„Aš tą informaciją esu girdėjęs, patvirtinti jos negaliu. Jos privačių interesų deklaracijoje to nesimato. Nesu tikras, bet tokias kalbas esu girdėjęs. Kreipiausi į VSD ir VTEK“, – Eltai teigė V. Bakas.

„Tai yra paklausimas apie tai, ar ponios Šakalienės sutuoktinis dirba VSD ir ar tai yra deklaruota viešų privačių interesų deklaracijoje“, – pridūrė jis.

Eltos šaltinių nuomone, jei ši informacija pasitvirtintų – D. Šakalienė turėtų nusišalinti nuo EPK vykstančio tyrimo apie VSD pranešėjo komisijos veiklą.

Savo ruožtu pati D. Šakalienė tikina viešų ir privačių interesų deklaracijoje nurodžiusi visą viešintiną informaciją.

„Viskas, kas pagal įstatymus, yra nurodyta ir ta informacija, kuri yra ne slapta ir vieša – visa yra nurodyta“, – Eltai teigė ji.

Visgi, 2020 m. teiktoje anketoje Vyriausiajai rinkimų komisijai (VRK) D. Šakalienė buvo nurodžiusi vyro darbovietę – Užsienio reikalų ministeriją. Tačiau VTEK puslapyje šių metų kovą atnaujintame privačių interesų registre jo darbo vieta ar pareigos nurodytos nėra.

Kaip skelbta anksčiau, trečiadienio vakarą Seimo Etikos ir procedūrų komisija (EPK) dėl galimų procedūrinių pažeidimų parlamentinio tyrimo metu gavo skundą ir iš Prezidentūros. Pasak EPK pirmininkės Aušrinės Norkienės, jį pasirašė prezidento vyriausiasis patarėjas Jarekas Niewierowiczius.

Taip pat sulaukta kreipimosi iš Seimo narės Agnės Širinskienės, informavo A. Norkienė. Anot politikės, Mišrios grupės narė prašo įvertinti galimus Seimo statuto pažeidimus, kai parlamentas po pateikimo nepaskyrė pagrindinio komiteto pranešėjo komisijos tyrimo išvadų svarstymui.

Viskas, kas pagal įstatymus, yra nurodyta ir ta informacija, kuri yra ne slapta ir vieša – visa yra nurodyta.

Ketvirtadienį Seimas po svarstymo pritarė VSD pranešėjo istoriją tyrusios laikinosios komisijos išvadoms. Už šią išvadą balsavo 64 Seimo nariai, prieš – 44, susilaikė – 13.

Prieš savaitę parlamentas VSD pranešėjo komisijos išvadoms pritarė po pateikimo, tačiau netrukus dalis opozicijai priklausančių parlamentarų kreipėsi į Konstitucinį Teismą (KT), prašydami išsiaiškinti, ar parlamentinio tyrimo komisija veikė teisėtai.

Išvadose yra teikiami siūlymai, susiję su atliktu parlamentiniu tyrimu. Seimas raginamas svarstyti dėl Žvalgybos kontrolierių įstatymo pakeitimų, suteikiant ombudsmenui teises ir pareigą atlikti kriminalinę žvalgybą atliekančių institucijų veiklos teisėtumo priežiūrą. Taip pat siūloma stiprinti VSD ir STT parlamentinę kontrolę, peržiūrėti parlamentinės kontrolės teisinė reglamentavimą, jog institucijos Seimui privalėtų pateikti visą reikalingą informaciją. Tarp rekomendacijų – ir raginimai užtikrinti Seimo vaidmenį skiriant ir atleidžiant VSD ir STT vadovus, jų pavaduotojus.

Į parlamentinio tyrimo išvadas sureagavo ir šalies vadovas Gitanas Nausėda. Prezidentūros teigimu, tai „desperatiškas bandymas paveikti prezidento rinkimų rezultatus“ ir kartu mėginimas „diskredituoti valstybę ir jos konstitucinius principus“. Daukanto aikštė tikina, kad Seimo laikinoji komisija yra politizuota, o pateiktos išvados nukreiptos ne tik prieš prezidentą, bet ir daugelį valstybės institucijų.

Visgi, Seimo koridoriuose kalbama apie galimą Prezidentūros spaudimą parlamentarams, skatinant išvadų nepalaikyti.

Teismo posėdyje D. Šakalienė iš pradžių prašė vadovautis ikiteisminio tyrimo metu teiktais savo parodymais apie 2021 m. rugpjūčio įvykius prie parlamento. Vėliau ji sutiko prisiminti tam tikras įvykių detales.

„Kai vyko prie Seimo susibūrimas, tai galiu pasakyti, kad jis buvo labai agresyvus. Man teko bendrauti su žmonėmis stresinėmis aplinkybėmis. Man buvo grasinama, rėkiama į veidą. Buvo naudojami garsiniai prietaisai“, – pasakojo parlamentarė.

D. Šakalienė tvirtino, kad pasibaigus Seimo posėdžiui, ji su kolegomis bandė išeiti iš Parlamento rūmų, tačiau suprato, jog tai padaryti nebus saugu.

„Baigiantis Seimo posėdžiui, buvo apie tai kalbama, kad gali būti sunkumų išeiti iš pastato, nes žmonės susirinkę, nusiteikę agresyviai. Buvo svarstoma, pro kuriuos rūmus saugiau išeiti. (...) Pamačius labai agresyvius veiksmus kolegų atžvilgiu, gavau rekomendacijas iš Seimo darbuotojų, kad reikėtų eiti pro kitus Seimo rūmus“, – liudijo Seimo narė.

Ji prisiminė mačiusi, kaip prie Parlamento rūmų į jos kolegą parlamentarą Sergejų Jovaišą buvo mesta Lietuvos vėliava su mediniu kotu.

„Į mano kolegą S. Jovaišą mesta vėliava su ilgu kotu. Vėliavos kotas praskrido jam pro galvą“, – sakė liudytoja.

D. Šakalienė, paklausta, kaip galiausiai jai pavyko išeiti iš Seimo, pažymėjo, kad ją iš Parlamento rūmų išlydėjo pareigūnai. Lauke, prie Seimo, ji teigė bandžiusi kalbėtis su susirinkusiais žmonėmis, tačiau kalbėtis esą buvo sunku dėl triukšmo ir dėl to, kad dalis žmonių ragino su ja susidoroti.

Buvo sunku susikalbėti, kai buvo grasinama, raginama smurtauti, mane įmesti į konteinerį, pakarti.

„Kai mėginau klausti susirinkusiųjų žmonių, apie ką jie nori pasikalbėti, tai supratau, kad dalis žmonių yra nusiteikę prieš ribojimus, susijusius su pandemija, dalis žmonių manė, kad šita valdžia netinkamai elgiasi. (...) Buvo sunku susikalbėti, kai buvo grasinama, raginama smurtauti, mane įmesti į konteinerį, pakarti“, – dėstė D. Šakalienė.

Seimo narė teigė, kad galiausiai ją prie Parlamento pasitiko jos sutuoktinis, kuriam, anot liudytojos, tuomet buvo lūžusi koja, tačiau jis prasibrovė pro minią ir nusivedė ją į automobilį.

Parlamentarė, atsakinėdama į prokurorų klausimus, teigė manantis patyrusi psichologinį smurtą, kadangi, anot jos, prie Seimo susirinkę žmonės nenorėjo jos išleisti iš parlamento, apsupo ją ir pareigūnus, įžeidinėjo, šaukė.

„Akivaizdu, kad buvo nenorima nieko pasakyti, pasikalbėti, o norima išlieti pyktį“, – sakė Seimo narė.

D. Šakalienė teigė, kad nors ir jautė, jog dėl minios agresyvumo, jos galimybė laisvai judėti buvo suvaržyta, dėl to ji į teisėsaugą nesikreipė. 

Byloje kaltinami 87 asmenys

ELTA primena, kad 2021 m. riaušių prie Seimo byloje kaltinimai yra pateikti 87 asmenims – daugiausia dėl dalyvavimo riaušėse, pasipriešinimo policininkams ar kitiems viešojo administravimo funkcijas atliekantiems asmenims, provokavimo viešai smurtauti, niokoti turtą ar kitaip šiurkščiai pažeisti viešąją tvarką. Vienam asmeniui pareikšti kaltinimai dėl riaušių organizavimo bei viešų raginimų viešai pažeisti Lietuvos Respublikos suverenitetą.

Tarp kaltinamųjų yra anksčiau teistas, įvairiuose protestuose ne kartą dalyvavęs Antanas Kandrotas, pravarde Celofanas, taip pat protesto akcijose ne kartą dalyvavęs Andrejus Lobovas, iš Vilniaus „Juventos“ gimnazijos atleista mokytoja Astra Genovaitė Astrauskaitė, kovinio sporto atstovas Arnoldas Misiūnas.

Kaip anksčiau skelbė teisėsauga, baudžiamąją bylą sudaro 136 tomai. Šioje byloje 27 asmenys pripažinti nukentėjusiaisiais, iš kurių net 23 – policijos ir Viešojo saugumo tarnybos (VST) pareigūnai. Keturi nukentėjusieji pareiškė civilinius ieškinius atlyginti neturtinę žalą bendrai 24,5 tūkst. eurų sumai.

Civilinius ieškinius dėl turtinės žalos atlyginimo (viso 92,6 tūkst. eurų sumai) šioje byloje pareiškė Vilniaus teritorinė ligonių kasa, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius, Seimo kanceliarija, Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas bei VST.

2021 m. rugpjūčio 10 d. nuo ryto prie Seimo vykęs protestas prieš COVID-19 ribojimus išaugo į riaušes. Mitinguojantiems užblokavus Seimo įėjimus, pasitelkti VST ir riaušių malšinimo policijos pajėgos, kurios prieš protestuojančius panaudojo ašarines dujas, fizinę jėgą.

„Konservatorių strategas Jonas Survila serviruoja melo dozę apie tariamą socdemų prieštaravimą BVP gynybai didinimui ir stoja į vieną gretą su savo partijos lyderiu, prieš dvi savaites aptikusiu, kad esame grėsmingoje geopolitinėje situacijoje, bet mirtinai užmiršusiu, kad gynybos finansavimas yra jų rankose – didieji patriotai gynybai atsisakė skirti bent 3 proc. ir liko su su 2,5 + VIENKARTINIS 0,21proc. bankų solidarumo mokestis.

Suprantu, kad partiniuose renginiuose išsakomos metaforos gali nepatikti oponentams, bet reaguojant taip šlykščiai apsimeluoti yra tiesiog gėda“, – feisbuke rašė D. Šakalienė.

Ji pažymėjo, kad J. Survila, teigdamas, jog socialdemokratai, 2022 m. partijoms tariantis dėl finansavimo krašto apsaugai didinimo, nepritarė svarstymams gynybai skirti ne 2,5, o 3 proc. nuo BVP, meluoja. 

„Ponas Survila, tuomet kaip premjerės patarėjas, apsilankydavęs darbo grupės dėl Nacionalinio susitarimo dėl gynybos posėdžiuose puikiai žinojo ir savo ausimis girdėjo, kaip ne kartą pabrėžiau socdemų poziciją ĮTRAUKTI 3 proc. BVP GYNYBAI kaip minimumą į susitarimą. Grupei pirmininkavęs Laurynas Kasčiūnas ir visi grupės nariai tai gali paliudyti. Tie, kurie buvo už, ir tie, kurie buvo prieš. Šią poziciją nesyk išsakėme ir komentaruose žiniasklaidai“, – rašė D. Šakalienė.

Socdemės teigimu, patys konservatoriai nepalaikė idėjos krašto gynybai skirti 3 proc. nuo BVP, baimindamiesi, kad gali kilti iššūkių, valdant biudžeto išlaidas.

„Konservatoriai nenorėjo prisiimti šio įsipareigojimo baimindamiesi biudžeto suvaldymo iššūkių, tai matyti ir iš komentarų apie sprendimą „palikti laisvas rankas“ dėl gynybos finansavimo. Tai parodė ir šių metų biudžeto priėmimo batalijos, kuomet valdantieji privertė KAM sumažinti iš pradžių 3 proc. numatytą gynybos biudžetą“, – dėstė parlamentarė.

„(...) užmesti, kad esą socdemai priešinosi 3 proc. gynybai Nacionaliniame susitarime yra gaslightingo klasika. Lietuviškai kalbant, laikyti kitus durniais. Kai pirmąsyk išgirdau šitą užuominą, kad esą mes, socdemai, nenorėjome, kad būtų įtvirtinti 3 proc. nac.susitarime, „Žinių radijo“ eteryje dar pernai vasarą – žodis nustebau būtų per švelnus apibūdinti kaip pasijutau. Eteryje konkrečiai išdėsčiau ir kad esame už, ir kodėl kai kurie buvo prieš. Norėjau tikėtis, kad tai nesusipratimas“, – toliau feisbuke rašė D. Šakalienė.

Ji tvirtino su kolegomis socialdemokratais nuolat kalbanti apie būtinybę didinti finansavimą krašto apsaugai. Socdemė priminė, jog Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP) pavasarį priėmė rezoliuciją dėl 3,5 proc. nuo BVP skyrimo krašto apsaugai.

Tai šita šlykštaus viešo melo dozė iš pono Survilos tik darsyk parodo kas yra kas.

„Tai šita šlykštaus viešo melo dozė iš pono Survilos tik darsyk parodo kas yra kas. Kas šantažuoja, meluoja, kursto konfliktus su tarptautiniais ir nacionaliniais partneriais, spardo žvalgybą, žemina kariuomenės vadą ir savo pačių gynybos ministrą, o kas realiai mato situacijos blogumą ir neužsiima blėniais. Na, jei konservatorių tarpe yra sąžiningų žmonių - tai tikiuosi pono Survilos melo pašalinimo ir atsiprašymo. Vilties 1 proc.“, – į konservatorių atstovo pareiškimus reagavo D. Šakalienė.

J. Survila: iš socialdemokratų lyderių girdime žemo, užstalės lygio murmeles

Užsienio reikalų viceministras J. Survila, reaguodamas į sureagavo į LSDP pirmininkės Vilijos Blinkevičiūtės kritiką pastaruoju metu apie Lietuvai kylančias grėsmes prakalbusiam užsienio reikalų ministrui Gabrieliui Landsbergiui, pareiškė, kad socialdemokratų lyderės pasisakymai yra žemo lygio ir neprisideda prie Lietuvos saugumo stiprinimo.

„Šiandien, kai Gabrielius Landsbergis įspėja dėl sparčiai besiniaukiančių geopolitinės raidos scenarijų (tiek Ukrainos fronte, tiek Vakarų sostinėse) ir siūlo konstruktyviai susitarti dėl papildomų priemonių kaip stiprinti Lietuvos gynybą ir saugumą bei pateikia ir konkrečius pasiūlymus ką galima būtų padaryti bei dėl ko partijoms susitarti, iš vienos seniausių, tradicinių parlamentinių partijų, socialdemokratų lyderių girdime žemo, užstalės lygio murmeles ir paviršutinišką kalbėjimą“, – savo „Facebook“ paskyroje rašė J. Survila.

Užsienio reikalų viceministras dėstė, kad LSDP iniciatyvai krašto apsaugai skirti 2,5 proc. nuo BVP nustojo prieštarauti, Rusijai įsiveržus į Ukrainą, tačiau, anot J. Survilos, siūlymui 3 proc. nuo BVP skyrimo krašto gynybai socdemai tąkart nepritarė.

„Tad žvelgiant į tokį track record’ą, jau kam kalbėti apie gynybą, o kam verčiau patylėti. Nors tiesą sakant, daug geriau būtų, kad šioje srityje nebūtų gilių takoskyrų, “jūs ir mes”, o būtų konstruktyvi, dalykiška diskusija. Ne apie obuolius, bet apie konkrečias priemones. Ir ne, pasiūlymas papildomai pritraukti finansavimą per “gynybos obligacijas”, deja, nėra sidabrinė kulka sprendžianti tiek didesnio apginamumo ir atgrasymo, tiek didesnio ir tvaraus finansavimo gynybai iššūkius, nes tas pačias obligacijas juk turėtų išpirkinėti valstybė iš to paties biudžetinio katiliuko“, – socdemų veiksmus vertino

Šeštadienį vykusiame LSDP partijos tarybos posėdyje, kalbėdama apie šalies nacionalinio saugumo klausimus, V. Blinkevičiūtė negailėjo aštrių kritikos žodžių pastaruoju metu apie Lietuvai kylančias grėsmes prakalbusiam užsienio reikalų ministrui G. Landsbergiui.

„Artėjant žiemai – kaip paskutinis obuolys – iš obels nukrenta Gabrielius Landsbergis. Ir it skandalingą naujieną puola skelbti mums visiems žinomas grėsmes. Treji metai valdžioje, Gabrieliau. Treji metai. Reikėjo anksčiau iškristi iš medžio ir pabusti“, – į konservatorių lyderį kreipėsi socialdemokratė.

Ji neatmetė, kad tokia G. Landsbergio kritika yra susijusi su artėjančiais rinkimais.

LSDP pirmininkė taip pat atkreipė dėmesį, kad kariuomenės bei žvalgybos atstovai supeikė konservatorių lyderių „tono dramatizmą ir abejonių sąjungininkų patikimumu kurstymą“.

„Maža to, aiškėja, kad patys konservatorių lyderiai faktiškai privertė Krašto apsaugos ministeriją sumažinti gynybos biudžetą“, – konstatavo ji.

– Na, man atrodo, kad čia ne tik su radikaliais islamistais susijusi problema, bet, iš tiesų, kad migracijos policija Europos Sąjungoje turi labai rimtų trūkumų. Ir dėl to tas naujasis susitarimas dėl migracijos buvo toks reikalingas ir taip sunkiai ėjosi. Tiesiog naujos realybės pripažinimas, kad geopolitinė situacija yra labai sudėtinga ir kad mes turime suvaldyti migracijos srautus, kad mes turim screening’ą daryti griežtesnį, turim nacionalinį saugumą statyti į pirmą vietą, ir kad kaistant situacijai ir daugėjant karo židinių Europos, Azijos ir Vidurio rytų trikampyje, mes turėsim dar labiau griežtinti migracijos politiką. Nes, viena vertus, mūsų saugumo tarnybos irgi negali pavežti tam tikro krūvio. Kita vertus, tikrai atsiranda vis naujų vis sunkiau aptinkamų metodų, kaip galima tokias pakankamai radikalias ir į smurtą linkusias grupes infiltruoti į mūsų valstybes. Tai čia yra tikrai sudėtinga situacija.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Dar kartu su migrantų srautais didelė problema yra ir augantis migrantų nusikalstamumas. O, tarkime, kokioje Vokietijoje, kartais susidaro įspūdis, kad nusikaltėlių migrantų kilmės šalys tarsi ir specialiai nutylimos, kad nekeltų bereikalingo visuomenės nepasitenkinimo. Ar jūs tą jaučiate ir jeigu iš tikrųjų taip yra, kodėl taip yra?

– Čia gal tokie skirtingi du dalykai. Tai vienas dalykas, viena iš problemų, susijusių su migracijos sėkme arba, kitaip tariat, integracijos iššūkiais, yra ta, kad mes turėjome ir vis dar turime daug stereotipų apie žmones iš skirtingų valstybių, kitokių kultūrų. Tai kai žmonės nesijaučia priimami, kai nėra efektyvių integracijos procedūrų, natūralu, kad izoliacijos, radikalizacijos, agresijos, smurto rizika yra daug didesnė. Iš kitos pusės, dideli kiekiai žmonių, kurie yra labai skirtingi ir nėra pakankamų resursų ir motyvacijos juos integruoti, sukuria neišvengiamą saugumo problemą. Tai, aišku, viena vertus, neminėjimas tautybės asmens, kuris įvykdė nusikaltimą, visuomet buvo laikomas gera praktika, kad neformuoti diskriminacinio ar netgi raginančio smurtauti požiūrio į konkrečias žmonių grupes – ne dėl jų elgesio, o dėl jų etninės kilmės. Tačiau žiūrint į statistiką, na, taip, kaip ir sakiau, dėl minėtų priežasčių, dėl didelių nesėkmių migrantų integracijos procese, mes turim kai kur didesnį procentą būtent migrantų, atliekančių tam tikrus nusikaltimus. Nes tai yra žmonės, kurie taip pat dažniau yra ir tokiose socialiai rizikingose situacijose – tai yra nuo išsilavinimo iki skurdo, turtinės padėties ir t. t. Tai čia nėra toks lengvas dalykas. Labai būtų smagu gal viską juodai-baltai nuspalvinti, bet čia yra neišspręstų, naiviai vertinamų problemų samplaika ir negali taip lengvai pasakyti, išmeskime migrantus arba tiesiog kiekvieną migrantą apkabinkime. Nei taip, ne taip nebus galutinio gero rezultato.

Tiesiog mes turim priimti tą realybę, kuri yra dabar tokią, kokia yra.

– Bet dėl tos migracijos kai kam tenka keisti ir įpročius. Štai, Skandinavijoje gyventojai keičia įpročius – pradėjo rakinti duris kuo anksčiau, ko dažniausiai net nedarydavo. O šalyje patogiai įsitaisė emigrantai ir viešose vietose elgiasi taip, kaip jiems patinka – užgaulioja aplinkinius, nereti griebiasi smurto. Negi skandinavai neranda politinės valios, jėgos tokiems atvejams užkardyti? Na, kas tai bebūtų – nusikaltusius asmenis sodinti į belangę arba už menkesnius nusikaltimus tiesiog deportuoti iš šalies.

– Tai, žinot, viena turbūt ir yra iš priežasčių, kodėl patys švedai labai norėjo naujo migracijos susitarimo. Švedų migracijos ministras kaip tik ir pasakė, kad mes privalome šį susitarimą turėti tol, kol vyks sekantys rinkimai, nes turime užtikrinti tvarką prie išorinių sienų ir sumažinti srautus. Taip švedai sako. Tai šitoj situacijoj mes irgi matom, kad akivaizdu tampa jiems, jog toks kiekis migrantų, koks buvo priimtas į Švediją, yra tikrai labai didelis. Teko kalbėti ne su vienu Švedijos parlamentaru, kurie sako, kad tikrai yra tam tikrų Stokholmo vietų, kur švedų kalba visai nekalbama. Ir tai yra didelis iššūkis. Nes ką reiškia integracija? Tai reiškia, kad žmonės įsilieja, gali toje šalyje, į kurią atsikraustė, gerai jaustis, susikalbėti tos šalies kalba. Bet matom, kad taip nėra. Tai čia iš tiesų yra didelė problema. Ir dėl to naujame migracijos susitarime yra daug griežtesnių taisyklių, tiek dėl sienų kontrolės, tiek dėl prijungimo, tiek dėl išsiuntimo atgal. Tiesiog mes turim priimti tą realybę, kuri yra dabar tokią, kokia yra.

Apie šį epizodą D. Šakalienė trečiadienį liudijo uždarame P. Gražulio apkaltos komisijos posėdyje.

„Toje situacijoje aš ištaisiau balsavimo rezultatą, todėl tos situacijos nefiksavau, nesikreipiau į Etikos ir procedūrų komisiją, nes perspėjau kolegą daugiau taip nesielgti. Nepateikusi skundo Etikos ir procedūrų komisijai nemačiau poreikio apie tai kalbėti viešai“, – BNS po liudijimo apkaltos komisijai sakė D. Šakalienė.

Apkalta P. Gražuliui inicijuojama už tai, kad pernai per rudens sesiją jis balsavo už socialdemokratą Liną Jonauską, šiam nusisukus pakalbėti su kolega.

D. Šakalienė teigė daugiau nepastebėjusi, kad P. Gražulis būtų balsavęs už kitus parlamentarus, bet pažymėjo, kad jos atveju tai buvo sąmoningas veiksmas, nes netyčia paspausti pulto nebuvo galima.

„Tai nebuvo niekaip įmanoma, nes jis stovėjo priešais mane, išsakė savo kitokią poziciją balsavimo klausimais, kaip visada jis intensyviai išsako poziciją žmogaus teisių klausimais, o tada ištiesęs ranką paspaudė mano balsavimo pulto mygtuką, bet aš iš karto ištaisiau balsavimo rezultatą ir perspėjau Petrą daugiau taip nesielgti, kad dar vienas toks bandymas baigsis kreipimusi į Etikos ir procedūrų komisiją“, – pasakojo socialdemokratė.

P. Gražulio apkaltos komisija trečiadienį planuoja išklausyti Seimo Etikos ir procedūrų komisijos narius, taip pat netoli P. Gražulio sėdinčius parlamentarus. Tarp jų – ir socialdemokratą L. Jonauską, už kurį balsavimo mygtuką paspaudusiam P. Gražuliui inicijuojama apkalta.

Etikos ir procedūrų komisija P. Gražulį dėl šio epizodo yra pripažinusi pažeidus Seimo statutą, bet konstatavo, kad apkaltos procesui pagrindo nėra.

Per praėjusį posėdį apkaltą P. Gražuliui inicijavęs Laisvės partijos atstovas Tomas Vytautas Raskevičius teigė, jog uždaro EPK posėdžio metu vienas iš Seimo narių patvirtino, kad P. Gražulis ne kartą yra balsavęs už kitus parlamentarus.

Šis Seimo narys, anot T. V. Raskevičiaus, sakė, kad P. Gražulis yra pabalsavęs už jį, bet balsavimą jis spėjo pakeisti ir perspėjo politiką, kad situacijai pasikartojus kreipsis į etikos sargus.

T. V. Raskevičius siūlė pakviesti šį Seimo narį liudyti į uždarą posėdį, kadangi jis nenori būti įvardintas, bet komisijos pirmininkas konservatorius Linas Slušnys atskleidė, kad tai yra Etikos ir procedūrų komisijos narė socialdemokratė D. Šakalienė.

Per praėjusį posėdį apkaltos komisija peržiūrėjo vaizdo įrašą iš Seimo posėdžio bei išklausė P. Gražulį. Jis tvirtino neatsimenantis, ar balsavo už L. Jonauską šiam nusisukus, bet sakė tai galėjus būti klaida.

Įraše iš Seimo posėdžių salės matyti, kaip nusisukusiam L. Jonauskui kalbantis su už jo sėdinčiu kolega, P. Gražulis tiesia ranką link kaimyno balsavimo pulto. Tačiau P. Gražulis gynėsi, jog tiesiogiai įraše nematyti, ar jis balsavo už L. Jonauską.

Seimo laikinoji komisija iki gegužės 1-osios turi atlikti tyrimą ir pateikti išvadą, ar yra pagrindas Seimo nario P. Gražulio apkaltai, ar ne.

Apkaltos P. Gražuliui iniciatyvą sausio pabaigoje savo parašais parėmė 46 parlamentarai iš valdančiųjų frakcijų. Teikti Seimui siūlymą pradėti apkaltos procesą gali ne mažiau kaip 36 Seimo nariai.

Anot teikimo, yra pagrindas manyti, kad P. Gražulis „savo sąmoningais veiksmais šiurkščiai pažeidė Konstituciją ir sulaužė Seimo nario priesaiką“.

Nusprendus, kad esama pagrindo apkaltai, Seimas turėtų kreiptis į Konstitucinį Teismą. Šis konstatuotų, ar parlamentaras pažeidė Konstituciją ir sulaužė priesaiką, ar ne.

Jeigu pažeidimas būtų konstatuotas, nutarimas dėl Seimo nario mandato panaikinimo laikomas priimtu, jei už jį balsavo ne mažiau kaip trys penktadaliai arba ne mažiau kaip 85 Seimo nariai.

2010 metais dėl to, kad Seime balsavo už tuo metu užsienyje buvusį kolegą Liną Karalių, buvo surengta apkalta ir tai dariusiam Aleksandrui Sacharukui, ir pačiam L. Karaliui. Tuomet po balsavimo L. Karalius prarado parlamentaro mandatą, o A. Sacharukui kelių balsų persvara pavyko jį išsaugoti.

P. Gražuliui apkalta gresia ir dėl to, kad jis yra nuteistas už piktnaudžiavimą, nes 2015–2017 metais veikė Kaune registruotos šaldytų maisto produktų gamybos bendrovės „Judex“ interesais, neleistinai kišosi į valstybės tarnautojų Lietuvoje ir Rusijoje veiklą.

Lietuvos apeliacinis teismas pernai birželį paskelbė, kad politikas piktnaudžiavo Seimo nario tarnybine padėtimi ir dėl to padarė didelę neturtinę žalą valstybei. Jam skirta daugiau nei 15 tūkst. eurų bauda ir kaip nusikalstamos veikos rezultatas konfiskuota per 3,3 tūkst. eurų.

Šį nuosprendį P. Gražulis apskundė Aukščiausiajam Teismui. Galutinį verdiktą teismas planuoja skelbti balandžio 18 dieną.

Lietuvos bendradarbiavimą su Taivanu gilina šeši Seimo nariai. Ne vienas iš jų Taivane – pirmą kartą. Kai kurie iš jų pirmą kartą keliauja ir verslo klase, taivaniečiai Seimo nariams juos nupirko.

„Pasiūlė kita klase, skrendam kita klase. Turbūt pirmą ir paskutinį kartą gyvenime skrendu šita klase“, – pasakojo Taivane viešintis Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Laurynas Kasčiūnas.

Socialdemokratė Dovilė Šakalienė Taivane – jau ne pirmą kartą. Vienam žmogui bilietas šia verslo klase kainuoja 2–3 tūkst. eurų. Ir tik į vieną pusę. Taigi, net skrydis kainuoja daugiau, nei Seimo nariai uždirba per mėnesį.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

„Ne, aš tikrai nejaučiu papirkta“, – atkirto sakė D. Šakalienė.

Taivaniečiai taip pat apmoka viešbutį, tikėtina, kad taip pat restoranus ir transportą. Nes Seimas skyrė lėšų tik draudimui ir davė dienpinigių.

„Nesijaučiu nei kiek. Nes šis mūsų vizitas nesusijęs su kažkokiais mūsų sprendimais, kurie gali esmingai keisti kokius nors kontraktus“, – jai antrino ir L. Kasčiūnas.

Taivanui politinis dėmesys – labai svarbus. O Kinija jį įdėmiai seka. Dalis opozicijos sako, kad Seimo nariams tokios kelionės nedera.

„Verslo klase skrenda ir grįžta su įvairiausiomis dovanomis“, – mano Darbo partijos lyderis Andrius Mazuronis. Anot jo, iš kelionės grįžę parlamentarai nuo su Taivanu susijusių klausimų turėtų nusišalinti.

„Bet toks valstybinis aktyvus lobizmas iš tiesų yra. Ir man atrodo, kad tie parlamentarai tada turi deklaruoti, kad jie turi kažkokį interesų konfliktą“, – kalbėjo A. Mazuronis.

Komunistinės Kinijos patarnautojai vėl ėmė kartoti tas pačias dainas.

Seimo narių delegacijoje Taivane iš Seimo opozicijos – tik D. Šakalienė.

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) frakcija Seime šiai kelionei irgi nepritaria.

„Galėčiau vertinti tai kaip prekybą poveikiu, kaip čia pavadinti“, – įvertino LVŽS atstovas Jonas Jarutis.

Prieš metus taivaniečiai irgi apmokėjo šešių parlamentarų kelionę.

„Tai, kad dalį lėšų apmoka kviečiančioji pusė, tikrai nėra minusas priimant sprendimą“, – akcentavo Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė–Nielsen.

Kita delegacija iš Lietuvos gali būti aukščiausio lygio. Apie kelionę svarsto ir V. Čmilytė–Nielsen. Dar prieš pusmetį jį sakė, kad bandys šiai kelionei suburti platesnį Europos Sąjungos (ES) parlamento pirmininkų ratą.

„Didelio skaičiaus norinčių važiuoti artimiausiu laiku nėra. Bet, mano žiniomis, gali būti, kad Čekijos parlamento pirmininkė taip pat vyks į Taivaną“, – kalbėjo Seimo pirmininkė. Ar irgi važiuos taivaniečių sąskaita, atsakyti dar anksti.

„O opozicija oponuoja, pirmiausia, dėl simpatijų komunistinei Kinijai“, – mano L. Kasčiūnas.

„Kai kurie kolegos yra tie, kurių niekada niekas nekviečia, kurie neturi ekspertinių kompetencijų, jokių žinių. Tai tenka, matyt, tyliai paverkti ir retkarčiais nuskristi kažkur diplomatinei diplomatijai skirtomis lėšomis“, – įvertino D. Šakalienė.

Ji daugiau savo įžvalgų išdėstė socialinio tinklalapio „Facebook“ paskyroje.

Anot D. Šakalienės, „komunistinės Kinijos patarnautojai vėl ėmė kartoti tas pačias dainas“. Seimo narė juos pasiuntė rusiško laivo kryptimi.

Darbo partijos lyderis A. Mazuronis teigė, jog jį šiek tik vimdo „absoliučios tiesos monopolis“.

Seimo narių delegacija Taivane viešės savaitę.

Tokią Valstybė tarnybos įstatymo pataisą inicijuoja konservatorius Laurynas Kasčiūnas ir socialdemokratė Dovilė Šakalienė su kitais kolegomis.

Šiuo metu norint eiti valstybės tarnautojo pareigas reikalaujama turėti aukštąjį universitetinį arba aukštąjį koleginį išsilavinimą.

Seimo nariai siūlo nustatyti, kad šis reikalavimas netaikomas priimant į politinio pasitikėjimo pareigas asmenį, studijuojantį aukštojoje mokykloje pagal nuolatinės studijų formos programą, įskaitant ir akademinių atostogų laikotarpį.

Iniciatoriai pažymi, kad į politinio pasitikėjimo pareigas valstybės tarnautojai yra priimami į tarnybą be konkurso, o esminis tokio pasirinkimo kriterijus – politiko ar institucijos asmeninis pasitikėjimas, t. y. asmeninės pretendento savybės, politinės pažiūros.

Pasak pataisų iniciatorių, dabartinis reguliavimas „riboja talentingų, aukštosiose mokyklose dar studijuojančių, bet aktyviai politiniame gyvenime dalyvaujančių asmenų įsiliejimą į valstybės tarnybą“.

Anot iniciatorių, tai taip pat riboja ir paties politiko teisę pasirinkti jam geriausiai tinkantį kandidatą, konkuruoti dėl tokio kandidato su verslo subjektais, kurie gali priimti į darbą ir studentus.

Taip pat būtų nustatyta, kad asmeniui nutraukus studijas neįgyjant aukštojo išsilavinimo tai būtų pagrindu pasibaigti ir jo pareigoms valstybės tarnyboje.

Valdančiosios Liberalų sąjūdžio (LRLS) frakcijos narys Raimundas Lopata tvirtina, kad jau dieninėje dalyje buvo galima įžvelgti tam tikras agresijos apraiškas. Tuo metu opozicinės Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) frakcijos parlamentarė Dovilė Šakalienė pažymi, kad tiek proteste, tiek riaušėse didžioji dalis žmonių buvo tie patys, o renginio organizatoriai taip pat turėtų prisiimti atsakomybę dėl to, kas įvyko vakare.

Visgi Mišrioje Seimo narių grupėje dirbantis Vytautas Bakas sako, kad jis labiau linkęs gilintis, kodėl žmonės apskritai praėjusį antradienį susirinko prie parlamento. Seimo narys įsitikinęs, kad analizuoti tai, kada ir kaip protestas išvirto į riaušes, turėtų teisėsaugos institucijos, o ne NSGK politikai.

„Kai politikai bando nagrinėti klausimus, kokia tai dalis, kas joje įvyko, taip jie atlieka ne savo darbą“, – Eltai sakė V. Bakas.

Kai politikai bando nagrinėti klausimus, kokia tai dalis, kas joje įvyko, taip jie atlieka ne savo darbą.

Apie tai, kad antradienio įvykius reikėtų skirti į dvi dalis, praėjusią savaitę portalui Delfi.lt prakalbo šalies vadovas Gitanas Nausėda.

„Mes turime aiškiai matyti, kad tos dienos įvykiai turi labai aiškias ir ryškias dvi dalis. Ir galbūt buvo galvojama, kad pagrindiniai įvykiai pasibaigs su 17 valanda, kuomet baigėsi tas pagrindinis mitingas, kuris buvo skirtas nepasitenkinimui dėl vakcinavimo išreikšti. Bet po to sekė antrasis kėlinys arba antroji stadija, kurioje ir žmonės buvo visiškai kiti, ir intencijos“, – interviu „Delfi“ sakė G. Nausėda.

Tačiau opozicijos lyderis Saulius Skvernelis laikosi kitokios nei šalies vadovas pozicijos. Jo teigimu, toks skirstymas tėra labai sąlyginis.

„Kai tu gauni papildomos informacijos, mes vakar turėjome (posėdį – ELTA) Nacionalinio saugumo ir gynybos komitete, mums tarnybos irgi pateikė informaciją, tai ne vieša informacija. Tai ta skirtis tarp pirmos ir antros mitingo dalies tampa labai sąlyginė. Deja, bet yra toks faktas. Labai sąlyginė“, – penktadienį „Žinių radijui“ sakė S. Skvernelis.

Su ekspremjero mintimis sutiko ir LRLS frakcijai priklausantis R. Lopata. Politikas taip pat sako, kad riaušėse buvo matomi tie patys asmenys, kurie dalyvavo ir proteste, o agresyvų dalyvių nusiteikimą, pasak parlamentaro, buvo galima įžvelgti dar tik prasidėjus protestui

„Aš labiau sutikčiau su Sauliumi Skverneliu, nes ir rytinėje dalyje buvo smurto proveržių. Konkrečiai prieš žurnalistus. Buvo ir kitų ženklų, rodančių, kad čia ne kvietimas į dialogą, padiskutuoti. Kartuvės jau buvo atneštos. Jos simbolinės, aišku, bet jos rodė pačią intenciją“, – Eltai kalbėjo R. Lopata.

Liberalas tvirtina, kad su protestuotojais susikalbėti buvo praktiškai neįmanoma, o iš minios sklido replikos, susijusios ne tik su galimybių pasu ir vakcinacija.

„Man pačiam teko bendrauti su dalyviais, gal 40 minučių kalbėjausi, čia buvo vakarop. Buvo be galo sunku kalbėtis, praktiškai neįmanoma (...) Paliestos visos įmanomos temos. Nuo vakcinacijos, kad nėra grėsmės nacionaliniam saugumui, kad pabėgėliai išgalvoti“, – pasakojo LRLS frakcijos narys, kartu pridurdamas, kad dalis žmonių pasakodavo ir neva asmenines istorijas, o būtent tokie pasakojimai sukeldavo daugiausiai emocijų.

Visgi parlamentaras pabrėžia, kad dažniausiai pasikartojęs mitinguotojų reikalavimas – paleisti Seimą, apskritai yra prieštaraujantis Konstitucijai.

„Iš principo kalba ėjo, kad reikėtų paleisti Seimą. Tai antikonstituciniai reikalavimai“, – įsitikinęs R. Lopata.

D. Šakalienė: dalis mitinge dalyvavusių žmonių minią nuteikė agresyviai skleisdami melagienas

Kad praėjusį antradienį protestavusių asmenų išsakyti reikalavimai dėl Seimo paleidimo prieštarauja pagrindiniam šalies įstatymui, akcentavo ir LSDP frakcijos parlamentarė D. Šakalienė. Visgi ji priduria, kad mitinguotojus jau pasibaigus protestui išduoto leidimo laikui užsiimti neteisėtais veiksmais paskatino ir kai kurių renginyje dalyvavusių politikų retorika.

„Keli tūkstančiai žmonių negali nuversti parlamento. Tai kaip tik yra neteisėta, antikonstituciška, nedemokratiška. Tačiau kai kurių politikų neapykantos kurstymas privedė prie to, kad dalis žmonių iš esmės liko tęsti agresyvių veiksmų ir daryti tiek administracinės teisės pažeidimus, tiek pagal baudžiamąjį kodeksą tai yra vertinama“, – galimą parlamentarų atsakomybę įžvelgė D. Šakalienė.

Socialdemokratė kartu pabrėžė, kad tiek ryte, tiek vakare antradienį prie Seimo buvo susirinkę tie patys žmonės, todėl renginio skirstyti į dvi atskiras dalis negalima.

„Dalis žmonių buvo tie patys, tai mes turime suvokti, kad tai nebuvo du atskiri renginiai“, – tikino ji.

Parlamentarės teigimu, prie Seimo tuomet buvo susirinkę labai įvairūs žmonės. Dalis žmonių, jos nuomone, iš tiesų atėjo protestuoti dėl pasipiktinimą sukėlusių Vyriausybės klaidų valdant pandemiją, tačiau kita dalis, pasak D. Šakalienės, iš karto atvyko nusiteikę agresyviai ir nenorėdami jokio dialogo su politikais.

„Skirtingi žmonės dėl skirtingų tikslų atvyko prie parlamento. Dalis žmonių pirmoje dalyje išsakė nuomonę ir išvyko namo. Dalis, matyt sukurstyti agresyviai besielgiančių asmenų, tikriausiai ir pasiliko. Ryšys yra tarp dviejų to paties renginio dalių. Nebuvo taip, kad susirinko vieni žmonės, jie visi išvyko, pasibaigė renginys, o tada po pertraukos iš naujo susirinko kiti žmonės. Kaip matėme, tiesiog nesiskirstė dalis susirinkusios minios ir tiesiog tapo vis labiau agresyvi. Ryšys tarp protesto ir riaušių ir yra tai, kad dalis žmonių liko prie Seimo, kurstomi labai agresyvių dalies dalyvių, skleidžiančių melagienas ir raginančių iš esmės susidoroti su parlamentu“, – aiškino socialdemokratė.

Pasak NSGK dirbančios parlamentarės, protestuotojai tą dieną ir jai pačiai išsakė melaginga informacija grįstų teiginių, kurie netgi nebūtinai buvo susiję su vakcinacija ar koronavirusu.

„Įvedėme karo padėtį, kodėl mes slepiame, jog žudomi irakiečiai prie sienos, kodėl norima išmesti 150 mln. sienai, kai jų trūksta kitiems dalykams. Priešinami mūsų visuomenės saugumo ir socialinių poreikių naratyvai“, – pasakojo ji.

Socialdemokratė dėl kilusių riaušių įžvelgia organizatorių atsakomybę: nereikia stebėtis, kad gaisras išplito sausame miške uždegus laužą

Visgi D. Šakalienė mano, kad dėl kilusių riaušių atsakomybę turėtų prisiimti ne tik politikai ir melagienas skleidę bei minią pakurstę asmenys, bet ir renginio organizatoriai.

„Jeigu tu uždegi sausame miške laužą nesilaikydamas miškininkų nustatytų reikalavimų, nereikia stebėtis, kad po to išplinta gaisras“, – metaforą pateikė socialdemokratė.

Paklausta, ar mitingą suorganizavusių asmenų atsakomybę parlamentarė įžvelgia vien tame, kad jie neužtikrino, jog dalyviai išsiskirstytų pasibaigus iki 17 val. išduoto leidimo laikui, LSDP frakcijos politikė sakė neatmetanti ir platesnės atsakomybės taikymo galimybių.

„Mažų mažiausiai taip. Ar tai apskritai yra dar net didesnė atsakomybė, šiuo metu komentuoti negaliu“, – kalbėjo D. Šakalienė.

V. Bakas: nusikaltimus tirti turėtų teisėsauga, o ne politikai

Tuo metu Mišriai Seimo narių grupei priklausantis V. Bakas apskritai nebuvo linkęs vertinti sąsajų tarp dieninės protesto dalies ir vakare vykusių riaušių. Pasak jo, tokius skirstymus daryti ir tirti nusikaltimus turėtų teisėsaugos pareigūnai, o ne Seimo nariai.

„Daryti takoskyras, tirti nusikaltimus, jeigu jie buvo padaryti protesto metu, yra teisėsaugos darbas, o ne politikų. Mes NSGK galime burti iš kavos tirščių arba iš antraščių, pareigūnų pranešimų. Vis dėl to tai, kas buvo, vertinti takoskyras, ar buvo nusikaltimas, administracinis pažeidimas, tai turėtų daryti pareigūnai“, – į NSGK kolegų išsakytus teiginius atkirto V. Bakas.

Parlamentaras tikina, kad vietoje aiškinimosi apie galimus nusikaltimus, politikai turėtų pasidomėti, kodėl apskritai įvyko toks protestas.

„Politikai turi visiškai kitą darbotvarkę. Jų užduotis - pasigilinti į proceso turinį. Vienaip ar kitaip pats protestas, jis buvo. Susirinko tūkstančiai žmonių. Mano galva, politikų namų darbai yra įsiklausyti į turinį, su kokiomis nuoskaudomis, kodėl žmonės ten atėjo“, – tikino jis.

NSGK dirbantis parlamentaras sutiko, kad šio komiteto nariams būtina nagrinėti mitinge galimai kilusias grėsmes ir rizikas šalies nacionaliniam saugumui. Tačiau tuo pačiu jis pridūrė, kad daugelis šalies saugumui kylančių grėsmių ir atsiranda tuomet, kai šalies politikai sukuria terpę pasinaudoti valstybėje atsiradusiomis problemomis.

„Aš sutinku, kad iš nacionalinio saugumo pusės tuos klausimus analizuoti reikia, bet vėlgi, mūsų oponentai iš Rytų, arba radikalūs politikai visada naudosis politinės sistemos spragomis arba visuomenėje esančiomis įtampomis, kurias ir sukelia politiniai sprendimai“, – aiškino Mišrios grupės narys.

Mano, kad politikai į protestuotojų veiksmus reaguoja per daug jautriai

V. Bakas taip pat pritarė, kad reikia išsiaiškinti, kas lėmė, jog protestas peraugo į riaušes. Visgi politikai, išsakydami savo vertinimą apie vienos mitingo dalies sąsajas su kita dalimi, parlamentaro nuomone, taip daro spaudimą teisėsaugai. Panašią politikų reakciją jis sako prisimenantis ir po 2009 m. įvykių prie Seimo.

„Priežastis (kodėl kilo riaušės - ELTA) be abejo reikia nagrinėti, bet tai turi daryti teisėsauga. Nereikia daryti spaudimo teisėsaugai. Kai politikai pradeda tirti ir skaidyti į dalis, jie atlieka ne savo darbą. Aš prisimenu 2009 metų riaušes. Buvo einama lygiai tokiu pačiu keliu, tada buvo apkaltinti patys pareigūnai. Politikai ėmė kaltinti pareigūnus, kad jie panaudojo perteklinę jėgą“, – įsitikinęs Seimo narys.

Parlamentaras tikino, kad daugelis protestuotojų buvo nusiteikę taikiai, o jis pats pasakojo mitinge pakalbėjęs ne su vienu žmogumi bei taip pabandęs išsiaiškinti, kas lėmė žmonių sprendimą ateiti prie Seimo. Jo teigimu, viena iš pagrindinių priežasčių yra Vyriausybės pasirinkta retorika valdant COVID-19 pandemiją.

„Viena iš priežasčių yra nesveikos įtampos, kurias iššaukė draudimų, gąsdinimo ir bauginimų retorika: jeigu tu nesivakcinuosi, būsi atleistas iš darbo, neįleistas į polikliniką, ar negalėsi įeiti į autobusą. Tai tikrai yra nenormalu“, – sakė V. Bakas.

Jo nuomone, absoliuti dauguma mitinge dalyvavusių žmonių, buvo nusiteikę taikiai, o tik nedidelė dalis agresyviai nusiteikusių asmenų, darė nusikaltimus ir taip diskreditavo pačią „politinę iniciatyvą“. Pats V. Bakas, paklaustas, kaip jam pavyko pasikalbėti su mitinge buvusiais asmenimis, pažymėjo, kad matė ne vieną su žmonėmis bendravusį politiką, tiek iš opozicijos, tiek iš valdančiųjų gretų. Nesiryžusiems eiti bendrauti su minia parlamentarams, jis patarė tiesiog nebeužsiiminėti politika.

„Esu nemažai metų politikoje, dirbęs visuomeninėje veikloje. Ne man dalinti kažkokių didelių receptų ir čia išsiskirti, bet man atrodo, jeigu politikas bijo išeiti pas žmones, jam reikia paieškoti kito darbo. Politiko darbas yra kalbėtis su žmonėmis“, – teigė parlamentaras, kartu pridurdamas, kad į protesto metu įrengtą kartuves simbolizavusią instaliaciją dėmesį atkreipę politikai į tai reagavo per daug jautriai.

„Tiesą sakant, gal būsiu nepopuliarus, bet žiūrėdamas protestus Prancūzijoje, Jungtinėje Karalystėje, Švedijoje ar kur kitur, tai man atrodo, kad Lietuvos politikai per daug jautriai į tai reaguoja. Toje pačioje Amerikoje neša politikų kaliauses, parodijas, iškamšas per gatves. Kažkaip niekas dėl to nesuserga“, – tikino V. Bakas.

Vis dėlto „valstiečių“ atstovė Agnė Širinskienė akcentuoja, kad sprendimus dėl pasienio saugumo stiprinimo reikėjo priimti gerokai anksčiau. Tuo tarpu socialdemokratė Seimo narė Dovilė Šakalienė pabrėžia, kad šis sprendimas buvo neišvengiamas dėl to, jog pasienyje su Baltarusija laiku nebuvo įdiegtos elektroninio monitoringo sistemos bei nepastatytas fizinis barjeras.

D. Šakalienė: fizinio barjero neturėjimas – nepateisinamas, dabar reaguojame gaisro sąlygomis

Seimo narė socialdemokratė D. Šakalienė atkreipia dėmesį, kad Lietuva nebuvo pasirengusi tokiam nelegalių migrantų antplūdžiui, su kokiu susiduria šiandieną, todėl, pasak jos, sprendimas griežtinti sienos su Baltarusija apsaugą buvo neišvengiamas.

„Atsižvelgiant į tai, kad iš esmės buvome nepasirengę tokiai situacijai – migrantų srautų pavertimui politinio spaudimo ar net hibridinės atakos įrankiu – matyt, tai buvo neišvengiama. Nuo praeitos kadencijos kaip Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas mes keturis kartus raginome Vyriausybę skubiai užbaigti sienos kontrolės sistemų diegimą, vis dar e.sistema dengia mažiau nei pusę sienos“, – Eltai teigė D. Šakalienė.

„Taip pat fizinio barjero neturėjimas turint neprognozuojamą diktatorių už sienos nėra pateisinamas. Tad dabar reaguojame gaisro sąlygomis“, – pridūrė politikė.

Ji įsitikinusi, kad sprendimas griežtinti sienos apsaugą ir yra pasekmė to, kad laiku nebuvo priimti sprendimai dėl elektroninio monitoringo sistemų bei fizinio barjero statybos.

„Vėlavo kiti du sprendimai –  sienos elektroninio monitoringo sistemų diegimas ir fizinio barjero statyba. Šis sprendimas yra dalinė pirmųjų dviejų pasekmė. Ir visgi – pirmiausia tai yra pono Lukašenkos nusikaltimų pasekmė, galbūt atversianti akis su juo norintiems derėtis ar tartis. Į politinę mėsmalę vis didesnius žmonių srautus metantis diktatorius negali būti derybų šalis“, – sakė D. Šakalienė.

Seimo narė pripažįsta, kad šiuo metu taikomos laikinos apsaugos priemonės susiaurina migrantų teises prašyti prieglobsčio. Vis dėlto, pasak jos, kitos galimybės šioje situacijoje nėra.

„Tenka pro sukąstus dantis sąžiningai pasakyti, kad šiuo metu kaip valstybė turime taikyti laikinas apsaugos priemones, kurios susiaurina migrantų teises prašyti prieglobsčio, paliekant tik galimybes tai daryti pasienio kontrolės postuose. Kita vertus, labai tikiuosi, kad šios išorinės ES sienos apsauga realiai tampa tiek nacionaliniu, tiek ES prioritetu ir imsimės papildomų priemonių, pavyzdžiui, penktadienį NSGK kalbėsimės su Viešųjų pirkimų tarnyba dėl procedūrų keitimo, nors tai raginau daryti dar prieš kelias savaites“, – kalbėjo politikė.

Tokį sprendimą buvo galima įvesti tikrai labai seniai, negąsdinant žmonių nepaprastąja padėtimi ar kažkokiomis kitomis priemonėmis.

D. Šakalienė taip pat atkreipia dėmesį į su žmogaus teisėmis susijusias rizikas. Visgi, anot politikės, kito pasirinkimo šioje situacijoje nelabai yra.

„Dėl žmogaus teisių pažeidimų išties esame jautrioje situacijoje, tačiau atvirų sienų politika tik padėtų Lukašenkos režimui toliau apgaudinėti ir apvaginėti „bilieto į ES“ ieškančius ekonominius migrantus ir dar apsunkintų tikrųjų pabėgėlių galimybes, skęstant tokio dydžio sraute, žinant mūsų ribotas galimybes kokybiškai įvertinti prieglobsčio prašymus, ypač sutrumpintais terminais“, – sakė ji.

A. Širinskienė: sprendimas pavėluotas, tai padaryti buvo galima labai seniai

Savo ruožtu „valstietė“ A. Širinskienė teigia, kad sprendimą griežtinti sienos su Baltarusiją apsaugą valdantieji turėjo priimti jau labai seniai.

„Tai jau pavėluotas sprendimas. Tokį sprendimą buvo galima įvesti tikrai labai seniai, negąsdinant žmonių nepaprastąja padėtimi ar kažkokiomis kitomis priemonėmis. Ir gaila, kad pamačius, kad tie nelegalūs srautai didėja, tik dabar buvo apsispręsta tokią priemonę taikyti“, – Eltai teigė A. Širinskienė.

„Na bet kartais geriau vėliau negu niekada“, – pridūrė ji.

Paklausta, ar sutiktų su Seimo Žmogaus teisių komiteto pirmininko Tomo Vytauto Raskevičiaus mintimi, kad taikydama neteisėtų migrantų apgręžimo praktiką Lietuva vaikšto „labai plonu ledu“, politikė iš dalies sutiko su kylančiomis rizikomis.

Visgi, jos teigimu, ši migrantų krizė, su kuria susiduria Lietuva, gerokai skiriasi nuo tų, su kuriomis teko ligi šiol susidurti Europos valstybėms. Todėl, pasak A. Širinskienės, anksčiau ar vėliau reikės spręsti klausimą, ar tokioms situacijoms nėra reikalingas atskiras reguliavimas.

„Ir karantino metu, kai yra pažeidžiamos žmogaus teisės, visada yra vaikštoma plonu ledu. Bet šiuo atveju aš matau tai, kad šie migracijos srautai labai skiriasi nuo to, ką tarptautinė bendruomenė turėjo iš esmės nuo pokario metų, kada mes turėjome migrantus, bėgusius nuo sovietų kariuomenės, nuo Vokietijos okupacijos“, – akcentavo politikė.

„Tai šiuo atveju žmonės bėga, matyt, dėl ekonominių priežasčių didžiąja dalimi. Ir, antra vertus, tie žmonės yra organizuojami hibridinės atakos metu kirsti Lietuvos sieną. Tai nėra visai įprastinė situacija pabėgėlių teisėje, kokias mes esame įpratę matyti. Ir aš spėčiau, kad vis dėlto ir Europos Sąjungai ar Europos Tarybai anksčiau ar vėliau kils klausimas, kaip traktuoti tokias situacijas, ar joms nereikalingas netgi atskiras reguliavimas“, – pabrėžė ji.

Todėl A. Širinskeinė mano, kad Vyriausybės priimtas sprendimas griežtinti sienos apsaugą yra proporcingas esamoms sąlygoms.

„Aš manyčiau, kad taip, šiuo atveju tas sprendimas yra pakankamai proporcingas, asmenys kirsti Lietuvos sieną gali ten, kur teisėtai įmanoma tai padaryti. Pabėgėlių prašymų ten niekas neriboja, per kirtimo punktus gali kreiptis ir po tūkstantį žmonių teoriškai“, – sakė A. Širinskienė.

„Tai šiuo atveju tikrai negali šios situacijos sulyginti, tarkime, su Vengrija, kur kažkada valstybė, beje, nubausta ir Teisingumo Teisme, buvo pasakiusi, kad viename punkte per dieną galės pereiti tik dešimt asmenų. Lietuva tokių ribojimų tikrai netaiko, tiesiog atsirado reikalavimas eiti į sienos kirtimo punktus ir tvarkingai pranešti apie pabėgėlio statuso prašymą“, – pridūrė ji.

ELTA primena, kad Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) vadas Rustamas Liubajevas antradienį pranešė, jog pirmadienį Vyriausybei priėmus sprendimą nuo rugpjūčio 3-iosios pasieniečiams suteikti galimybę į šalį neįleisti neteisėtų migrantų, į Lietuvą jau buvo neįleista apie 180 migrantų.