Šiomis pataisomis Seimo Aplinkos apsaugos komiteto narys Linas Jonauskas nusitaikė į draudžiamais įrankiais ar būdais žvejojančius brakonierius bei tuos, kurie nelegaliai žvejoja lašišas, šlakius, marguosius upėtakius,  kiršlius, nes tokio brakonieriavimo metu dažnai padaroma itin didelė žala gamtai.

„Brakonieriavimas, deja, niekur nedingo. Vis dar sugaunami ir „elektrikai“, ir neleistinus žuvų kiekius ar draudžiamu laikotarpiu žuvis gaudantys asmenys. Tokio brakonieriaus padaryta vidutinė maža žala siekia 307 eurus, o vidutinė didelė žala siekia net 5 tūkst. 951 eurą. Tai reiškia, kad brakonierius buvo sugautas su 25 lydekomis, 59 karšiais arba 6 lašišomis. 2022 metais buvo išaiškinti 35 stambaus brakonieriavimo atvejai, kai žala, padaryta žuvų ištekliams, viršija 2 tūkst. 450 eurus. Šiais metais užfiksuota 10 tokių atvejų“, – sako L. Jonauskas.

Seimo Aplinkos apsaugos komiteto narys teigia, kad dažnai sulaikomi itin didelę žalą gamtai padarę brakonieriai, kurie jau yra ne kartą bausti.

Per pastaruosius kelis metus  yra nustatytas ne vienas pažeidimas, kaip žala gamtai viršija 20 tūkst. eurų. Net sunku patikėti, kad tokio masto pažeidimus padaro vienas ar keli asmenys.

„Per pastaruosius kelis metus  yra nustatytas ne vienas pažeidimas, kaip žala gamtai viršija 20 tūkst. eurų. Net sunku patikėti, kad tokio masto pažeidimus padaro vienas ar keli asmenys. Pavyzdžiui, vieno konkretaus pažeidimo metu padaryta žala gamtai siekia daugiau nei 28 tūkst. eurų. Šio pažeidimo metu sulaikyti asmenys yra ne kartą bausti. Vienas baustas – 7 kartus, iš jų 4 kartus šiais metais, kitas baustas –10 kartų, iš jų taip pat 4 kartus šiais metais. Šie pažeidėjai 2022 metais sulaikyti su 9 lašišomis, šiais metais – su 4. Didžiausio per pastaruosius kelis metus užfiksuoto brakonieriaus padaryta žala gamtai siekė net 42 tūkst. 150 eurų. Tai rodo, kad baudos kai kurių asmenų nuo brakonieriavimo neatgraso, reikia ir kitų priemonių“, – teigia L. Jonauskas.

Parlamentaro nuomone, transporto priemonės konfiskavimas už padarytą didelę žalą aplinkai, galėtų reikšmingai sumažinti pažeidimų skaičių ir atgrasytų brakonierius nuo pakartotinių nusižengimų.

„Už medžioklės bei atliekų tvarkymo pažeidimus gali grėsti transporto priemonės konfiskavimas. Brakonieriai dažnai prie vandens telkinių atvyksta transporto priemonėmis, kuriomis išsiveža nelegaliai sužvejotą laimikį. Už stambius mėgėjų žvejybą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus, kai padaryta žala gamtai viršija 2 tūkst. 450 eurų, turi būti privalomai skiriama transporto priemonių, kurios buvo panaudotos neteisėtų žvejybos įrankių ir/ar žuvies gabenimui, konfiskavimas. Be transporto priemonės brakonieriams būtų sunkiau vykdyti pažeidimus, o dažnas gal ir susimąstytų, ar verta už kelias nelegaliai sugautas lašišas prarasti automobilį“, – sako L. Jonauskas.

Siūloma, kad Administracinių nusižengimų kodekso pataisos įsigaliotų nuo 2024 metų liepos 1 d.

Vilniaus miesto apylinkės teismas, praeitą savaitę išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, priėmė nuosprendį. Juo pripažino, kad sostinėje dirbantis advokatas J. Stankevičius vairavo transporto priemonę apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam buvo nustatytas daugiau kaip 1,51 promilių neblaivumas.

Teismas atleido jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, pirmadienį pranešė prokuratūra. Pagal įstatymą, advokatas laikomas neteistu.

Advokatas buvo perduotas laiduotojo atsakomybėn be užstato, nustatant pusantrų metų laidavimo terminą. Tokiam pačiam laikotarpiui teismas iš advokato atėmė teisę vairuoti.

Bylos duomenimis, rugsėjo pradžioje Vilniuje policijos pareigūnai sustabdė automobilį „Lexus“. Pareigūnams kilo įtarimų, kad automobilio vairuotojas gali būti neblaivus. Vyro iškvėptame ore jie nustatė 1,89 promilės etilo alkoholio koncentraciją.

Ikiteisminiam tyrimui vadovavo ir valstybinį kaltinimą teisme palaikė Vilniaus apylinkės prokuratūros prokuroras, tyrimą atliko Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnai.

Pirmosios instancijos teismo nuosprendis gali būti skundžiamas apeliacine tvarka.

– Tvarka, kuri buvo iki šiol, netekino ir jūsų, ir gatvėse nebuvo didelio pokyčio?

– Na, tas pokytis nebuvo toks greitas, kaip mes norėjome. Vėlgi, manau, visi tie pakeitimai į naudą, jie skatina susimąstyti visus netinkamai besielgiančius transporto priemonių vairuotojus, kokia gresia atsakomybė už kelių eismo taisyklių pažeidimus. Priverčia labiau jų paisyti. Policija tikrai neturi tikslo kuo daugiau konfiskuoti automobilių ar kuo daugiau paskirti baudų. Mūsų tikslas, – kad keliai būtų maksimaliai saugūs, kad jūsų taip vadinami kelių gaideliai nekeltų pavojaus aplinkiniams.

– Kas pasikeis įvedus naują tvarką, kuri įsigaliojo nuo lapkričio 1 d.? Anksčiau, jei vairuotojas važiavo be teisių, gavo baudą, kitą dieną jis vėl galėjo sėsti prie vairo, o kaip bus dabar?

– Kuomet atsiranda pakartotinis nusižengimas, kai asmuo vairuoja neturėdamas teisės vairuoti, nuo šiol gali būti konfiskuojamas automobilis. Vėlgi tai yra pakankama atsakomybė. Taip pat yra pailgintas teisės vairuoti transporto priemonę atėmimo terminas. Griežtesnės atsakomybės vairuotojus turėtų priversti labiau susirūpinti ir nedaryti tokių Kelių eismo taisyklių (KET) pažeidimų.

Visas LNK reportažas vaizdo įraše:

– Iš jūsų darbo praktikos, ar pasiteisina tokios baudos – automobilio konfiskavimas, kai vairuotojas nepaiso piniginių baudų už tokį nusižengimą?

–  Laikomės tuos nuomonės, kad tokia atsakomybė labiau paskatina paisyti kelių eismo taisyklių. Lygiai tas pats kalbama ir apie pakartotinį chuliganišką vairavimą. Jei anksčiau buvo piniginė bauda, nuo lapkričio 1 d. už tai yra galimybė ir konfiskuoti transporto priemonę. Žmogus patirs ne tik piniginę baudą, bet ir finansinių nuostolių prarasdamas transporto priemonę.

Policija tikrai neturi tikslo kuo daugiau konfiskuoti automobilių ar kuo daugiau paskirti baudų. Mūsų tikslas, – kad keliai būtų maksimaliai saugūs, kad jūsų taip vadinami kelių gaideliai nekeltų pavojaus aplinkiniams.

– Turbūt darbo praktikoje turėjote daug atvejų, kai žmogui nė motais trečia ar ketvirta bauda ir jis toliau patologiškai elgiasi? Ar kas nors keičiasi?

–  Keičiasi, juolab kad nėra tiek daug tų potencialių KET pažeidėjų, kurie piktybiškai nepaiso ir daro tuos pačius kelių eismo pažeidimus.  Jie policijai yra žinomi. Pareigūnai, pamatę tokius asmenis prie vairo, kiekvienąkart sustabdys ir patikrins, ar jis neturi teisės vairuoti. Jeigu jis nusižengė, vėl bus paskirta bauda ir vėlgi atimama teisė vairuoti tam tikrą laikotarpį. Na, ir automobilio konfiskavimas, manau, prisidės prie to, kad pažeidėjas kitąsyk susimąstys ir nedarys pakartotinių nusižengimų. Didžiausias nuostolis, kokį galima patirti netinkamai dalyvaujant eisme, tai yra žmogaus gyvybė ir sveikata. Šiai dienai 103 Lietuvos keliuose žuvę žmonės yra didelis skaičius. Tiesa, palyginti su praėjusiais metais, jis mažėja. Bet vėlgi, jis mus verčia keisti požiūrį būti labiau atsakingiems dalyvaujant eisme.

– Kokia konfiskuotų automobilių statistika? Ar tokių jau yra?

– Už tam tikras veikas dar iki lapkričio 1 d. jau yra konfiskuota nemažai automobilių. Pavyzdžiui, už pakartotinį vairavimą išgėrus ir kitus pažeidimus. Na, šie įstatymo pakeitimai, atsakomybės sugriežtinimai, manau, prisidės prie to greitesnio teigiamo pokyčio keliuose. Kita vertus atsirado ir didesnė atsakomybė tiems asmenims, kurie atsisako nurodyti, kas vairavo jiems priklausančią transporto priemonę. Anksčiau apsimokėjo nepranešti, geriau gauti nedidelę baudą. O nuo lapkričio 1 d. įsigaliojo tokie pakeitimai, kad taip daryti bus nenaudinga. Gresia nemaža bauda, siekianti iki 900 eurų. Taigi, transporto priemonės savininkas nuo šiol turbūt neieškos būdų, kaip išsisukti, o greičiausiai nurodys tą asmenį, kuris padarė KET nusižengimą.

Per pateikimą už pataisą balsavo 83 Seimo nariai, niekas nebuvo prieš, susilaikė 31. Toliau ją svarstys Seimo komitetai.

Projekto iniciatorė Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkė Aistė Gedvilienė teigė, kad jo laukia visuomenė, kuri nenori toleruoti asmenų, nors ir turinčių galimybę legaliai išvežti atliekas į surinkimo aikšteles, bet gabenančių jas į gražiausias gamtos vietas.

„Ši pataisa yra teikiama tam, kad tie žmonės, kurie piktybiškai turėdami galimybę vežti šiukšles, atliekas, statybines atliekas, padangas, senus šaldytuvus į priėmimo aikšteles, vis dėlto renkasi jas vežti į miškus, į pakeles, palaukes. Su jais reikia kalbėti, matyt, kitokia kalba. Aš siūlau griežtinti šias baudas ir sudaryti galimybę pareigūnams ir teismams spręsti dėl transporto priemonių ir įrankių konfiskavimo“, – tvirtino parlamentarė.

Pagal projektą, už atliekų tvarkymo taisyklių nevykdymą galėtų būti skiriamas „administracinio nusižengimo padarymo įrankių, transporto priemonių, kuriomis atliekos ar teršalai buvo vežami, kuriais atliekos ar teršalai buvo iškraunami, ir kitų administracinio nusižengimo padarymo priemonių konfiskavimas“.

Panašią pataisą Seimo narė siūlė praėjusios kadencijas parlamente, bet ji buvo grąžinta tobulinti.

Teisėjų kolegija mano, kad tokiu atveju konfiskavus automobilį būtų nubaustas niekuo dėtas žmogus.

Antradienį paskelbta nutartimi teisėjai atmetė prokuratūros kasacinį skundą, kuriuo buvo prašoma konfiskuoti nuteisto neblaivaus vairuotojo vairuotą 2002 metų laidos „Audi A4“. Jį už paskolą buvo įsigijusi nuteisto vairuotojo sugyventinė. Pagal galiojančią teismų praktiką, neblaiviems vairuotojams priklausantys automobiliai yra konfiskuojami.

Moteris teismus tikino, kad ji nežinojo, kad sugyventinis neblaivus sėda prie jai priklausančio automobilio vairo.

Teismo atstovė Dovilė Bružaitė BNS sakė, kad byloje nebuvo nustatyta, kad automobilis buvo bendra poros nuosavybė.

„Konfiskavus moteriai priklausantį automobilį, ji, kaip sąžininga įgijėja, neturėtų realios galimybės iš nuteistojo šeimos nario išsiieškoti konfiskuoto turto ar jo dalies vertę atitinkančios pinigų sumos, todėl, kolegijos nuomone, jos turto konfiskavimas galėtų būti prilyginamas netgi jos pačios nubaudimui“, – paskelbė Aukščiausiasis Teismas.

Jo verdiktas šioje byloje yra galutinis ir neskundžiamas.

Moteris tikino, kad už mašiną, kurią norėta konfiskuoti, dar moka paskolą, ji reikalinga vežioti tris mažus vaikus.

Vilnietis Rimantas L. neblaivus prie vairo buvo sulaikytas pernai sausio mėnesį, Vilniuje, prie O. Milašiaus ir Kareivių gatvių sankryžos. Vyras vairavo sugyventinei priklausantį automobilį, jo kraujyje vėliau buvo rasta 2,41 promilės alkoholio.

Prokuroras kasaciniu skundu prašė pakeisti Vilniaus miesto apylinkės ir Vilniaus apygardos teismo nuosprendžių dalis ir konfiskuoti vairuotojo sugyventinei priklausantį automobilį kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonę.

Prokuroro Vytauto Jancevičiaus skunde buvo rašoma, kad abiejų instancijų teismai nepagrįstai nekonfiskavo 3100 eurų vertės mašinos ir taip nukrypo nuo teismų praktikos. Prokuroras nesutinka, kad senos mašinos konfiskavimas pažeistų teisingumo principą, nes tai yra bendra nuteistojo ir sugyventinės nuosavybė, vairuotojas suvokė ir žinojo, kad vairuoti neblaiviam negalima, todėl mašinos konfiskavimas yra proporcinga ir adekvati priemonė tokiam teisės pažeidimui.

Prokuratūra nurodo, kad sieka efektyviai kovoti su asmeninis, kurie vairuoja neblaivūs bei formuoti požiūrį, kad alkoholio vartojimas ir vairavimas yra nesuderinami dalykai.

Nuteistojo gynėja advokatė Aldona Leichter posėdyje sakė negali sutikti su prokuroro nuomone.

„Šeimoje yra trys vaikai. Pagal paskolą mašina įgyta tik iš moters lėšų. Sugyventinis nėra sutuoktinis. Jie gyvena miesto pakraštyje, prie miško, mašina skirta vežioti vaikams į darželius, polikliniką. Už ją paskola dar neišmokėta, ji mokama. Moteris yra vaiko priežiūros atostogose, sugyventinis prarado darbą, o ji dar moka paskolą “, – sakė advokatė A. Leichter.

Ji tikino, kad konfiskavus mašiną, bus nubaustas ne vairuotojas, o vaikai. Pasak jos, neblaivus vyras mašiną paėmė savo gyvenimo draugės neatsiklausęs. Advokatė sakė, kad tai neturtinga šeima, Rimantas L. iki šiol moka baudą už vairavimą išgėrus. Iki tol jis dirbo vairuotoju, sulaikius vairuojant neblaiviam, teismas dar skyrė ir teisės vairuoti atėmimą dvejiems metams, todėl prarado darbą. Už vairavimą išgėrus nuosprendžiu Rimantui L. buvo skirta apie 1,9 tūkst. eurų bauda.

Moteris tikina, kad už mašiną, kurią norima konfiskuoti, dar moka paskolą, ji reikalinga vežioti tris mažus vaikus.

Iki šiol teismai šioje byloje mašinos konfiskavimo netaikė, prokuratūra sako, kad tokie sprendimai prieštarauja teismų praktikai ir prašo konfiskuoti 2002 metų laidos „Audi A4“.

Vilnietis Rimantas L. neblaivus prie vairo buvo sulaikytas šiemet sausio mėnesį, Vilniuje, prie O. Milašiaus ir Kareivių gatvių sankryžos. Vyras vairavo sugyventinei priklausantį automobilį, jo kraujyje vėliau buvo rasta 2,41 promilės alkoholio.

Prokuroras kasaciniu skundu prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės ir Vilniaus apygardos teismo nuosprendžių dalis ir konfiskuoti vairuotojo sugyventinei priklausantį automobilį kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonę.

Prokuroro Vytauto Jancevičiaus skunde rašoma, kad abiejų instancijų teismai nepagrįstai nekonfiskavo 3100 eurų vertės mašinos ir taip nukrypo nuo teismų praktikos. Prokuroras nesutinka, kad senos mašinos konfiskavimas pažeistų teisingumo principą, nes tai yra bendra nuteistojo ir sugyventinės nuosavybė, vairuotojas suvokė ir žinojo, kad vairuoti neblaiviam negalima, todėl mašinos konfiskavimas yra proporcinga ir adekvati priemonė tokiam teisės pažeidimui.

Prokuratūra nurodo, kad sieka efektyviai kovoti su asmeninis, kurie vairuoja neblaivūs bei formuoti požiūrį, kad alkoholio vartojimas ir vairavimas yra nesuderinami dalykai.

Nuteistojo gynėja advokatė Aldona Leichter Aukščiausiojo Teismo posėdyje antradienį sakė negali sutikti su prokuroro nuomone.

„Šeimoje yra trys vaikai. Pagal paskolą mašina įgyta tik iš moters lėšų. Sugyventinis nėra sutuoktinis. Jie gyvena miesto pakraštyje, prie miško, mašina skirta vežioti vaikams į darželius, polikliniką. Už ją paskola dar neišmokėta, ji mokama. Moteris yra vaiko priežiūros atostogose, sugyventinis prarado darbą, o ji dar moka paskolą “, – sakė advokatė A. Leichter.

Ji tikino, kad konfiskavus mašiną, bus nubaustas ne vairuotojas, o vaikai. Pasak jos, neblaivus vyras mašiną paėmė savo gyvenimo draugės neatsiklausęs. Advokatė sakė, kad tai – neturtinga šeima, Rimantas L. iki šiol moka baudą už vairavimą išgėrus. Iki tol jis dirbo vairuotoju, sulaikius vairuojant neblaiviam, teismas dar skyrė ir teisės vairuoti atėmimą dvejiems metams, todėl prarado darbą. Už vairavimą išgėrus nuosprendžiu Rimantui L. buvo skirta apie 1,9 tūkst. eurų bauda.

Verdiktą šioje byloje Aukščiausiasis Teisma skelbs kitų metų sausio 9 dieną.

Kaip pranešė kelių policija, teismas priėmė sprendimą valstybės nuosavybėn konfiskuoti šeimos automobilį „Renault Megane“, paskyrė vyrui 2 tūkst. 824 eurų baudą, ją sumažinęs iki 1 tūkst. 883 eurų. Teisė vairuoti iš vilniečio atimta dvejiems metams.

Penkiasdešimtmetis vyras policijos pareigūnų buvo sustabdytas sausio 2 dieną Nemenčinės ir Saulėtekio gatvių sankryžoje. Vyras neneigė vartojęs alkoholį, o policijos pareigūnų alkoholio matuokliu jam nustatytas sunkus 2,58 promilės girtumas.

Policija dėl šio įvykio pradėjo ikiteisminį tyrimą, apsaugos darbuotoju dirbantis vyras buvo pristatytas į Vilniaus priklausomybės ligų centrą, kur iš jo buvo paimtas kraujas. Neblaivaus vairuotojo kraujyje buvo rasta 2,73 prom. etilo alkoholio.

Vairuotojas teisme nurodė, kad automobilis reikalingas šeimai, nuoširdžiai gailėjosi dėl padarytos nusikalstamos veikos.

Šį teismo nuosprendį galima apskųsti per 20 dienų.

Nuo sausio 1 dienos įsigaliojus naujajam Administracinių teisės nusižengimų kodeksui, dalis jame iki šiol buvusių pažeidimų perkeliami į Baudžiamąjį kodeksą  ir už juos jau gresia baudžiamoji atsakomybė. Vienas iš tokių pažeidimų – vairavimas neblaiviam su daugiau kaip 1,5 promilės alkoholio girtumu.

Lietuvos kelių policijos tarnybos duomenimis, iki trečiadienio policija pradėjo 60 ikiteisminių tyrimų dėl galimų vairuotojų nusikalstamų veikų – vairavimo apsvaigus nuo alkoholio, kai girtumas buvo didesnis, nei 1,5 promilės.

Automobilių trumaplaikės ir ilgalaikės bei išperkamosios nuomos bendrovės neturi priemonių užtikrinti, kad transporto priemonę nevairuos neblaivus klientas, o automobilį konfiskavus labiau nukenčia ne pažeidėjas, o verslo subjektai, tad siūlo keisti teisės aktus, rašo "Verslo žinios".

Šiuo metu svarstomas įstatymo projektas, kuris pakoreguos transporto priemonių konfiskavimo iš jų savininkų tvarką. Numatoma, kad teisės pažeidėjams nepriklausančią transporto priemonę bus galima konfiskuoti tik tuo atveju, jeigu jos savininkas, perduodamas automobilį, "žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti", kad vairuotojas jį naudos pažeidimui padaryti. Tačiau tokią formuluotę Lietuvos autoverslininkų asociacija (LAA) siūlo keisti ir palikti tik žodį "žinojo".

"Iš tiesų, automobilių nuomos bendrovių veikla yra specifinė rūšis ir šios bendrovės beveik neturi priemonių užtikrinti, kad transporto priemonę besinuomojantis vairuotojas nepadarys pažeidimo. Vienintelis būdas, kaip galėtų nuomos bendrovė tą suvaldyti, - automobilį nuomoti kartu fiziškai įsodinant ir savo darbuotoją. Tačiau tai pažeistų automobilių nuomos paslaugos esmę" ,- teigė asociacijos prezidentė Asta Bagdonavičienė.

Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas pritarė siūlymui leisti konfiskuoti šiurkščiai Medžioklės taisyklių pažeidusiųjų asmenų automobilius ir ginklus, net jei tai nėra jų nuosavybė.

Tai numatančioms Aplinkos ministerijos parengtoms Administracinių teisės pažeidimų kodekso (ATPK) pataisoms Seimo komitetas pritarė trečiadienį.

Siūlomos pataisos numato, kad už šiurkščius Medžioklės taisyklių reikalavimų pažeidimus automobilis būtų konfiskuojamas ir tuo atveju, jei juo gabenamas neteisėtai sumedžiotas gyvūnas.

Taip pat siūloma didinti baudas už medžioklės taisyklių reikalavimų pažeidimus iki 6 tūkst. litų. Dabar gali būti skirta iki 4 tūkst. litų bauda.

Griežtesnės sankcijos numatomos ir už kliudymą vykdyti aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę, aplinkosaugos pareigūno garbės ir orumo įžeidimą.