– Dar 2019 m., kai buvo pradėta dujų balionų šalinimo programą iš daugiabučių, buvo suskaičiuota arti 2 tūkst. tokių namų. Šios dienos skaičiavimais, viso tokių namų yra 1986. Parama pasinaudojo apie pusantro tūkstančio daugiabučių, kas tikrai sveikintina, tačiau šiems metams matome, kad dar yra likę 500 daugiabučių ir tai yra dar pakankamai didelis kiekis namų. Žinoma, dauguma tų paraiškų bus patenkinta iš praėjusių metų finansavimo periodo. Tie, kurie nespėjo, galbūt sąskaitų negavo, galbūt ne visus darbus atliko, galės irgi teikti prašymus ir gaus paramą iš šių metų finansavimo. Šiems metams yra skirta 3,8 mln. eurų ir labai tikėtina, kad naujoms paraiškoms bus skirta daugiau nei 2 mln. eurų, nes reikės ir senas paraiškas dar finansuoti. Taip kad raginam gyventojus suskubti, nes tikrai finansavimas nėra pakankamas, kad būtų galima pašalinti visus balionus iš visų trijų ir daugiau aukštų daugiabučių.

– Gal čia eina kalba apie tokius, kurie piktybiškai nenori keistis – jiems patogu, jie nemato grėsmės, pasitiki savo virykle?

– Iš tiesų, yra tokių namų ir daug tokių namų likę bendrabučio tipo. Galbūt trūksta lyderystės, gal nėra bendrijos pirmininko, kuris gyventojus tikrai paragintų. Tuo labiau, kad parama yra skiriama elektrinės ar dujinės viryklės įsigijimui, vidaus inžinerinių sistemų pakeitimui, taip pat net elektros įvado galios didinimui. Tam yra skiriami pinigai, po 240 eurų vienam butui. Na, o kaip reikėtų paskatinti, tai labai prašome savivaldybių įsitraukti, seniūnijų, nes jos geriausiai žino tuos namus, geriausiai pažįsta gyventojus ir galėtų padėti susiorientuoti, kaip gauti tą paramą, kur ją gauti, kokius dokumentus reikia pildyti. Nes iš tiesų kartais trūksta to didesnio noro ir lyderystės iš atskirų daugiabučių namų. Bet iš tiesų džiugu, kad tose savivaldybėse, kur daugiausia buvo tokių daugiabučių, kuriuose buvo dujų balionai, ten labai aktyviai gyventojai atsisakė dujų balionų ir pasikeitė į elektrines virykles. Taip kad yra ir labai gerų pavyzdžių. O tuos gyventojus, kurie nespėjo, tikrai raginam pasinaudot parama, nes nuo kitų metų jau Valstybinė energetikos reguliavimo taryba vykdys aktyvią priežiūrą.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Tokiu metu kitais metais gyventojai gali sulaukti inspektorių?

– Gali sulaukti, nes, kaip minėjau, Valstybinė energetikos reguliavimo taryba atlieka kontrolę, tikrina, ypač jei gyventojai skundžiasi. Yra vykstama į vietą, žiūrima, ar yra ten dujų balionai. Ir už tai yra numatyta administracinė atsakomybė. Bet, aišku, svarbiausia yra gyventojų saugumas ir komfortas. Na, o kalbant apie kitus metus, tai, taip, įsigalios visi reikalavimai. Šiai dienai tikrai nenoriu vardinti tų savivaldybių, kuriose dar trūksta aktyvumo, bet tikrai jų yra, ypač mažose savivaldybėse. Nes, tarkim, Panevėžyje, kur įvyko ta situacija, yra 20 tokių daugiabučių namų. Tai 12 namų dar nėra niekaip sureagavę, nei pateikę paraišką, nei turim žinių, kad ten būtų keičiama.

– Akivaizdu, liks tokių nesuspėjusių pasikeisti, nesusitvarkiusių.

Dviejų ar vieno aukšto name yra daugiau galimybių sureaguoti į tą situaciją, jeigu tokia atsitiktų.

– Būtinai reikia savivaldybės įsitraukimo, kad ji padėtų gyventojams susiorientuoti šitoje situacijoje. Labai kviečiame savivaldybes įsitraukti.

– Kalba eina apie daugiabučius. O šiaip individualūs namai, nedideli daugiabučiai gali naudoti, čia nėra kažkokios didelės rizikos?

– Na, didesnė saugumo rizika yra daugiabutyje, nes reikia nešti dujų balioną į penktą ar ketvirtą aukštą, yra rizika, kad nešant gali kažkas atsitikti. Jeigu yra jaučiamas dujų nuotėkis, tai baliono neišmesi per langą. Tai rizikos tikrai didesnės būtent daugiabučiame name. Nes dviejų ar vieno aukšto name yra daugiau galimybių sureaguoti į tą situaciją, jeigu tokia atsitiktų. Ir dar labai noriu atkreipt dėmesį dviejų ir vieno aukšto namų gyventojų, kad reikia labai įvertinti dujų balionų būklę. Ypač nepatartina naudoti seno GOST tipo standarto dujų balionus.

Nuo kitų metų pradžios trijų aukštų ir didesniuose daugiabučiuose namuose dujų balionai negalės būti naudojami, todėl gyventojai raginami juos pasikeisti ir pasinaudoti valstybės parama, pranešė Energetikos ministerija.

Viceministrė Inga Žilienė sako, jog 2020 metais pradėta paramos priemonė sulaukia didelio gyventojų aktyvumo.

„Per ketverius metus su valstybės parama elektrinėmis viryklėmis arba centralizuotai tiekiamomis dujomis pakeista daugiau kaip 32 tūkstančiai dujų balionų“, – pranešime sakė viceministrė.

Iš viso 2020–2023 metais nesaugių dujų balionų keitimui alternatyviais energijos šaltiniais daugiabučiuose skirta beveik 27 mln. eurų. Parama pasinaudojo 1478 daugiabučių 58 savivaldybėse, dar 200 daugiabučių atstovų jau kreipėsi paramos arba yra pradėję keisti dujų balionus.

Jų daugiabučiuose jau nebeliko Joniškio, Kelmės, Elektrėnų, Jonavos rajonų savivaldybėse.

Keičiant dujų balioną, vienam butui valstybė skiria iki 726 eurų paramos: daugiabučių namų vidaus tinklų įrengimui ar pertvarkymui laiptinėse bei bendros paskirties patalpose – iki 242 eurų, namo butų elektros instaliacijos ar dujų sistemos pertvarkymui – iki 242 eurų, taip pat elektrinės arba dujinės viryklės įsigijimui – iki 242 eurų.

Tokio čekio pavyzdžiu, kaip ir pirmą kartą paviešinus informaciją, savo feisbuko paskyroje pasidalino parlamentaras Remigijus Žemaitaitis.

Anksčiau šią savaitę tai, kad šiuo metu degalinėse perkant dujų balionus nurodoma minėta informacija, Eltai patvirtino ir „Jozitos“ direktorius Jonas Jokubauskis. Jis tikino galėjęs konservatorius įvardinti ir kitu žodžiu.

„O ką pyd****** reikėjo įvardinti? Man nebetilpo čekyje. Būčiau įrašęs dar pyd*******. Konservatoriai dabar dauguma yra. Tai jeigu yra dauguma, tai aš teisingai parašiau“, – Eltai aiškino J. Jokubauskis.

Tuo tarpu aplinkos ministras Simonas Gentvilas reaguodamas į šią situaciją savo feisbuko paskyroje teigė, kad piktintis reikėtų ne Vyriausybės priimtais sprendimais, o tokiomis įmonėmis kaip „Jozita“, kurios iki šiol prekiauja su Rusija.

R. Žemaitaičio feisbuko nuotr.

Seimas 2023 metų gegužę pritarė Akcizų įstatymo projektui, kuriam įsigaliojus, atsisakyta energiniams produktams taikomų akcizų lengvatų, numatyta nuosekliai didinti akcizų tarifus taršioms kuro rūšims bei į taikomus tarifus įtraukta anglies dvideginio dedamoji.

Remiantis šiuo projektu, nuo naujųjų metų naftos dujoms, kurios yra išpilstytos į balionus, taikomas 304,1 Eur/t akcizo tarifas. Prieš tai tarifas buvo nulinis.

Pasak jo, tai daroma jau kone ketverius metus.

„Jau ketveri metai, kaip didelis procesas dujų balionų pakeitimo viryklėmis yra įsibėgėjęs. Jis be galo sėkmingas. Gyventojai nėra palikti likimo valiai, gyventojai jau yra pasikeitę“, – LRT televizijai ketvirtadienį patikino S. Gentvilas.

„2 tūkst. daugiabučių namų yra pakeisti dujiniai balionai į elektrines virykles. Dar 600 namų parama paskelbiama dabar, šiais metais“, – aiškino jis.

Aplinkos ministro teigimu, 30 tūkst. šalies gyventojų, kurie yra prijungti prie centrinio suskystintų dujų šildymo, gali kreiptis dėl kompensacijų.

„Jeigu gyventojai kvalifikuojasi šildymo kompensacijoms, valstybė apmoka. (...) Bet 30 tūkst. gyventojų turi galvoti ir apie alternatyvas. Valstybė remia tas alternatyvas, Aplinkos ministerija duoda paramą 50 proc. pasikeisti į biokuro katilą arba šilumos siurblį“, – teigė S. Gentvilas.

Seimas praėjusių metų gegužę pritarė Akcizų įstatymo projektui, kuriam įsigaliojus, atsisakyta energiniams produktams taikomų akcizų lengvatų, numatyta nuosekliai didinti akcizų tarifus taršioms kuro rūšims bei į taikomus tarifus įtraukta anglies dvideginio dedamoji.

Remiantis šiuo projektu, nuo naujųjų metų naftos dujoms, kurios yra išpilstytos į balionus, taikomas 304,1 Eur/t akcizo tarifas. Prieš tai tarifas buvo nulinis.

Ketvirtadienį su raginimu atsakingai įvertinti neigiamą šio naujo reguliavimo poveikį Lietuvos pramonininkų ir verslo konfederacijos kreipėsi į Vyriausybę.

Bene pigiausiomis propano-butano dujomis prekiaujančios UAB „Jozita“ vadovas Jonas Jokubauskis tvirtino, kad pastarosiomis dienomis dujų balionas pas juos kainuoja 23 eurus.

„Automobiliams skirtų dujų kainą net šiek tiek sumažinome: neseniai litras kainavo 68 centus, dabar keliais centais mažiau“, – sakė J.Jokubauskis.

Jis atkreipė dėmesį, kad buitinėms reikmėms naudojamų dujų kaina priklauso nuo bendrų naftos kainų tendencijų, nes propano-butano dujos gaminamos perdirbant naftos žaliavą.

Visus naftos perdirbimo produktus „Jozita“ perka Mažeikių bendrovėje „Orlen Lietuva“, kuri didžiąją dalį žaliavos importuoja iš Rusijos.

Bendrovės „Deguva“ vadovas Dailius Šova sakė, kad propano-butano įsigyja ir iš tarpininkų, prekiaujančių ne tik rusiškos naftos produktais.

„Dujų kainą lemia ne atskirų prekiautojų sprendimai, bet bendrosios rinkos sąlygos, taip pat Kremliaus ranka. Jei brangsta nafta, degalai, neišvengiamai brangsta ir dujos“, – sakė D.Šova.

Jis pabrėžė, kad propano-butano mišinį Lietuvoje gamina vienintelė gamykla Mažeikiuose.

„Dujos gali būti atvežamos ir iš Daugpilio pilstymo stoties. Ši stotis produkciją gauna iš Rusijos, kuri turi technologijas ir gamina suskystintas dujas. Dujos atgabenamos ir tanklaiviais iš Norvegijos, Rusijos. Kurie veža iš Mažeikių – sąnaudos yra mažesnės, o kas per tarpininkus iš tanklaivių – didesnės. Dėl didėjančių kuro kainų dujų transportavimas iš uostų gerokai pabrango“, – atkreipė dėmesį D.Šova.

Energetikos ministerijos duomenimis, 2021 m. pradžioje Lietuvoje buvo apie 1 500 daugiabučių namų, kuriuose vis dar naudojami dujų balionai. Iš tų 1 500 daugiabučių 764 pateikė paraiškas paramai gauti, kad galėtų pasikeisti dujų balionus alternatyviais energijos šaltiniais – elektra arba gamtinėmis dujomis. Kiek gyventojų naudoja dujų balionus ne daugiabučiuose, o individualiuose namuose, duomenų ministerija neturi.

Kai kuriuose namų ūkiuose, ypač kaimo vietovėse, gyventojai iš anksto apsirūpina didesniu balionų kiekiu.

Pasak „Deguvos“ vadovo D.Šovos, taip elgtis rizikinga ir dažniausiai – neteisėta.

„Per daug neužsipirksi – yra griežti saugos reikalavimai. Sandėliuke ar bute pagal eksploatacijos taisykles jų krauti negalima, net ir automobilyje negalima vežti kelių balionų“, – pabrėžė D.Šova.

Toks balionas dabar vidutiniškai kainuoja nuo 26 iki 30 Eur.

Pigiausia – iš Mažeikių

Šių metų pradžioje vidutinė dujų baliono kaina buvo apie 21 Eur.

Bene pigiausiomis propano-butano dujomis prekiaujančios įmonės „Jozita“ vadovas Jonas Jokubauskis tvirtino, jog pastarosiomis dienomis dujų balionas pas juos kainuoja 23 Eur.

„Automobiliams skirtų dujų kainą net šiek tiek sumažinome: neseniai litras kainavo 68 centai, dabar keliais centais mažiau“, – sakė J.Jokubauskis.

Per daug neužsipirksi – yra griežti saugos reikalavimai.

Jis atkreipė dėmesį, kad buitinėms reikmėms naudojamų dujų kaina priklauso nuo bendrų naftos kainų tendencijų, nes propanas-butanas gaminamas perdirbant naftos žaliavą.

Visus naftos perdirbimo produktus „Jozita“ perka Mažeikių bendrovėje „Orlen Lietuva“, kuri didžiąją dalį žaliavos importuoja iš Rusijos.

Lemia ir Kremliaus ranka

Bendrovės „Deguva“ vadovas Dailius Šova sakė, kad propaną-putaną įsigyja ir iš tarpininkų, prekiaujančių ne tik rusiškos naftos produktais.

„Dujų kainą lemia ne atskirų prekiautojų sprendimai, bet bendrosios rinkos sąlygos, taip pat Kremliaus ranka. Jei brangsta nafta, degalai, neišvengiamai brangsta ir dujos“, – sakė D.Šova.

Jis pabrėžė, jog propano-butano mišinį Lietuvoje gamina vienintelė gamykla Mažeikiuose.

„Dujos gali būti atvežamos ir iš Daugpilio pilstymo stoties. Ši stotis produkciją gauna iš Rusijos, kuri turi technologijas ir gamina suskystintas dujas. Dujos atgabenamos ir tanklaiviais iš Norvegijos, Rusijos. Kas veža iš Mažeikių – kaštai yra mažesni, o kas per tarpininkus iš tanklaivių, kaštai didesni. Dėl didėjančių kuro kainų dujų transportavimas iš uostų gerokai pabrango“, – atkreipė dėmesį D.Šova.

K. Vanago/BNS nuotr.

Kaupti nepataria

Energetikos ministerijos duomenimis, 2021 metų pradžioje Lietuvoje buvo apie 1500 daugiabučių namų, kuriuose vis dar naudojami dujų balionai. Iš tų 1500 daugiabučių 764 pateikė paraiškas paramai gauti, kad galėtų pasikeisti dujų balionus alternatyviais energijos šaltiniais – elektra arba gamtinėmis dujomis. Kiek gyventojų naudoja dujų balionus ne daugiabučiuose, o individualiuose namuose, duomenų ministerija neturi.

Kai kuriuose namų ūkiuose, ypač kaimo vietovėse, gyventojai iš anksto apsirūpina didesniu balionų kiekiu.

Pasak „Deguvos“ vadovo D.Šovos, taip elgtis rizikinga ir dažniausiai – neteisėta.

„Per daug neužsipirksi – yra griežti saugos reikalavimai. Sandėliuke ar bute pagal eksploatacijos taisykles jų krauti negalima, net ir automobilyje negalima vežti kelių balionų“, – pabrėžė D.Šova.

Kaip pranešama Kauno ugniagesių gelbėtojų suvestinėse apie įvykius, į kuriuos jiems teko vykti tą šventinę parą, 16.37 val. jų pagalbos šaukėsi ir Kauno policija. Užregistruotas prašymas atjungti dujų balionus Chemijos gatvėje.

Adresas, kuriuo užregistruotas šis iškvietimas, buvo „Kauno vandenų“ Gamybos skyriaus Avarinės tarnybos. Tačiau nuvykus paaiškėjo, kad tai – geležinkelis. O minėtas adresas – orientacinis, siejamas su arčiausiai įvykio vietos esančiu pastatu.

Ugniagesių gelbėtojų suvestinėse teigiama, kad atvykus į įvykio vietą, paaiškėjo, jog policijai reikia jų pagalbos nugabenti du dujų balionus į policijos komisariatą. Deja, priešgaisrinės pajėgos tokio pobūdžio darbų neatlieka.

Kauno policijos atstovė patikslino, kad minėti dujų balionai policijoje visgi atsidūrė. Jie siejami su įvykiu geležinkelio atkarpoje ties jau minėtu adresu, apie kurį tądien 13.52 val. pranešė pilietiškas asmuo. Jis teigė, kad mato, kaip yra pjaustomi geležinkelio bėgiai.

Nurodytu adresu išskubėję policijos patruliai, įvykio vietoje aptiko du jaunuolius, gimusius 2003 ir 1995 m., ir minėtus dujų balionus.

Dėl šio įvykio pradėtas jo aplinkybių patikslinimas, po kurio bus sprendžiama, ar pradėti ir ikiteisminį tyrimą.

Bylos duomenims, buvo pasisavinta per 92 tūkst. eurų.

Panevėžiečiui D. K. skirta pusketvirtų metų laisvės atėmimo bausmė. Nuosprendžiui įsiteisėjus D. K. privalės atlikti 6 mėnesius paskirtos bausmės pataisos namuose, likusios bausmės dalies vykdymas atidėtas dvejiems metams, trečiadienį pranešė teismas.

Bausmės vykdymo atidėjimo metu D. K., grįžęs iš pataisos namų, privalės per tris mėnesius susirasti darbą, jam bus draudžiama be leidimo išvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų.

Teismas nustatė, kad 2017–2019 metais D. K., kuris tuo metu dirbo Mažeikiuose įsikūrusios suskystintomis naftos dujomis prekiaujančios įmonės vadybininku, pasisavino įmonei priklausančius 92 tūkst. 247 eurus.

Panevėžyje dujų išpilstymo postui vadovavusiam D. K. buvo pavesta organizuoti šio padalinio bei suskystintų dujų degalinės ūkinę ir prekybinę veiklą. Jis taip pat turėjo kontroliuoti finansinių buhalterinių operacijų teisėtumą bei tinkamą įforminimą, buvo visiškai materialiai atsakingas už įmonės jam patikėtų piniginių bei materialinių vertybių saugumą.

Tačiau, pasak teismo, kaip paaiškėjo, už fiziniams ir juridiniams asmenims parduotus dujų balionus gautos didžiosios dalies pinigų beveik dvejus metus D. K. neįnešdavo nei į banką, nei į kasą. Per tiek laiko buvęs vadybininkas padarė įmonei žalos už daugiau kaip 92 tūkst. eurų.

Minimalus šešių mėnesių laikas padarys pakankamą poveikį, kad jis suvoktų padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą.

Teismas konstatavo, kad D. K. kaltę patvirtina teisme apklaustų liudytojų parodymai, pinigų paėmimo kvitai, paties kaltinamojo D. K. bendrovės direktoriui rašyti pasiaiškinimai, kuriuose jis pripažįsta neįnešęs pinigų į kasą, kiti dokumentai.

Skirdamas bausmę kaltinamajam teismas atsižvelgė į tai, kad pagal Baudžiamąjį kodeksą D. K. įvykdė sunkų nusikaltimą, pasisavinto turto vertė septynis kartus didesnė už ribą, nuo kurios kyla baudžiamoji atsakomybė.

Teismas pažymėjo, kad kaltinamasis teisiamas trečią kartą, žalos iki šiol nėra atlyginęs. Jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra, yra viena sunkinanti aplinkybė – nusikalto būdamas recidyvistas.

Už D. K. padarytą nusikaltimą įstatymas numato vienintelę bausmės rūšį – laisvės atėmimą iki dešimties metų. Tačiau, teismo įsitikinimu, kaltinamojo veiksmai yra mažiau pavojingi, nei kiti šios rūšies nusikaltimai, nes jais nepasikėsinta į svarbiausias baudžiamojo įstatymo saugomas vertybes – gyvybę, sveikatą. D. K. padaryta veika priskiriama turtinių nusikaltimų kategorijai.

Teismo vertinimu, šiuo atveju kaltininką izoliuoti nuo visuomenės galima daug trumpesniam nei jam skirtinas bausmės laikas.

„Teismo nuomone, kaltinamajam D. K. minimalus šešių mėnesių laikas padarys pakankamą poveikį, kad jis suvoktų padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą ir žalingumą visuomenei, taip pat pajustų neigiamas pasekmes, kurias nusikalstamų veikų padarymas sukelia pačiam kaltininkui, ir leis įgyvendinti teisingumo principą. Kita vertus, jei kaltinamasis nepateisins teismo parodyto pasitikėjimo ir bausmės vykdymo atidėjimo metu padarys naują nusikaltimą, pagal įstatymą jo laukia griežtos pasekmės“, – pažymėjo bylą išnagrinėjęs teisėjas Donatas Jatužis.

Teismas paliko galioti laikiną nuosavybės teisių apribojimą į D. K. priklausantį nekilnojamąjį turtą, iki kaltinamasis atlygins buvusiam darbdaviui 92 tūkst. 247 eurus padarytos žalos.

Panevėžio apygardos teismo nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui. 

Planuojama, kad šiais metais daugiau nei 500 namų ūkių spės pabaigti pradėtus keitimo projektus, kuriuos įgyvendina skirstomųjų tinklų operatorius ir daugiabučių namų bendrijos ar administratoriai, bei galės pasinaudoti valstybės teikiama negrąžinama parama.

Sprendimus atsisakyti nesaugiai butuose naudojamų dujų balionų ir pereiti prie saugių energijos šaltinių – elektros arba dujų – šiemet yra priėmę daugiau nei 1000 daugiabučių namų gyventojai. Paraiškas finansavimui gauti dar šiemet yra pateikę daugiau kaip 900 daugiabučių namų bendrijos arba administratoriai, o 567 pateiktoms paraiškoms jau skirtas finansavimas.

Anksčiau buvo numatyta, kad projektų rangos darbų atlikimo ir viryklių įsigijimo nustatyta data yra iki šių metų lapkričio 30 d., tačiau šis terminas pailgintas iki šių metų gruodžio 4 d., siekiant suteikti projektų vykdytojams daugiau laiko užbaigti rangos darbus ir gyventojams įsigyti virykles.

Tikimasi, tai paskatins visus projekto vykdytojus laiku pabaigti skirstomųjų tinklų ir daugiabučių namų vidaus tinklų (elektros ar gamtinių dujų) įrengimo ir pertvarkymo darbus.

Norintiems pasinaudoti valstybės teikiama negrąžinama parama ir gauti ją dar šiemet, visus darbus būtina atlikti iki šių metų gruodžio 4 d., pateikiant mokėjimo prašymus (darbų užbaigimo aktus ir kitus privalomus dokumentus) per APVIS Aplinkos projektų valdymo agentūrai.

Siekdama paskatinti ir padėti daugiabučių gyventojams atsisakyti nesaugiai naudojamų dujų balionų ir pereiti prie saugių alternatyvių elektros energijos šaltinių – elektros arba dujų, Vyriausybė gyventojams skiria negrąžinamą paramą – iki 726 eurų su PVM vienam butui.

Įvertinus pavojų, kurį kelia nesaugiai daugiabučiuose namuose naudojami dujų balionai, ir siekiant užtikrinti gyventojų saugumą, Energetikos ministerija 2019 metais parengė veiksmų planą, pagal kurį, trijų ir daugiau aukštų daugiabučiuose namuose dujų balionai negalės būti naudojami nuo 2022 m pabaigos. 2019 m. beveik 2 tūkstančiuose daugiabučių buvo naudojami dujų balionai. 2020 m. 305 daugiabučiuose dujų balionai buvo pakeisti alternatyviais energijos šaltiniais. Dar daugiau nei 1000 daugiabučių administratorių ir bendrijų tai turės padaryti kitais metais.