Marškinėliai su Che Guevaros atvaizdu, kanapių lapai, šemagos tapo neatsiejama tikrosios šių simbolių prasmės nežinančių sovietmečio vaikų įvaizdžio dalimi. Kad garsusis Kubos comandante buvo „iš nepamatuojamos meilės“ žudęs sadistas, o tam tikro marginimo arabiškų skarų dėvėjimas reiškė Artimųjų Rytų marksistų ir Kremliaus agento Jassero Arafato palaikymą, kritinio mąstymo dar neišsiugdę naujieji europiečiai nelabai tesistengė aiškintis. Viskas atrodė egzotiška ir labai cool. Praėjo dešimtmečiai, tačiau egzotikos trauka vis nustelbia poreikį gilintis į kontekstus. Vieni Che Guevaros gerbėjai nusprendžia, kad geriausias būdas naudotis laisvojo pasaulio teisėmis – ignoruoti įstatymus, kiti – kad ryšiai su įvairiomis antiutopijomis yra geriausias būdas kelti Lietuvos ūkio lygį. Nors karti Rusijoje ar Baltarusijoje dirbusio verslo patirtis, regis, turėjo tapti gera pamoka, tačiau atsakingus postus užimantys vyrai ir moterys vėl siūlo lipti ant to paties grėblio. Vakar ekonomikos ir inovacijų ministrė prabilo apie Lietuvos įmonių laukiančias saulėtas perspektyvas Palestinoje – ar omenyje turėjo ir Gazos ruožą, de facto valdomą HAMAS, kurią ES pripažino teroristine? Šiandien vidaus reikalų ministerija, pataikaudama bala žino kur pigių darbuotojų ieškančiam verslui, rengiasi steigti išorės paslaugų centrą Nigerijoje – „Boko Haram“ teroristų tėvonijoje. Nenustebkime, jei rytoj sužinosime apie kam nors užsakytą partnerysčių su Jemenu ar Centrine Afrikos Respublika galimybių studiją. O po metų graudinsimės vaduodami vietinių teroristų pagrobtus verslus ar tautiečius.

Graikija rengiasi sekmadienio parlamento rinkimams, kurie gali sudrebinti visą euro zoną. Pirmą kartą vyriausybę gali sudaryti partija, žadanti iškart atsisakyti griežtos taupymo programos, kurios reikalauja Europos Sąjunga ir Tarptautinis valiutos fondas, paskolinę ketvirtį milijardo eurų.

Kairiųjų partijai „Syriza“ galbūt net pavyks sudaryti vyriausybę be partnerių, bet jos lyderis ramina, kad sieks derėtis su skolintojais ir nesiims staigių žingsnių.

Aleksis Tsipras turės ką švęsti – premjero postą, kurio taip siekė. 40-ies, nekenčiantis kaklaraiščių ir mėgstantis Che Guevarą, jis politikoje dar nuo paauglystės mokyklinių protestų ir apibūdinamas kaip galintis pervažiuoti bet kurį priešininką ir net sąjungininką, kad pasiektų, ko nori.

Jis sugebėjo pasiekti, kad būtų rengiami šie pirmalaikiai rinkimai, sužlugdydamas balsavimą parlamente dėl prezidento. Tačiau jis visad mėgino gludinti aštrius kampus ir ieškoti kompromisų, ir dabar ramina euro zoną, kad gali pasiekti abiem pusėms priimtiną ir naudingą sandorį. Be to, priduria, juk visi supranta, kad dabartinės skolų naštos – daugiau kaip trijų šimtų milijardų eurų – Graikija vis vien negalės pakelti, todėl nori, kad pusę jų nurašytų.

Jo partija „Syriza“, sudaryta iš kelių kairiųjų partijų, atsisakė ankstesnio radikalumo ir dabar užtikrintai lenkia artimiausią varžovę. Graikijos rinkimų taisyklės labai palankios daugiausiai balsų surenkančiai partijai, todėl gali būti, kad rytoj „Syriza“ surinks beveik 40 procentų balsų, ir to pakaks gauti daugumą. Prireikus, netrūktų ir mažesnių partijų. Todėl Graikija – o ir visa Europos Sąjunga – rengiasi sekmadienio sukrėtimui. Daugelyje šalių yra daug partijų, kritikuojančių beatodairišką taupymą, bet „Syriza“ bus pirmoji, kuri sudarys vyriausybę.

„Daugiau jokių gelbėjimų, daugiau jokio nuolaidžiavimo, daugiau jokio šantažo!“ – sako „Syriza“ pirmininkas A. Tsipras.

Partijos šūkis: „viltis ateina“. Šešerius taupymo metus po daugelio beatodairiško išlaidavimo dešimtmečių kenčiančiai Graikijai išties reikia vilties. Ekonomika susitraukė ketvirtadaliu, o žmonių pajamos sumažėjo netgi trečdaliu. Daugelis nebeišgali susimokėti už šildymą, uždaromos poliklinikos, o rasti darbą, juolab nuolatinį, beveik neįmanoma. „Syriza“ žada ketvirtadaliu padidinti minimalų atlyginimą, sumažinti mokesčius, atgal priimti atleistuosius iš darbo ir sustabdyti privatizaciją. Žodžiu, vienu mostu apgręžti tai, ko reikalavo čia taip nekenčiami Tarptautinis valiutos fondas ir Europos Sąjunga, prieš penkerius metus paskolinę 245 milijardus eurų.

Dabar valdantys dešinieji, esantys antroje vietoje, maldauja nekeisti krypties, kai po tiek kančių ekonomika ėmė pamažu augti. Jų lyderis Antonis Samaras vos prieš trejus metus pats atėjo į valdžią prieštaraudamas jau pasirašytoms paskolų sutartims, bet turėjo vykdyti įsipareigojimus ir dabar vadina varžovo siekius „trečiojo pasaulio fantazijomis“ ir gąsdina rinkėjus, kad kairieji atves prie bankroto, o Europa ims nekęsti Graikijos.

„Judame pirmyn. Dar 14 procentų neapsisprendę, jie mūsų“, – teigia Graikijos ministras pirmininkas A. Samaras.

Dabar beliko mėnuo paskolos programos su griežtais reikalavimais, ir Atėnai dar tikisi gauti paskutinę septynių milijardų eurų paskolos dalį. Jos būtinai reikia, nes jau netrukus Graikijai teks grąžinti keturis milijardus eurų, o jei nepajėgs – grės bankrotas ir galbūt pasitraukimas iš euro zonos.

Dabar euro zona kur kas geriau pasirengusi tam, kas ją būtų galėję sužlugdyti prieš penkerius metus, bet ir Briuselis, ir Berlynas ragina Graikiją laikytis duotų įsipareigojimų, kad ir kas ateitų į valdžią. Šią savaitę keli lyderiai pažadėjo elgtis lanksčiau, bet kad Atėnai galėtų pasinaudoti jau numatytomis naujomis finansinės pagalbos priemonės, reikia kad ir būsimasis premjeras žaistų pagal taisykles. Kol kas A. Tsipras karingai žada derėtis, bet nenuolaidžiauti. Daugelis Europoje lauks, kad po rytojaus jis parodytų pragmatiškąją pusę.

Tūkstančiai ukrainiečių nacionalistų ketvirtadienio vakarą žygiavo nešdami fakelus per eitynes, skirtas pagerbti praeito amžiaus 5-ame dešimtmetyje prieš Sovietų Sąjungą kovojusį sukilėlių lyderį, Maskvos vadinamą nacių kolaborantu, nuo kurio turėtų nusigręžti Europa.

Eitynės, surengtos Stepano Banderos gimimo 106-ųjų metinių proga, judėjo tomis pačiomis gatvėmis, kuriose praeitą žiemą šimtai tūkstančių žmonių protestavo tris mėnesius, kol galiausiai nuvertė Kremliaus palaikomą prezidentą.

Kai kurie dėvėjo Antrojo pasaulinio karo laikų uniformas, o kiti buvo apsisiautę raudonos ir juodos spalvos nacionalistų vėliavomis bei skandavo „Ukraina priklauso ukrainiečiams!“ arba „Bandera grįš ir atkurs tvarką!“

„Kremlius bijo Banderos, nes jis įkūnija visiškai nepriklausomos Ukrainos idėją“, – sakė kolonos priešakyje ultradešiniųjų ikonos portretą nešusi Lidija Ušij.

S.Bandera yra legendomis apipintas, tačiau itin priešinantis veikėjas Ukrainoje, kartais lyginamas su Lotynų Amerikos revoliucionieriumi Che Guevara (Če Gevara).

Jo judėjimo šūkis „Šlovė Ukrainai! Šlovė didvyriams!“ nuolat skambėjo per proeuropietiškų jėgų sukilimą praeitais metais.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pernai kovą pareiškė, kad sukilimo Ukrainoje lyderiai yra „Banderos, Hitlerio parankinio per Antrąjį pasaulinį karą, ideologiniai įpėdiniai“.

S.Bandera buvo ukrainiečių pasipriešinimo kovotojų, kurie per Antrąjį pasaulinį karą kovėsi su Raudonąja armija okupacinėmių vokiečių pajėgų pusėje, ideologinis lyderis.

Sovietinės kolektyvizacijos vajaus 4-ame dešimtmetyje Ukrainoje sukeltas badas daugelį nuteikė prieš Maskvą, todėl nemažai ukrainiečių buvo linkę palaikyti bet kokias užsienio jėgas, kurios galėtų padėti atsikratyti Kremliaus valdymo.

Bet S.Bandera pats buvo suimtas vokiečių už tai, kad mėgino įkurti nepriklausomos Ukrainos vyriausybę, ir kelerius karo metus buvo laikomas koncentracijos stovykloje.

Jis buvo nunuodytas vieno KGB agento Munchene 1959 metais.

2010 metais tuometis provakarietiškas Ukrainos prezidentas Viktoras Juščenka velionį S.Banderą apdovanojo Ukrainos didvyrio medaliu.

Tas sprendimas sukėlė įtūžį Rusijoje ir buvo atšauktas vėliau į valdžią atėjusios Maskvos palaikomos administracijos, kuri buvo nuversta pernai vasarį.

Ukrainos prezidentas Petro Porošenka – milijardierius, padėjęs Kijevo barikadose budėjusiems protestuotojams, savo naujametiniame kreipimesi žadėjo įveikti „žiaurios širdies priešus“, dabar besikaunančius su vyriausybės pajėgomis rytiniame šalies regione, kuriame gyventojų daugumą sudaro rusakalbiai.

P.Porošenka tradicinį kreipimąsi paskutinėmis 2014 metų minutėmis paskelbė stovėdamas tarp karių ir protestų Kijeve dalyvių.

„Priešai žiauriomis širdimis prasiskverbė į mūsų gyvenimus, teritoriją, laisvę ir nepriklausomybę, – sakė prezidentas, akivaizdžiai turėdamas omenyje Rusiją. – Mes neabejotinai laimėsime šį patriotinį karą, nes mums jis yra teisingas. Tiesa yra mūsų pusėje. Dievas su mumis.“

49 metų konditerijos pramonės magnatas laimėjo gegužę surengtus pirmalaikius prezidento rinkimus, žadėdamas sutriuškinti prorusiškų separatistų sukilimą, balandį apėmusį Ukrainos pramoninį rytų regioną ir nusinešusį jau per 4,7 tūkst. žmonių gyvybių.

Kuboje 41 turistas iš Prancūzijos ir du vietos gyventojai pirmadienį buvo sužeisti, kai autobusas, kuriuo jie važiavo, susidūrė su kitu automobiliu, pranešė žiniasklaida ir diplomatiniai šaltiniai.

Kaip nurodė naujienų agentūra „Prensa Latina“, per tą incidentą be turistų nukentėjo kubietis vairuotojas ir gidas.

Septynių Prancūzijos piliečių būklė buvo sunki po avarijos Kubos centrinėje dalyje, įvykusios po šios grupės apsilankymo prie paminklo revoliucionieriui Che Guevarai (Če Gevarai), sakė vienas Prancūzijos ambasados pareigūnas.

Visi 43 sužeistieji buvo išvežti į ligoninę Sjenfuegoso mieste, esančiame už 250 kilometrų į pietryčius nuo Havanos, pridūrė diplomatas.

Autobusas įsirėžė į ta pačia kryptimi važiavusį automobilį, važiuodamas į Varadero miestą iš Santa Klaros, kur turistai aplankė garsiojo Argentinos ir Kubos partizano paminklą bei kapą.

Kubos televizija pranešė, kad autobusas slydo kelis metrus, o vietos gyventojai panaudojo kraną, kad pakeltų autobusą ir ištrauktų sužeistuosius.

Šis avarija įvyko per Kubos turizmo sezono įkarštį, kai į salą atvyksta tūkstančiai lankytojų iš Europos, Kanados ir Lotynų Amerikos.

Turizmas yra vienas iš pagrindinių Kubos pajamų šaltinių. Vyriausybė planuoja, kad per šiuos metus šalį aplankys apie 3 mln. turistų.