Kaip BNS teigė pats A. Norkevičius, iki to laiko jis vykdė individualią veiklą – teikdavo įvairias konsultacijas, tačiau rado Vyriausybės kanceliarijos skelbimą eiti Strateginių kompetencijų grupės patarėjo pareigas.

„Vykdžiau privačią veiklą, individualią veiklą bendrųjų patarimų, valdymo, verslo veiklai, dokumentų rengimui. Man visada patiko darbas valstybės tarnyboje, todėl pasitaikius progai ir galimybei, taip pasirinkau. Pradėjom ir tiek, nieko čia. Čia yra pareigybė pagal darbo sutartį. Pats žiūrėjau, kur galima darbuotis“, – sakė A. Norkevičius.

Jis teigia, kad kol kas tik apsipranta naujoje darbovietėje, yra atsakingas už struktūrinius pokyčius, šešėlinės ekonomikos mažinimą.

„Pati pradžia dabar, (...) paskui konkretizuosim, ką galime daryti konkrečiau ir už ką būčiau atsakingas“, – teigė patarėjas.

Pasak Vyriausybės kanclerio Algirdo Stončaičio, šios A. Norkevičiaus pareigos nėra politinio pasitikėjimo, taip pat jis nėra laikomas valstybės tarnautoju, nes dirba pagal darbo sutartį.

Ne politinio pasitikėjimo pareigos. Žmogus dirba pagal darbo sutartį. Tai yra ne valstybės tarnautojas. Buvo skelbimas įmestas, kad ieškome žmonių.

„Ne politinio pasitikėjimo pareigos. Žmogus dirba pagal darbo sutartį. Tai yra ne valstybės tarnautojas. Buvo skelbimas įmestas, kad ieškome žmonių“, – BNS sakė Vyriausybės kancleris.

2017 metų pavasarį A. Norkevičius laimėjo Kalėjimų departamento vadovo konkursą, tačiau tuometė teisingumo ministrė M. Vainiutė jo į pareigas nepaskyrė.

Dėl šio sprendimo A. Norkevičius su Teisingumo ministerija bylinėjosi teismuose. Galutinis verdiktas paskelbtas pernai spalį, kai Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nusprendė, jog ministrė viršijo įgaliojimus.

Nepagrįstai vadovauti Kalėjimų departamentui nepaskirtam A. Norkevičiui iš valstybės biudžeto teismas priteisė sumokėti beveik 5 tūkst. eurų turtinės ir 500 eurų neturtinės žalos atlyginimo.

Teisininko išsilavinimą turintis A. Norkevičius iki 2014 metų gruodžio vadovavo Kalėjimų departamentui, vėliau paskirtas dirbti vidaus reikalų viceministru.

Tuo metu viceministru dirbo ir dabartinis teisingumo ministras Elvinas Jankevičius, o ministerijai vadovavo dabartinis premjeras Saulius Skvernelis. 

LVAT kolegija padarė išvadą, kad anksčiau bylą nagrinėjęs Vilniaus apygardos administracinis teismas, spręsdamas dėl tuometinės teisingumo ministrės Mildos Vainiutės įsakymo teisėtumo, tinkamai įvertino teisines ir faktines aplinkybes byloje, padarė jas atitinkančias išvadas, priėmė šioje dalyje teisėtą ir pagrįstą sprendimą.

Tačiau LVAT nusprendė, kad netinkamai buvo nuspręsta dėl neturtinės žalos atlyginimo dydžio A. Norkevičiui.

Iš valstybės A. Norkevičiui priteista sumokėti 4934 eurus turtinės ir 2 tūkstančius eurų neturtinės žalos atlyginimo.

LVAT neturtinę žalą A. Norkevičiui sumažino iki 500 eurų.

LVAT sprendimas yra galutinis ir neskundžiamas.

Šioje byloje atsakovu buvo patraukta valstybė ir Teisingumo ministerija, trečiaisiais asmenimis – Kalėjimų departamentas ir Specialiųjų tyrimų tarnyba.

Liepos 4 dieną Vilniaus apygardos administracinis teismas panaikino 2017 metaus rugpjūčio 8 dieną priimtą tuometinės teisingumo ministrės M. Vainiutės įsakymą neskirti A. Norkevičiaus Kalėjimų departamento direktoriumi.

„Ministro diskrecija nėra absoliuti. Esminis motyvas įsakymo panaikinimo - nurodyti teisiniai ir faktiniai pagrindai nėra konkretūs, bendro pobūdžio išvados, rašytiniais įrodymais nebuvo pagrįstos, motyvai turi būti žinomi tam asmeniui, kurio atžvilgiu jie priimti“, – yra sakiusi  teisėja R. Miliuvienė.

Ji taip pat teigė, kad neteisėtai buvo išplėsti reikalavimai pretenduojantiems į Kalėjimų departamento vadovus – po atrankos paskelbimo pasirodė reikalavimas, kad pretendentas nebūtų susijęs su kalėjimų sistema.

LVAT teisėjų kolegija savo nutartyje pažymi, kad ministrui suteikta kompetencija priimti teisės aktus, tarp jų Atrankos į pataisos pareigūnų pareigas taisykles, sudaryti Atrankos komisiją yra ne tik Ministro diskrecijos realizavimo priemonės, bet ir diskrecijos ribų nustatymo instrumentas, nes ministras yra saistomas savo paties nustatytų taisyklių: skiria į pareigas nustatyta tvarka atrinktą asmenį į Kalėjimų departamento direktoriaus pareigas.

„Kai byloje nėra kvestionuojamas įvykusios Atrankos teisėtumas, Atrankos komisijos kompetentingumas bei nešališkumas, ministro diskrecija neskirti pagal iš anksto nustatytus kriterijus atrinko asmens į pareigas tampa itin siaura, ji turėtų būti grindžiama įstatyme numatytomis ir/ar kitomis objektyviomis aplinkybėmis, kurios negalėjo būti žinomos iki atrankos organizavimo. Be to, dėl savo pobūdžio šios aplinkybės turėtų būti pakankamai akivaizdžios, patvirtinančios, kad  asmens skyrimas į pareigas neatitiks tų tikslų ir uždavinių, kurie keliami atitinkamai institucijai“, – rašoma LVAT nutartyje.

Byla vyko uždaruose posėdžiuose, eksministrei teko liudyti

A. Norkevičiaus skundas buvo nagrinėjamas uždaruose posėdžiuose,

Vykstant dar viešam pirmajam posėdžiui paaiškėjo, kad byloje yra STT informacija. 

LVAT nutartyje rašoma, kad teismas, susipažinęs su STT 2017 metų liepos 17 dienos raštu, jame pateiktos informacijos nevertino kaip reikšmingos išvadai pareiškėjo neskirti į Kalėjimų departamento direktoriaus pareigas.

LVAT paskelbė, kad neturi pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo vertinimu, todėl papildomai šių duomenų netiria, pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad ši informacija turėjo būti vertina duomenų, esančių pareiškėjo Asmens byloje (darbinės patirtis, veiklos vertinimai, skatinimas ir t. t.), visumos kontekste.

Pasak teismo, STT rašte konstatuota, kad informacijos, nurodytos Korupcijos prevencijos įstatyme apie pareiškėją nėra, o Valstybės

saugumo departamento  rašte nurodyta, kad pareiškėjui gali būti išduotas leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima „Visiškai slaptai“.

Pagal LVAT nutartį, nagrinėjant ginčą dėl A. Norkevičiaus atleidimo liudytoja buvusi ministrė M. Vainiutė. Ji teigė, jog pagrindinė priežastis neskirti pareiškėjo į pareigas – jis jau ėjo šias pareigas, jas atliko netinkamai.

M. Vainiutė teisme atkreipė dėmesį į sistemines tęstines problemas, kurios liko neišspręstos. Ji nežinojo, ar specialiuosiuose reikalavimuose nebuvo įrašytas reikalavimas, jog asmuo neturi būti susijęs su laisvės atėmimo vietų sistema.

Liudytoja tvirtino, kad įsakyme yra nurodytas jo teisinis pagrindas, ji  įvertino visumą dokumentų ir ilgai bei rimtai svarstė, kokį sprendimą priimti, todėl pažeidė 14 dienų terminą skirti pareiškėją į pareigas bei šio termino nepratęsė.

A. Norkevičius teismų prašė panaikinti teisingumo ministrės M. Vainiutės įsakymą neskirti jo įstaigos direktoriumi, taip pat įpareigoti priimti jį į pareigas.

A. Norkevičius anksčiau teismo prašė sustabdyti naujai paskelbtą konkursą į šias pareigas, tačiau šis prašymas buvo atmestas.

Vėliau Kalėjimų departamento vadovo konkursą laimėjo Robertas Krikštaponis. Jis ir eina pareigas.

Teisingumo ministerija teismui tvirtino, kad teismo išvada, kad ministrė, priimdama įsakymą dėl A. Norkevičiaus, peržengė savo diskrecijos ribas, yra nepagrįsta ir padaryta paviršutiniškai.

„Logiška, kad ministras, žinodamas, jog pareiškėjas minėtas pareigas jau ėjo anksčiau, bet bausmių vykdymo sistemos problemos tęsiasi

iki šiol, gavęs Specialiųjų tyrimų tarnybos 2017 m. liepos 17 d. raštu pateiktą įslaptintą informaciją, turėjo rimtų abejonių dėl pareiškėjo galimybių įgyvendinti Kalėjimų departamentui nustatytus tikslus ir funkcijas, padėti ministrui formuoti valstybės politiką jam priskirtoje bausmių vykdymo srityje“,– teigė ministerija.

Jos manymu, M. Vainiutės veiksmus priimant vertinti peržengiančiais jo turimos diskrecijos ribas, būtų ribojamos ministrės konstitucinės teisės būti atsakingam už valstybės politiką nustatytoje srityje bei laikytis atsakingo valdymo principų.

Šį sprendimą trečiadienį priėmęs Vilniaus apygardos administracinis teismas A. Norkevičiui  Kalėjimo departamento vadovo posto nesuteikė,  nuspręsdamas, kad piniginė kompensacija yra alternatyva jo teisėms apginti.

Iš valstybės A. Norkevičiui priteista sumokėti 4934 eurus turtinės ir 2 tūkstančius eurų neturtinės žalos atlyginimo.

Sprendimas nėra galutinis ir gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Šioje byloje, kuris buvo nagrinėjama uždaruose teismo posėdžiuose, atsakovu buvo patraukta valstybė ir Teisingumo ministerija, trečiaisiais asmenimis – Kalėjimų departamentas ir Specialiųjų tyrimų tarnyba.

Teismas panaikino 2017 metaus rugpjūčio 8 dieną priimtą tuometinės teisingumo ministrės Mildos Vainiutės įsakymą neskirti A. Norkevičiaus Kalėjimų departamento direktoriumi

„Ministro diskrecija nėra absoliuti. Esminis motyvas įsakymo panaikinimo - nurodyti teisinės ir faktiniai pagrindai nėra konkretūs, bendro pobūdžio išvados, rašytiniais įrodymais nebuvo pagrįstos, motyvai turi būti žinomi tam asmeniui, kurio atžvilgiu jie priimti“, – sakė teisėja R. Miliuvienė.

Ji taip pat teigė, kad neteisėtai buvo išplėsti reikalavimai pretenduojantiems į Kalėjimų departamento vadovus – po atrankos paskelbimo pasirodė reikalavimas, kad pretendentas nebūtų susijęs su kalėjimų sistema.

A. Norkevičiaus skundas buvo nagrinėjamas uždaruose posėdžiuose,

Vykstant dar viešam pirmajam posėdžiui paaiškėjo, kad kelią į pareigas A. Norkevičiui užkirto STT informacija. 

Surengti uždarą procesą pasiūliusi Teisingumo ministerijos atstovė Juliana Ostrouch-Brazdauskienė sausį nurodė, kad byloje kilęs ginčas bus susijęs su įslaptinta informacija.

A. Norkevičius Kalėjimų departamento vadovo konkursą laimėjo pernai, tačiau direktoriumi nepaskirtas. J. Ostrouch-Brazdauskienė teisme sakė, kad ministrė, priimdama sprendimą dėl A. Norkevičiaus nepaskyrimo, rėmėsi STT informacija. 

Pareiškėjas teisme teigė, kad norėtų susipažinti su šia STT informacija.

„Aš norėčiau su šia medžiaga susipažinti, manau, kad svarbu, noriu žinoti“, – teismo posėdyje yra sakęs A. Norkevičius.

A. Norkevičius prašė panaikinti teisingumo ministrės Mildos Vainiutės įsakymą neskirti jo įstaigos direktoriumi, taip pat įpareigoti priimti jį į pareigas.

A. Norkevičius anksčiau teismo prašė sustabdyti naujai paskelbtą konkursą į šias pareigas, tačiau šis prašymas buvo atmestas. Vėliau Kalėjimų departamento vadovo konkursą laimėjo Robertas Krikštaponis. Jis ir eina pareigas.

Iš Teisingumo ministerijos A. Norkevičius prašė priteisti negautą darbo užmokestį bei 2 tūkst. eurų neturtinės žalos, kurią patyrė sumenkinus jo profesinę, dalykinę ir asmeninę reputaciją.

„Manau, kad teisingumo ministrės sprendimas neskirti į atrankos metu laimėtas Kalėjimų departamento direktoriaus pareigas yra neteisėtas, nepagrįstas, nemotyvuotas“, – BNS yra sakęs A. Norkevičius.

Jis įsitikinęs, kad „teisingumo ministrė, jo atžvilgiu priimdama neigiamą sprendimą, tačiau atsisakydama skaidriai įvardyti tokio sprendimo priežastis, sudarė visas prielaidas suabejoti jo kompetencija, profesine reputacija, taip pat – atrankos į valstybės tarnybą skaidrumu“.

Nuolatinio vadovo šis departamentas neturėjo nuo pernai kovo iki praėjusių metų pabaigos. Kovą nesulaukusi tarnybinio patikrinimo pabaigos dėl neskaidrių viešųjų pirkimų, kitų pažeidimų iš pareigų pasitraukė tuometinė jo direktorė Živilė Mikėnaitė.

Pavasarį Teisingumo ministerijos surengtą atranką laimėjo anksčiau Kalėjimų departamentui vadovavęs buvęs vidaus reikalų viceministras A. Norkevičius, bet M. Vainiutė nusprendė jo neskirti į pareigas ir skelbti naują atranką.

Tuomet Teisingumo ministerija pranešė, kad ministrė tokį sprendimą priėmė „pasinaudodama jai suteikta teise įgyvendinti Kalėjimų departamento ir jam pavaldžių įstaigų valdymą bei atsižvelgdama į būtinumą siekti esminių pokyčių bausmių vykdymo sistemoje ir pertvarkyti šią sistemą“.

Pasak ministrės, Kalėjimų departamente ir bausmių vykdymo sistemos įstaigose reikia giluminių pertvarkų, naujo požiūrio į šią instituciją.

Paaiškėjo, kad kelią į pareigas A. Norkevičiui užkirto Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) informacija. 

Surengti uždarą procesą pasiūlė Teisingumo ministerijos atstovė Juliana Ostrouch-Brazdauskienė. Ji nurodė, kad byloje kilęs ginčas bus susijęs su įslaptinta informacija.

A. Norkevičius Kalėjimų departamento vadovo konkursą laimėjo pernai, tačiau direktoriumi nepaskirtas. J. Ostrouch-Brazdauskienė teisme sakė, kad ministrė, priimdama sprendimą dėl A. Norkevičiaus nepaskyrimo, rėmėsi STT informacija. 

Pareiškėjas teigė, kad norėtų susipažinti su šia STT informacija.

„Aš norėčiau su šia medžiaga susipažinti, manau, kad svarbu, noriu žinoti“, – teismo posėdyje sakė A. Norkevičius.

Pagal posėdžių dalyvių pasisakymus galima spręsti, kad  STT nėra išslaptinusi informacijos apie A. Norkevičių.

Teismui nusprendus surengti uždarą procesą, posėdis ilgai netruko.

„Teismas savo iniciatyva išreikalaus dokumentus, užklaus Teisingumo ministerijos, Specialiųjų tyrimų tarnybos“, – BNS sakė A. Norkevičius.

Šioje byloje trečiuoju asmeniu patrauktas Kalėjimų departamentas. Jis prašo bylą nagrinėti be jo atstovų.

Kitas posėdis turėtų vykti kovo pabaigoje.

A. Norkevičius prašo panaikinti teisingumo ministrės Mildos Vainiutės įsakymą neskirti jo įstaigos direktoriumi, taip pat įpareigoti priimti jį į pareigas.

A. Norkevičius anksčiau teismo prašė sustabdyti naujai paskelbtą konkursą į šias pareigas, tačiau šis prašymas buvo atmestas. Vėliau Kalėjimų departamento vadovo konkursą laimėjo Robertas Krikštaponis.

Iš Teisingumo ministerijos A. Norkevičius prašo priteisti negautą darbo užmokestį bei 2 tūkst. eurų neturtinės žalos, kurią patyrė sumenkinus jo profesinę, dalykinę ir asmeninę reputaciją.

„Manau, kad teisingumo ministrės sprendimas neskirti į atrankos metu laimėtas Kalėjimų departamento direktoriaus pareigas yra neteisėtas, nepagrįstas, nemotyvuotas“, – BNS yra sakęs A. Norkevičius.

Jis įsitikinęs, kad „teisingumo ministrė, jo atžvilgiu priimdama neigiamą sprendimą, tačiau atsisakydama skaidriai įvardyti tokio sprendimo priežastis, sudarė visas prielaidas suabejoti jo kompetencija, profesine reputacija, taip pat – atrankos į valstybės tarnybą skaidrumu“.

Nuolatinio vadovošis departamentas neturėjo nuo pernai kovo iki praėjusių metų pabaigos. Kovą nesulaukusi tarnybinio patikrinimo pabaigos dėl neskaidrių viešųjų pirkimų, kitų pažeidimų iš pareigų pasitraukė tuometinė jo direktorė Živilė Mikėnaitė.

Pavasarį Teisingumo ministerijos surengtą atranką laimėjo anksčiau Kalėjimų departamentui vadovavęs buvęs vidaus reikalų viceministras A. Norkevičius, bet M. Vainiutė nusprendė jo neskirti į pareigas ir skelbti naują atranką.

Tuomet Teisingumo ministerija pranešė, kad ministrė tokį sprendimą priėmė „pasinaudodama jai suteikta teise įgyvendinti Kalėjimų departamento ir jam pavaldžių įstaigų valdymą bei atsižvelgdama į būtinumą siekti esminių pokyčių bausmių vykdymo sistemoje ir pertvarkyti šią sistemą“.

Pasak ministrės, Kalėjimų departamente ir bausmių vykdymo sistemos įstaigose reikia giluminių pertvarkų, naujo požiūrio į šią instituciją.

Šį trečiadienį Vilniaus apygardos administracinis teismas pradeda nagrinėti A. Norkevičiaus skundą, kuriuo jis prašo panaikinti teisingumo ministrės Mildos Vainiutės įsakymą neskirti jo įstaigos direktoriumi.

„Pareiškėjas prašo įpareigoti priimti jį į pareigas“, – BNS sakė teismo atstovė Sigita Jacinevičienė-Baltaduonė.

A. Norkevičius anksčiau teismo prašė sustabdyti naujai paskelbtą konkursą į šias pareigas, tačiau šis prašymas buvo atmestas. Vėliau Kalėjimų  departamento vadovo konkursą laimėjo Robertas Krikštaponis.

Iš Teisingumo ministerijos prašoma priteisti negautą darbo užmokestį bei 2 tūkst. eurų neturtinės žalos, kurią patyrė sumenkinus jo profesinę, dalykinę ir asmeninę reputaciją.

„Manau, kad teisingumo ministrės sprendimas neskirti į atrankos metu laimėtas Kalėjimų departamento direktoriaus pareigas yra neteisėtas, nepagrįstas, nemotyvuotas“, – BNS yra sakęs A. Norkevičius.

A. Norkevičius įsitikinęs, kad „teisingumo ministrė, jo atžvilgiu priimdama neigiamą sprendimą, tačiau atsisakydama skaidriai įvardyti tokio sprendimo priežastis, sudarė visas prielaidas suabejoti jo kompetencija, profesine reputacija, taip pat – atrankos į valstybės tarnybą skaidrumu“.

Nuolatinio vadovo šis departamentas neturėjo nuo pernai kovo, kai nesulaukusi tarnybinio patikrinimo pabaigos dėl neskaidrių viešųjų pirkimų, kitų pažeidimų iš pareigų pasitraukė tuometinė jo vadovė Živilė Mikėnaitė.

Pavasarį Teisingumo ministerijos surengtą atranką laimėjo anksčiau Kalėjimų departamentui vadovavęs buvęs vidaus reikalų viceministras A. Norkevičius, bet M. Vainiutė nusprendė jo neskirti į pareigas ir skelbti naują atranką.

Tuomet Teisingumo ministerija pranešė, kad ministrė tokį sprendimą priėmė „pasinaudodama jai suteikta teise įgyvendinti Kalėjimų departamento ir jam pavaldžių įstaigų valdymą bei atsižvelgdama į būtinumą siekti esminių pokyčių bausmių vykdymo sistemoje ir pertvarkyti šią sistemą“.

Pasak ministrės, Kalėjimų departamente ir bausmių vykdymo sistemos įstaigose reikia giluminių pertvarkų, naujo požiūrio į šią instituciją. 

Vilniaus apygardos administraciniam teismui (VAAT) jis ketvirtadienį įteikė ieškinį, kuriuo prašo panaikinti teisingumo ministrės Mildos Vainiutės įsakymą neskirti jo Kalėjimų departamento direktoriumi ir sustabdyti naujai paskelbtą konkursą į šias pareigas.

Be to, prašoma iš atsakovų – teisingumo ministrės ir Teisingumo ministerijos – priteisti negautą darbo užmokestį bei 2 tūkst. eurų neturtinės žalos, kurią patyrė sumenkinus jo profesinę, dalykinę ir asmeninę reputaciją.

„Manau, kad teisingumo ministrės sprendimas neskirti į atrankos metu laimėtas Kalėjimų departamento direktoriaus pareigas yra neteisėtas, nepagrįstas, nemotyvuotas“, – ketvirtadienį BNS sakė A.Norkevičius.

Anot jo, jam iki šiol nesuteikta galimybė susipažinti su ta reikšminga informacija, kuri esą lėmė ministrės sprendimą neskirti jo į pareigas.

A.Norkevičius įsitikinęs, kad „teisingumo ministrė, jo atžvilgiu priimdama neigiamą sprendimą, tačiau atsisakydama skaidriai įvardyti tokio sprendimo priežastis, sudarė visas prielaidas suabejoti jo kompetencija, profesine reputacija, taip pat – atrankos į valstybės tarnybą skaidrumu“.

Nuolatinio vadovo šis departamentas neturi nuo kovo, kai nesulaukusi tarnybinio patikrinimo pabaigos dėl neskaidrių viešųjų pirkimų, kitų pažeidimų iš pareigų pasitraukė tuometinė jo vadovė Živilė Mikėnaitė.

Pavasarį Teisingumo ministerijos surengtą atranką laimėjo anksčiau Kalėjimų departamentui vadovavęs buvęs vidaus reikalų viceministras A.Norkevičius, bet M.Vainiutė nusprendė jo neskirti į pareigas ir skelbti naują atranką.

Tuomet Teisingumo ministerija pranešė, kad ministrė tokį sprendimą priėmė „pasinaudodama jai suteikta teise įgyvendinti Kalėjimų departamento ir jam pavaldžių įstaigų valdymą bei atsižvelgdama į būtinumą siekti esminių pokyčių bausmių vykdymo sistemoje ir pertvarkyti šią sistemą“.

Pasak ministrės, Kalėjimų departamente ir bausmių vykdymo sistemos įstaigose reikia giluminių pertvarkų, naujo požiūrio į šią instituciją.

„Atlikti ir dar tebeatliekami patikrinimai patvirtina tai, kad Kalėjimų departamentas, kuriam pavesta kontroliuoti, prižiūrėti ir vadovauti pavaldžioms įstaigoms, deja, nesugeba visa apimtimi užtikrinti jam patikėtos misijos. Manau, kad privalome atsakingai įvertinti ne tik atrankoje pademonstruotus būsimo vadovo kvalifikacinius gebėjimus, bet ir jo nuveiktų darbų rezultatus“, – pranešime spaudai sakė M.Vainiutė.

Premjeras S.Skvernelis taip pat yra sakęs, kad sovietmečiu dvelkiančiai kalėjimų sistemai reikalingas su ja nesusijęs vadovas.

Rugpjūčio 30 dieną Teisingumo ministerija pranešė paskelbusi naują atranką Kalėjimų departamento direktoriaus pareigoms eiti. Anot jos, dabar sudarytos sąlygos atrankoje dalyvauti daugiau pretendentų – į šį postą dabar galės pretenduoti ne tik asmenys, turintys patirties uždarose statutinėse institucijose, bet ir dirbantys valstybės tarnyboje. 

Susidomėjimas padėtimi kalėjimų sistemoje kilo, kai Kauno tardymo izoliatoriaus vyriausioji buhalterė Rasa Kazėnienė pranešė apie pažeidimus šioje įstaigoje: nepotizmą, neskaidrius viešuosius pirkimus.

Dabar laikinai Kalėjimų departamentui vadovauja Lukiškių tardymo izoliatoriaus – kalėjimo direktorius Viktoras Davidenko. 

Pasak pranešimo, iš trijų atrankoje dalyvavusių kandidatų jis surinko daugiausiai balų.

Teisininko išsilavinimą turintis A.Norkevičius praėjusios kadencijos Vyriausybėje buvo vidaus reikalų viceministras Sauliaus Skvernelio vadovaujamoje ministerijoje. Jis taip pat buvo S.Skvernelį ministro poste pakeitusio Tomo Žilinsko komandos viceministras.

Atranka į Kalėjimų departamentą buvo vykdoma dviem etapais. Kandidatai, jau anksčiau praėję sveikatos patikrinimą, ketvirtadienį išlaikė fizinio pasirengimo patikrinimą ir dalyvavo atrankos pokalbyje, kurio metu buvo vertinami gebėjimai ir profesinės kompetencijos, reikalingos vadovauti nacionalinei bausmių vykdymo sistemai.

Atrankos komisijai vadovavo Teisingumo ministerijos Administracinės ir baudžiamosios justicijos departamento direktorė Simona Mesonienė.

Kandidatą dar turės patikrinti specialiosios tarnybos.

A.Norkevičius anksčiau dirbo Policijos departamento Prevencijos tarnybos inspektoriumi, Lietuvos viešosios policijos biuro komisaru inspektoriumi, Policijos departamento Vidaus audito skyriaus vedėju. Iki paskyrimo viceministru 2014-aisiais jis beveik trejus metus ėjo Kalėjimų departamento direktoriaus pareigas.

Naujo vadovo buvo ieškoma nuo kovo pabaigos, kai atsistatydino tuometinė departamento direktorė Živilė Mikėnaitė. Ji pasitraukė Teisingumo ministerijai ir teisėsaugai vykdant tyrimus dėl viešųjų pirkimų ir kitų pažeidimų Kauno tardymo izoliatoriuje – šiai įstaigai Ž.Mikėnaitė vadovavo 2011-2015 metais.

Po tyrimo dėl jo patikimumo Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) vadovas Kęstutis Jucevičius teigia toliau liksiantis pareigose.

„Jeigu išvada teigiama, tai kokios problemos?“ - BNS ketvirtadienį sakė K.Jucevičius.

FNTT vadas teigė, kad jo santykiai su vidaus reikalų ministru Sauliumi Skverneliu yra „darbiniai“.

Vidaus reikalų ministerijos atstovai pranešė, kad K.Jucevičius nuo ketvirtadienio vėl gali dirbti su slapta informacija, baigus tyrimą dėl jo patikimumo. S.Skvernelis sakė, kad kitu atveju būtų pažeisti įstatymai ir lauktų „teisminės procedūros bei teisinės pasekmės“.

Tyrimui vadovavęs Vidaus reikalų ministerijos (VRM) generalinis inspektorius Giedrius Cininas sakė, kad K.Jucevičius atvyko ir į tikrinimo poligrafu procedūrą Policijos departamente, tačiau ją atlikti atsisakė vos išgirdęs klausimus.

G.Cininas teigė, kad klausimai K.Jucevičiui buvo suformuluoti remiantis turima medžiaga, tačiau jis atsisakė tikrintis motyvuodamas, kad į klausimus jau atsakė per apklausą prokurorams ikiteisminio tyrimo metu.

Tą patvirtino ir pats FNTT vadas.

„Ten buvo vienas esminis klausimas, į kurį buvo atsakyta ikiteisminio tyrimo metu ir todėl pasinaudojau savo teise neatsakyti“, - kalbėjo K.Jucevičius.

S.Skvernelis tvirtino, kad po šio tyrimo ministerija greičiausiai siūlys tikrinimo poligrafu tvarkos pakeitimus, kad tai būtų ne viena iš papildomų, bet viena pagrindinių priemonė tikrinant asmens patikimumą. Taip pat ministerija ketina rengti tvarkos aprašą, kad minsiterija galėtų atlikti planuotą ir neplanuotą įstaigų prie ministerijos auditą.
Tarnybinis tyrimas dėl K.Jucevičiaus patikimumo buvo atliekamas nuo pernai lapkričio. Jo kadencija turi baigtis 2017 metais.

Klausimas dėl K.Jucevičiaus patikimumo kilo, kai jis buvo apklaustas Specialiųjų tyrimų tarnyboje kaip specialusis liudytojas, atliekant ikiteisminį tyrimą buvusio advokato Juzefo Kozubovskio byloje. Joje K.Jucevičius buvo reabilituotas dėl viešai pateiktos informacijos apie kyšio reikalavimą ir pripažintas nukentėjusiuoju.

Taip pat, pasak ministro, dėl K.Jucevičiaus šiuo metu ministerijoje atliekamas dar vienas tarnybinis patikrinimas „dėl galimo neskaidraus pareigūnų atstatymo į tarnybą“.

Tyrime aiškinamasi situacija dėl dviejų FNTT Panevėžio skyriaus pareigūnų grąžinimo į pareigas.

Grąžintas leidimas dirbti su slapta informacija

„Komisija nusprendė, kad nėra pagrindo FNTT direktoriui K.Jucevičiui panaikinti leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija. Toks sprendimas buvo pateiktas vidaus reikalų ministrui“, - žurnalistams ketvirtadienį sakė vidaus reikalų viceministras Artūras Norkevičius.

Jis vadovauja specialiajai ekspertų komisijai, kuri sprendžia dėl galimybės asmenims dirbti su slapta informacija.

„Kito pasirinkimo neturiu, kaip sutikti su specialiosios ekspertų komisijos siūlymu“, - teigė vidaus reikalų ministras Saulius Skvernelis. Jis sakė, kad kitu atveju būtų pažeisti įstatymai ir lauktų „teisminės procedūros bei teisinės pasekmės“.

S.Skvernelis pridūrė, kad tyrimo išvadas pasirašė trečiadienį ir K.Jucevičius jau nuo ketvirtadienio gali dirbti su slapta informacija.

Jis taip pat sakė, kad tyrimo tikslas „nebuvo susidoroti ar bet kokia kaina pašalinti vadovą“, tačiau buvo siekiama paneigti arba patvirtinti viešojoje erdvėje pateiktą informaciją dėl FNTT direktoriaus galbūt neskaidrios ar korupcinės veiklos.

„Tenka tik apgailestauti, kad šiandien galiojantys įstatymai - tiek Valstybės ir tarnybos paslapčių, tiek Poligrafo įstatymas - jie galbūt daugiau saugo galbūt atitinkamų pareigūnų interesus nei valstybės interesus, kurie susiję su valstybės ir tarnybos paslapčių turėjimu ir saugojimu. Manau, kad mūsų uždavinys artimiausias yra šį teisinį reglamentavimą pakeisti“,- informavo ministras.

Tyrimui vadovavęs Vidaus reikalų ministerijos (VRM) generalinis inspektorius Giedrius Cininas tikino, kad atliekant tyrimą informacijos prašyta kelių teisėsaugos institucijų, tarp jų - ir Valstybės saugumo departamento (VSD) bei Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT).

„Jos iš esmės nepateikė jokios naujos informacijos apie galimą FNTT direktoriaus neskaidrią ar korupcinę veiklą, kuri būtų pagrindas naikinti jam leidimą dirbti su įslaptinta informacija“, - žurnalistams ketvirtadienį sakė G.Cininas.

Jis patvirtino, kad tyrimo metu taip pat nustatyta, jog K.Jucevičiaus turtas atitinka jo gaunamas pajamas.

Anot G.Cinino, K.Jucevičius atvyko į tikrinimo poligrafu procedūrą Policijos departamente, tačiau ją atlikti atsisakė vos išgirdęs klausimus.

„Supažindintas su klausimais, K.Jucevičius atsisakė tikrintis. Galima sakyti, kad tyrimas poligrafu atliktas nebuvo pastarajam atsisakius tikrintis“, - sakė G.Cininas.

Jis priminė, kad patikrinimas poligrafu nėra privalomas ir gali būti atliekamas tik asmeniui sutikus. Atsisakymas esą tik tam tikrais atvejais gali būti įvertintas kaip neigiama poligrafo išvada, tačiau tai „savaime nesudaro teisinio pagrindo naikinti leidimą dirbti su įslaptinta informacija“. Lemiamą reikšmę, anot jo, tokiais atvejais turi tyrime surinkta medžiaga.

G.Cininas patvirtino, kad klausimai K.Jucevičiui buvo suformuluoti remiantis turima medžiaga, tačiau jis atsisakė tikrintis motyvuodamas, kad į klausimus jau atsakė per apklausą prokurorams.

„Klausimai buvo konkretūs, susiję su atliekamu tyrimu. Paties K.Jucevičiaus argumentai buvo tokie, kad į šiuos klausimus jis jau atsakė ikiteisminio tyrimo metu“, - sakė G.Cininas.

Tuo metu ministras akcentavo, kad tyrimo metu surinkta medžiaga nusiųsta įvertinti STT. Taip pat K.Jucevičiaus atžvilgiu šiuo metu ministerijoje atliekamas dar vienas tarnybinis patikrinimas „dėl galimo neskaidraus pareigūnų atstatymo į tarnybą“. Tyrime aiškinamasi situacija dėl dviejų FNTT Panevėžio skyriaus pareigūnų grąžinimo į pareigas.

S.Skvernelis tvirtino, kad ministerija greičiausiai siūlys tikrinimo poligrafu tvarkos pakeitimus, kad tai būtų ne viena iš papildomų, bet viena pagrindinių priemonių tikrinant asmens patikimumą - taip esą yra „nemažoje dalyje valstybių“. Taip pat ministerija ketina rengti tvarkos aprašą, kad minsiterija galėtų „planingai ar neplaningai“ atlikti įstaigų prie ministerijos auditą.

„Kalbant apie Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymą, ten turėtų būti imperatyvas, kad kilus bet kokiai abejonei dėl informacijos galimo neteisėto panaudojimo arba praradimo, arba jei jis susijęs netinkamais ryšiais su netinkama aplinka, turėtų būti imperatyviai naikinamas toks leidimas, kad bent jau šiame etape būtų atskiriamos pareigybės, kurios gali toliau darbuotis turėdamos leidimą ir neturėdamos leidimo“, - sakė jis.

Tarnybinis tyrimas dėl K.Jucevičiaus patikimumo buvo atliekamas nuo pernai lapkričio. K.Jucevičiaus kadencija turi baigtis 2017  metais.

Klausimas dėl K.Jucevičiaus patikimumo kilo, kai jis buvo apklaustas Specialiųjų tyrimų tarnyboje kaip specialusis liudytojas, atliekant ikiteisminį tyrimą buvusio advokato Juzefo Kozubovskio byloje.

K.Jucevičius siekė teisme panaikinti S.Skvernelio įsakymą atlikti pakartotinį jo patikimumo tikrinimą - šiuo įsakymu K.Jucevičiui tyrimo metu buvo uždrausta susipažinti su slapta informacija. Vilniaus apygardos administracinis teismas šią bylą trečiadienį nutraukė K.Jucevičiaus prašymu. Sprendimo motyvų K.Jucevičius nenurodė.

Konkursą į Kalėjimų departamento direktoriaus postą Teisingumo ministerija planuoja skelbti po Naujųjų metų.

„Aš manau, kad šiais metais turbūt nespėsime konkurso paskelbti, matyt (skelbsime) sausio mėnesį“, - BNS sakė teisingumo ministras Juozas Bernatonis.

Artūrui Norkevičiui, kuris departamentui vadovavo beveik trejus pastaruosius metus, tapus vidaus reikalų viceministru, direktoriaus pareigas laikinai pavesta eiti pavaduotojui Donatui Matuizai.

J.Bernatonis nemano, kad pereinamuoju laikotarpiu, kai departamentas turės laikinąjį vadovą, sutriktų sistemos darbas.

„Jeigu sutriktų darbas, reikėtų konstatuoti, kad buvo blogas vadovas, tai yra patikrinimas, kaip dirba sistema, kai vadovo nėra. Aš manau, kad vadovas dirbo gerai ir jo pavaduotojai pajėgūs šiuo metu vykdyti tas pareigas. Bus atitinkamai dar, kaip kiekvienais metais, atestacijos visų įkalinimo įstaigų vadovų, po to matysime“, - teigė ministras.

Buvęs Kalėjimų departamento vadovas A.Norkevičius vidaus reikalų viceministru tapo šią savaitę. Kalėjimų departamentui jis vadovavo nuo 2012 metų sausio.

Teismas dar kartą nesutiko stabdyti jau daugiau nei dvejus metus vykstančio Lukiškių kalėjimo iškeldinimo konkurso.

Apeliacinis teismas spalio 16 dieną nepritaikė laikinųjų apsaugos priemonių ir paliko nepakeistą Vilniaus apygardos teismo liepos 21 dienos nutartį. Teismas pažymėjo, kad „City Service“ ir „Realco statybos“ prašymas stabdyti konkursą jau ne kartą nebuvo patenkintas įvairiuose teismuose.

„Teismai atsisakė taikyti laikinąsias apsaugos priemones būtent todėl, kad konstatavo minimo konkurso socialinę ir ekonominę reikšmę“, - rašoma nutartyje.

Kalėjimų departamentas liepos pabaigoje į konkursą neskelbiamų derybų būdu pakvietė bendrovių „Hanner“, „Dailista“ ir „Corpus A“ konsorciumą bei įmonės „MG Valda“ antrinę bendrovę „Pilies projektai“.

Šiame procese bandė dalyvauti ir „City Service“ ir „Realco statyba“, tačiau spalio pradžioje departamentas grąžino bendrovėms neatplėštus vokus su pasiūlymais. Kaip aiškino Kalėjimų departamento vadovas Artūras Norkevičius, Viešųjų pirkimų tarnyba leido pradėti neskelbiamas derybas su „Hanner“ ir „Pilies projektais“, o ne su „City Service“.
Pastaroji anksčiau turėjo patikslinti duomenis apie kvalifikaciją, tačiau to nepadarė, todėl jos pasiūlymas buvo atmestas.

2012 metų vasarą paskelbtas pirmasis konkursas buvo nutrauktas gegužę dėl, kaip oficialiai nurodoma viešojo pirkimo ataskaitoje, per didelių siūlomų kainų. „Hanner“ konsorciumas projektą įgyvendinti siūlė už 273,2 mln. litų, „Pilies projektai“ - už 289,4 mln. litų, o „ City Service“ konsorciumas - už 233,17 mln. litų.

Anksčiau projektui buvo numatyta 103 mln. litų.