Tarptautinei bendruomenei dėl Maskvos invazijos į Ukrainą Rusijai paskelbus virtinę sankcijų, bendrovė priversta ieškoti naujų rinkų.

„Noriu iškart pasakyti, kad 2022-ieji, žinoma, buvo labai, labai sudėtingi“, – pareiškė Aleksejus Mileris per metų pabaigos konferenciją.

Jis paminėjo „bendrus pokyčius energijos rinkose“, kuriuos, anot jo, lėmė dėl prezidento Vladimiro Putino sprendimo pasiųsti pajėgas į Ukrainą Maskvai paskelbtų Vakarų sankcijų padariniai.

Tačiau jis tikino, kad „Gazprom“ ir toliau „labai koordinuotai“ veikia.

2021 metais Rusija buvo didžiausia 27 Europos Sąjungos (ES) šalių dujų tiekėja.

Prasidėjus konfliktui Ukrainoje, blokas gerokai sumažino rusiškų gamtinių dujų importą, siekdamas atsikratyti priklausomybės nuo Maskvos energijos išteklių.

„Gazprom“ tenka 11 proc. pasaulinės gamtinių dujų gavybos ir bendrovė turi didžiausias pasaulyje dujų atsargas.

Praradusi daugybę ligšiolinių pirkėjų, Rusija ėmė ieškoti alternatyvių rinkų, visų pirma Azijoje.

„Gerbiamas Vladimirai Vladimirovičiau! Dujotiekis „Nord Stream 2“ paruoštas eksploatavimui!“ – sakė A. Mileris.

Pirmosios gijos pildymas dujomis baigtas spalio pradžioje.

V. Putinas pasveikino „Gazprom“ ir jo partnerius šiame projektą techniškai jį užbaigus bei pareiškė: „Rusija turi galimybių padidinti dujų eksportą“.

„Dabar, žinoma, viskas priklauso nuo mūsų partnerių – vartotojų Europoje ir Vokietijos. Kai tik jie nuspręs dėl [vamzdyno] veikimo, į Europą iškart plūstels dideli papildomi rusiškų dujų kiekiai“, – kalbėjo Rusijos prezidentas.

„Tai neabejotinai iškart paveiks kainą rinkoje, neatidėliotinų sandorių rinkoje, ir visi tų šalių vartotojai iškart tai pajus“, – pridūrė V. Putinas.

55 mlrd. kubinių metrų metinio pralaidumo dviejų gijų „Nord Stream 2“, nutiestas šalia tokio pat pajėgumo dešimtmetį veikiančio pirmojo Rusijos eksporto dujotiekio per Baltijos jūrą iki Vokietijos, padvigubintų šio rusiškų dujų eksporto koridoriaus galimybes.

Visgi apytikriai 10 mlrd. eurų kainavusio projekto sulaukė aršios kritikos iš rytinių Europos Sąjungos narių, tokių kaip Lenkija, taip pat iš JAV. Anot kritikių, projektas padidins Europos priklausomybę nuo rusiškų dujų, o Ukraina jį pavadino „geopolitiniu ginklu“.

„Nord Stream 2“ sertifikuojančios ir šį procesą lapkričio viduryje sustabdžiusios Vokietijos federalinės tinklų agentūros (Bundesnetzagentur) vadovas Jochenas Homannas (Jochenas Homanas) šio mėnesio viduryje pareiškė, kad  sertifikavimo galutinio patvirtinimo 2022-ųjų pirmąjį pusmetį tikėtis neverta – procesas gali užtrukti ilgiau. Jis pakartojo, kad vamzdyno atkarpos Vokietijos ekonominėje zonoje veikimas galimas tik vadovaujantis Vokietijos įstatymais, jis turi atitikti atitinkamas ES teisės normas, todėl iš jo operatorės laukiama sprendimų bei reikiamų dokumentų, kad „Nord Stream 2“ būtų galima sertifikuoti.

Dujotiekio operatorės, Šveicarijoje registruotos bendrovės „Nord Stream 2 AG“ vienintelis akcininkas yra „Gazprom“, o jo partnerės šiame projekte – Vokietijos „Wintershall“ bei „Uniper“, Austrijos OMV, Prancūzijos „Engie“, Jungtinės Karalystės ir Nyderlandų „Dutch Shell“ – jame dalyvauja kaip finansavimo dalininkės bei būsimos naudos gavėjos.

Švelninant dėl COVID-19 pandemijos įvestus suvaržymus Europos ekonomikos vėl pradėjo didinti apsukas, o išaugus paklausai dujų kainos pastarosiomis savaitėmis pasiekė rekordines aukštumas. Padėtį dar labiau blogino sumažėjus atsinaujinančių šaltinių energijos gamyba, tačiau kai kurie kaltino Maskvą energijos krizę sąmoningai aštrinant.

V. Putinas trečiadienį nurodė „Gazprom“ vadovui Aleksejui Mileriui iki lapkričio 8 dienos baigti pildyti Rusijos dujų saugyklas ir tuomet „pradėti laipsniškai didinti dujų kiekį jūsų požeminėse saugyklose Europoje – Austrijoje ir Vokietijoje“.

Per televizijos parodytą susitikimą su energetikos sektoriaus pareigūnais V. Putinas sakė, kad šis grafikas leistų „Gazprom“ „išpildyti sutartimis numatytus įsipareigojimus aprūpinti partnerius Europoje dujomis rudens ir žiemos laikotarpiu“.

Rusijos lyderis pridūrė, kad toks žingsnis sukurtų „palankesnę padėtį visos Europos energijos rinkoje“.

Kritikai Vakarų šalių sostinėse kaltino Maskvą sąmoningai nedidinant energijos išteklių tiekimo ir stengiantis dirbtinai išpūsti kainas, kad padidintų spaudimą Europai sudaryti ilgalaikių tiekimo sutarčių, taip pat išduoti sertifikatus neseniai užbaigtam statyti kontroversiškam dujotiekiui „Nord Stream 2“.

Kremlius anksčiau trečiadienį nurodė, kad derybos dėl dujų kainų su proeuropietiškos Moldovos vyriausybe yra „išskirtinai komercinės“, ir neigė, kad daromas koks nors politinis spaudimas.

Rusijos dujų monopolininko spaudos tarnybos pranešime teigiama, jog koncerno direktorių taryba A. Milerio perrinkimą patvirtino vienbalsiai.

Prezidento Vladimiro Putino aplinkos žmogumi laikomo A. Milerio dabartinė kadencija „Gazprom“ vadovo poste baigsis tik gegužės mėnesio pabaigoje.

A. Mileris koncernui „Gazprom“ vadovauja nuo 2001 metų birželio, šiame poste pakeitęs Remą Viachirevą, kuris nuo dujų giganto vairo buvo nušalintas pirmaisiais V. Putino prezidentavimo metais.

„Projektas bus užbaigtas, dabar nėra jokių teisinių galimybių sustabdyti „Nord Stream 2“ projektą. Taigi, planai išlieka tokie patys – užbaigti darbus iki 2019-ųjų pabaigos“, – žurnalistams sakė A. Mileris.

Pasak jo, „Gazprom“ jau nutiesė daugiau nei 60 proc. viso vamzdyno.

„Šiuo metu paklota 1 482 km vamzdžių – tai yra apie 60,4 proc. viso vamzdyno ilgio“, – tikino A. Mileris.

A. Mileris taip pat patvirtino, kad projektą kuruojančios bendrovės „Nord Stream 2 AG“ vadovai susitinka su Danijos energetikos agentūros atstovais. Susitikimuose aptariamas „Nord Stream 2“ klausimas, nes Danija yra vienintelė šalis, nesuteikusi leidimo tiesti dujotiekį savo teritoriniuose vandenyse.

ELTA jau skelbė, kad 50 proc. „Nord Stream 2“ akcijų valdo Rusijos dujų koncernas „Gazprom“. „Gazprom“ partneriai – Vokietijos „Wintershall“ ir „Uniper“, Austrijos OMV, Prancūzijos „Engie“ ir Jungtinės Karalystės (JK) bei Nyderlandų „Royal Dutch Shell“ – finansuos 50 proc. projekto ir valdys taip pat pusę dujotiekį administruojančios bendrovės akcijų.

Iš dviejų 1230 km ilgio gijų sudarytas dujotiekis „Nord Stream 2“ yra tiesiamas Baltijos jūra. Vamzdynas sujungs Rusiją ir Vokietiją, o bendras dujotiekio pralaidumas siekia 55 mlrd. kub. m dujų per metus.

„Tikimės, kad tokios istorijos pasikartojimo pavyks išvengti“, – pareiškė „Gazprom“ vadovas Aleksejus Mileris.

„South Stream“ projektas buvo nutrauktas dėl žinomų priežasčių, o „TurkStream“ projektas įgyvendinamas sparčiau nei tikėtasi“, – sakė A. Mileris.

2014 metų pabaigoje Kremlius, apkaltinęs Europos Komisiją dirbtinai trukdžius tiesti dujotiekį „South Stream“ per Juodąją jūrą iki Bulgarijos, aplenkiant Ukrainą, anonsavo keturių gijų, 63 mlrd. kubinių metrų metinio pralaidumo dujotiekio per Juodąją jūrą iki Turkijos „Turkish Stream“ projektą. Vėliau jo projektinis pajėgumas buvo sumažintas perpus, pakoreguotas pavadinimas, prieš tai pristačius 2011-ųjų pabaigoje pradėjusio veikti eksporto dujotiekio per Baltijos jūrą iki Vokietijos plėtros projektą „Nord Stream 2“.

Europos Komisijos Energetikos generalinio direktorato vadovas Dominique Ristori (Dominikas Ristoris) pirmadienį, po ES energetikos tarybos posėdžio surengtoje spaudos konferencijoje pareiškė, kad ES dujų direktyvos pataisos įsigalios greitai, jos bus taikomos taip pat ir „Nord Stream 2“.

Manoma, kad šios pataisos gali apsunkinti Rusijos Europai aktyviai peršamo „Nord Stream 2“ projekto įgyvendinimą, jam pritaikant ES Trečiojo energetikos paketo reikalavimus, bet nutiesti vamzdyno nesutrukdys.

„Gazprom“ dvi „Nord Stream 2“ gijas greta jau veikiančio 55 mlrd. kubinių metrų metinio pralaidumo eksporto dujotiekio per Baltijos jūrą tikisi nutiesti iki šių metų pabaigos. Jos padvigubintų šio vamzdyno pajėgumą.

Rusijos premjeras: „Nord Stream 2“ papildys Ukrainos dujų eksporto koridorių

Rusijos eksporto dujotiekio per Baltijos jūrą iki Vokietijos plėtros projektas „Nord Stream 2“ papildys Ukrainos dujų eksporto koridorių, bet nepakeis jo, pareiškė Rusijos premjeras.

„Nord Stream 2“ sumažins rusiškų dujų tranzito į Europą rizikas. Mes vertiname savo, kaip patikimo partnerio, reputaciją ir norime būti tikri, kad galėsime ir toliau tinkamai vykdyti įsipareigojimus. Iš esmės, mes kuriame papildomą transporto koridorių mūsų dujų tiekimui“, – interviu Liuksemburgo laikraščiui „Luxemburger Wort“ sakė Dmitrijus Medvedevas.

Antradienį oficialaus vizito į šią nedidelę valstybę Vakarų Europoje atvykęs Rusijos vyriausybės pakartojo oficialą savo šalies poziciją, kad „Nord Stream 2“ yra visų pirma ekonominis projektas.

„Rusiškomis patenkinama apie 30 proc. gamtinių dujų paklausos Europoje. „Nord Stream 2“ šios dalies nepakeis iš esmės, o tik sukurs stabilesnį bei pigesnį tiekimo maršrutą. Tai naudinga vartotojams Europoje“, – pabrėžė D. Medvedevas.

Jo žodžiais, Rusija tiki, kad Europa išliks pagrindine jos dujų eksporto rinka, „nepaisant žaliosios energijos ir SGD segmento dinamiškos plėtros“.

„Darbai vyksta pagal planą, jau nutiesta daugiau nei 20 proc. naujojo jūrinio dujotiekio“, - teigė A. Mileris.

Pagal planus, dvi „Nord Stream 2“ šakos turi būti nutiestos iki šių metų pabaigos. Bendra dujotiekiu tiekiamų dujų apimtis sudarys 55 mlrd. kubinių metrų dujų per metus.

„Nord Stream 2“ siekiama apeiti tranzitines valstybes - Ukrainą, Baltarusiją, Lenkiją, Baltijos šalis ir kitas Rytų Europos valstybes.

Anksčiau A. Mileris tikino, kad statybos planų įgyvendinimas leis kalbėti apie dujų tiekimo „Nord Stream 2“ pradžią nuo 2020-ųjų sausio 1 d.

Dujotiekio statybos rangovas yra bendrovė „Nord Stream 2 AG“, kurios vienintelis akcininkas yra „Gazprom“. Tuo tarpu Rusijos koncerno partneriai Europoje - „Wintershall“, „Uniper“, OMV, „Engie“ ir „Royal Dutch Shell“ - finansuos 50 proc. projekto.

„Bet kokia su tranzitu susijusi grėsmė nelygi nuliui. Juolab kai dujos iš Rusijos į Rusiją transportuojamos per NATO šalies teritoriją. Dėl to Rusijos Federacijos prezidentas Vladimiras Putinas iškėlė tikslą visiškai pašalinti Lietuvos tranzitines  grėsmes. Tai reiškia, sukurti absoliučiai nepriklausomą, garantuotą, patikimą Kaliningrado srities aprūpinimo dujomis maršrutą“, – kalbėjo A. Mileris televizijos „Rossija“ laidoje „Maskva. Kremlius. Putinas“. 

„Šis pavedimas įgyvendintas. Sukurti rezerviniai pajėgumai, pastatytas terminalas priimti suskystintas gamtines dujas iš jūros. Ir šie pajėgumai leidžia tenkinti tiek esamus Kaliningrado srities poreikius, tiek perspektyvinius poreikius“, – sakė jis.

Rusijos dujų koncerno vadovas priminė, kad anksčiau Lietuvoje pradėjo veikti suskystintųjų gamtinių dujų terminalas laivas-saugykla „Independence“, ir tai leido šaliai sustiprinti savo pozicijas derybose su „Gazprom“ dėl tranzito į Kaliningrado sritį sąlygų. Pradėjus veikti terminalui SGD Kaliningrade, atkurta santykių pusiausvyra, sakė A. Mileris. 

„Dujų versle esama tam tikrų prieigų, leidžiančių niveliuoti tranzitines grėsmes, pavyzdžiui, susitarimo dėl dujų tranzito ir dujų tiekimo tranzito šaliai rėmuose. Tačiau kai Lietuva pastatė savo SGD terminalą, ši interesų pusiausvyra buvo sutrikdyta. Lietuva sustiprino savo derybinę poziciją dėl tranzito sutarties: atsirado du dujų tiekimo maršrutai – sausuma ir jūra. Dabar šis disbalansas visiškai pašalintas. Nežinome, ar Lietuva ateityje per šį SGD terminalą visiškai patenkins savo dujų poreikius, bet mes 100 proc. galime užtikrinti Kaliningrado srities aprūpinimą SGD jūra“, – kalbėjo „Gazprom“ vadovas.        

Jis pridūrė, kad autonominio Kaliningrado srities aprūpinimo dujomis per SGD terminalą patirtis gali būti pritaikyta ir kituose Rusijos regionuose, jei šalies vadovybė duos tokį pavedimą.

„Tokia plaukiojanti išdujinimo platforma šiuo metu Rusijoje yra vienintelė. Jos plaukiojimo rajonas neribotas. Projekte numatyta 4-oji arktinė klasė. Ir, žinoma, jei bus iškeltas tikslas užtikrinti autonominį vieno ar kito rajono aprūpinimą dujomis – šis tikslas bus įgyvendintas“, – kalbėjo A. Mileris.

„Gazprom“ vadovas pripažino, kad SGD tiekimas atsieina brangiau nei dujų tiekimas vamzdynais per Lietuvą ir Baltarusiją. Tačiau „Gazprom“ gali tiekti savo dujas į Karaliaučių, jas skystinti kompresorių stotyje „Portovaja“ statomoje įmonėje bei eksportuoti, todėl tiekimas gali būti labiau konkurencingas, aiškino A. Mileris.

„Mūsų projektas kompleksinis, ir mes kompresorių stoties „Portovaja“ rajone statome dujų skystinimo gamyklą. Gamykla bus pastatyta 2019 metais. Ir be jokios abejonės, savo gamybos SGD ir viso projekto kompleksiškumas (tai, ką mes dar statome ir vystome Kaliningrade) daro šį projektą gerokai konkurencingesnį ekonominiu požiūriu, palyginus su panašiais kitų šalių projektais. Nes kai Kaliningrado sričiai nereikės SGD, tieksime jas rinkai. Dėl to mūsų projektas ekonominiu požiūriu yra geriausias, palyginus su panašiais projektais“, – kalbėjo „Gazprom“ vadovas.   

Rusijos dujų koncerno "Gazprom" vadovo Aleksejaus Milerio pareiškimas, kad jei Europos Sąjunga (ES) blokuos dujotiekio projektą per Turkiją, koncernas neparduos dujų Europai, rodo tolesnę agresyvią "Gazprom" poziciją, mano Lietuvos energetikos ministras.

"Aš tai vertinu kaip tolesnę agresyvią "Gazprom" poziciją. Tai, kas vyko Lietuvoje, visos tos reformos - trečiasis energetikos paketas, suskystintų gamtinių dujų terminalas - visi šie projektai buvo vystomi dėl tos agresyvios ir, mano nuomone, nepamatuotos "Gazprom" pozicijos. Kas nori turėti reikalų su partneriu, kuris nuolat tau grasina? Bet Lietuvoje tai yra praeitis", - trečiadienį Žinių radijui sakė ministras Rokas Masiulis.

Rusijos energetikos ministras Aleksandras Novakas šią savaitę Berlyne pareiškė, kad Rusija neketina pratęsti dujų tranzito per Ukrainą sutarties, kuri baigs galioti 2019 metais. Anot jo, šiuo metu visos Rusijos pastangos yra nukreiptos į dujotiekį Turkijos kryptimi, taip sudarant galimybę šiuo maršrutu tiekti dujas Pietų bei Vidurio Europai.

Tokią pat poziciją anksčiau išsakė ir A.Mileris - anot jo, ESbandymai blokuoti tranzitinio dujotiekio per Juodąją jūrą, aplenkiant Ukrainą, projektą "South Stream" ir taip išsaugoti dujų tranzitą per Ukrainą nebus sėkmingi.

A.Milerio teigimu, Europai skiriamos rusiškos dujos gali būti nukreiptos į kitas rinkas.

R.Masiulis neseniai teigė manantis, kad Europai ketvirtadalį suvartojamų dujų tiekiantis "Gazprom" turi ko bijoti Lietuvoje ir Europos Sąjungoje. Pasak jo, mažėjantis dujų vartojimas bei galimybė įsigyti dujų iš kitų šaltinių gali suduoti didelį smūgį Rusijos monopolininkei.

Anot jo, Lietuva, esant reikalui, galėtų išsiversti be rusiškų dujų, o dujų pirkimo sutarties su "Gazprom" nuo 2016 metų nebūtina pratęsti. R.Masiulis be kita ko tikino, kad ES turi galimybių dar labiau sumažinti dujų vartojimą ir tokiu būdu suduoti smūgį Rusijos koncernui.

Rusijos koncernas „Gazprom“ gamtinių dujų kainą Ukrainai nuo balandžio 1 dienos sumažino ketvirtadaliu bei atsisakė sutartyje su Ukrainos „Naftogaz“ numatytos tiekimo sąlygos „take or pay“ („imk arba mokėk“).

„Pasirašytas papildomas susitarimas su „Naftogaz“. (...) Dujų kaina Ukrainai antrąjį metų ketvirtį – 247,18 JAV dolerio už tūkstantį kubinių metrų. (...). „Gazprom“ antrąjį šių metų ketvirtį netaikys baudų už „take or pay“ sąlygos pažeidimą (mažesnį nei sutartimi numatytą dujų importą – red.)“, – pranešė „Gazprom“ vadovas Aleksejus Mileris, kurį cituoja Rusijos agentūra „Interfax“.

Ukrainos naujienų agentūra „Unian“, remdamasi „Naftogaz“ atstovais, pranešė, jog „Gazprom“ dujų kainą Ukrainai sumažino ketvirtadaliu, nes pirmąjį šių metų ketvirtį ji buvo 329 doleriai už tūkstantį kubų.

„Interfax“ skaičiavimais, nauja rusiškų dujų kaina Ukrainai – mažesnė nei pastarosios iš Europos importuojamų dujų. Dabartinė „spot“ kaina Austrijos Baumgarteno dujų skirstymo centre – 257 doleriai už tūkstantį kubų.

Ukraina kovo viduryje oficialiai pranešė, jog nuo balandžio 1 dienos stabdo gamtinių dujų importą iš Rusijos, nes jos yra brangesnės nei iš Europos importuojamos.

Išankstiniais duomenimis, pirmąjį šių metų ketvirtį Ukraina iš Europos dujų importavo 1,7 karto daugiau nei iš Rusijos.

„Naftogaz“ antrinės įmonės „Ukrtransgaz“ preliminariais duomenimis, dujų importas iš Europos per Slovakiją, Vengriją ir Lenkiją sausio-kovo mėnesiais siekė 3,65 mlrd. kubų, o iš Rusijos – 2,16 mlrd. kubų.

Pernai Ukraina iš Europos importavo 5,016 mlrd. kubų dujų – 2,4 karto daugiau nei užpernai. Importas iš Rusijos sumenko 44 proc. iki 14,450 mlrd. kubų.