Nicolaus Copernicaus universiteto Politologijos ir tarptautinių santykių fakulteto prodekano dr. Patryko Tomaszewskio teigimu, visas sprendimų priėmimo procesas buvo gana atviras, įsitraukti galėjo visi norintys. Kita vertus, bendras finansavimas mokslui ir studijoms nepakilo ir kyla grėsmė, kad didesnės lėšos bus skiriamos tiems universitetams, kurie turės stipresnes lobistines grupes, sumažės regiono tyrimų, o mokslininkai nebevykdys mokslo populiarinimo veiklos.

– Lenkijoje, kaip ir Lietuvoje, pastaraisiais metais buvo daug diskutuojama apie aukštojo mokslo ateitį. Ar reformos poreikis buvo padiktuotas valdžios institucijų, ar akademinių bendruomenių?

– Lenkijoje aukštojo mokslo reforma įsigaliojo 2018 m. spalio 1 d. Ją planuojama užbaigti po trejų metų. Pagrindiniu reformos iniciatoriumi buvo Lenkijos studijų ir mokslo ministerija, o jos priešakyje – ministras dr. Jaroslavas Gowinas (aut. pastaba – skirtingai nei Lietuvoje, Lenkijoje aukštojo mokslo politiką kuruoja atskira ministerija). Tačiau svarbu paminėti, kad apie reformą buvo kalbama jau ankščiau, dar centro partijų valdymo metu. Aišku, pokyčių būtinumą matė ir patys mokslininkai, ypač tiksliųjų ir gamtos mokslų atstovai. Visos suinteresuotos pusės pabrėžė nepakankamą mokslo finansavimą.

Ministras J.Gowinas naują įstatymą pasiryžo realizuoti po konsultacijų su akademine bendruomene. Vadinamosios "Konstitucijos mokslui" įgyvendinimas buvo paremtas plačiomis diskusijomis. Pirmiausia, buvo paskelbti įstatymų pasiūlymai, kuriuos parengė trys ekspertų grupės. Lygiagrečiai Studijų ir mokslo ministerija organizavo devynias konferencijas, kuriose surinko virš 5,5 tūkst. dalyvių. Konferencijų rezultatu tapo Nacionalinis mokslo kongresas, kurio metu ministerija pristatė Aukštojo mokslo įstatymo projektą.

Minėtų konferencijų metu mokslininkai be apribojimų galėjo dalyvauti ir diskutuoti pamatiniais klausimais: dėl mokslo kokybės ir tarptautiškumo didinimo, mokslo laipsnių suteikimo sistemos pakeitimų ir kt. Taigi, akademinė bendruomenė nuo pat pradžių buvo įtraukta ir diskutavo. Ypač, jų nuomone, silpniausiais įstatymo klausimais.

– Kaip vertinate Lenkijoje vykstančią aukštojo mokslo reformą ir jos tikslus?

– Reforma vyksta gana ilgai. Visame sprendimų priėmimo procese ypač svarbiomis laikyčiau konsultacijas su mokslininkais. Kita vertus, diskusijos taip užsitęsė, kad iki šiol nežinome, kaip atrodys visi reformos vykdomieji aktai (įsakymai), o viskas turi būti įgyvendinta iki 2021 m. Tai kelia akademinės bendruomenės nerimą, taip pat įtampą tarp universitetų administracijų ir padalinių bei darbuotojų. Atsiranda terpė įvairiems gandams, o įgyvendinamas įstatymas tolsta nuo pirminių tikslų. Pavyzdžiui, buvo atmesti mokslininkų karjeros klausimai, kur esminiu karjeros elementu ir toliau lieka habilitacija, nors mokslininko institucijai svarbesni yra taškai, parametrinis rezultatas, kuris institucijai priskiria kokybės kategoriją (A+, A, B+, B, C). Be to, pagal pirminį planą universiteto taryba turėjo formuoti universiteto strategiją, o galutinis variantas toks, kad tampa praktiškai tik patariamuoju organu.

Įstatymas taip pat kalba apie vadinamuosius didaktinius profesorius, kurie turi užsiimti darbu su studentais, bet vis tiek galima pastebėti, kad dauguma darbuotojų norėtų atsirasti tyrėjų grupėse. Bijau, kad lenktynės dėl taškų taps svarbesniu dalyku nei pats mokslinis darbas.

– Kokiems klausimams teko didžiausias dėmesys: universitetų tinklui optimizuoti, finansavimo klausimams ar turiniui, kokybei?

– Pirmiausia reforma turėtų padalyti universitetus į mokslinių tyrimų, mokslinių tyrimų – didaktinius (kaip dabar yra Lietuvoje ir Lenkijoje) ir profesines aukštąsias mokyklas, kurios ruoštų darbuotojus vietinei darbo rinkai ir kur studijos būtų labiau nukreiptos į praktiką bei bendradarbiavimą su verslu.

Pagal naująjį įstatymą, skirtingų kategorijų įstaigos bus skirtingai finansuojamos, tačiau tai nereiškia aukštojo mokslo finansavimo revoliucinių pokyčių. Tam tikrus taupymus galima susieti su personalo sumažinimu, pavyzdžiui, mokslininko atlyginimas bus skaičiuojami ne pagal tai, ar jis turi daktaro, habilituoto daktaro ar profesoriaus laipsnį, o pagal mokslinę produkciją, t. y. ar jis publikuojasi žurnaluose, esančiuose ministerijos sąrašuose ir reikšmingose užsienio leidyklose.

Kur kas mažiau yra kalbama apie studijų kokybę. Atrodo, kad ministerijai reformoje yra svarbūs tik du momentai: mokslo tyrimų tarptautiškumas ir Lenkijos universitetų pakilimas tarptautiniuose reitinguose.

– Koks santykis reformos metu buvo su akademine bendruomene? Kokios buvo studentų, dėstytojų reakcijos?

– Kai kuriuose miestuose studentai, ypač humanitarai, pasisakė prieš ministerijos siūlomą reformą. Pavyzdžiui, Varšuvos universitete. Tačiau dauguma studentijos vis dėlto liko abejinga reformai. Visos šalies lygiu studentų atstovai reformą palaikė ir kai kurias nuostatas stengėsi pritaikyti savo lūkesčiams.

Dėstytojų įsitraukimas keitėsi priklausomai nuo reformos etapų: iki reformos įgyvendinimo pradžios 2018 m. spalio 1 d. jie buvo gana vangūs. Nors galima išskirti humanitarus, kurie buvo aktyvesni nuo pat pradžių.

Šiuos mokslo metus LSU pradeda kaip savarankiška įstaiga, o ne kaip Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) filialas. Nors būtent to siekė pastarojo įtakingi veikėjai, jiems teko bent laikinai nusivilti.

LSU tikslas – ne tik išlaikyti lyderių pozicijas tarptautinėje sporto mokslo bendruomenėje ar sportininkams padėti siekti vis naujų rekordų, bet ir ieškoti efektyvių metodų, kaip sveikatinti ir išjudinti vis labiau aptingstančią visuomenę. Pokalbis su LSU laikinąja rektore doc.dr. Diana Rėklaitiene.

Paneigia mitus

– Praėjusiais mokslo metais nestigo aistrų dėl prievartinio LSU sujungimo su LSMU. Netgi kreiptasi į Konstitucinį Teismą, kuris nurodė, kad toks jungimas būtų neteisėtas. Kokios nuotaikos LSU bendruomenė sutinka šį rugsėjį?

– Nuotaika džiugi. Tai visų pirma siejame su stojimo rezultatais. Džiaugiamės, kad mus pasirinko daug studentų. Dar daugiau nei pernai, nors demografinė situacija prastesnė ir vidurinės mokyklos išleidžia mažiau absolventų. Už savo lėšas studijuojančių jaunuolių padaugėjo 14 proc., į valstybės finansuojamas vietas šiemet įstojo 1,5 proc. daugiau jaunuolių.

Tai yra studijų sutartis jau pasirašiusiųjų, galutinai mus pasirinkusiųjų statistika. Noriu atkreipti dėmesį, kad tiek į valstybės finansuojamas, tiek ir į savo lėšomis apmokamas vietas priėmėme laikydamiesi aukštųjų mokyklų susitarimo su Švietimo ir mokslo ministerija sutarto minimalaus stojamojo balo.

Surinkę žemesnį balą jaunuoliai neįstojo. Tad tikrai netiesa, kad LSU renkasi ne itin gerai pasiruošusieji, ne taip gerai baigusieji mokyklas. Šiemet priimtųjų į valstybės finansuojamas vietas LSU studentų vidutinis konkursinis balas yra 6,27, jis didesnis net už kai kurių didžiųjų Lietuvos universitetų. Padidėjo ir savo lėšomis LSU studijuosiančių pirmakursių vidutinis konkursinis balas – šiemet jis 4,9.

Populiariausia mūsų studijų programa – Treniravimo sistemos – yra ketvirtoje vietoje pagal populiarumą visoje Lietuvoje. LSU kaip vieną iš pasirinkimų nurodė net 20,8 proc. daugiau nei pernai studentų, tačiau mes linkę akcentuoti jaunuolių, galutinai nusprendusių studijuoti LSU, skaičių.

D.Rėklaitienę stebina, kad be aiškių motyvų ir argumentacijos Lietuvos sporto universitetą bandyta prijungti prie Lietuvos sveikatos mokslų universiteto. (Eitvydo Kinaičio nuotr.)

– Kaip manote, kas paskatino jaunimą rinktis LSU?

– Bandysime tai analizuoti, apklausime ir pačius studentus, kodėl jie rinkosi. Manome, kad vienas dalykas – auganti sveikatingumo ir sporto rinka. Galime kalbėti, kaip norime, bet dar tikrai nesiekiame pasaulinio sveikatinimo, kineziterapijos, sporto specialistų skaičiaus lygio.

Kitas dalykas – absolventų įsidarbinimo rodikliai. Daugiau kaip 65 proc. universiteto absolventų įsidarbina pagal specialybę, o darbą susiranda 90 proc. LSU aukštojo mokslo diplomą gavusių jaunuolių. Dar vienas svarbus momentas – visos galimybės absolventams užsiimti savo verslu. Pavyzdžiui, sveikatos instruktoriai, asmeniniai treneriai gali dirbti patys sau, susikurti sau darbo vietas.

Gali būti, kad vilioja tai, jog ir užsienyje yra labai paklausūs mūsų parengti treneriai. Didžiausio dėmesio, aišku, sulaukia krepšinio specialistai. Užsienio komandų, pradedant Kinija, Izraeliu ir kt. šalių atstovai prašo jiems surengti ir seminarų. Populiarūs yra ir atletinio rengimo treneriai. Be jų neišsiverčia nė viena profesionali bet kokio sporto komanda. Iš viso rengiame 32 sporto šakų specialistus.

Visi vienaip ar kitaip yra susiję su mūsų universitetu.

– Kaip kinta studentų pasirinkimas?

– Kažkada buvo labai populiari sporto vadyba, sporto rekreacija / turizmas. Ilgą laiką populiariausia buvo kineziterapija. Jos populiarumas LSU šiek tiek sumažėjo, nes šiuos specialistus ėmė rengti daug aukštųjų mokyklų. Treniravimo sistemos visuomet pritraukdavo daug norinčiųjų. Pastaraisiais metais ypač išpopuliarėjo asmeninio sveikatinimo trenerio specialybė.

Sveika gyvensena

– Sulaukėte daugiau studentų. Gal šiemet daugiau investavote į informacijos apie LSU sklaidą?

– Ne, panašiai kaip ir pernai, tačiau norėjosi daugiau pasakoti apie turinį, kad žmonės matytų, ką mes apskritai veikiame, darome. Mūsų tikslas ne tik pritraukti studentų į mūsų studijų programas, bet ir skleisti žinią apskritai apie sveikatingumą. Gal daug kas net nesuvokia sporto mokslo esmės. Kaip yra pagerinami rekordai? Kiek žmogus dar aukščiau gali iššokti? Kiek dar greičiau gali bėgti? Tai yra mokslo pasiekimas, rastas atsakymas, kas dar turi būti padaryta, kad rezultatas pagerėtų. Lygiai tas pats su sveikatinimu. Yra labai daug mitų, ką valgyti, ko nevalgyti, kada, kaip dažnai valgyti ir sportuoti, kaip tai daryti. Naujas ir senas metodikas reikia pagrįsti mokslu. Tai ir darome, o rezultatais dalijamės su visa visuomene. Beje, net neįsivaizduoju, kaip studentai apskritai nepasimetė per chaosą dėl vykstančios aukštojo mokslo reformos ir, nepaisant visko, pasirinko studijuoti Lietuvoje.

– Ką manote apie šiuolaikinį jaunimą? Po abitūros egzaminų kasmet pasigirsta pedagogų nuomonių, kad mokiniai yra beraščiai, bevaliai...

– Pagal LSU studentus galiu pasakyti, kad taip tikrai nėra. Jais didžiuojuosi ir jais džiaugiuosi. Jie nuostabūs. O kad pagal seną nuostatą norime, kad jie būtų tokie pat kaip mes, čia jau kitas klausimas. Jaunimas motyvuotas, žino, kur atėjo, ko nori, ko siekia. Beje, matome, kad apie 40 proc. norinčiųjų studijuoti mokyklas baigė ne šiemet, o kai kurias specialybes studijuoti linkę rinktis ir jau subrendę žmonės: pavyzdžiui, kineziterapiją, fizinio aktyvumo ir sveikos gyvensenos.

Kalbant apie jaunimą, jie nori įdomesnės informacijos. Gal nesugebame jos pateikti ta forma, prie kurios jie yra pripratę? Tai jau yra mūsų problema. Visiškai nesutikčiau, kad šiuolaikinis jaunimas neturi motyvacijos, valios, noro. Man kaip tik jie yra gerokai laisvesni, aktyvesni, nei tokio amžiaus buvome mes. Taip, su jais sunkiau. Su visa ko klausančia ir neprieštaraujančia mase yra paprasčiau tvarkytis. Vyresnei kartai kartais tai gal ne visada patinka. Išsakoma nuomonė kartais traktuojama kaip nepagarba.

Kitas klausimas, kiek motyvuoti yra mokytojai ir dėstytojai. Viskas priklauso nuo pasirinktos didaktikos, metodikos, pedagoginių žinių, formos, kaip motyvuoti mokinius, studentus. Jų didesnis bendras išprusimas nei mūsų, nes jų visai kitos galimybės. Žinių kiekis nepalyginti didesnis. Todėl šiais laikais labai svarbu ugdyti gebėjimą atsirinkti informaciją, mokėti ją analizuoti, kritiškai ją vertinti. Būtent todėl universitete yra labai svarbus ryšys tarp mokslo ir studijų.

Trūksta motyvacijos

– Jūsų universiteto mokslininkų atlikti tyrimai rodo, kad lietuvių fizinis aktyvumas yra toli gražu nepakankamas, fizinė būklė, bendrai apibūdinant, yra prastoka.

– Taip, vidutinio amžiaus ir vyresni žmonės neturi įpročio sportuoti, nesugeba savęs motyvuoti. Kiti net nesuvokia prasmės, kam to reikia. Didžiausia problema yra kaip motyvuoti žmones, kaip juos įtikinti, kad sportuoti yra sveika ir naudinga. Nemažai jų tai žino, tačiau nežino, kaip pradėti. Kalbant apie mokyklinio amžiaus vaikus, jų fizinė būklė, pajėgumas yra vis mažesnis ir jis krenta.

Jungtuvėms per prievartą protestą surengę studentai šiuos mokslo metus pasitinka savarankiškoje įstaigoje. (Eitvydo Kinaičo nuotr.)

– Ar tai atsispindi ir kalbant apie LSU pasirinkusius jaunuolius, nors jie savo ateitį sieja su sportu, sveika gyvensena?

– Labai labai stipriai. Fizinio ugdymo programas, praktines pratybas turime paprastinti, nes kyla sunkumų atliekant, atrodytų, elementariausius veiksmus. Prieš 10–20 metų visos studijų programos turėdavo pakankamai daug fizinio aktyvumo, studentai išbandydavo visas sporto šakas. Dabar studentai yra nepajėgūs fiziškai atlikti anksčiau taikytas programas. Dažnai jaunuoliai lanko kurios nors vienos sporto šakos treniruotes, yra specializuoti, tačiau neturi bendros judesio kultūros.

Man labai keista, kai sportuojantys vaikai mokyklose atleidžiami nuo kūno kultūros pamokų. Tai yra visiškai ydinga, nes kūno kultūros pamoka yra visiškai ne tas pats, kas gilintis į vieną sporto šaką. Kur žaidimai, bendravimas, galimybė išmokti visai kitokių judesių? Būtent mokykloje supažindinama su visa judesių įvairove. Dar svarbus momentas – iš kur ateina įprotis sportuoti būnant vyresnio amžiaus? Jeigu vaikystėje, jaunystėje nepajusi sporto įvairovės, vėliau bus sunku išsirinkti fizinio aktyvumo formą. Kaip žinoti, kas tau patinka, kai esi mažai išbandęs, pajutęs? Skandinavijos šalyse, į kurias lygiuojamės, vaikui draudžiama rinktis kurią nors sporto šaką, kol jis nepabandė įvairių sporto šakų, nepajuto to judesio, neišsilavino visapusiškai.

Visame pasaulyje sporto universitetuose, nesvarbu, ką juose studijuoji, kineziterapiją ar sveikatingumą, vis tiek susipažįsti su sportu. Yra daug praktinės veiklos, kad būsimasis specialistas žinotų, kaip raumenį skauda, kur kada tempia, kiek gali, kiek yra pajėgus ko atlikti. Galų gale tai kelia judesio kultūrą.

Darbas su neįgaliaisiais

– Viena jūsų mokslinio domėjimosi sričių yra neįgaliųjų, pagyvenusių ir senyvo amžiaus asmenų, socialinėje atskirtyje esančių žmonių gyvenimo kokybės gerinimas per fizinę, rekreacines veiklas. Ką mokslas čia gali atrasti?

– Visų pirma, ilgą laiką vyravo nuomonė, kad jeigu vaikas arba suaugęs žmogus turi negalią, fiziškai nepajėgus kažką daryti, jam ir nereikėtų daryti, pavyzdžiui, būti aktyvesniam, dalyvauti sportinėje veikloje. Daugiausia, ką jam anksčiau leisdavo daryti, atskirai pasportuoti. Toks požiūris kai kur gajus iki šiol. Pavyzdžiui, vaikai ir dabar atleidžiami nuo kūno kultūros pamokų. Bet turėtų būti atvirkščiai. Fiziškai aktyvus ir sveikas vaikas ir taip turi daugiau galimybių būti aktyvus savarankiškai, pavyzdžiui, lauke su draugais. Vaiko, kuris turi negalią, tokios galimybės yra ribotos arba jų neturi visai. Per kūno kultūros pamoką jis turėtų galimybę susipažinti, kaip atlikti vieną ar kitą judesį, pratimą. Kaip pakeisti mokytojų požiūrį? Įsivaizduojate, kaip man sunku įtraukti į procesą vaiką su negalia, sėdintį vežimėlyje? Kur dar, jeigu ne pamokoje toks vaikas galėtų išbandyti ir pajusti judesių, veiksmų specifiką? Su aukšto lygio meistriškumo sportininkais, sveikais ir turinčiais negalią, dirbama individualiai, tačiau kūno kultūros pamokoje labai naudinga, kad visi vaikai sportuotų kartu ir nebūtų atskirti.

Aišku, tam reikia sudaryti sąlygas, reikėtų mokytojų asistentų, padėjėjų. Mokytojai turi turėti tokiam darbui reikalingas kompetencijas. Visoje Lietuvoje atliekame didžiulį tyrimą ir aiškinamės mokytojų kompetencijas. Tampa vis aiškiau, kad dirbti su tokiais vaikais nemokama, nes mokytojų to niekas nemokė. Į dabartines visas studijų programas mes jau esame įtraukę, kaip reikia dirbti su neįgaliaisiais. Paradoksas, bet pasauliniu lygiu mūsų taikomosios fizinės veiklos studijų programa yra labai žinoma, esame linksniuojami kaip pažangiausi. Lietuvoje tampame reikalingi, kai kam nors reikia duoti ataskaitą pasaulinėms organizacijoms, kad pas mus yra tokia programa, kad tuo užsiimame. Tačiau kai kalba pasisuka apie tokių studijų finansavimą, dėmesio sulaukiame mažokai. Mus prisimena, kai kam nors reikia pasigirti ir pasirodyti.

– Tereikia noro ir valios visą mokslininkų įdirbį bandyti pritaikyti praktiškai?

– Taip, būtų gerokai paprasčiau, jeigu valstybė, priimdama įstatymus, konsultuodamasi su tos srities specialistais labiau atkreiptų dėmesį į jų argumentuotas nuomones. Jas pateikdami remiamės mokslu ir turima mūsų ir kitų šalių patirtimi. Nemažai dalykų jau įgyvendinama. Pavyzdžiui, daug dirbame, atliekame daug mokslinių tyrimų ir aktualioje senėjimo srityje. Stipriai senėjant visuomenei atsiranda didžiulis poreikis kokybiškai gyventi ir senatvėje. Tam neišvengiamai būtinas fizinis aktyvumas, tad labai aktualu, kaip palaikyti motyvaciją nuolat sportuoti, kokios turi būti sporto metodikos, kaip tam turi būti pritaikyta aplinka. Esame atlikę daug tyrimų, kas daro įtaką fiziniam aktyvumui. Pavyzdžiui, sutvarkyti parkai, ir tai Kaune stipriai judama ta linkme. Tam, kad žmogus norėtų eiti, judėti, jis turi turėti, kur tai daryti, kad ten būtų patrauklu, saugu. Neišsenkanti tema.

Siūlo pagalbą

– Koks Kaunas būtų be LSU? Nebūtų pusės medalių ir rekordų?

– Aišku, labiausiai matome rekordus. Jais galime girtis ir girtis, kad didžioji dalis trenerių, kurie rengia rekordus gerinančius sportininkus, yra mūsų absolventai. Disko metikas Andrius Gudžius pats šiemet baigė LSU. Jo treneris Vaclovas Kidykas yra mūsų absolventas. Europos čempionate neseniai sužibėjusi Liveta Jasiūnaitė taip pat pas mus mokėsi. Jos trenerė Teresė Nakrošaitė iki šiol dirba pas mus. Būtų galima ilgai vardyti. Visi vienaip ar kitaip yra susiję su mūsų universitetu.

Ruošdami specialistus – kūno kultūros mokytojus, trenerius, sveikatos specialistus, į jų programas įtraukiame svarbiausius ir naujausius tyrimus ir metodikas, kaip dirbti, kaip motyvuoti judėti, sveikiau gyventi. Programos sudaromos atsižvelgiant į praktiškai dirbančių minėtų sričių specialistų pastabas. Juos kviečiame tobulėti kompetencijų plėtotės centre. Ne tik išleidžiame specialistus, bet ir jiems nuolat rengiame tobulinimosi kursus, perteikiame mokslu patikrintas naujienas.

Kaunas apskritai yra labai sportiškas miestas ir vaikai turi didžiulį būrelių pasirinkimą. Manau, jog tai susiję su tuo, kad miestas turi sporto universitetą. Palyginti su Vilniumi, Kaune yra geresnės galimybės būti fiziškai aktyviems, pasirinkti įvairesnes sporto šakas. Kaunas čia yra tikrai lyderis, ir tai sietina su LSU. Nė vienas sporto renginys mieste neapsieina be tiesioginio ar netiesioginio universiteto, jo absolventų indėlio.

Turime daug socialinių partnerių, bendrų veiklų su įvairiais klubais, federacijomis. Mūsų dėstytojus kviečiasi vesti seminarų, pratybų, skaityti paskaitų. Mokyklose dalyvaujame sveikatinimo renginiuose, skirtuose ne tik mokiniams, bet ir tėveliams. Norime dar aktyviau bendrauti su sporto federacijomis, atsižvelgti į jų poreikius. Labai kinta visa sporto politika. Kai kurios federacijos po pastarųjų pokyčių susidūrė su iššūkiais dėl sportininkų testavimo ir kitų veiklų. Sportininkams rengti siūlome savo pagalbą.

– Kodėl taip svarbu likti atskira, nepriklausoma mokykla?

– Kiekviena reforma, judesys, kuris yra atliekamas, turi turėti kažkokį motyvą, pagrįstą argumentaciją. Mus bandant prijungti prie LSMU, negirdime motyvo, kas bus geriau, kuo jungimas padės plėtojant mūsų vystomas sritis. Bus sutaupyta lėšų? Niekas to nepaskaičiavo, kaip tai, kiek reikės atleisti darbuotojų, kurios liks programos, kiek studentų pritrauksime. Teoriškai sakoma, kad viskas bus išlaikyta, bet tuomet kam jungti, jeigu viskas liks taip pat? Turime labai aiškią ketveriems metams į priekį patvirtintą savo viziją ir sporto bei sveikatinimo plėtros strategiją ir norime ja vadovautis. Norime stiprinti sporto ir sveikatinimo mokslą bendradarbiaudami su kitais sporto universitetais. Ryšių turime visoje Europoje su pačiais geriausiais sporto universitetais. Į juos važiuoja tobulintis mūsų dėstytojai, studentai, priimame jų dėstytojus ir studentus. Šiuo keliu norime ir toliau eiti.

LAMA BPO duomenimis pagal galutinius šiųmečio bendrojo priėmimo rezultatus Lietuvos sporto universitete naujus mokslo metus pradės 346 pirmakursiai (2017 m. – 311), o tai 11,3 proc. daugiau negu pernai. Savo lėšomis studijuos 14,1 proc. (2017 m. – 241, 2018 – 275) daugiau, valstybės lėšomis – 1,4 proc. ( 2017 m. – 68 , 2018 – 70) daugiau pirmojo kurso studentų.

Kaip ir pernai populiariausia LSU bakalauro studijų programa išliko Treniravimo sistemos. Čia studijuos 196 būsimi treneriai. Pagal valstybės finansuojamų ir nefinansuojamų vietų kviečiamųjų skaičių Treniravimo sistemos šiemet ne tik patenka į populiariausių Lietuvos universitetų studijų programų dešimtuką, bet ir užima ketvirtą vietą. Taip pat populiarios Kineziterapijos, Sporto vadybos studijų programos.

Geresni ir priėmimo į LSU magistrantūrą ir išlyginamąsias studijas rezultai – studijų sutartis pasirašė 155 studentai (2017 m. – 137).

Daugiausia studentų pasirinko kineziterapijos, turizmo ir sporto vadybos, sporto edukologijos ir treniravimo sistemos programos.

“Nors aukštojo mokslo reforma įnešė nemažai sumaišties, tačiau susidomėjimas sporto, sveikatinimo, kineziterapijos studijomis nesumažėjo. Neabejoju, kad stojantieji renkasi tas specialybes, kurios sudaro galimybes dirbti įdomu darbą, atveria perspektyvas. Džiugu, kad mūsų studentų stojamojo balo vidurkis didėja ir net lenkia kai kuriuos didžiuosius šalies universitetus. Tradiciškai daugiausia studentų rinkosi Treniravimo sistemas, augo kineziterapijos, sporto vadybos pirmakursių skaičius. Sėkmingas buvo priėmimas ir į magistrantūros studijų programas“, – teigė laikinoji LSU rektorė doc. dr. Diana Rėklaitienė.

Šiemet priimtųjų į valstybės finansuojamas vietas LSU student vidutinis konkursinis balas yra 6,27, jis didesnis net už kai kurių didžiųjų Lietuvos universitetų. Šiais metais padidėjo ir savo lėšomis LSU studijuosiančiųjų pirmakursių vidutinis konkursinis balas – šiemet 4,90 (pernai buvo 4,23).

„Pasaulyje nuolat auga sporto ir sveikatinimo specialistų poreikis, ši žinia pasiekia ir jaunimą. Lietuvoje situacija dar prastesnė – šių sričių žinovų reikia dar daugiau nei Vakarų Europos šalyse. Mūsų visuomenės fizinis aktyvumas nepakankamas, tad Universiteto parengtiems specialistams atsiveria didelės galimybės, kurti ir įgyvendinti visuomenės sveikatinimo programas, rūpintis įvairių amžiaus grupių fiziniu aktyvumu. Atsižvelgdamas į pasaulines tendencijas, ateityje Universitetas pasiūlys naujų ir įnovatyvių programų, kuriose daug dėmesio skirsime fiziniam aktyvumui, sveikatinimui, sveikai mitybai, stresui valdyti“, – sakė laikinoji rektorė.

Šiuo metu Lietuvos sporto universitete galima rinktis aštuonias bakalauro ir dešimt magistro studijų programų.

Čia kviečiamų studijuoti valstybės lėšomis lyginant su pernai sumažėjo nuo 183 iki 86 (53 proc.). Bendrai kvietimų (į valstybės finansuojamas ir nefinansuojamas vietas) čia sumažėjo 34 procentais.

Kviečiamų studijuoti į valstybės finansuojamas vietas Kauno technologijos universitete (KTU) mažėja nuo 1610 iki 1371 (15 proc.), bendrai kviečiamųjų studijuoti KTU skaičius krito 19 procentų.

Santykinai daugiausiai valstybės finansuojamų studentų netenkančių valstybinių universitetų sąraše toliau atsiduria Vilniaus Gedimino technikos universitetas – kvietimų studijuoti valstybės lėšomis mažėja nuo 1306 iki 1122 (14 proc.), o iš viso kviečiamųjų skaičius krenta 16 procentų.

Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacija bendrajam priėmimui organizuoti (LAMA BPO) ketvirtadienį paskelbė, kad kvietimų į valstybės finansuojamas vietas skaičius VDU auga 23 proc. (bendrai į valstybės finansuojamas ir nefinansuojamas vietas – 8 proc.). Tačiau šiemet priėmimo nebevykdo prie VDU prijungtas Lietuvos edukologijos universitetas (LEU) – kartu VDU ir LEU pernai priėmė daugiau studentų nei tik VDU šiemet.

Į Vilniaus universitetą (VU) studijuoti valstybės lėšomis šiemet pakviesta 5 proc. daugiau potencialių pirmakursių, bendras kviečiamųjų studijuoti skaičius auga 7 procentais. VU išlieka populiariausia aukštoji mokykla Lietuvoje.

Prie VU jungiamame Šiaulių universitete valstybės lėšomis pakviesta studijuoti 10 proc. mažiau stojančiųjų, bet bendras kviečiamųjų skaičius auga 22 procentais.

Mykolo Romerio universitete studijuoti valstybės lėšomis pakviesta 7 proc. mažiau stojančiųjų, bet bendras kviečiamųjų skaičius auga 31 procentu.

Tuo metu Lietuvos sveikatos mokslų universitete kviečiamų studijuoti valstybės lėšomis daugėja 7 proc., bet bendras pakviestųjų skaičius sumažėjo dešimtadaliu.

Klaipėdos universitete pakviestų studijuoti valstybės lėšomis sumažėjo 3 proc., o bendrai ir mokamose vietose – 14 procentų.

Lietuvos sporto universitete pakviestųjų studijuoti valstybės lėšomis skaičius sumažėjo 5 proc., o bendras pakviestųjų skaičius – tik 1 procentu.

Bendras pakviestųjų studijuoti Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje skaičius sumažėjo 9 proc., o Vilniaus dailės akademijoje 9 proc. padidėjo.

Iš viso šių metų bendrojo priėmimo į aukštąsias mokyklas pirmajame etape varžėsi per 27,7 tūkst. stojančiųjų, iš jų daugiau kaip 15 tūkst. – šių metų abiturientai. Pasiūlymų užimti konkrečias studijų vietas ketvirtadienį sulaukė per 21,8 tūkst. stojančiųjų.

Seimas po svarstymo pritarė nutarimo „Dėl Lietuvos edukologijos universiteto ir Aleksandro Stulginskio universiteto reorganizavimo prijungimo prie Lietuvos Vytauto Didžiojo universiteto būdu ir Vytauto Didžiojo universiteto statuto patvirtinimo“ projektui. Už tokį sprendimą balsavo 77, prieš buvo 6, susilaikė 8 Seimo nariai.

„Vykdant ankstesnį susitarimą Lietuvos edukologijos universitetas ir Aleksandro Stulginskio universitetas reorganizuojami prijungimo prie Vytauto Didžiojo universiteto būdu. Tam Seimas tvirtina reorganizavimo sąlygas ir planą. Kaip ir planuota, Šiaulių universitetas reorganizuojamas prijungimo prie Vilniaus universiteto būdu ir iki šių metų spalio 10 dienos Seimui turi būti pateiktas universitetų reorganizavimo planas bei reorganizavimo sąlygos“, – sakė Seimo Švietimo ir mokslo komiteto pirmininkas Eugenijus Jovaiša.

Nutarimo projektu siūloma nuo 2019 m. sausio 1 d. reorganizuoti Lietuvos edukologijos universitetą (LEU) ir Aleksandro Stulginskio universitetą (ASU) prijungimo prie Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) būdu.

Kartu siūloma patvirtinti LEU ir ASU reorganizavimo prijungimo prie VDU universiteto būdu sąlygas, pritarti LEU ir ASU reorganizavimo prijungimo prie VDU būdu planui, išskyrus V skyrių (pridedama) ir patvirtinti Vytauto Didžiojo universiteto statutą.

Numatoma, kad reorganizuojamų LEU ir ASU rektoriai užtikrintų, kad visi veiksmai, susiję su po reorganizavimo pasibaigusių universitetų išregistravimu iš Juridinių asmenų registro, būtų atlikti iki 2018 m. gruodžio 31 d.

Reorganizavime dalyvaujančio VDU rektorius turėtų užtikrinti, kad visi veiksmai, susiję su po reorganizavimo veiklą tęsiančio VDU steigimo dokumentų pakeitimų įregistravimu Juridinių asmenų registre, būtų atlikti iki 2018 m. gruodžio 31 d.

Svarstomu nutarimu numatyta, kad patvirtintas VDU statutas įsigaliotų 2019 m. sausio 1 d.

Nutarimu Vyriausybei siūloma rengiant valstybės ir savivaldybių biudžetų 2019, 2020, 2021 ir 2022 metų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymų projektus ir skirstant Europos Sąjungos struktūrinės paramos lėšas, atsižvelgti į LEU ir ASU reorganizavimo prijungimo prie VDU būdu plane numatytą finansavimo poreikį ir valstybės finansavimo galimybes.

Vyriausybei taip pat siūloma siekiant įgyvendinti Seimo 2018 m. sausio 13 d. nutarimo Nr. XIII-1026 „Dėl pritarimo Lietuvos edukologijos universiteto ir Aleksandro Stulginskio universiteto reorganizavimui prijungimo prie Vytauto Didžiojo universiteto būdu“ 2 straipsnio, kuriame nustatyta, kad reorganizuoto LEU studentams turi būti sudarytos sąlygos baigti studijas Vilniuje, nuostatas, perduoti VDU valdyti, naudoti ir juo disponuoti patikėjimo teise dalį valstybei nuosavybės teise priklausančio ir šiuo metu Lietuvos edukologijos universiteto pagal valstybės turto patikėjimo sutartį valdomo, naudojamo ir juo disponuojamo nekilnojamojo turto.

Siūloma, kad nuo 2019 m. sausio 1 d. galios netektų iki šiol galioję visų trijų universitetų statutai.

Pagal naująją tvarką, studentų priėmimas į LCC nebegalėtų būti vykdomas, o esamiems studentams baigus mokslus, visos neakrediduotos studijų programos būtų iš karto išregistruotos.

LCC alumnai negali suprasti, kodėl staiga norima nutraukti veiklą universiteto, kuriam vos prieš porą metų (2016 metais) buvo suteikta 6 metų akreditacija, turėjusi galioti iki 2022 metų.

Vos per kelias dienas beveik 700 laišką pasirašiusių absolventų nuomone, ministerijos veiksmai grubiai pažeidžia bet kokius protingumo ir teisėtų lūkesčių kriterijus.

JAV kino kompanijoje „Warner Bros“ tarptautinių vartotojų tyrimų vadove dirbanti Eleonora Jonušienė sako, kad susirūpinimą jai kelia ne tik teisiniai klausimai, tačiau ir vertybinis požiūris.

„Vertinant universiteto veiklą, visiškai nebuvo atsižvelgta į esmines aplinkybes, dėl kurių LCC universitetas yra išskirtinis visoje Lietuvoje. ŠMM derėtų žinoti, kad Vakarų pasaulyje egzistuoja paradigminiai skirtumai tarp mokslinių tyrimų universitetų ir taip vadinamų „Artes liberales“ universitetų, didesnį dėmesį skiriančių visapusiškam asmenybės tobulėjimui“, – sako ji.

Kreipimąsi taip pat pasirašęs mokslų daktaras Ainius Lašas konstatuoja, kad toks universitetų vertinimas aiškiai demonstruoja pakankamai siaurą šalies politikų požiūrį.

„ŠMM inicijuotas universitetų vertinimas orientuotas išskirtinai į tai, kas vadinama mokslinių tyrimų universitetu. Vis dėlto, pasaulyje sėkmingai veikia platesnio akademinio išsilavinimo universitetai. Prioritetas čia teikiamas studentų visapusiškam išsilavinimui, didaktiniams sugebėjimams, kritiniam mąstymui. Būtent tokiu modeliu ir veikia LCC universitetas. Tam jis Lietuvos nepriklausomybės aušroje ir buvo pakviestas į Lietuvą“, – teigia jis.

Laiške pabrėžiama, kad 26 metus sėkmingai veikianti platesnio universitetinio išsilavinimo sistema leidžia LCC universitetui puikiai pasirodyti tarptautinėje konkurencinėje kovoje ir nuolat pritraukti didelį studentų iš užsienio skaičių.

Šiuo metu LCC tarptautiniame universitete studijuoja apie 550 studentų, iš kurių net du trečdaliai yra užsieniečiai. Kiekvieną semestrą jų gretas papildo apie 30 studentų, pagal mainų programas atvykstančių iš Šiaurės Amerikos.

Dauguma dėstytojų į Klaipėdą atkeliauja iš Vakarų Europos, Kanados, JAV. Visa tai pasiekiama be valstybės subsidijų, nes universitetas save išlaiko iš Europos ir Šiaurės Amerikos mecenatų paramos ir mokesčių už studijas.

LCC taip pat kuruoja unikalią Artimųjų Rytų studijų programą, į Lietuvą pritraukiančią studentus iš karo niokojamų šalių.

LCC alumnai ragina ŠMM iš naujo įvertinti sprendimą dėl LCC tarptautinio universiteto studijų programų akreditavimo. Jų teigimu, priešingu atveju tarptautinė bendruomenė gali nesuprasti, kodėl siekiama diskredituoti Lietuvos vardą tarptautiniu mastu garsinantį universitetą.

„Didelės panikos ir baimės, kad studijų kryptys išnyks, tikrai neturėtų būti“, – per Seimo Švietimo ir mokslo komiteto posėdį trečiadienį sakė J. Petrauskienė.

SKVC direktorė Nora Skaburskienė pažymėjo, kad aukštosios mokyklos dėl neigiamai įvertintų studijų programų dar gali teikti papildomus duomenis, taip pat unikalių studijų krypčių programoms pateikti kokybės gerinimo planą.

Uždarymas – 200 programų

SKVC kovo pradžioje paskelbė apribojantis priėmimą į maždaug 200 studijų programų. Tarp nykstančių studijų krypčių –  teologija, žurnalistika, paveldo studijos, medicinos technologijos. Antrojoje pakopoje nyksta šokio, agronomijos studijos.

„Aukštosios mokyklos gali papildomai kreiptis įvertinti 2017 metų rezultatus, taip pat unikalias kryptis vykdantys universitetai gali kreiptis, pateikdamos dvejų metų kokybės gerinimo planą ir ministrei pritarus studijas bus galima bus vykdyti tose kryptyse“, – apie situaciją sakė N. Skaburskienė.

Vilniaus universiteto rektorius, Lietuvos universitetų rektorių konferencijos prezidentas Artūras Žukauskas teigė, kad pokyčiai neišvengiami, šalis negali sau leisti turėti nekokybiško mokslo.

„Pritarčiau tam, kas vyksta, visų pirma mes turime suvokti, kad mūsų valstybėje kuriama vertė per maža. Dėl to mūsų valstybėje didelė migracija ir perspektyvos dar prastės, jei nesirūpinsime aukštojo mokslo kokybe“, – sakė rektorius.

Jis pažymėjo, kad „paprastai bet koks pokytis sukelia šoką, pyktį, neigimą, depresiją“, bet supratus, kad kelio atgal nėra, judama pirmyn.

„Labai svarbu, kad tie pokyčiai būtų įvardinti kaip negrįžtami, ir pamatysime, kad tie, kurie skundžiasi, pyksta, greitai suras naują vietą ir tuos pokyčius sugebės panaudoti didesnės vertės kūrimui“, – sakė A. Žukauskas.

Studentai klausia: kas toliau?

Lietuvos studentų sąjungos viceprezidentas Kasparas Nacius atkreipė dėmesį, kad studijų vertinimai paskelbti kovo 1 dieną, kai abiturientai jau yra pasirinkę laikomus egzaminus.

Studentų atstovas taip pat pažymėjo, kad neigiamai įvertintų programų studentams reiktų sudaryti sąlygas baigti mokslus aukštosiose mokyklose, kur tokios programos akredituotos.

„Abiturientai rinkosi egzaminus, kuriuos laikys, vasario 24 dieną. Visas vertinimas įvyko kovo 1 dieną, iš karto procedūrinis klausimas – suvaržoma galimybė pasirinkti“, – sakė K. Nacius.

Jis taip pat klausė, kas bus su studentais, kurie įstojo į akredituotas programas šešeriems metams – ar jas pripažinus nekokybiškomis, turės galimybę pereiti į kitą universitetą.

Švietimo ir mokslo ministrė J. Petrauskienė teigė, kad abiturientų galimybės stoti nėra apribotos, o ir jie patys turėtų būti suinteresuoti pasirinkti stiprias programas.

„Norėčiau nuraminti būsimus ir esamus studentus, kryptys neišnyksta, o būsimi studentai tikrai nenorėtų rinktis prastų krypčių ir skatintume to nedaryti“, – sakė ministrė.

Anot jos, vertinimas išryškino programas, aukštąsias mokyklas, kur vykdomos stipriausios studijos, o aukštosios mokyklos dėl neigiamo vertinimo sulaukusių programų „tai pat gali dėti papildomas pastangas, stiprinti studijas“.

„Taip pat studentai, gavę valstybės finansavimą, gali rinktis kitą mokyklą, visos teisinė galimybės yra“, – teigė ministrė.

VDU rektorius siūlo atidėti

Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) rektorius Juozas Augutis sakė, kad vertinimas yra „puiki nuotrauka, labai geras įspėjimas“, bet jį siūlė vertinti kaip signalinį ir studijų kokybės vertinimą taikyti nuo kitų metų.

„Netgi rektorių konferencijos buvo siūlymas į šitą vertinimą žiūrėti kaip į signalinį, kaip nuotraukos darymą, o per kitus metus, nuo 2019 metų, pradėti realiai įvertinti kryptis ir uždarinėti“, – sakė J. Augutis.

Seimo Švietimo ir mokslo komiteto pirmininkas Eugenijus Jovaiša teigė, kad pokyčiai turi vykti „labai jautriai, dialoge su pačiais universitetais“.

„Nėra čia nei vieno žmogaus, kuris galvotų, kad šie pokyčiai nėra reikalingi. Lygiai taip pat neabejojame, kad šis procesas yra labai socialiai jautrus, susietas su daugybe darbo vietų, susietas ir su mūsų ateitimi“, – sakė komiteto vadovas.

„Norėčiau kreiptis, kad šitas vertinimas, kuris dabar vyksta, būtų padarytas dialoge su aukštosiomis mokyklomis“, – pabrėžė E. Jovaiša.

Stojantieji rinksis iš 350 programų

Vadovaujantis Mokslo ir studijų įstatymu nuo 2018 metų kovo 1 dienos Lietuvos aukštosios mokyklos gali vykdyti tik akredituotų krypčių studijas.

SKVC įvertinus studijų programas, dėl ribojimų vykdyti priėmimą pirmakursių labiausiai turėtų mažėti vadybos, ekonomikos, komunikacijos, edukologijos krypčių studijose.

Vilniaus universitete ribojamai įvertintos dvi programos, Vilniaus Gedimino technikos universitete, Lietuvos sveikatos mokslų universitete ir Vilniaus dailės akademijoje – po keturias, Mykolo Romerio universitete ir Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje – po penkias, Lietuvos edukologijos universitete – 12, Vytauto Didžiojo universitete – 13, Kauno technologijos universitete ir Aleksandro Stulginskio universitete – po 15, Klaipėdos universitete – 30, Šiaulių universitete – 14, Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijoje – ir Lietuvos sporto universitete – po septynias studijų programas.

Toks akreditavimas reiškia, kad studijos turės būti išregistruotos, kai jas baigs dabar studijuojantys studentai.

Pačios aukštosios mokyklos pačios atsisakė per 200 programų. Stojantieji į universitetines bakalauro studijas šiemet galės rinktis iš 350 studijų programų (pernai buvo siūlyta 447), stojantieji į magistrantūrą – iš 437 programų (pernai 525).

„Visi esame suinteresuoti, kad tokių pertvarkų rezultatas garantuotų kokybišką aukštąjį išsilavinimą ir vardan tokio tikslo sutelktų aukštojo mokslo bendruomenę. Todėl labai svarbu, kad pertvarka būtų įgyvendinama preciziškai laikantis galiojančių teisės aktų bei konstitucinės doktrinos, saugančios aukštųjų mokyklų autonomiją, teisinės valstybės, teisinio saugumo, teisėtų lūkesčių apsaugos principus“, - pažymi vienas iš kreipimosi autorių Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos seniūnas Gabrielius Landsbergis, atkreipiantis dėmesį, kad minėtų reikalavimų valdančioji dauguma neužtikrina.

2018 m. sausio 12 d. Seimui priimant nutarimą „Dėl pritarimo Lietuvos sporto universiteto reorganizavimui prijungimo prie Lietuvos sveikatos mokslų universiteto būdu“, TS-LKD atstovai viešai perspėjo valdančiąją daugumą, kad toks nutarimas yra priimamas šiurkščiai pažeidžiant galiojančiame Mokslo ir studijų įstatymo 38 straipsnyje nustatytą tokios reorganizacijos tvarką: Lietuvos sporto universiteto tarybai nepritarus siūlomam universiteto reorganizavimo būdui, dėl tokio reorganizavimo būdo Seimas turėjo gauti specialų Vyriausybės teikimą, o universiteto tarybos neigiamą nuomonę turėjo įvertinti Seimas. Kaip žinoma, nieko panašaus nebuvo padaryta: Vyriausybė tokio teikimo Seimui nepateikė, o Seimas neapsvarstė jokios Seimo išvados dėl universiteto tarybos neigiamos nuomonės.

Pasak TS-LKD frakcijos nario Andriaus Kubiliaus, nors gali atrodyti, kad taip buvo pažeistos tik procedūrinės taisyklės, o tikslas - reformuoti universitetų tinklą yra svarbesnis už procedūras, tačiau teisinėje valstybėje negalima remtis nuostata, kad „tikslas pateisina priemones“. Negalima įgyvendinti svarbios reformos, naudojant neteisėtas priemones, nes taip bus sukompromituota ir sužlugdyta tikrai svarbi pertvarka.

Parlamentarai primena, kad, pagal Seimo priimtą nutarimą, iki kovo 1 d. reorganizuojami universitetai turi pateikti universitetų reorganizavimo planą ir reorganizavimo sąlygas.

„Todėl siūlome šių dokumentų Seime nepradėti svarstyti tol, kol Vyriausybė ir Seimo dauguma neištaisys 2018 m. sausio 12 dieną Seimo posėdyje padarytų klaidų. Seimas tai gali padaryti iš naujo apsvarstydamas ir priimdamas nutarimą dėl pritarimo minėtų universitetų reorganizavimui, preciziškai laikydamasis Mokslo ir studijų įstatymo, t. y. turėdamas Vyriausybės teikimą dėl tokios reorganizacijos bei įvertinęs ir apsvarstęs išvadą dėl Sporto universiteto tarybos neigiamos nuomonės“, - sako A. Kubilius.

Jeigu Vyriausybė nedelsiant nesiims atitinkamų veiksmų, kad būtų ištaisytos šiukščios teisinės ir konstitucinės klaidos, pasak kreipimosi autorių, Seimo nariai bus priversti kreiptis į Konstitucinį Teismą tam, kad įgyvendinant tokią svarbią aukštojo mokslo pertvarką būtų apginti esminiai teisės viršenybės principai.

Konservatoriai atkreipia dėmesį ir į tai, kad 2018 m. sausio 13 dieną priimto Mokslo ir studijų įstatymo 2 straipsnio pakeitimo įstatymo, kuris įsigaliojo 2018 m. sausio 24 dieną, įgyvendinimas taip pat gali pažeisti konstitucinius teisinės valstybės, teisinio tikrumo bei teisėtų lūkesčių principus. Šis įstatymas numato, kad iki 2018 m. kovo 1 dienos studijų kryptys įvertinamos ir laikinai akredituojamos pagal švietimo ir mokslo ministro patvirtintus reikalavimus ir tvarką, o nuo 2018 m. kovo 1 d galios naujos akreditavimo procedūros. Į pagal naujus reikalavimus neakredituotas studijų kryptis negalės būti priimami studentai.

Pasak parlamentarų, tokia skubi prievolė universitetams įgyvendinti tokios didelės apimties studijų krypčių pertvarkas, nenustatant jokių racionalių pereinamųjų laikotarpių, neužtikrina konstitucinių teisinio tikrumo ir teisėtų lūkesčių apsaugos principų, kuriuos Seimo nariai taip pat pasiruošę ginti Konstituciniame Teisme.

Dauguma jų sutiko su siūlymais jungtis ir dabar veikiantys 14 valstybinių universitetų persitvarkytų į 9.

Aukštųjų mokyklų tarybos patvirtino, kad Vilniuje Mykolo Romerio universitetas prisijungs prie Vilniaus Gedimino technikos universiteto. Šiaulių universitetas prisijungs prie Vilniaus universiteto. Kaune susijungs Vytauto Didžiojo universitetas, Aleksandro Stulginskio universitetas ir Lietuvos edukologijos universitetas. Lietuvos sporto universitetą siūloma jungti prie Lietuvos sveikatos mokslų  universiteto.

„Lietuvos aukštojo mokslo sistemai būtinas atsinaujinimas: smarkiai mažėja studentų skaičius, mūsų mokslo potencialas tik kai kur atitinka tarptautinius standartus, o aukštojo išsilavinimo pasiūla prasilenkia su valstybės ir darbo rinkos poreikiais“, – sako švietimo ir mokslo viceministras Giedrius Viliūnas.

Kaip pabrėžia viceministras, universitetų tinklo pertvarka – vienas iš būtinų žingsnių siekiant „perkrauti“ mokslo ir studijų sistemą, kad ji kurtų kuo didesnę vertę valstybei, visuomenei ir studentams. Optimizavus tinklą, ketinama ir toliau investuoti į dėstytojų ir mokslininkų darbo sąlygų gerinimą, studijų prieinamumą, mokslo potencialo stiprinimą ir studijų programų atnaujinimą.

Iki gruodžio 15 d. universitetų tarybos kartu su senatais turėjo priimti sprendimus dėl siūlymų dalyvauti tinklo pertvarkoje ir pateikti juos Švietimo ir mokslo ministerijai.

Iki gruodžio 22 d. universitetai parengs ir ministerijai pateiks 2017–2020  m. veiksmų planus. Galutinius sprendimus dėl konkrečių universitetų reorganizavimo priims Seimas.

Universitetų tinklo konsolidacija siekiama sutelkti išskaidytus mokslo ir studijų išteklius ir sudaryti prielaidas jų kokybei ir konkurencingumui kilti.

Universitetų tinklo optimizavimui numatoma skirti 123 mln. eurų, iš jų 106 mln. eurų ES investicijų – įrangai atnaujinti, studentų bendrabučiams ir studijų miesteliams rekonstruoti, fakultetams sujungti ir perkelti. Valstybės biudžeto lėšos – 22,6 mln. eurų – bus skiriamos mokslininkų ir dėstytojų darbo užmokesčiui didinti.