LR Finansų ministerija ne tik vengė išsamių ir argumentuotų diskusijų dėl į Lietuvos teisę perkeliamos Europos sąjungos draudimo produktų platinimo direktyvos perteklinių ministerijos įtrauktų punktų, tačiau ir neatsižvelgė į draudimo produktų platinimo rinkos dalyvių teiktus siūlymus.

„Ministerijos parengtas ir Vyriausybei pateiktas įstatymo projektas yra peilis draudimo brokerių rinkai, kuri užtikrina aštrią draudimo bendrovių konkurenciją dėl kainų. Priėmus tokį įstatymo projektą nukentės vartotojai. Prognozuoju, jog didėjančių kainų padarinius visi vartotojai pradės jausti po metų ar dvejų, kai sunyks brokerių rinka, tačiau kelio atgal nebebus“, - sako Lietuvos draudimo brokerių įmonių asociacijos prezidentas Robertas Šaltis.

Iki šiol draudimo brokerių veikla galėjo užsiimti tik tam tikrą kvalifikaciją turintys brokeriai, kurie savo profesinę veiklą yra apdraudę ne mažesnei kaip 2 mln. eurų sumai. Pagal ministerijos teikiamą variantą draudimo produktus galės platinti visos finansines paslaugas teikiančios institucijos, tarp jų ir didieji Lietuvoje veikiantys bankai bei kitos institucijos.

„Visų pirma nukentės vartotojai, kurie neteks profesionalių patarėjų ir savo interesų atstovų. Bankų ar kitų finansinių institucijų darbuotojai bus tiesiog pardavėjai, kurie vėliau, įvykus draudiminiam įvykiui ar ginčui su draudiku, jiems nepadės, nepatars ir neatstovaus. Tarkime Kanadoje, bankams draudžiama platinti ne gyvybės draudimo produktus, taip saugant vartotojus“, - teigia Nacionalinės draudimo brokerių asociacijos prezidentė Ana Sabaliauskienė.

Asociacijų vadovai bandė atkreipti Finansų ministerijos dėmesį, jog siūlomi pakeitimai iš esmės pakeis ir sugriaus daugiau nei du dešimtmečius kurtą ir sėkmingai veikusią rinką. Be to, teikiant siūlymus, papildančius ES direktyvą, nebuvo atlikti skaičiavimai ir prognozės kas laukia smulkaus ir vidutinio verslo.

„Visomis išgalėmis siekėme, jog vyktų diskusija, būtų keičiamasi argumentais, kalbama skaičių ir faktų kalba, tačiau į ministerijos valdininkus atsimušėme tarsi į sieną“, - teigia asociacijų vadovai.

Draudimo rinkos dalyviai svarsto, kad toks PZU siūlymas perleisti Lietuvoje turimas transporto priemonių (kasko) ir turto draudimo paslaugas, kad gautų Konkurencijos tarybos leidimą perimti "Lietuvos draudimą", prasmingas tik tuo atveju, jei bendrovė įsipareigos perleisti ir tinklo dalį, darbuotojus, rašo "Verslo žinios".

"Kai turi klientų duomenis, juolab kad didelė klientų dalis draudžiasi per brokerius, vėliau susigrąžinti klientus nebūtų labai sudėtinga", - dienraščiui teigė draudimo brokerių įmonės "Balto Link" generalinis direktorius Robertas Šaltis.

Transporto ir turto draudimo rūšys Lietuvos draudimo įmonėms šiuo metu yra pelningos, tad, pasak R.Šalčio, pirkėjų, norinčių perimti PZU verslo dalį, neabejotinai atsirastų. Svarstoma, kad toks pirkinys būtų puiki galimybė bendrovei "Compensa" padidinti turimą rinkos dalį, pelningos rūšys galėtų sudominti "Gjensidige Baltic", galbūt ir draudimo bendrovę "Ergo".

Lietuvoje veikiančios draudimo brokerio įmonės išaugus pardavimo pajamoms pirmąjį šių metų ketvirtį kartu uždirbo 4,1 mln. litų neaudituoto pelno - 5,1 proc. daugiau nei pernai sausį-kovą, kai šių įmonių pelnas buvo 3,9 mln. litų.

Draudimo brokerių įmonių pardavimo pajamos šiemet, palyginti su 2013-ųjų sausio-kovo mėnesiais, padidėjo 9,4 proc. ir viršijo 27 mln. litų. Penkių didžiausių draudimo brokerių įmonių pardavimo pajamos sudarė 41 proc. visų draudimo brokerių įmonių pajamų, pranešė Lietuvos bankas.

Pagal pardavimo pajamas draudimo brokerių įmonių rinkos lyderė ir toliau yra bendrovė "Aon Baltic", kurios pajamos šiemet sudarė 19,3 proc. visų draudimo brokerių įmonių pardavimo pajamų. Pagal kitus rodiklius "Aon Baltic" taip pat išsaugo lyderės pozicijas: įmonės turtas sudaro 33,8 proc. sistemos turto, šiemet bendrovė uždirbo 29,8 proc. bendro sistemos pelno.

Šiemet draudimo brokerių įmonės tarpininkavo sudarant 303,4 tūkst. draudimo ir pensijų kaupimo sutarčių - 15,6 proc. daugiau nei pirmąjį 2013 metų ketvirtį. Draudimo brokerių įmonės tradiciškai aktyviausiai veikė ne gyvybės draudimo rinkoje, kuriai teko net 99,7 proc. tarpininkaujant draudimo brokerių įmonėms sudarytų draudimo ir pensijų kaupimo sutarčių.

Šiemet per draudimo brokerius sudarytų draudimo sutarčių portfelio struktūra buvo panaši kaip ir ankstesniais laikotarpiais. Didžiausia sutarčių dalis - 67 proc. - teko transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimui, sveikatos draudimui ir transporto priemonių "kasko" draudimui teko atitinkamai 10,8 proc. ir 6,4 proc. sutarčių.

Draudimo brokerio įmonių turtas per pirmąjį šių metų ketvirtį išaugo 1,1 proc. ir kovo pabaigoje siekė 75,3 mln. litų, o nuosavas kapitalas padidėjo 3,2 proc. ir viršijo 39 mln. litų.

Anot Lietuvos banko, kovo 31 dieną minimalaus nuosavo kapitalo (kapitalas negali būti mažesnis kaip 64,8 tūkst. litų) reikalavimų netenkino trys draudimo brokerių įmonės (vienos iš jų licencijos galiojimas panaikintas 2014 metų antrojo ketvirčio pradžioje, viena antrąjį ketvirtį padidino įstatinį kapitalą, viena - įstatinį kapitalą ketina padidinti artimiausiu metu), šešios draudimo brokerių įmonės iki ataskaitinio laikotarpio pabaigos įnešė lėšų nuostoliams padengti, šešios - padidino įstatinį kapitalą.

Lėšų atskirose sąskaitose draudimo brokerių įmonės turėjo 2,9 mln. litų daugiau, nei sudarė jų įsipareigojimai draudikams. Kovo 31 dieną draudimo brokerių įmonės atskirose bankų sąskaitose laikė 9,3 mln. litų, o jų įsipareigojimai draudikams (mokėtinos draudimo įmokos) sudarė 6,4 mln. litų.

Šių metų kovo pabaigoje Lietuvos draudimo rinkoje veikė 100 draudimo brokerio įmonių. Per šių metų pirmąjį ketvirtį vienai draudimo brokerių įmonei išduota veiklos licencija, dviejų draudimo brokerių įmonių veiklos licencijų galiojimas panaikintas jų pačių prašymais.

Nepriklausomus tarpininkus vienijanti Lietuvos draudimo brokerių įmonių asociacija patenkinta Europos Parlamento priimtomis draudimo tarpininkavimo taisyklių pataisomis, kurioms suvienodins tarpininkų veiklos ir konkurencijos sąlygas, nesvarbu, ar jie priklauso draudimo įmonei, ar ne.

"Tai sveikintinas pokytis tarpininkavimo rinkai, jis suvienodins sąlygas tiek nepriklausomiems, tiek priklausomiems tarpininkams, taip pat toms įmonėms, kurioms tarpininkavimas yra papildoma veikla, pavyzdžiui, kelionių agentūroms", - "Verslo žinioms" sakė asociacijos prezidentas Raimundas Vaičkus.

Tačiau draudimo bendrovės "Ergo Insurance SE" filialo Lietuvoje generalinis direktorius Saulius Jokūbaitis mano, kad naujovės padidintų draudimo paslaugų kainas.

Draudimo tarpininkai turėtų apsidrausti civilinės atsakomybės draudimu ne mažesne kaip 1,25 mln. eurų suma, o norint klientus apsaugoti nuo tarpininkų nemokumo, jie turėtų įsteigti garantinį fondą arba užtikrinti, kad 4 proc. metinių draudimo įmokų būtų visuomet laisvai prieinami.