje zonoje, kur nustatytas AKM laukinėje faunoje. Pas mus jau apie pusantrų metų AKM nėra kiaulių ūkiuose, bet laukinėje faunoje viruso atvejų tikrai nustatome“, – sakė V.Valantinas.

Pas mus jau apie pusantrų metų AKM nėra kiaulių ūkiuose, bet laukinėje faunoje viruso atvejų tikrai nustatome.

Į antrąją zoną patenka Klaipėdos rajonas, Kretingos rajonas, Palanga, Skuodas, Neringa.

Pirmoje zonoje – Agluonėnų seniūnija, Vėžaičių seniūnija, Dauparų–Kvietinių seniūnija, Dovilų seniūnija, Priekulės seniūnija, Kretingalės seniūnija. Šiose teritorijose AKM nei šernams, nei kiaulėms nebuvo nustatytas. Tačiau šiose teritorijose vykdomas stebėjimas.

V.Valantino teigimu, Klaipėdos rajone esanti Sendvario seniūnija yra žaliojoje zonoje, kur AKM taip pat nebuvo nustatytas nei šernams, nei kiaulėms. Į šią zoną patenka ir Klaipėdos miestas, kartu su Girulių mišku bei visa Neringa.

Lietuvoje visi medžiotojų sumedžioti šernai yra tiriami VMVT laboratorijose.

„Šernų kraujo mėginiai atvežami į laboratoriją. Šerniena iki tol saugoma šaldytuvuose. Kai tik gauname tyrimo atsakymus, kad šerniena yra sveika, tada ją galima atiduoti vartoti žmonėms, o jeigu ji užkrėsta, šernas yra sunaikinamas specialiose medžiotojų iškastose duobėse. Jeigu būtų nustatytas AKM kiaulių ūkiuose, tada Europos Komisija perbraižytų zonų žemėlapį ir atitinkamai vykdomas stebėjimas bei taikomos kitos profilaktinės priemonės“, – paaiškino pašnekovas.

VMVT duomenimis, Lietuvoje per 2021 m. AKM nustatytas beveik 400 šernų, per šių metų sausį – keturiems.

Slovakijoje pernai gruodį liga buvo nustatyta dviejuose ūkiuose, kuriuose buvo laikoma virš 40 tūkst. kiaulių.