Valyklų tinklui vadovaujantis Paulius Slavinskas sako, kad lietuviai labai skuba dėmes drabužiuose šalinti iš karto naudodami itin koncentruotas priemones ir intensyviu skalbimo režimu. Ekspertas pabrėžia, kad tokia technika ne tik gali nepašalinti dėmės, bet ir sugadinti drabužį.

„Iš pradžių geriau pabandyti valyti naudojant mažesnį temperatūros režimą ir su švelnesnėmis cheminėmis priemonėmis. Taisyklė galioja net ir sunkiai valymui pasiduodančioms raudonojo vyno ar kavos dėmėms. Vyno dėmę pirmiausia reikėtų valyti vandeniu su švaraus audinio skiaute. Lygiai taip pat – kavos dėmes, nes kavos tirpiklis yra vanduo. Siekiant sėkmingai pašalinti dėmę, ją pradėti valyti vandeniu  reikia kuo greičiau ir kuo gausiau“, – apie pirmą dėmių valymo žingsnį pasakoja P. Slavinskas.

Namų sąlygomis galima lengvai įveikti ir riebalų dėmes, tačiau specialistas įspėja, kad taip eksperimentuoti galima ne su visais audiniais.

„Riebalų dėmės – gana įprastos. Valykloje yra efektyvių sprendimų joms pašalinti, tačiau tai padaryti galite ir namuose, ant dėmės užpildami lašelį indų ploviklio. Taip valyti nepatariu brangių ir išskirtinio pluošto audinių, nes mažos dėmelės valymas gali sugadinti brangų drabužį“, – įspėja valymo specialistas.

P. Slavinskas sako, kad, prižiūrint drabužius ir kovojant su dėmėmis, pats laikas pamiršti seniau taikytus metodus: valymą actu, trynimą druska ar soda.

Soda ar actas gali negrįžtamai paveikti ir pačias dėmes, ir drabužį. Vėliau situacijos pataisyti gali nepavykti net profesionalams

 

„Dabartiniams audinių pluoštams šios priemonės netinka dėl žymiai pasikeitusio gamybos proceso ir medžiagų sudėties. Soda ar actas gali negrįžtamai paveikti ir pačias dėmes, ir drabužį. Vėliau situacijos pataisyti gali nepavykti net profesionalams“, – patirtimi dalijasi pašnekovas ir primena, kad, prieš skalbiant drabužį, pirmiausia reikia pažiūrėti, kokias valymo instrukcijas pateikia gamintojas.

Viena iš pagrindinių klaidų, dėl kurių namų sąlygomis pašalinti dėmės gali ir nepavykti – pernelyg ilgas delsimas.

„Jeigu palikome dėmę visam sezonui, ją pašalinti be jokių padarinių nebus paprasta net ir valymo profesionalams. Niekada į spintą nedėkite neišvalyto drabužio, nes po kurio laiko dėmės pakeis drabužio spalvą, o kartais ir audinio struktūrą“, – įspėja P. Slavinskas ir pataria išskalbti arba išvalyti žieminius drabužius prieš sudedant juos į spintą iki kito sezono.

Pasak "Maximos" Komunikacijos ir įvaizdžio departamento direktorės Ernestos Dapkienės, actas ir aliejus pamažu perima druskos poziciją.

"Druskos pirkimas stabilizavosi, o mes galime užtikrinti pirkėjus – parduotuvėse druskos yra, jos asortimentas nuolat plečiasi. Iš kitų prekių, stebime didesnius nei įprastai acto bei aliejaus pardavimus, nors jie neprilygsta buvusiems druskos pardavimams. Aliejaus parduotuvėse turime, intensyviai ieškome ir plečiame šios prekės tiekėjų sąrašą. Acto taip pat mūsų parduotuvėse netrūksta, jei lentynos ir ištuštėja, tai tik tol, kol vėl būna papildomos", – tikino direktorė.

Ar aliejus ir actas taps dar vienu nelogišku fenomenu priklausys nuo pirkėjų sąmoningumo.

Apie druskos pirkimą psichologas, psichoterapeutas Gediminas Navaitis kalbėjo, esą sumažėjus karo grėsmei, sumažės ir druskos pirkimas. Tačiau apie bet kokios prekės įsigijimą reikia mąstyti savo galva.

"Ar šiuo metu ukrainiečiams druskos labiausiai trūksta? Ar teko kam nors girdėti, kad ukrainiečiai sakytų "atsiųskite mums druskos, mums jos pritrūko"?" – svarstė psichologas.

Specialistai spėjo, kad druskos pirkimus per kelias savaites stabilizavo šios prekės įsigijimo ribojimas vienam pirkėjui ir galbūt pamažu atslūgstanti baimė dėl karo Ukrainoje.

Tačiau dar visai neseniai, kovo viduryje, druskos pardavimai buvo išaugę rekordiškai. Dėl nuolatos didinamų užsakymų buvo sutrikusi logistika. Parduotuvių atstovės spaudai tai pavadino nesuvokiamu fenomenu.

Socialiniuose tinkluose apie druską buvo kalbama lyg apie kontrabandinę prekę, kurios įsigyti beveik nebeįmanoma. Galbūt dėl to druskos pirkimas itin išpopuliarėjo ir internete.

Laikui bėgant internete atsirado grupė "Pranešk, kur yra druskos!". Ji veikia ir dabar, tik jos nariai nebėra tokie aktyvūs, kaip kovo viduryje.

Plovimo, valymo bei skalbimo priemonėse yra daugybė įvairių aktyvių medžiagų. Jos nevienodai agresyviai veikia žmogų. Tačiau specialistai įspėja, kad dalis buityje naudojamų cheminių medžiagų gali sukelti alergiją, o per ilgesnį laiką pažeisti imunitetą, paskatinti net onkologines ligas, vaisingumo problemas.

Todėl šiandien vis daugiau žmonių atsigręžia į natūralumą ir stengiasi ieškoti buitinių paprastesnės sudėties priemonių. Dažnai jų pasigaminti galima namuose – iš įprastai virtuvėje randamų ingredientų. Tokie įpročiai ne tik padeda kurti sveikesnę namų aplinką, bet ir sutaupyti.

Vonios valiklis iš sodos

Jums reikės vos dviejų sudedamųjų dalių: vandens ir sodos. Tiesiog į sodą įlašinkite šiek tiek vandens –  nedaug, tik tiek, kad iš miltelių taptų pastos konsistencijos. Toks valiklis padės pašalinti visas dėmes, taip pat naikins nemalonius kvapus bei nebraižys vonios ar kriauklės paviršius.

Stiklų ir veidrodžių valiklis iš acto

Actas – tai dar vienas produktas, kurio įprastai yra kiekvienuose namuose. O jei ir nėra – jį nusipirkti kainuoja tikrai nedaug. Su actu galite kuo puikiausiai nuvalyti veidrodžių paviršių, langus, stiklinius baldų paviršius. Taip pat su juo galite valyti ir kitus namuose esančius paviršius, kurie yra linkę apsinešti dėmėmis. Tačiau įsidėmėkite, kad jautresniems, labiau pažeidžiamiems paviršiams valyti negalima naudoti gryno acto, jį skieskite su vandeniu. Kuo paviršius jautresnis, tuo acto konsistencija turėtų būti mažesnė.

Vamzdžių valiklis iš sodos ir acto

Užsikimšus nutekamiesiems vamzdžiams, ne ką prasčiau nei vadinamasis „kurmis“ pagelbėti gali ir kur kas natūralesnės sudėties priemonė: tiesiog į karštą vandenį įpilkite acto ir sodos, gerai sumaišykite ir pilkite į vamzdžius. Ši priemonė puikiai tinka ir vamzdžių užsikimšimo profilaktikai.

Įsisenėjusių dėmių šalinimas su citrina

Puiki įsisenėjusias dėmes šalinanti priemonė – citrina. Ji turi dezinfekuojamąjį poveikį bei šalina blogus kvapus. Su citrina galite valyti indus, kuriuose yra įsisenėjusių dėmių, valyti virtuvines pjaustymo lenteles ar kitus įrankius. Jei dėmės didesnės ar senesnės, galima jas įtrynus palaikyti kelias valandas ar net per naktį. Taip pat citrinų rūgštis puikiai kovoja su kalkių nuosėdomis.

Specialisto komentaras

Vilniaus universiteto Chemijos fakulteto prof. dr. Albinas Žilinskas:

– Ne paslaptis, kad žmonės nenori gaišti daug laiko nešvarumams valyti. Tačiau lazda turi du galus. Norint visiškai pašalinti vartotų chemikalų likučius reikėtų gaminį perskalauti karštu vandeniu daugiau kaip 10 kartų. Todėl labai svarbu buitinės chemijos priemones naudoti taupiai ir pagal paskirtį. Pavyzdžiui, išplauti indams dažnai pakanka tik karšto vandens ir kempinėlės. Net ir patį paprasčiausią muilą reikia vartoti saikingai, nes jis nuplauna mūsų odos apsauginį sluoksnį.

Ypač pavojingas yra chloras, kurio turinčios priemonės labai efektyviai balina audinius, išvalo bei dezinfekuoja unitazus ar kriaukles. Jo kvapą gamintojai maskuoja įvairiomis kvapiomis medžiagomis. Chloras ir jo junginiai ne tik dirgina odą, gleivines, bet gali sukelti ir kai kurias sunkias ligas. Ši medžiaga ilgai nesuskyla, migruoja vandeniu ar oru, gali kauptis gyvų organizmų riebaliniame sluoksnyje.

Net iš uždarytos chloro turinčios priemonės išgaruoja mikrokiekiai šios toksinės medžiagos. Beje, nuodingos chloro dujos išsiskiria ir reakcijos metu sumaišius rūgštines ir šarmines valymo priemones, turinčių, pavyzdžiui, natrio hipochlorito. Žmonės turėtų atidžiai perskaityti vartojamos cheminės priemonės etiketę ir laikytis dozavimo instrukcijos.

Valikliuose naudojamas ir formaldehidas – efektyviai dezinfekuojanti bei konservuojanti, bet sveikatai pavojinga medžiaga. Aišku, jo galimas naudoti kiekis yra reglamentuotas. Labai atsargiai reikia elgtis valant paviršius su šarmais bei rūgštinėmis priemonėmis.

Verta žinoti

Dirbant su cheminėmis priemonėmis reikia naudoti elementarias apsaugines priemones: pilant miltelius užsidėti kaukę arba rinktis presuotą ar skystą priemonę, naudoti apsaugines pirštines.

Norint sumažinti neigiamą poveikį sveikatai galima rinktis ir ekologiškas buitinės chemijos priemones.

Nauja sveikuolių mada

Pavasarį praūžusioje tarptautinėje parodoje „Agro Balt 2016” lietuviškas obuolių actas iškovojo aukso medalį. „Nors gamybinės produkto savybės nekinta jau 20 metų, reikėjo daug kantrybės, kad sulauktume rimtesnio obuolių acto pripažinimo”,- teigė Aloyzas Ubis, AB „Actas” vadovas: „Tačiau per pastaruosius penkerius metus Lietuvoje šio produkto suvartojimo kiekis šoktelėjo maždaug 70 procentų”.

Rinkos senbuviai pripažįsta, jog natūralaus acto populiarumo kreivę kelia iš Vakarų ateinančios mados. Štai pasaulio spauda mirga nuo pranešimų apie Niujorko ir Londono jaunuolius, išprotėjusius dėl naujo madingiausio ir „hipsteriškiausio” gėrimo - svičelio (angl. switchel). Tai obuolių actas, pagardintas imbieru ir saldikliu: medumi, klevo sirupu arba cukrumi. Kaip teigia istoriniai šaltiniai, šis obuolių acto gėrimas buvo sukurtas Karibų salyne XVI a., o itin populiarus tapo XVIII a. tarp Amerikos naujakurių, kurie svičelį gerdavo atsigaivinimui po sunkių dienos darbų. Vėliau gėrimas buvo pamirštas, ir tik pastaraisiais metais juo vėl ėmė prekiauti Bruklino parduotuvėlės ir kavinaitės. Rugsėjo mėnesio „The Guardian” apžvalgininkas Dave’as Bry’us šį obuolių acto gėrimą pavadino karščiausia sveikatingumo mada.

„Jau tarpukariu lietuviai gerai žinojo, jog obuolių actas padeda lieknėti, o man pačiam vaikystėje mama su obuolių actu skalaudavo plaukus”,- prisiminimais dalinosi A. Ubis: „Tačiau naujos užsieninės mados irgi yra geras dalykas, nes su actu supažindina jaunąją kartą”.

Reikalauja natūralumo

Kaip rodo statistiniai duomenys, 2015 m. natūralaus lietuviško obuolių acto šalyje parduota daugiau nei 350 tūkst. litrų. Lyginant su 2006 m. pardavimais, per dešimtmetį produkto populiarumas Lietuvoje išaugo maždaug tris kartus.

Augimą didele dalimi lėmė augantis vartotojų pasitikėjimas obuolių actu kaip natūralia priemone mesti svorį, gydyti odos ligas, palaikyti sveiką kūno ph lygį ir t.t. Obuolių actas taip pat plačiai naudojamas pramoninėje majonezo gamyboje, kulinarijoje, namų apyvokoje. AB „Actas” yra vienintelis natūralaus obuolių acto gamintojas Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje, kontroliuojantis 71 proc. visos Lietuvos acto rinkos.

Acto rinkos pokyčiai Vakarų šalyse ir Lietuvoje primena tuos procesus, kurie jau anksčiau įsibėgėjo alaus rinkoje. Didiesiems gamintojams, kurie actą dažniausiai pripildo konservantais, iššūkį meta „kraftiniai” gamintojai, kurie siekia pasiūlyti daugiau autentikos ir įvairovės, daugiau natūralių ir ekologiškų gaminių.

„Įdomiai susiklostė, jog Lietuvoje šias jaunatviškas ir sveikuoliškas tendencijas tenkina bendrovė, įkurta žiloje senovėje, Chruščiovo valdymo metais”,- pasakojo Šalčininkų rajone nuo 1959 m. veikiančios bendrovės direktorius: „Taip nutiko dėl to, jog atsivėrus sienoms nepasidavėme rinkos spaudimui fasuoti tik acto rūgštį, išlikome ištikimi tradicinėms technologijoms bei natūraliam produktui, o tai dabar vėl tapo populiaru”.

Turi patarimą ūkininkams

Viena iš pagrindinių parodos „Agro Balt 2016” temų buvo ekologiški produktai.  Į Vakarų rinkas prasibrauti siekiantys Lietuvos maisto produktų gamintojai susiduria su vis didėjančiu spaudimu pasiūlyti sertifikuotą ekologišką prekę. Todėl aukso medaliu už natūralų obuolių actą apdovanota įmonė šiuo metu žvalgosi į lietuviškus obuolių ūkius, kurie galėtų pasiūlyti ekologišką žaliavą.

„Kiekvieną mėnesį sulaukiame iš Europos užklausų dėl obuolių acto, tačiau dalies importuotojų susidomėjimas atvėsta sužinojus, kad ant savo natūralaus acto buteliukų kol kas negalime užlipdyti ekologijos ženkliuko”, - pasakojo A. Ubis: „Mūsų atveju tai tik formalumas, tačiau jį sutvarkę, žymiai praplėsime savo produkcijos eksporto galimybes. Galiu nuoširdžiai pasakyti, kad išloš tie Lietuvos ūkininkai, kurie laiku pasirūpins ne tik produkcijos kokybe, bet ir ekologijos sertifikatais”.

Kaip pranešė bendrovė, incidentą lėmė įmonės vidaus darbų saugos reikalavimų nepaisymas.

„Mažiau patyrusi darbuotoja įlipo valyti obuolių sulčių cisternos neužsidėjusi respiratoriaus ir sunegalavo, o vyresni kolegos, matyt, iš žmogiško noro kuo skubiau padėti jaunesnei kolegei irgi pamiršo būtinąsias saugos priemones“, – pranešime teigė bendrovės direktorius Aloyzas Ubis.

Trys darbuotojai, dvi moterys ir vienas vyras, buvo išvežti į ligoninę. Jie, bendrovės duomenimis, yra sąmoningi ir smarkiau nenukentėjo.

Senovės Romos imperijos gladiatorių kaulų sudėtį tyrinėję Vienos medicinos universiteto (Austrija) ir Berno universiteto Teismo medicinos instituto (Šveicarija) mokslininkai priėjo išvadą, kad Senovės Romos imperijoje gladiatoriai organizmui jėgas grąžindavo vartodami energinius gėrimus iš pelenų ir acto.

Tyrėjai analizavo dar 1993 m. Senovės Romai priklausiusio Efeso mieste (dabartinė Turkijos teritorija) rastus II a. gyvenusių gladiatorių kaulus. Anuomet Efesas buvo Romos imperijai priklausiusios Azijos provincijos sostinė, turėjusi apie 200 tūkst. gyventojų.

Paaiškėjo, kad arenose kovojusių gladiatorių valgiaraštis gerokai skyrėsi nuo baltymingos mūsų laikų atletų dietos. Tiesa, dažniausiai gladiatoriai valgydavo grūdinės kilmės maisto produktus, gaminamus iš miltų, įvairių javų (ypač miežių), pupelių.

Fabiano Kanzo vadovaujami mokslininkai ištyrė 53 asmenų palaikus, 22 iš kurių buvo gladiatoriai, gyvenę maždaug prieš 1 800 metų. Spektroskopijos metodu tyrėjai įvertino anglies, azoto ir sieros koncentraciją kaulų kolagene, taip pat stroncio ir kalcio kiekį kaulų medžiagoje.

Testų rezultatai parodė, kad visi tyrimo imtin patekę individai (ir gladiatoriai, ir ne gladiatoriai) valgė daugiausiai tik vegetarišką maistą be mėsos. Kaulų sudėtyje labai mažai rasta ir pieno produktų pėdsakų. Tačiau gladiatorių kaulų sudėtyje tyrėjai pastebėjo reikšmingą skirtumą, kurio nebuvo rasta paprastų kitų tirtų kaulų sudėtyje.

Stroncio kiekis gladiatorių kauluose atskleidė, kad arenų kovotojai stiprindavosi mineralų papildais, konkrečiau – kalcio šaltiniu, kuriame būdavo gausu ir stroncio. Čia omenyje turimas augalinis pelenų ir acto gėrimas, apie kurį informacijos rasta senovės tekstuose.

"Šio pelenų gėrimo gladiatoriai gaudavo po kovų, taip pat, kaip manoma, po treniruočių. Gėrimas slopino kūno skausmus, - rašo tyrimo autoriai. – Tai - analogas mineralinių papildų, kuriuos vartojame ir mes maisto papildų forma (pvz., putojančios magnio ir kalcio tabletės).

Jei manote, kad actas gali padėti suliesėti, klystate. Anot specialistų, tai tėra mitas.

Į LRT radiją paskambinęs Pranas sako girdėjęs, kad, geriant actą, galima numesti svorio. „Norėčiau sužinoti, kaip naudoti maistinį actą. Girdėjau, kad jis padeda sumažinti svorį. Ar jis nekenkia sveikatai? Kaip jį naudoti? Kiek sykių per dieną?“ – klausia vyras.

Dietologė Jūratė Dobrovolskienė rekomenduoja acto negerti ir pabrėžia, kad jis gali pakenkti sveikatai. „Vartoti obuolių actą tam, kad numestų svorio, aš tikrai nerekomenduočiau. Tai yra rūgštis, turinti savybę, kuriomis pasižymi ir kitos stipresnės rūgštys. Jos yra dirginančios – tiek skrandį, tiek kepenis, tiek kasą“, – sako J. Dobrovolskienė.

Anot jos, tie keli acto lašai, kurie būna panaudoti užpilui salotoms pagardinti, tikrai negali pakenkti. Bet, gerdami jį šaukštais, galime išprovokuoti gastritą, opaliges, taip pat sukelti lėtines kepenų ligas. „Vienintelis logiškas paaiškinimas, kaip actas gali „padėti“ numesti svorio, yra acto liosuojantis poveikis – dėl jo maistas gali būti dirbtinai, greitai pašalintas iš žarnyno. Bet tai jokiu būdu nėra pagalba“ , – pabrėžia specialistė.

Kad actas padeda numesti svorio, dietologės teigimu, yra mitas, kuriuo tiki dalis žmonių. „Paprastai ne actą geria, o obuolių sidro kapsules, kurios „įvilktos“  į tokį neva medicininį formatą. [...] Kaip ir daugelis maisto papildų, jis turi tokį menamą, nepatikrintą tyrimais (kuriais būna patikrinti vaistai) [teigiamą poveikį]“, – teigia J. Dobrovolskienė.

Pateikti klausimą ar išsakyti savo nuomonę LRT radijui galite visą parą, paskambinę telefonu (8 5) 2363009. Atsakymus galite išgirsti ketvirtadieniais, 8.35 val., „Ryto garsų“ rubrikoje „Jūs paskambinote į LRT radiją“.