Ekologiška elektra uostuose

Idėja paprasta ir kilni – į Klaipėdą atplaukę dideli jūrų keltai specialiais kabeliais jungtųsi prie kranto elektros tinklų. Tokiu atveju laivai elektrai gaminti nebenaudotų pagalbinių variklių, išmetamais dūmais nebeterštų miesto aplinkos.

Kabelines elektros linijas į uostus nutiesti paprasta. Tačiau iki šiol apie krantinių elektrifikavimo idėją Klaipėdos uoste buvo tik kalbama, bet realiai beveik nieko nedaroma.

Kaip ir daugelyje pasaulio uostų, realiai naudotos tik mažiems pramoginiams laivams ir jachtoms skirtos kabelinės elektros linijos.

Taip buvo ir yra todėl, kad dideli laivai, turintys pagalbinius variklius, nelabai norėdavo papildomai pirkti elektrą. Didelių laivų jungimosi prie kranto elektros tinklų idėjas reikėjo stumti vos ne per jėgą.

Šiuo metu keleivinės laivybos terminalai daugiausia yra elektrifikuoti Skandinavijos šalyse. Kopenhagos, Stokholmo, Helsinkio, Orhuso uostai naudoja vadinamąją ekologišką elektros energiją. Dažnai tai būna elektros energija, kuri pagaminta vėjo jėgainėse jūroje arba krante. Dalis uostų Europoje naudoja ir tą elektros energiją, kuri pagaminama paties uosto teritorijoje esančiose vėjo jėgainėse.

Planas: į Centrinio Klaipėdos terminalo krantines planuojama nutiesti elektros kabelius. V. Matučio nuotr.

Elektrifikuos keturias krantines

Klaipėdos uoste pradedami žingsniai, susiję su žaliąja energetika. Uosto direkcija paskelbė projektinių pasiūlymų konkursą įrengti elektros tinklams ir energijos tiekimo nuo kranto į laivus stotelėms.

Rengiamasi elektrifikuoti Centrinio Klaipėdos terminalo krantines nr. 80, 80A ir 81A.

Klaipėdos uoste pradedami žingsniai, susiję su žaliąja energetika.

Šiose krantinėse būtų įrengtos 10,7 kilovato elektros stotelės, skirtos prie jų prisijungti „DFDS Seaways“ jūrų keltams „Victoria Seaways“, „Athena Seaways“, „Luna Seaways“ ir „Aura Seaways“.

Projektiniai pasiūlymai būtų teikiami ir dėl Klaipėdos konteinerių terminalo bendrovės naudojamos 259 m ilgio krantinės – pirso nr. 128 elektrifikavimo. Prie jų švartuojasi „TT-Line“ keleiviniai ir krovininiai jūrų keltai „Tom Sawyer“ ir „Marco Polo“. Čia planuojama įrengti 11 kilovatų galios elektros prijungimo stoteles.

Tiek iki Centrinio Klaipėdos terminalo krantinių, tiek iki Klaipėdos konteinerių terminalo bendrovės krantinės turi būti nutiestos naujos elektros linijos.

Laivams tarsi nuosavos stotelės

Pats energijos tiekimo stotelių įrengimas prie laivų nėra paprastas. Jas įrengiant tenka prisitaikyti prie kiekvieno laivo specifikos.

Dar viena nuostata yra ta, kad didelių laivų elektros kabeliai ir jungtys yra gana sunkūs, todėl prie kranto turės būti įrengtos kabelių pakėlimo ir perdavimo į laivą sistemos. Jos turi būti pasukamos, kad netrukdytų laivams švartuotis prie krantinių. Čia bus ir tarsi papildoma švartuotojų pareiga sekti, kad laivui švartuojantis kabelio padavimo įrenginys yra teisingoje padėtyje ir keltas nekliudys.

Gali būti, kad elektros stotelės uoste bus tarsi vardinės, skirtos konkrečiai vienam ar kitam laivui pagal jo konstrukciją.

Šiuo metu pradedami skrydžiai startuos vakarų Lietuvoje, vėliau vyks šiauriniuose šalies rajonuose, skelbiama ESO pranešime. Po jų – centrinė Lietuvos dalis, rytų Lietuva ir galiausiai pietvakariniai rajonai. Visus apžiūros darbus, oro sąlygoms leidžiant, planuojama baigti iki gegužės vidurio. Elektros linijos patikrinimui buvo atrinktos atsižvelgiant į atsijungimų dėl audrų skaičių bei miškingumą. Siekiant užtikrinti elektros tinklo patikimumą, visos oro linijos turi būti periodiškai apžiūrimos.

Norint tiksliai ir efektyviai įvertinti didžiausią pavojų keliančią augmeniją ir apsaugoti medžius, kurie nesukelia pavojaus, ESO pasitelkia inovatyvius elektros oro linijų inspektavo metodus – naudoja „LiDAR“ (angl. „Light Detection and Ranging“) technologiją. Skenuojant iš viršaus, surenkamas didžiulis informacijos kiekis, kuris vėliau yra apdorojamas, klasifikuojami aptikti objektai, identifikuojama augmenija ir pačios oro linijos.

Pagal pavojingų medžių genėjimo apsaugos zonose tvarką, galima šalinti pavojingus medžius, jei jie virsdami gali pasiekti liniją ir ją pažeisti. „LiDAR“ technologija naudojama būtent tokių linijų apžiūrai. Ji leidžia itin tiksliai nustatyti pavojingiausius medžius ir jų aukščius, todėl galima objektyviai identifikuoti, kurie medžiai kelia didžiausią grėsmę.

„Nusprendėme tęsti išmanių oro linijų inspektavimo apimtis ir artimiausiu metu papildomai nuskenuoti ir nufotografuoti apie 8 tūkst. km oro linijų. Praėjusių metų patirtis rodo, kad taip galime efektyvinti oro linijų defektavimą ir apžiūras bei surinkti itin tikslią informaciją. Ši – daug tikslesnė nei įprastai naudojamas defektavimo procesas, kurio metu inžinieriai važiuoja į paskirtas vietas ir apžiūri elektros oro linijas gyvai“, – sako ESO Tinklų eksploatavimo tarnybos direktorius Virgilijus Žukauskas.

Pavojingų medžių tvarkymas ženkliai prisideda prie tinklų patikimumo – pašalinus pavojingiausius medžius, krūmus ir rizikingiausius defektus, sumažinama tikimybė, jog dėl audros padarinių krintantys medžiai pažeis oro linijas.

Kartu su lazeriniu skenavimu yra naudojama fotografijos įranga, kuri leidžia užfiksuoti realų vaizdą bei lengviau įvertinti esamą infrastruktūros būklę. Atliekant linijos elementų apžiūrą iš viršaus, dažnai galima tiksliau nustatyti pažeistus izoliatorius ar laidus ir taip ateityje išvengti gedimo. Nuotraukose taip pat pateikiami tikslūs matavimai apie pačias oro linijas – tokie duomenys suteikia galimybę palyginti ir rasti neatitikimus sistemose, matuoti atramų pakrypimus ar linijų susikirtimus su kita infrastruktūra.

Savo valdose augančius medžius būtina apžiūrėti kiekvieną pavasarį, kad jie nesukeltų nuostolių patiems gyventojams ir nepatogumų kaimynams. Įvairius medžius ir vaismedžius reikia genėti anksti pavasarį, kai medžių pumpurai dar nėra išsprogę, o gyvatvores ir kaulavaisius – baigiantis vasarai, jau po derliaus nuėmimo. Riešutmedžių šakų retinimą reikėtų atidėti iki rugpjūčio ar rugsėjo mėnesių.

Primenama, kad medžius savo sklype būtina sodinti saugiu atstumu nuo elektros linijų. Jei sodinamas medis, kuris augs netoli elektros linijų, iš anksto svarbu žinoti, koks ateityje bus medžio aukštis ir kaip šakosis jo vainikas. Pavyzdžiui, obelis per kelis metus užauga iki apie 2 metrų aukščio, o jos vainikas gali siekti 2,5 m.

Pastebėję pavojingai prie elektros linijų priartėjusį želdinį, ESO specialistai turi teisę ir patys nupjauti šakas, tačiau tokiu atveju didžiausias dėmesys skiriamas elektros tiekimo saugumui ir patikimumui, o ne aplinkos estetikai, todėl gyventojai raginami patys tinkamai pasirūpinti medžiais ir krūmais savo valdose.

ESO savo ruoštu skiria didelį dėmesį miškuose esančių oro linijų apsaugos zonoje ar už jos ribų augančių medžių, kurie griūdami gali pažeisti linijas, genėjimui, tvarkymui bei proskynų valymui. Taip užtikrinamas saugesnis ir patikimesnis elektros energijos persiuntimas Lietuvos gyventojams. Svarbu žinoti, kad privačių miškų savininkai atsakingi, jog jiems priklausančiose miškuose augantys medžiai būtų tinkamai prižiūrėti ir nedarytų žalos elektros linijoms ir energijos tiekimui.

Bendrovė specialia „LiDAR“ technologijos pagalba apžiūri tūkstančius kilometrų oro linijų miškuose ir kreipiasi į miško savininkus, siekiant gauti sutikimus tvarkyti pavojingus medžius jeigu šie aukštesni nei atstumas nuo jų iki elektros linijos. Artimiausiu metu miško savininkai gaus pranešimus apie tokių medžių žymėjimą, o tai padarius, ESO kreipsis sutikimui gauti juos šalinti. Svarbu, jog nesuteikus sutikimo šalinti pavojingus medžius ir tokiems medžiams nuvirtus ant elektros oro linijų, miško savininkams teks padengti visus dėl to patirtus nuostolius.

Pastebėjus, kad medžiai yra pavojingai pasvirę ir gali užgriūti ant elektros linijų – reikia nedelsiant apie tai pranešti ESO nemokamu telefonu 1852. Daugiau informacijos apie medžių priežiūrą ir atstumus nuo elektros linijų laidų iki želdinių skelbiama ESO svetainėje.

Genima bus remiantis arboristo rekomendacijomis, stengiantis nepakenkti medžių būklei ir net bandant ją pagerinti.

„Netinkamai nugenėti po elektros perdavimo linijomis augantys ankstyvos brandos ar brandūs medžiai, tais atvejais, kai sunaikinto stiebo tęsinyje yra visomis kryptimis išsikraipiusios šakos, turi būti genimi tik tokiu būdu: taikant figūrinį formuojamąjį genėjimą ir suteikiant lajai taisyklingą geometrinę formą. Tad dabar bus trumpinamos išsišovusios 1–3 metų šakelės lajos išorėje. Draudžiama nustuobrinti medžius, paliekant tik stiebą arba tik stambiąsias šakas – tai yra nupjaustant smulkiąsias šakas. Būtina suformuoti figūrinį formos karkasą“, – reikalavimus genėjimo komandai įvardijo „Vilniaus miesto parkų“ arboristas Renaldas Žilinskas.

Kai kuriais atvejais tam, kad būtų pasiektas tinkamas rezultatas, teks trumpinti ir stambesnes šakas, tad bent vienerius metus po šių darbų medžiai vis dar neatrodys deramai – rezultatas bus matyti tik kitų metų vegetacijos sezono viduryje. Tačiau be tokio trumpinimo nebūtų įmanoma suteikti medžiams formos karkaso ir apsaugoti jų nuo išlūžimo ar išvirtimo, kuris gresia dėl anksčiau neatsakingai genint pažeisto kai kurių medžių stabilumo.

Darbai pradedami nuo Žvėryno ir Panerių seniūnijos, vėliau specialistai keliaus į Naujininkų, Naujosios Vilnios ir Rasų seniūnijas, taip pat – Antakalnio  seniūniją (Nemenčinės pl.). Genėjimą planuojama baigti iki lapkričio pabaigos. Vėlesni darbai bus planuojami pagal ESO monitoringo duomenis.

Dalį darbų atliks bendrovė „Agminta“, vėliau, pagal susitarimą su ESO, genėjimo darbus organizuos savivaldybė, o darbus atliks bendrovė „Stebulė“.

Gyventojai įspėjami, kad dėl saugumo kai kuriais atvejais darbų vykdymo vietoje gali būti atjungiama elektra. Apie tai jie bus informuojami iš anksto.

ESO skaičiavimu, medžių šalinimas galėtų kainuoti 50-60 mln. eurų, kai visų oro linijų pakeitimas požeminėmis kainuotų 2,5 mlrd. eurų. Taigi, socioekonominiu požiūriu būtų efektyvesnis.

„Atramos lūžta ne nuo sniego ar vėjo, o dėl to, kad jas laužo ir laidus nutraukia virstantys medžiai. Pavyzdžiui, jei vidutinės įtampos oro linijų proskynos, kuriose leidžiame kirsti medžius, siekia 3 metrus, bet šalia jos auga 20-30 metrų aukščio medžiai, jie virsdami nutraukia laidus ir iš tokios nuo medžių išvalytos zonos nėra jokios naudos. Išsprendus šią problemą, elektros sutrikimų gyventojai patirtų gerokai mažiau, ir šis sprendimas būtų ekonomiškai naudingesnis nei viso tinklo pakeitimas požeminiais kabeliais. Žinoma, požeminių kabelių tiesimas taip pat turi būti ir bus vykdomas“, – pabrėžia ESO generalinis direktorius Mindaugas Keizeris.

Šį siūlymą ESO dar praėjusių metų pavasarį pateikė Energetikos ir Aplinkos ministerijoms, tačiau formalūs sprendimai dar nėra priimti. Šią savaitę praūžus snygiui, M. Keizeris naujos Vyriausybės ministrams taip pat pristatė šią idėją, o artimiausiu metu atnaujintą siūlymą ESO pateiks specialistų lygmeniu.

Kita svarbi priemonė didinant elektros tiekimo patikimumą ir jo atsparumą ekstremaliems gamtos reiškiniams yra požeminių elektros kabelių tinklo plėtra. Šiuo metu bendras elektros skirstymo tinklo ilgis Lietuvoje sudaro apie 126 tūkst. kilometrų, iš kurių apie trečdalį sudaro požeminių kabelių linijos.

„Suprantame, kad po tokių savaičių kaip ši visiems norėtųsi, kad likusios elektros oro linijos kuo greičiau būtų pakeistos požeminiais kabeliais. Vis dėlto esame paskaičiavę, kad tai kainuotų apie 2,5 mlrd. eurų. Neretai tenka išgirsti, kad šiam projektui būtų galima gauti Europos Sąjungos paramą, tačiau tai tėra mitas. Teisybė yra tokia, kad šiam projektui reikiamos investicijos turėtų būti finansuojamos iš elektros vartotojų, dėl ko jiems daugiau nei dvigubai brangų elektros skirstymo tarifas“, – sako M. Keizeris.

Pagal ilgalaikį ESO investicijų planą, per 10 metų planuojama papildomai įrengti 11 tūkst. kilometrų požeminių kabelių – šis prioritetas yra numatytas ir patvirtintas ilgalaikiame investicijų plane, atitinkamai kabelinės linijos miške sudarys 67 proc. tinklo (dabar nesiekia 40 proc.).

Elektra Šilutės plento rajone dingo apie 9 val. 30 min. Daugiausiai nusiskundimų sulaukta dėl Plieno gatvėje dingusios elektros, kur įsikūrę daugybė įmonių ir net muitinės sandėliai.

Įmonių darbuotojai tikino, jog, jų spėjimu, elektra dingo dėl šiame rajone vykstančių statybos darbų. Esą žemės darbus atliekantys statybininkai pažeidė elektros kabelį.

„Energijos skirstymo operatoriaus“ (trumpiau – ESO) atstovas žiniasklaidai Tomas Kavaliauskas pranešė, jog gedimai šiuo metu nustatinėjami arba jau nustatyti.

„Operatyvinės ESO brigados yra išvykę šalinti gedimų. Skaičiuojame, kad elektros šiuo metu neturi apie 1,3 tūkst. ESO klientų. Planuojame per keletą valandų visus gedimus pašalinti, kad klientams elektros tiekimas būtų atkurtas kuo greičiau“, – tikino T.Kavaliauskas.

Elektros neturi ne tik smulkios, bet ir stambios gamybos įmonės. Klaipėdiečiai vairuotojai sunerimo ar elektra tiekiama įmonei „Regitra“. Įmonės atstovai tikino, jog įmonės darbas nesutriko.

Kertant medžius netoli aukštosios įtampos elektros perdavimo oro linijų reikia itin atidžiai įvertinti atstumą nuo medžio iki linijos. Prieš įjungdami pjūklą kai kurie miškotvarkos specialistai turėtų ir apsidairyti, ar medis nevirs į linijos pusę.

„Vienas toks medis – ir elektra gali nutrūkti tūkstančiams gyventojų. Be to, ant laidų užkibęs medis sukelia elektros iškrovą, o kibirkščiuojantys laidai gali sukelti gaisrą. Nieku gyvu negalima artintis prie užkibusio medžio, bet kokie mėginimai jį patraukti gali atimti žmogui gyvybę“, – sakė Vidmantas Grušas, Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatoriaus „Litgrid“ Perdavimo tinklo departamento direktorius.

2016 m. elektros perdavimo tinkle linijos atsijungė 85 kartus. Jų atsijungimą sukėlė įvairiausi veiksniai, tarp jų ir stiprios audros, žaibai ar paukščiai. Neatsargus žmogaus elgesys lėmė kas aštuntą atsijungimą.

„Pernai du sykius medkirčiai neįvertino darbo aplinkos. Abu kartus medžiai augo už linijų apsaugos ribos, tačiau buvo tokie aukšti, kad virsdami pakibo ant laidų. Laimei, žmonės nenukentėjo“, – pasakojo V. Grušas. Anot jo, panašių eibių pridaro ne tik neatsargūs žmonės, bet ir žvėrys. Pernai rudenį du kartus medį ant laidų užvertė bebrai.

Linijų apsaugos zona skaičiuojama nuo kraštinių oro linijos laidų. Kuo didesnė linijos įtampa, tuo didesnė ir apsaugos zona. 110 kilovoltų linijų apsaugos zona siekia 20 metrų į abi puses nuo kraštinių laidų, 330 kV – 30 metrų į abi puses, o 400 kV – 40 metrų į abi puses.

„Planuojant kirtimo darbus miške būtina įvertinti, kur auga medžiai. Jei jie yra linijų apsaugos zonoje, būtina kreiptis į „Litgrid“ leidimo. Bet kokiu atveju jei nusimato darbai netoli oro linijos, reikia ją visuomet turėti mintyse – juk eglės ar pušys gali užaugti iki 30 metrų aukščio, todėl virsdamos į linijos pusę gali ją užkabinti“, – patarė V. Grušas.

Daugiau nei 7 000 kilometrų ilgio elektros perdavimo tinklą kasmet apžiūri „Litgrid“ inžinieriai. Jie vertina, kurie po laidais ar per arti užaugę medžiai turi būti kertami, kuriuos reikia apgenėti, o kurie dar gali augti. Gamtovaizdžio dalimi tapęs aukštos įtampos elektros perdavimo tinklas sukurtas taip, kad linijos daugiau driekiasi per laukus ir miškus, kiek toliau nuo gyvenviečių. Po laidais ir šalia jų esantis žemės plotas turi būti švarus, čia negali augti didesni nei keturių metrų aukščio medžiai ar krūmynai.

Tai leis reikšmingai padidinti elektros tiekimo patikimumą ir pagerinti saugomos teritorijos kraštovaizdį. Įgyvendinus projektą, elektros energija Kuršių nerijoje bus tiekiama ir skirstoma požeminiu tinklu.

Projekto metu numatoma rekonstruoti nuo 1965-1988 metų eksploatuojamas Juodkrantės, Smiltynės, Alksnynės, Nidos, Pervalkos ir Girininkijos transformatorių pastotes, o vietoj 35 kV oro linijų, kurios įrengtos 1964 metais, nutiesti 90 kilometrų požeminių kabelių linijų.

Šiuo metu rengiamas techninis projektas dėl elektros tinklo dalies nuo Juodkrantės iki Smiltynės rekonstrukcijos. Artimiausiu metu planuojama pradėti projektuoti ir tinklo dalies iki Nidos atnaujinimą. Preliminariai numatoma, kad rekonstrukcijos darbai prasidės 2018 metais ir truks iki 2021 metų. Tikslūs projekto įgyvendinimo terminai ir investicijos priklausys nuo viešųjų pirkimų eigos ir juose dalyvausiančių dalyvių pasiūlymų.

„Elektros skirstymo tinklo atnaujinimas Kuršių nerijoje leis reikšmingai padidinti  elektros tiekimo patikimumą, nes dauguma įrenginių yra susidėvėję ir pasenę. Pasitelkę pažangiomis technologijomis aprūpintus įrenginius galėsime taip pat užtikrinti augantį elektros vartojimo poreikį. Tinklo atnaujinimo projektą planuojame išsamiai pristatyti visoms suinteresuotoms šalims ir, tik gavę jų pritarimą, įgyvendinsime numatytus rekonstrukcijos darbus šiame unikaliame gamtos kampelyje“, – sakė ESO Tinklų vystymo tarnybos direktorius Rytis Borkys.

Oro linijas pakeitus požeminėmis kabelių linijomis, išnyks elektros energijos tiekimo nutrūkimo tikimybė esant nepalankioms oro sąlygoms, sumažės tinklo priežiūros ir remonto sąnaudos. Skaičiuojama, jog atnaujinus Kuršių nerijos elektros tinklą, bus galima užtikrinti 50 proc. didesnį elektros energijos poreikį.

Elektros energija Kuršių nerijoje tiekiama ir skirstoma žemos ir vidutinės įtampos oro linijomis bei požeminėmis kabelių linijomis. Rekonstravus 35 kV oro linijas, visas elektros skirstymo tinklas taps požeminiu.

Šiuo metu Kuršių nerijoje ESO tiekia ir skirsto elektros energiją daugiau kaip trims tūkstančiams klientų. Elektros energija Kuršių neriją pasiekia per Kuršių marias besidriekiančia aukštos įtampos elektros linija, kuri sujungta su Marių transformatorių pastote, esančia Klaipėdoje.

Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatoriaus „Litgrid“ darbuotojai ir rangovai per šias dvi alinančio karščio savaites sprendžia ypatingą užduotį, kaip ekstremaliu oru užtikrinti stabilų ir patikimą elektros perdavimą. Temperatūrai pakilus daugiau nei 30 laipsnių, elektros perdavimo tinkle daugėja linijų atsijungimų. Vien savaitgalį dėl oro sąlygų užfiksuota daugiau nei 15 atsijungimų 110 ir 330 kilovatų oro linijose, tačiau dėl sėkmingai suveikusių apsaugų elektros perdavimas vartotojams nebuvo nutrūkęs.

„Vasarą gamta pažeria daug išbandymų, o mūsų inžinierių pareiga – efektyviai ir greitai rasti optimalius sprendimus, kad elektra patikimai pasiektų visus vartotojus ir šie nejustų nepatogumų. Kasdienis elektros sistemos darbo principas - kad atsijungus vienam iš aukštos įtampos elektros įrenginių kiti tinklo elementai turi jį kompensuoti. Taip užtikrinamas elektros perdavimo saugumas ir patikimumas“, – sakė Raimundas Tamošiūnas, Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatoriaus „Litgrid“ Tinklo priežiūros skyriaus vadovas. Anot jo, visi tinkle įvykstantys incidentai yra nedelsiant automatiškai fiksuojami ir šalinami.

Nuo karščio aukštos įtampos elektros perdavimo linijų laidai nutįsta žemiau nei įprastai. Tada elektros iškrova gali įvykti, net jei po linija auga aukštesni krūmai. Temperatūrai šoktelėjus iki 35 laipsnių karščio, darbai, kurie turi būti vykdomi transformatorių pastotėse, suplanuojami atlikti vėliau, kad specialistams nereiktų artintis prie įkaitusių elektros įrenginių.

Pasak R. Tamošiūno, šios pora savaičių yra vienos karščiausių, kokias teko patirti ilgametę patirtį turintiems „Litgrid“ inžinieriams. Labai pavojingi ir tokiu oru padažnėję gamtos reiškiniai kaip žaibas, gūsingas vėjas ar stiprus lietus – esant tokioms sąlygoms gyventojai raginami nesiartinti prie aukštos įtampos oro linijų ir jokių būdu nestovėti po laidais ar atramomis. Tokiomis ekstremaliomis oro sąlygomis dar atsargiau nei įprastai privalo elgtis ir tie gyventojai, kurie šiuo metu atlieka darbus laukuose, per kurias eina aukštos įtampos oro linijos.

Lyginant elektros perdavimo tinklo patikimumą su kitų Europoje veikiančių elektros perdavimo sistemų operatorių patirtimi, „Litgrid“ valdomo aukštos įtampos elektros tinklas yra gerai išplėtotas ir veikia patikimai.  2014 m. tinkle dėl gamtos reiškinių tinkle užfiksuota 10 atsijungimų, kurie lėmė trumpalaikius vietinius elektros energijos perdavimo trikdžius.