Vos per kelias dienas į „Instagram“ įkeltas vaizdo įrašas sulaukė gausybės peržiūrų. Matyti, kaip vyras slysta iš Jonavos gatvės į Šv. Gertrūdos gatvę. Pavojingas šonaslydžio manevras atliktas šviesiu paros metu. Matyti, kad automobilis slidinėja gatvėje, nors visai šalia stovi kiti automobiliai.

„Instagaram“ vartotojas Swixas prie savo įrašo pridėjo ir kelias grotažymes, anglų kalba žyminčias šonaslydį, kad tai daroma miesto gatvėse. Taip pat paminėta, kad tokie veiksmai atlikti „Daihatsu Coure“ automobiliu. Per kelias dienas šis vaizdo įrašas sulaukė daugiau nei 14 tūkst. patiktukų be šimtų komentarų.

Tiesa, internautai nevienareikšmiai vertino tokius vairuotojo veiksmus.

Vieni sveikino, tikino, kad tai gražaus vairavimo pavyzdys ir kvietė jėgas išbandyti šonaslydžio varžybose, tačiau buvo ir kitokių nuomonių. Žmonės tikino, kad toks vairavimas siaurose Senamiesčio gatvėse – netoleruotinas.

„Dalbajo***. Kaip prišikta Lietuvoje drifto renginių, bet vis tiek atsilupę idiotai savo laimę gatvėse bando“, – pasisakė vienas internautas.

„Pamatyčiau tave bedriftinant, nufilmuočiau ir, žinok, basas liktum“, – apie neatsakingą vairavimą ir perdavimą policijai, rėžė kitas „Instagaram“ vartotojas.

Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato atstovės informavo, kad šis įvykis policijai žinomas. Pradėta administracinio nusižengimo teisena pagal LR Administracinio nusižengimo kodekso 420 str. 2d. (Chuliganiškas vairavimas t. y., pavojų eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui keliantis Kelių eismo taisyklių pažeidimas dėl chuliganiškų paskatų).

Toks vairavimas užtraukia baudą vairuotojams nuo 450 iki 550 eurų. Neturintiems teisės vairuoti transporto priemones asmenims – nuo 750 iki 1 tūkst. eurų, taip pat privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienų iki dvejų metų.

Sekmadienio naktį Vilniaus gatves tvarkanti ir prižiūrinti „Grinda“ užfiksavo, kaip BMW automobilis bandė driftinti ant naujai iškloto asfalto. Tokie bandymai pasibaigė naujos dangos apgadinimu, ant kurios liko padangų žymės.

Visa tai primena situacija, kai kas nors matydamas tik šviežiai išbetonuotą paviršių nori palikti savo kojos ar rankos atspaudą, įsiamžinti tokiu būdų, ką ir padarė šio automobilio vairuotojas.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

„Grinda“ savo socialiniuose tinkluose prie naktinio BMW pasilinksminimo vaizdo įrašo ironiškai klausė Lietuvos policijos: „Davė Dievas pinigų, bet pagailėjo proto.... Ką su tokiu daryti, Lietuvos policija?“

Perka lavonėlius

Dalis žmonių savo išpuoselėtus automobilius šaltuoju metų laiku palieka garažuose, o žiemai įsigyja paprastus, techniškai tvarkingus automobilius. Paprastai jie būna pavyzdingi eismo dalyviai. Tačiau yra ir chuliganiškai besielgiančių vairuotojų.

„Pastariesiems paprastai nesvarbi transporto priemonės techninė būklė. Dažnai tokie vairuotojai nusiperka kažkokį, švelniai tariant, lavonėlį, kartais net ir be techninės apžiūros. Išsiima vienos dienos leidimą keliauti į techninės apžiūros stotį, apsidraudžia minimaliausiam terminui ir važinėja jo negailėdami“, – pasakojo vairavimo instruktorė Olga Židovlenkova.

Nusiperka kažkokį lavonėlį, kartais net ir be techninės apžiūros. Išsiima leidimą keliauti į techninės apžiūros centrą, apsidraudžia minimaliam terminui ir važinėja negailėdami automobilio.

Skelbimų portalo Autogidas.lt vadovas Evaldas Narbuntovičius teigė, kad iki žiemos sezono buvo užfiksuota išaugusi naudotų automobilių paklausa. Anot jo, perkant žiemos sezonui skirtą automobilį labai svarbu suprasti, kad net jei jis nebrangus, būtina pirkimo–pardavimo sutartyje nurodyti visus žinomus transporto priemonės trūkumus, atlikti techninę patikrą ir įsitikinti, kad važinėti su nauju pirkiniu bus saugu.

Techninė apžiūra nerūpi

Jis taip pat pastebi, kad žiemą daugėja vairuotojų, kurie naudojasi „Pagalba kelyje“ paslauga. Dažniausiai pagalbos kreipiasi į pusnis įvažiavusių ir užklimpusių ar po eismo įvykių apgadintų automobilių vairuotojai, taip pat  – pradūrus padangą.

Baudos: iki lapkričio šalies keliuose užfiksuota beveik 250 chuliganiško vairavimo atvejų, pernai tokių pažeidimų skaičius siekė beveik 450. / E. Ovčarenkos/BNS nuotr.

Anot E. Narbuntovičiaus, tik žiemos sezonui automobilio ieškantys vairuotojai dažniausiai domisi 15–18 metų amžiaus transporto priemonėmis. Tokius automobilius nesudėtinga tvarkyti, remontui nereikia ypatingos įrangos, dėl to ir jų eksploatacija yra gana nebrangi.

„Žiemos laikotarpiu vairavimo entuziastų grupėse suaktyvėja dalijimasis galingesniais modeliais, varomais galiniais arba visais ratais. Dažniausiai tai būna BMW, „Mercedes-Benz“, „Subaru“ automobiliai, o variklio tūris dažnai siekia 2 l ar net daugiau. Tokie automobiliai kainuoja apie 1 500 eurų, tačiau ne visi parduodami, turint galiojančios techninės apžiūros pažymėjimą“, – dėstė jis.

Dažniau ieškomi benzinu varomi automobiliai, ypač kai kalbama apie ne pirmą dešimtį metų skaičiuojančias transporto priemones.

Trūksta legalių vietų

Pasak instruktorės O. Židovlenkovos, nelegalūs veiksmai kelyje, ypač jauniesiems vairuotojams, yra tarsi savo galios demonstravimas. Ji atkreipia dėmesį ir į tai, kad Lietuvoje trūksta vietų, kuriose savo įgūdžius vairuotojai galėtų lavinti legaliai.

Dažniausiai pagalbos kreipiasi į pusnis įvažiavusių ir užklimpusių ar po eismo įvykių apgadintų automobilių vairuotoji, taip pat – pradūrus padangą.

„Norint legaliai išbandyti mašinos galimybes saugioje teritorijoje, reikia suderinti leidimą su atitinkamomis institucijomis, o norint profesionalesnės erdvės – išsinuomoti trasą. Visa tai kainuoja, nemaža dalis nusprendžia geriau už pinigus prisipildyti baką degalų nei tuos pačius pinigus skirti, pavyzdžiui, trasos nuomai. Lietuvoje trūksta legalių vietų, kur vairuotojai galėtų pasireikšti. Bėda ir ta, kad kai kurios legalios aikštelės dirba tik darbo dienomis ir darbo metu“, – pažymėjo O. Židovlenkova.

Nors neretas vairuotojas tyčinį automobilio slydimą suvokia kaip pramogą ir nesiekia padaryti žalos, tokie pasismaginimai ne visada baigiasi laimingai.

Draudimo bendrovės BTA Transporto žalų reguliavimo skyriaus vadovas Andrius Gasparavičius pripažino, kad žiemą gerokai padaugėja smulkių techninių eismo įvykių, kurių metu padaroma žala tik transporto priemonėms. Tačiau netrūksta ir tokių, kai apgadinama miestų infrastruktūra – stulpai, atitvarai, kelio ženklai.

„Jeigu vairuotojai sutaria, kas kaltas dėl eismo įvykio, policijos įsikišimo nereikia. Pareigūnų įvykio vietoje gali nebūti ir tuo atveju, jeigu padaroma žala tik transporto priemonei. Būtent dėl šių priežasčių sunku vertinti tikrąjį eismo įvykių mastą, nes lieka neaišku, kurie jų sukeliami iš chuliganiškų paskatų. Tačiau, jei vis dėlto nustatoma, kad eismo įvykis sukeltas tyčia, šiurkščiai pažeidus Kelių eismo taisykles (KET), tokiu atveju draudimo bendrovės gali priimti sprendimą nepadengti vairuotojo sukeltos žalos“, – įspėjo draudimo bendrovės atstovas.

Trasa prie miesto eglės

Policijos duomenimis, iki lapkričio mėnesio šalies keliuose užfiksuota beveik 250 chuliganiško vairavimo atvejų, praėjusiais metais per visus kalendorinius metus tokių pažeidimų skaičius siekė beveik 450.

Kelių policijos tarnybos Specialios paskirties skyriaus vyriausiasis tyrėjas Jonas Dovidonis teigė, kad dažniausiai chuliganiško vairavimo pažeidimus pavyksta užfiksuoti patiems pareigūnams neviešo patruliavimo metu, naudojant nežymėtas policijos transporto priemones. Tačiau pilietiški žmonės taip pat neabejingi pažeidimams ir vis dažniau siunčia pažeidimų vaizdo įrašų.

„Dažniausiai užfiksuojamas šonaslydis gatvėse ir aikštelėse esant skirtingoms oro sąlygoms. Taip pat užfiksuojami ir pavojingi lenkimai draudžiamose vietose, kitų transporto priemonių apvažiavimai kelkraščiais, nerodant jokių įspėjamųjų signalų ir keliant pavojų eismo saugumui iš chuliganiškų paskatų. Pavojingi manevravimai sankryžose, lenkimai ir apvažiavimai esant draudžiamam šviesoforo signalui, keliant pavojų pėstiesiems ir kitiems eismo dalyviams“, – vardijo J. Dovidonis.

Pareigūnas išskyrė ir vieną akiplėšiškiausių pažeidimų, kurį policijai teko užfiksuoti. Viename mieste kelių gaidelis atvažiavo į pagrindinę miesto aikštę ir, esant apledėjusiai dangai, slysdamas šonu, suko ratus aplink papuoštą šventinę miesto Kalėdų eglę.

Galvoja, kad yra nemirtingi

Anot vairavimo instruktorės O. Židovlenkovos, kartais vairuotojai ryžtasi sunkiai protu suvokiamiems pasivažinėjimams, juos filmuoja ir skelbia socialiniuose tinkluose.

„Jaunimas yra apsėstas žaidimų, kuriuose, perkrovus kompiuterį, atsinaujina gyvybės, todėl ir realiame gyvenime mano, kad gal jiems nieko nenutiks. Kertasi realus ir virtualusis gyvenimas, bet dalis žmonių pamiršta, kad vairuotojo pažymėjimas ne vien tik smagumas.  Tai ir atsakomybė. Baisu, kai automobilis gali tapti žudymo įrankiu, kuris, patekęs į netinkamas rankas, sukelia tragiškų padarinių“, – sakė O. Židovlenkova.

„Nemažai jaunesnių vairuotojų, kol neturi savojo, naudojasi tėvų automobiliu. Kartais netgi be tėvų žinios. Jeigu draudimo polise yra nurodytas jauniausio vairuotojo amžius arba turimas stažas, o transporto priemonę vairuoja jaunesnis asmuo, nei leistina, tokiu atveju, įvykus eismo įvykiui, automobilio savininkui gali tekti pačiam atlyginti žalą“, – perspėjo Andrius Gasparavičius.

„Galima konfiskuoti transporto priemonę, jeigu pakartotinai vairuoji chuliganiškai, nesvarbu, blaivus ar neblaivus“, – pažymėjo Kelių policijos tarnybos vyriausiasis tyrėjas Rytis Vosylius.

Chuliganišku vairavimu laikoma ir kai vairuotojas, važiuodamas prieš kitą automobilį, ima staigiai stabdyti.

Žmonės sako, kad toks sprendimas per griežtas, kai kurie gali ir netyčia taip pasielgti. Kiti pažymi, kad užtektų baudos, nereikėtų imtis konfiskavimo.

Visas LNK reportažas – vaizdo įrašas:

Artūras Pakėnas piktai klausia, kur žmogus netyčia paslydo, o kur – chuliganiška vairavimas.

„Ar valdžiai taip trūksta automobilių, kad nutarė konfiskuoti ir išsidalyti gal? Ar tikrai egzistuoja rimta problema su tuo?“ – retoriškai klausė saugaus eismo ekspertas A. Pakėnas.

Policija tikina, kad iš bet ko dėl nedidelio paslydimo automobilio tikrai neatims.

„Katedros aikštėje saulutes paišo – chuliganiškas vairavimas. Tačiau jei šiek tiek užmetė – neatimsime. Vertiname pagal kiekvieną situaciją“, – akcentavo R. Vosylius.

Tačiau policija neslepia, kad labiausiai šiais pakeitimais norima pažaboti vairuotojus, kurie važiuoja be vairuotojo pažymėjimo ir nuolat pažeidžia Kelių eismo taisykles.

Ar valdžiai taip trūksta automobilių, kad nutarė konfiskuoti ir išsidalyti gal?

„Pareigūnai buvo sustabdę ir 50 kartų vairuotoją, kuris neturėjo teisės vairuoti. Kitą dieną pasiima tą transporto priemonę, nes ji nekonfiskuojama, ir vėl toliau važiuoja, baudų nemoka, susikaupia jau apie 30 tūkst. eurų. Tokios priemonės buvo pritaikytos būtent tokiems“, – teigė R. Vosylius.

Kai kurie saugaus eismo ekspertai šioms priemonėms pritaria.

„Jeigu asmuo jau buvo nusižengęs, gal sąmoningai pažeidinėja, kitas automobilio savininkas tokiam draugui gal stengsis jau nebeduoti, nes žino, kad pats gali nukentėti“, – galimą scenarijų nusakė saugaus eismo ekspertas Darius Kanapinskas.

Tačiau A. Pakėnas nėra tikras, ar automobilio konfiskavimas padės.

„Kitą dieną jis nusipirks kitą už 200 eurų automobilį. Ar tai juos išgąsdins?“ – retoriškai klausė A. Pakėnas.

„Dabar, kai atims, reikės bent susirasti naują transporto priemonę, bet klausimas, kiek jų gali nusipirkti“, – pastebėjo R. Vosylius.

Kiti saugaus eismo ekspertai svarsto ir apie dar griežtesnius apribojimus.

„Galbūt dar galėtų padaryti, kad tokie asmenys savo vardu net negalėtų registruoti automobilio. Tai dar vienas didžiulis apribojimas“, – svarstė D. Kanapinskas.

„Ar žmogų, kuris nemoka važiuoti slydžiu keliu ir bijo netyčia paslysti, išgąsdinome, ar chuliganėlį, kuris asocialus tipas, neturi savo automobilio?“ – abejojo pakeitimais A. Pakėnas.

Policija tikina, kad tokių recidyvistų kasmet pagauna kelis šimtus ir automobilio konfiskavimas – reikalinga priemonė. Nuo lapkričio įsigaliojo ir daugiau griežtesnių taisyklių, pvz., už pakartotinį vairavimą esant neblaiviam teisė vairuoti gali būti atimta iki septynerių metų. Iki tol maksimali bausmė buvo penkeri metai.

Drausminti vyko pareigūnai

„Pirmas sniegas ir nei vartai, nei blokai ant įvažiavimų nepadeda. Šį vakarą netrūko važinėjančių ne tik senojoje trasoje, bet ir pačiame žiede. Jau šią savaitę dar kartą bus „užbarikaduoti“ visi įvažiavimai, o su pareigūnais sutarėme, kad iškritus sniegui profilaktiškai aplankys ir mūsų trasą“, – apie priemones kurių ketinama imtis vaikant „drifto“ aistruolius, socialiniame tinkle „Facebook“ rašė „Nemuno žiedo“ atstovai.

Pasak jų, gausiau pasnigus tarp važinėjančiųjų žiedinių lenktynių trasa esą tenka matyti ir profesionalius sportininkus, už saugumą autosporte atsakingus asmenis bei teisėjus. „Ypatingai šiuo metu, kai didžioji dauguma autosporto renginių solidorizuojasi ir nevykdo renginių“, – skelbiama socialiniame tinkle.

Kaip paaiškėjo, gruodžio 10 dieną Kauno apskrities pareigūnai gavo pranešimą apie į „Nemuno žiedo“ trasą suvažiavusius lenktyniaujančius, draguojančius ir pavojingai manevruojančius automobilius.

„Facebook“ nuotr.

„Atvykus pasitiko pranešėjas, kuris norėjo, kad pareigūnai įspėtų vairuotojus, kad teritorijoje važinėti draudžiama“, – sakė Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato (VPK) Komunikacijos poskyrio vedėja Odeta Vaitkevičienė.

Skirtingų nuomonių lavina

Po feisbuke pasirodžiusiu „Nemuno žiedo“ atstovų įrašu pasipylė šimtai komentarų. Vieni stojo į „drifto“ mėgėjų pusę ir ragino bandyti suorganizuoti pramogą susimokant už ją lenktynių trasos atstovams, o kiti smerkė greičio mėgėjus sakydami, kad toks užsiėmimas – pavojingas sveikatai ar net gyvybei.

Mieste negalima – pavojinga, trasoje – negalima, tai kur tada galima? Absurdas, lyg sugadins tą trasa... Skersai lėkti apskritai pavojinga, tai gal išvis to nebedarykime? Absurdiška skaityti tokius įrašus – nebūtų Lietuva..

„Bene kiekvienais metais vykdavo „byterių vakaras“. Nesvarbu, kuri savaitės diena, svarbu, sniego yra. Susimokėdavai apie 15 eurų ir „driftini“ ten tris valandas. Viskas kontroliuojama buvo. Daug kas su kasdiene mašina atvažiuodavo išbandyti slydimą. Suvažiuodavome tikrai daugiau kaip 100 automobilių ir „Nemuno žiedui“ vis tiek susirinkdavo kažkokia moneta. Ar svarstėte apie tokią galimybę ir šiemet, kad problemą paverstumėme pajamomis?“ – komentaruose teiravosi Vygantas.

„Juk dabar lengviausia pasakyti – COVID-19, juk dėl to negalima...“ – ironizavo Almantas. „Slystant reikės laikytis atstumo, nes dar užsikrėsi“, – jam antrinti suskubo Andrius. „Ar suvokiate, kad dabar yra karantinas ir organizatoriai neša atsakomybę?“ – kelią pastarosioms kalboms bandė užkirsti Audrius.

„Draudžiami žmonių susibūrimai – apie mašinų susibūrimus nerašo. Taip, kad nelipk iš mašinos. Atsiskaitymai ir bendravimas internetu“, – prieštaravo Mantas. „Bet atsiras tokių, kurie trasoje pervertins savo galimybes ir neįvertins dangos – lips chebra stumti tas mašinas ir panašiai. Šitoje vietoje neprisisaugosi – ne visi tokie sąmoningi, dėl to ir kils bėdų“, – spėjo Lukas.

„Man gaila skaityti komentarus tokius. Visiems atrodo, kad tai – tik nekaltas pasivažinėjimas, truputį pamąstymui: įsivaizduokite, jūs su keturiais draugais stadiono apačioje neišvairavote ir nulėkėte į žvyrą! Tada lipate lauk stumiate visi paimti azarto. Sustoja dar vienas ekipažas – jau kokie aštuoni žmonės stumia. Tuo metu nelegaliai įvažiavęs dar vienas ekipažas apimtas adrenalino pilnas azarto pasileidžia žiedu, tam pačiam stadione jie nesitiki sutikti būrelio entuziastų, stumiančių mašiną lauk, pasimeta blokuoja stabdžius ant ledo ir lekia tiesiai į linksmą kompaniją. Na, vaizdas būtų liūdnas. O apdaužytus atitvarus po žiemos trasos valdytojai, aišku, pasikeis, svarbu gyvybės“, – apie galimas graudžias pramogos pasekmes rašė Edvardas.

Visiems atrodo, kad tai – tik nekaltas pasivažinėjimas, truputį pamąstymui: įsivaizduokite, jūs su keturiais draugais stadiono apačioje neišvairavote ir nulėkėte į žvyrą!

„Mieste negalima – pavojinga, trasoje – negalima, tai kur tada galima? Absurdas, lyg sugadins tą trasa... Skersai lėkti apskritai pavojinga, tai gal išvis to nebedarykime? Absurdiška skaityti tokius įrašus – nebūtų Lietuva...“, – piktinosi Marius.

„Kokie blokai? Pats buvau pasižiūrėti, kas vyksta. Smagu, kad jaunimas nedaro tokių dalykų gatvėje ir važiuoja į atsakingas vietas. O, kaip visada atsiras tokių, kuriems tai nepatiks. Nieko nesakau, į pagrindinę trasą važiuoti tikrai neatsakinga, bet ta sena trasa – kodėl ne?“ – šviesiąją reikalo pusę bandė įžvelgti vienas iš internautų.

„Labai tikiuosi, kad policija nubaudė visus vakar vakaro „Nemuno žiedo“ lankytojus maksimaliomis baudomis. Gėda, kad tiek nemąstantys esate...“ – rėžė Tomas.

Nenubaudė nė vieno

„Kauno apskrities policija šių metų pradžioje reagavo į taip pat socialiniuose tinkluose pasirodžiusią informaciją apie planuojamą „driftą“ Šilainiuose, tačiau atvykus patikrinti ir stebėti, informacija nepasitvirtino – jokios nelegalios lenktynės nevyko. Per visus metus nefiksuotas nei vienas atvejis dėl „driftų“. Tad ir nubaustų asmenų nebuvo“, – sakė Kauno apskr. VPK atstovė O. Vaitkevičienė.

Pasak jos, už pavojingą ir chuliganišką vairavimą numatomos baudos nuo 170 iki 230 eurų, o neturintiems teisės vairuoti transporto priemones – nuo 450 iki 600 eurų.

„Facebook“ grupės „Kur stovi policija Kaune“ nuotr.

Kauno apskrities pareigūnų pateiktais duomenimis, iškritus sniegui eismo nelaimių pagausėja, tačiau tokios nelaimės esą atskirai nefiksuojamos. Dažniausiai tai – technikinio pobūdžio įvykiai, su minimaliais automobilių apgadinimais, kai vairuotojai užsipildo eismo įvykių deklaracijas, todėl į atskirą statistiką tokie įvykiai nepatenka.

Vis dėlto, O. Vaitkevičienės teigimu, daugiausia eismo įvykių fiksuojama besiparkuojant aikštelėse, prie sankryžų ir perėjų, nesuspėjus laiku sustabdyti automobilio.

Vis dėlto, kaip žinote patys, norint laimėti Lietuvos drifto čempionatą, reikia ne tik norėti, mat rekordinį dalyvių kiekį skaičiuojančiose pirmenybėse netrūksta talentingų, pergalių išalkusių lenktynininkų, kurie nesibaimindami kibtų į atlapus bet kuriam porinio važiavimo favoritui.

Praėjusį savaitgalį, gausi Lietuvos lenktynininkų delegacija vyko į paskutinį ir lemiamą Lietuvos drifto čempionato etapą, kuris šį kartą vyko ne Lietuvoje, o Rygoje.

„Kai paskutinį kartą dalyvavau Lietuvos drifto čempionate, kiekvienas etapas vyko Lietuvoje, o varžybose dalyvavo tik lenktynininkai iš Lietuvos. Po penkerių metų pertraukos grįžus į Lietuvos lygą pamačiau, jog čempionatą labiau norėtųsi vadinti Baltijos šalių, o ne Lietuvos čempionatu. Du kartus su broliais latviais grūmėmės Lietuvoje, du kartus Latvijoje“, – ruošdamasis artėjančioms varžyboms pasakojo Andrius.

Latvijoje esanti trasa visuomet dalyvius džiugina dėl galimybės pasiekti aukštą greitį, bet tuo pačiu erzina ir dėl daugybės vietų, kur mažytė klaida gali kainuoti labai daug. Retkarčiais – pergalę, o blogiausiu atveju – naują bolidą.

„Su komandos nariais į Rygoje vykstančias varžybas vykstame jau devynerius metus iš eilės. „Biķernieku “ trasoje jaučiamės kaip namuose, bet net ir trasą žinant mintinai, galiu pasakyti, jog tai viena iš tų trasų, kuri neatleidžia klaidų. Vien mano važiavimo metu įvyko dvi avarijos, kurios mano varžovams baigėsi liūdinai“, – po varžybų įspūdžiais dalinosi A. Vasiliauskas.

Varžybų diena – kaip per sviestą

Ištikimiausi drifto gerbėjai žino, jog kiekvienas varžybų „savaitgalis“ prasideda nuo treniruočių, aštrių kampų nuglūdinimo. Po to seka itin svarbi kvalifikacija, kurioje užfiksuotas rezultatas nulemia su kuo kiekvienas lenktynininkas vėliau turi važiuoti poriniuose važiavimuose. Tai – natūrali kiekvienų varžybų eiga, bet jeigu esi lenktynininkas, pasiruošimas artėjančioms varžyboms prasideda gerokai anksčiau.

„Lenktynių savaitgalis man prasidėjo dar trečiadienį. Tą dieną dar dvejojau ar vertėtų važiuoti į varžybas, bet galiausiai nusprendžiau, jog reikia nupūsti dulkes nuo automobilio, jį nusiplauti, užsikrauti ant tralo ir laukti ar iš Airijos atvyks užsakytos padangos“, – juokdamasis pasakoja Andrius.

Priėmęs sprendimą keliauti į Latviją, Andrius netrukus suprato, jog priėmė labai gerą sprendimą: „Treniruotėse mums sekėsi puikiai. Automobilis veikė nepriekaištingai ir nekėlė absoliučiai jokių abejonių, tad mūsų lenktynių diena atrodė labai paprastai. Keitėme padangas, pylėme kurą ir mėgavomės paskutiniu Lietuvos drifto čempionato etapu“, – pasakoja Andrius.

Kadangi technika veikė sklandžiai ir nekėlė papildomų rūpesčių, Andriui teliko susikoncentruoti į lenktynes. Nors lenktynės truko kelias valandas, tačiau Andriaus kelionė link finalo praėjo kaip niekada sklandžiai, tačiau tuomet atėjo finalinis važiavimas.

„Finale kovėmės su jaunu, nemažai potencialo turinčiu Nikolass Bertans. Pirmojo porinio važiavimo metu aš buvo persekiotojo vaidmenyje. Sekiau paskui jį, viską atlikdamas puikiai. Net mano spoteris vėliau pakomentavo, kad trasą įveikiau puikiai. Norint laimėti, reikėjo tai pakartoti“, – finalo akimirkomis dalinasi Andrius.

„Antrasis važiavimas, vėlgi, prasidėjo puikiai. Pirmąjį ir antrąjį posūkį įveikiau pagal taisykles, o trečiame posūkyje slydau 90 laipsniu kampu, tačiau šis mano veiksmas, kažkodėl, nepatiko varžybų teisėjams. Jie teigė, jog tokiu būdu aš sutrukdžiau jaunajam latvių drifteriui, priversdamas jį apsisukti, tad dėl bendro teisėjų sprendimo, finale užėmiau antrą vietą“, – pasakoja Andrius.

Nepaisant savaitgalį įvykusių varžybų baigties, antroji vieta Andriui garantavo 2020-ųjų Lietuvos drifto čempionato nugalėtojo titulą.

Važiavo for fun – laimėjo titulą

Dabar – laikas švęsti. Iš Latvijos su komandos nariais sugrįžęs Andrius Vasiliauskas dabar gali džiaugtis dėl kelių dalykų. Pasibaigus paskutiniam Lietuvos drifto čempionatui, kaunietis iki šiol negali atsidžiaugti taure, kuri oficialiai Andrių įvardija kaip 2020-ųjų metų Lietuvos drifto čempionato nugalėtoją. Vis dėlto, link kasdieninių darbų po truputėlį sugrįžtantis Andrius kalbėdamas apie šiųmetinį sezoną ir stebina, ir džiugina.

„Šių metų sezonu esu labai patenkintas, nes nuo pat pradžių pirmenybėse dalyvavau dėl savęs, dėl smagumo“, – nustebina Andrius.

Prie itin svarbaus pasiekimo šiemet prisidėjo ne tik lenktynininko požiūris, bet ir kone nepriekaištingai veikęs bolidas. Jeigu praėjusiais metais ir šių metų pradžioje vykusiose varžybose Omane automobilis mėgdavo pakišti koją, tai Lietuvoje ir Latvijoje galines padangas naikinęs BMW veikė taip kaip pridera.

Sudėtinga, pusiau apšviesta trasa skriejo stipriausi Lietuvos, Latvijos ir Estijos šoninio slydimo profesionalai. Antrus metus iš eilės triumfavo "drifto" čempionate sužibėjo Benediktas Čirba.

Palangos aplinkkelio ir link Kretingos vedančio viaduko sankryžoje suformuotą drifto trasa tapo nemenku iššūkiu lenktynininkams.

Žiūrovų kraują kaitino ir įspūdingus kvalifikaciniame etape reginius dovanojo keliolika šoninio slydimo varžybų dalyvių.

Stebėdami porinius važiavimus gausiai susirinkę žiūrovai tiesiog šėlo. Sutemus, lenktynininkai važiavo tamsoje, dalį trasos apšviečiant galingu žibintu.

Nepaisant sudėtingo matomumo, jie skriejo didžiuliu greičiu, drąsiai žvelgdami pavojui į akis.

Nenuostabu, kad išskirtinai sudėtingame važiavime neapsieita ir be incidentų.

Patyręs lenktynininkas estas M. N. Tultsas finalines kovas įveikė automobiliu, kuriame praktiškai neveikė stabdymo sistema ir sėkmingai iki pat paskutinės akimirkos nenorėjo nusileisti lenktynių nugalėtojui B.Čirbai, kuris pergalę išplėšė antrus metus iš eilės.

Trečią vietą užėmė klaipėdietis Valdas Vindžigelskis, mažajame finale įveikęs Giedrių Zabulionį.

Aštuoni šimtai arklio galių, tūkstantis niutonmetrų – tokie skaičiai kalbant apie šoniniam slydimui parengtą automobilį nieko nenustebina. Lietuvos „drifto“ čempionato „Pro“ lygoje su trimis ar keturiais šimtais arklio galių pasiekiantį variklį turinčiu automobiliu svajoti apie aukštas pozicijas yra neįmanoma, tad skaičiai čia mažų mažiausia įspūdingi kitų sporto šakų atstovams, o ir patys lietuviai šiame sporte yra žinomi visame pasaulyje ne tik dėl savo vairavimo, bet ir konstravimo sugebėjimų.

Vienas šviežiausių į Lietuvos šoninio slydimo padangę pakilusių sportininkų – iš pajūrio kilęs ir Kaune gyvenantis Vygantas Rimkus. Iki šiol važiavęs „BMW 3“ automobiliu, trečiame Lietuvos „drifto“ čempionato etape Palangoje liepos 18-19 dienomis, 1006 km lenktynių savaitgalio metu, jis pristatys visiškai naują modelį „Nissan 350Z“ su „Toyota“ V8 varikliu. Prie jo buvo primontuota turbina ir pasiektas įspūdingas galingumas – 807 AG ir 1 041 Nm. To užtenka, kad automobilis būtų galingiausias tarp žiedinių lenktynių dalyvių, tačiau šoninio slydimo lygoje čia tik statistinis vidurkis.

Kintai – miestelis Šilutės rajone ant Kuršių marių kranto, kurį savo atostogų Mažojoje Lietuvoje metu yra aplankęs dažnas lietuvis. Jis garsėja viena aukščiausių Europoje tujų (jos aukštis – 18 metrų) bei tuo, kad miestelyje kurį laiką gyveno ir dirbo Vydūnas, tačiau šiandien šalyje Kintai garsėja ir dėl kitos priežasties – „drifto“. Miestelyje yra apie 600 gyventojų, tačiau iš jo kilę du Lietuvos šoninio slydimo „Pro“ lygos sportininkai – tokio gyventojų ir profesionalių drifterių santykio neturi niekas kitas.

„Čia įsikūrusi bene garsiausia Lietuvos komanda „Drift Devil“, iš Kintų yra ir klubo prezidentas Kęstutis Kelpša. Jis nuo paauglystės užsiiminėjo sportu ir tuo domėjosi. Tuomet aš buvau tik besivystantis, augantis jaunuolis. Mane tai žavėjo. Aš norėjau prie komandos prisijungti ir, kai man buvo 13 ar 14 metų, pasiūlė būti atsakingu už marketingą, socialinius tinklus, partnerių paiešką. Taip ir atsiradau „drifte“, – savo istoriją pasakoja Veega pseudonimu žinomas Vygantas Rimkus.

Vygantas Rimkus / Organizatorių nuotr.

Kaip jis prisimena, su laiku noras tik augo ir važiuoti norėjosi tik labiau. Sulaukęs paskutinio „niolikto“ gimtadienio, jis prisiruošė ir išvažiavo į pirmąjį „Street“ lygos etapą – tai pradedantiesiems skirtos varžybos, kuriose dalyvauti ir aukštus rezultatus pasiekti galima su standartiniu automobiliu.

„Turėjau paprastą mašiną, mano tikslas buvo tilpti į tūkstantį eurų. Man pavyko išvažiuoti, tačiau pavyko ir kur kas daugiau – užsikabliavau. Supratau, kad noriu sportuoti. Nenoriu būti chuliganas, noriu, kad mano automobilis būtų tikras bolidas – ne tas, kuris gatvėje važiuoja“, – prisiminė V. Rimkus.

Supratęs, kad anksčiau ar vėliau važiuos „Pro“ lygoje, V. Rimkus iškart pradėjo rengti automobilį pagal jos reglamentą. Tai nebuvo sudėtina. Kaip sakė pats sportininkas, viską gavo savo kieme, nes tas pats K. Kelpša ruošia automobilius sportui.

Visą sezoną V. Rimkus, kaip sako pats, „su gera mašina“, įveikė 2017 metais.

„Prasidėjo ilgas darbas. Negalėjau kažko pavyti, reikėjo patobulinimų. Nusiperki vieną detalę, o ji daro ne tai, ką tu norėtum. Nusiperki kitą – ji jau veikia tinkamai. Po daugybės tokių atvejų ir mokymųsi iš klaidų atsirado žinios, pradėjau auginti patirtį ir 2018 m. važiavau jau „Semi-Pro“ lygoje – tai tarpinis variantas tarp „Street“ ir „Pro“, – apie savo kelią iki aukščiausios Lietuvos drifto lygos pasakojo Veega.

Gerą rezultatą pasiekti pavyko jau pirmame sezone – 2018 metų sezono įskaitoje V. Rimkaus pavardė buvo įrašyta ties antrąja vieta. Tad sportininkas suprato, kad atėjo laikas kilti dar aukščiau – į Lietuvos „Pro“ lygą.

2019 metų sezono pradžia neapsiėjo be netikėtumų. V. Rimkus pradėjo gaminti visiškai kitą automobilį – „Nissan 350Z“, tačiau, kaip dažniausiai nutinka, nespėjo jo paruošti laiku ir pirmame etape Rygos Bikerniekų trasoje startavo su skolintu „Mazda RX-8“ automobiliu – į jį sumontuotas V8 variklis pasiekia 280 AG.

Antrajam etapui Kačerginės „Nemuno žiede“ naudojo jau savo „BMW M3“ su V8 varikliu bei turbokompresoriumi – 720 AG ir turbininis variklis buvo visiškai nauja patirtis V. Rimkui.

Trečiajame etape Palangoje jau pasirodys su „zetke“. Tai bus visiškai unikalus automobilis, kito tokio Lietuvos „drifto“ „Pro“ lygoje nėra, nors toks modelis dėl gero svorio balanso ir kompaktiško kėbulo gana populiarus Japonijoje bei JAV.

Nepaisant patirtų nesklandumų, rezultatu V. Rimkus nesidžiaugti negali. Debiutiniame sezone jis po dviejų etapų „Pro“ lygoje užima trečiąją vietą ir sieks ją išsaugoti po varžybų Palangoje, o gal ir pakilti dar aukščiau.

„Trasa 1006 km lenktynėse yra labai „crazy“ – daug vairuotojų jos bijo, varžybos ankstesniais metais dėl įvairių incidentų net buvo nutrauktos, tačiau aš tą trasą prisipratinau ir man ji patinka“, – kaip visada ramiai, bet užtikrintai sakė V. Rimkus.

Kaip seksis jam ir kitiems Lietuvos „drifto“ profesionalams unikalioje Palangos 1006 km lenktynių teritorijoje suformuotoje trasoje, pamatyti bus galima liepos 18-19 dienomis. Tai bus trečias iš penkių 2019 metų Lietuvos „drifto“ „Pro“ lygos čempionato etapų. Po dviejų etapų lyderio poziciją užima Benediktas Čirba, antras – Linas Klevinskas, trečias – V. Rimkus.

Varžybos Palangoje bus ir Baltijos šalių „drifto“ čempionato etapas, tad Palangoje laukiama stipriausių šoninio slydimo meistrų iš Lietuvos, Latvijos bei Estijos.

Nemuno žiede per Žolines vyko šonaslydžio varžybos „#All United by Meltlitta“, kurių tikslas – surinkti kuo daugiau pinigų ir paaukoti juos vėžiu sergantiems vaikams bei jų gydymui.

"Svarbiausias dalykas, dėl ko sportininkai jungiasi prie iniciatyvos – tai noras padėti vėžiu sergantiems vaikams. Praėjusiais metais apsilankymas Santaros klinikose smarkiai sukrėtė – kelias dienas negalėjome atsigauti. Bandyti sveikti tarp baltų palatos sienų yra psichologiškai sunku, vyresnius vaikus, geriau suprantančius, kas vyksta, labai paveikia palatos draugo būklės pablogėjimas ar išėjimas. Tas apsilankymas kartu atvėrė akis, kaip svarbu yra kiekvienam prisidėti, palengvinti vaikų kovą su vėžiu", – prieš renginį pasakojo vienas iniciatorių G.Mocekainis.

Kilnios idėjos renginys sulaukė daug svylančių padangų entuziastų, tačiau diena nepraėjo be incidentų. Pavakarę gautas pranešimas, jog lenktynių trasoje susidūrė su automobiliai, o juose gali būti prispaustų žmonių.

Kauno priešgaisrinės gelbėjimo valdybos (PGV) budintis pareigūnas portalui kauno.diena.lt patvirtino, jog trasoje susidūrė dvi transporto priemonės, tačiau smarkiai sužalotų žmonių nėra. Visi žmonės iš lenktyninių automobilių išlipo patys.

„Jie laukia greitosios medicinos pagalvos ekipažų, kuris apžiūrės žmones, ar jie nepatyrė rimtesnių sužalojimų. Tačiau vaduoti jų iš automobilių tikrai nereikėjo“, – sakė PVG budintis pareigūnas.

„Policijos pareigūnai irgi mėgsta rankinį stabdį užtraukti“, – socialiniame tinkle „Facebook“ vaizdo įrašu dalijosi viešos grupės „Viskas apie automobilius“ narys Ramūnas. Daugiau nei 750 pasidalijimų sulaukusiame įraše matoma, kaip pareigūnai daugiabučių rajone staigiai įsuka į kelią.

Įpykę grupės nariai pradėjo diskutuoti, kodėl policininkams gatvėje taip leidžiama elgtis, o kiti vairuotojai už tai yra baudžiami. „Dabar atiduokite atimtus vairavimo pažymėjimus visiems, kurie džiaugėsi sniego malonumais“, – policininkams siūlė komentatorius Nerijus.

Lietuvos policija savo „Facebook“ paskyroje sureagavo į šį įvykį.  Pareigūnai atkreipė dėmesį, kad už tokius veiksmus, kurie matomi vaizdo įraše, vairuotojai  nėra nebaudžiami. Anot jų, chuliganiškam ar pavojingam vairavimui reikalingos atitinkamos sąlygos. „Kodeksas numato, kad chuliganiškas vairavimas, tai  –transporto priemonių vairavimas vienu metu ar paeiliui padarant kelis grėsmę eismo saugumui keliančius eismo taisyklių pažeidimus. Tarkim, lenkiant vietose, kuriose pagal Kelių eismo taisykles (KET) draudžiama lenkti, įvažiuoti į priešpriešinio eismo juostą pažeidžiant KET reikalavimus, vairuoti neteisėtai organizuotose transporto priemonių lenktynėse, sukelti pavojingą situaciją (t. y. privertus kitus eismo dalyvius staigiai keisti judėjimo greitį, kryptį arba imtis kitokių veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti) KET pažeidimas. Chuliganiškas vairavimas, t. y. pavojų eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui keliantis KET pažeidimas dėl chuliganiškų paskatų. Šiuo atveju, mūsų nuomone, nebuvo nei KET pažeidimo, nei pavojaus“, – paaiškino policijos atstovai.